Lietuvos bankas
2022-05-27
11

Šių metų pirmojo ketvirčio laisvų darbo vietų statistika signalizuoja, kad darbuotojų trūkumo problema darbo rinkoje vis dar neblėsta. Darbuotojų stygiaus mastas įvairiose ekonominėse veiklose skiriasi: daug laisvų darbo vietų – aukštos kvalifikacijos veiklose. Didėjančios įtampos darbo rinkoje rezultatas – spartesnis vidutinio darbo užmokesčio augimas. Šių metų pirmąjį ketvirtį metinis atlyginimų augimas šalyje sudarė 14 proc. ir buvo apie 4 proc. punkto didesnis nei praėjusį ketvirtį.

Naujausius duomenis komentuoja Ekonomikos departamento ekonomistė Justina Zajankauskaitė

Šių metų pirmojo ketvirčio laisvų darbo vietų statistika signalizuoja, kad darbuotojų trūkumo problema darbo rinkoje vis dar neblėsta. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, laisvų darbo vietų lygis (laisvų ir visų darbo vietų santykis) siekia istorines aukštumas: analizuojamu laikotarpiu šis rodiklis sudarė 2 proc. ir dar kartą pasivijo 2008 m. trečiąjį ketvirtį registruotą 2 proc. rekordą (žr. A pav.). Apžvelgiamu laikotarpiu šalyje fiksuota apie 27 tūkst. laisvų pozicijų samdomiesiems darbuotojams, o tai yra maždaug trečdaliu daugiau nei prieš metus. Vis labiau didėjančią įtampą darbo rinkoje rodo ir įtampos lygis, vertinamas pagal laisvų darbo vietų ir bedarbių santykį (žr. B pav). Esamą darbo rinkos būklę puikiai iliustruoja Beveridžo kreivė: nedarbo ir laisvų darbo vietų lygių sąryšio dinamika taip pat patvirtina kaistančią situaciją. 2020 m. pabaigoje (taškas 2020K4) Beveridžo kreivė staigiai pakeitė trajektoriją, tai rodo, kad nedarbo lygis šalyje pradėjo mažėti, o laisvų darbo vietų lygis – didėti (žr. C pav.). Bedarbių skaičiui Lietuvoje iš lėto mažėjant (taškai 2020K4–2022K1), darbo rinkoje jaučiama vis didesnė įtampa, susijusi su darbuotojų trūkumu. Analizuojant darbo rinkos rodiklių kitimo trajektorijas, pažymėtina, kad, palyginti su 2008 m., šiuo metu darbuotojų stygiaus problema vis dėlto dar nėra tokia aštri. Prieš prasidedant pasaulinei finansų krizei (žr. C pav. 2008K1 taškas) laisvų darbo vietų lygio 4 ketvirčių slankusis vidurkis sudarė net 2,08 proc. Nors šių metų pirmąjį ketvirtį šis vidurkis taip pat buvo pakankamai didelis (1,93 %), tačiau, palyginti su 2008 m., žmonių, kuriuos teoriškai būtų galima įdarbinti, yra daugiau: 2008 m. 4 ketvirčių nedarbo lygio slankusis vidurkis sudarė 4,2, o 2022 m. – 6,9 proc.

Darbuotojų trūkumo mastas įvairiose ekonominėse veiklose skiriasi: daug laisvų darbo vietų – aukštos kvalifikacijos veiklose. Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2022 m. pirmąjį ketvirtį nustatytas viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo (4,4 %), finansinės ir draudimo veiklos (3,8 %) bei informacijos ir ryšių (3,8 %) įmonėse (žr. D pav.). Didelis laisvų darbo vietų skaičius aukštos kvalifikacijos veiklose rodo, kad darbdaviams sunku rasti darbuotojų, turinčių reikiamų įgūdžių, kadangi dirbančiųjų kvalifikacija, įgūdžiai ar patirtis neatitinka darbdavių poreikių siūlomoms laisvoms darbo vietoms užimti arba tokios kvalifikacijos žmonių nedomina siūlomos darbo sąlygos, atlygis. Be to, Beveridžo kreivės poslinkiai taip pat patvirtina apie egzistuojančias struktūrinio nedarbo problemas Lietuvos darbo rinkoje: tikėtina, kad 2020 m. pabaigoje (taškas 2020K4) įvykęs kreivės poslinkis į viršų, yra didėjančio struktūrinio nedarbo požymis (žr. C pav.).

Įmonių, nurodančių darbuotojų stygių, kaip veiklą ribojantį veiksnį, dalis vis dar yra pakankamai didelė. Remiantis šių metų balandžio mėn. verslo įmonių apklausų rezultatais, paslaugų ir mažmeninės prekybos sektoriuose fiksuota prasčiausia situacija: per mėnesį sparčiai padidėjo įmonių, kurių veiklą riboja darbuotojų trūkumas, dalis (žr. E pav.). Pavyzdžiui, šiemet balandžio mėn. apie 30 proc. paslaugų įmonių nurodė, kad joms trūksta darbuotojų – tai net apie 8 proc. punktais daugiau nei prieš mėnesį. Nuo praėjusių metų pabaigos įtampa po truputį mažėja statybos ir pramonės sektoriuose.

Darbuotojų trūkumo problemos rezultatas – didesnis spaudimas darbdaviams kelti darbo užmokestį. Tą patvirtina šiandien Lietuvos statistikos departamento paskelbti oficialūs darbo užmokesčio duomenys, kurie rodo, kad vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas šalies ūkyje paspartėjo. 2022 m. pirmąjį ketvirtį metinis darbo užmokesčio augimas šalyje sudarė 14 proc. ir buvo apie 4 proc. punktais didesnis nei ankstesnį ketvirtį. Privačiajame sektoriuje atlyginimai kilo sparčiau (16,2 %), viešajame – lėčiau (9,7 %) nei šalies ūkyje (žr. F pav.). Naujausi Sodros administraciniai duomenys taip pat nerodo jokių darbo pajamų augimo sulėtėjimo ženklų: 2022 m. kovo mėn., palyginti su ankstesnių metų atitinkamu mėnesiu, mėnesinių darbo pajamų pokytis per metus sudarė apie 14 proc. (žr. G pav.). Be to, kovo mėn., darbo užmokesčio augimas šiek tiek sumenko mažiausias pajamas gaunantiesiems, o uždirbantiesiems daugiau – paspartėjo (žr. H pav.).

Duomenų komentaras: Laisvos darbo vietos ir darbo užmokestis 2022 m. pirmąjį ketvirtįDuomenų komentaras: Laisvos darbo vietos ir darbo užmokestis 2022 m. pirmąjį ketvirtįDuomenų komentaras: Laisvos darbo vietos ir darbo užmokestis 2022 m. pirmąjį ketvirtįDuomenų komentaras: Laisvos darbo vietos ir darbo užmokestis 2022 m. pirmąjį ketvirtį