Toliau griežtėjant Europos Centrinio Banko pinigų politikai, privačiojo ne finansų sektoriaus kredito ciklas 2023 m. kovo mėn. tebebuvo sulėtėjimo fazėje. Per mėnesį reikšmingai pakilo palūkanų normos, mokamos už naujus terminuotuosius indėlius. Vis dėlto tik maža dalis namų ūkių ir įmonių naudojasi atsirandančia galimybe gauti didesnę investicinę grąžą už sutarto termino indėlius.
Komentuoja Daumantas Skinkys, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento ekonomistas
Metinis paskolų įmonėms portfelio augimo tempas stabilizavosi (sudarė 10 %), bet vis dar dvigubai lenkė euro zonos vidurkį (5,2 %, žr. 1 pav.). Metinė naujų paskolų srauto vertė padidėjo 14,9 proc., o suteiktų paskolų skaičius buvo 1,6 proc. didesnis nei prieš metus. Vis dėlto šį netikėtą kredito srauto išaugimą lėmė dvi didelės „Swedbank“ „Ignitis“ grupei suteiktos paskolos, kurių bendra vertė sudaro 300 mln. Eur. Neįskaitant jų, metinė naujų paskolų srauto vertė kovo mėn. smuko 16,2 proc., o mėnesinis paskolų srautas siekė 170 mln. Eur ir atsiliko nuo ilgalaikio skolinimo įmonėms vidurkio (195 mln. Eur)1.
Paskolų namų ūkiams portfelio metinė augimo sparta trečią mėnesį paeiliui sudarė apie 10 proc., ir vis dar gerokai viršijo euro zonos vidurkį (2,9 %). Naujų būsto paskolų palūkanų normai ūgtelėjus iki 5,1 proc., būsto kreditavimas toliau slopo. Naujų būsto paskolų skaičius kovo mėn. buvo 21 proc. mažesnis nei prieš metus, o paskolų srauto vertė sumažėjo per 12,4 proc.1 Kita vertus, vartojimo ir kitais tikslais suteiktų paskolų metinis srautas toliau augo – 34,1, o jų skaičius – 2,9 proc.1
Įmonių ir gyventojų naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normos kilo daugiau nei naujų paskolų (žr. 2 ir 3 lenteles). Kovo mėn. atitinkamai iki 2,1 ir 1,9 proc. pakilus įmonių ir gyventojų sutarto termino indėlių palūkanų normoms, sumažėjo atotrūkis tarp palūkanų, mokamų už naujus terminuotuosius indėlius ir paskolas. Per metus įmonių paskolų palūkanų normos pakilo per 1,8, o terminuotųjų indėlių – 1,7 proc. punkto. Kita vertus, minėtu laikotarpiu būsto paskolų palūkanų normos gyventojams kilo 2,9, o sutarto termino indėlių palūkanų normos didėjo gerokai mažiau – per 1,3 proc. punkto1 (žr. 3 ir 4 pav.). Mažesnis atotrūkis įmonių segmente rodo, kad įmonės turi didesnę derybinę galią tariantis dėl palūkanų normų.
Šiek tiek padidėjo terminuotųjų indėlių likučio dalis, tačiau, apskritai paėmus, tik maža dalis namų ūkių ir įmonių naudojasi atsirandančia galimybe gauti didesnę investicinę grąžą už sutarto termino indėlius. Namų ūkių terminuotieji indėliai kovo mėn. sudarė 18,9 proc. (1 proc. p. prieaugis per mėnesį), o įmonių – tik 6,3 proc. indėlių portfelio (0,4 proc. p. prieaugis minėtu laikotarpiu) (žr. 6 pav.). Įmonėms pradėtos mokėti 0,3 proc. palūkanos už vienadienius indėlius, o gyventojams už šios rūšies indėlius mokamos vos 0,02 proc. palūkanos.
Gerėjant einamosios sąskaitos balansui ir didėjant Europos Sąjungos (ES) paramai, spartėjo privačiojo ne finansų sektoriaus indėlių augimo tempas (žr. 8 pav.). Metinė namų ūkių indėlių augimo sparta kovo mėn. padidėjo 6,3 proc., o bankuose laikomų indėlių suma per mėnesį – 0,1 mlrd. ir pasiekė 21,2 mlrd. Eur. Aktyviai skolinantis, įmonių indėlių suma per mėnesį paaugo 0,6 mlrd. ir sudarė 10,8 mlrd. Eur. Metinis įmonių indėlių augimo tempas pasiekė 17 proc. (žr. 7 pav.).
1 lentelė. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis (procentais; 3 mėn. slankusis vidurkis)
2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų palūkanų normos (procentais)
3 lentelė. Namų ūkių ir įmonių naujų terminuotųjų indėlių PFĮ palūkanų normos (procentais)
1Skaičiavimai atlikti naudojant 3 mėn. slankųjį vidurkį.