Perkamoji galia vėl auga - vidutinis darbo užmokestis didėja sparčiau nei kainos (duomenų komentaras)

Komentuoja Žymantas Baranauskas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

Nepaisant didelio ekonominio neapibrėžtumo Lietuvos vidaus ir tarptautinėse rinkose, atlyginimai šalyje ir toliau sparčiai augo. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 12,3 proc. (viešajame sektoriuje – 13,1 %, privačiajame – 12,1 %) (žr. A pav.) ir 2,5 proc., palyginti su š. m. pirmuoju ketvirčiu (pakoreguota pagal sezoniškumą). Tokį augimą daugiausia lėmė dirbantiesiems palanki darbo rinkos padėtis: vis dar palyginti žemas nedarbas (š. m. antrąjį ketvirtį siekė 5,9 %), didelis laisvų darbo vietų skaičius ir diskretiniai sprendimai: padidinta MMA (15 % padidinta MMA lems 1,5–2,4 proc. p. spartesnį vidutinio darbo užmokesčio augimą) ir padidintas daugelio valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis. Naujausi „Sodros“ duomenys rodo besitęsiantį vidutinių apdraustųjų pajamų augimą – liepos mėn. jis augo 13,9 proc. daugiau, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu.

Metinis vidutinio bruto atlyginimo augimas fiksuotas visose ekonominėse veiklose. Sparčiausiai darbo užmokestis didėjo finansinėje ir draudimo (16,1 %), pramoginėje ir poilsio organizavimo (15,8 %) bei žemės ūkio veikloje (15,6 %). Lėčiausias augimas užfiksuotas nekilnojamojo turto operacijų veikloje (8,4 %), apdirbamojoje gamyboje (9,7 %) bei viešajame valdyme ir gynyboje (10,5 %) (žr. B pav.). Svarbu tai, kad fiksuojamas dviženklis atlyginimų augimas daugelyje ekonominių veiklų neslopsta, o darbuotojų trūkumas toliau yra problema šalies darbo rinkoje.

Antrąjį ketvirtį laisvų darbo vietų lygis šalies ūkyje sudarė 2 proc. ir buvo vienas aukščiausių per stebėjimų laikotarpį nuo 2008 m. (žr. C pav.). 2023 m. antrąjį ketvirtį šalyje buvo 28 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, arba 4,7 proc. daugiau nei prieš metus, ir, pašalinus sezono įtaką, 0,2 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Laisvų darbo vietų lygis buvo aukščiausias rinkos paslaugų sektoriuje (žr. D pav.). Naujausia verslo apklausų statistika (rugpjūčio mėn., pakoreguota pagal sezoniškumą), kurioje nurodomi įmonių veiklą ribojantys veiksniai, indikuoja, kad darbuotojų trūkumas, fiksuojamas paslaugų sektoriuje, yra arti istorinių aukštumų, vertinant nuo 2008 m. (žr. E pav.). Didžiausias laisvų darbo vietų lygis pagal ekonomines veiklos rūšis buvo viešojo valdymo ir gynybos srityje (4,3 %), transporto ir saugojimo įmonėse (3,2 %), informacijos ir ryšių srityje (2,5 %) bei finansinėje ir draudimo veikloje (2,4 %). Pastaruosius kelis ketvirčius mažėjęs įtampos darbo rinkoje rodiklis antrąjį šių metų ketvirtį grįžo arti istorinių aukštumų – tai lėmė išaugęs laisvų darbo vietų skaičius ir mažėjantis nedarbas (žr. F pav.). Taigi, naujausi duomenys rodo palankias įsidarbinimo galimybes ir stiprią derybinę galią.

Perkamoji galia vėl pradėjo augti. Po metus trukusio kryčio metinis realusis bruto darbo užmokestis vėl augo ir antrąjį ketvirtį buvo 0,6 proc. didesnis nei prieš metus (žr. G pav.). Lėtėjant metinei infliacijai, atlyginimų augimas vėl ima lenkti kainų augimą, todėl gyventojų perkamoji galia auga. Panašios dinamikos tikimasi ir ateinantį ketvirtį.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Darbo rinka, DU, laisvos darbo vietos, bruto, MMA