Lietuvos bankas
2019-11-27
  • 70171582_778440409236195_6085528097866645504_o.jpg
     
11

17+1 valstybių aukšto lygio FinTech forumas
Sveikinimo kalba
 

Tekstas nėra kalbos nuorašas

Gerbiamas valdytojo pavaduotojau Zhu Hexin, gerbiami valdytojai, ministrai, garbūs svečiai,

sveiki atvykę į pirmąjį istorijoje 17+1 valstybių aukšto lygio FinTech forumą.

Šis forumas – tai naujo 17+1 valstybių formato etapo pradžia. Oficialiai tiesiame naują kelią Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos bendradarbiavimui – FinTech kelią.

Forumo metu taip pat įsteigsime Skaitmeninį 17+1 valstybių FinTech koordinavimo centrą. Šis centras paskatins šalis dalyves palaikyti nuolatinį dialogą finansinių technologijų srityje ir taip visapusiškai išnaudoti tarpusavio partnerystės potencialą.

Man didelė garbė, kad visa tai vyksta čia, Vilniuje, – ateities finansinių inovacijų centre.

Šiandienos mano glaustą žodį sudarys trys pagrindinės dalys. Pirma, aptarsime galimą FinTech indėlį į pasaulio ekonomikos vystymąsi ir tarptautinę prekybą. Antra, apžvelgsime ne tik teikiamos naudos, bet ir rizikos valdymo svarbą. Galiausiai, aptarsime finansinių technologijų vaidmenį siekiant sustiprinti ekonominius ryšius tarp Kinijos ir mūsų regiono.

Ponai ir ponios,

pradėkime nuo FinTech, ekonomikos augimo ir prekybos klausimų – tam pirmosios sesijos metu teiksime didžiausią dėmesį. Šiandien pasaulio ekonomiką purto su pasaulio prekyba susijusi įtampa. Dėl pasaulio prekybos trukdžių stringa tiekimo grandinės. Šiuo metu TVF prognozuoja, kad 2019 m. pasaulio prekybos augimas tesieks 1,1 %. Palyginti su 2017 m., tai yra stiprus nuosmukis. Anuomet pasaulio prekybos augimas buvo 5 kartus spartesnis.

Tokiomis aplinkybėmis turime pradėti mąstyti apie galimus išeities kelius. Esu įsitikinęs, kad FinTech gali pagerinti būdų, kuriais įmonės atsiskaito su tarptautiniais tiekėjais, finansuoja užsienio operacijas ar repatrijuoja pelną, spartą bei našumą ir taip sudaryti palankesnes sąlygas tarptautiniam verslui.

Šiuo atžvilgiu jau esama gerų praktinių pavyzdžių, kuriais galime vadovautis. Jau kurį laiką Honkongas ir Singapūras vykdo bendrą inovacijų projektą, vadovaujamą atitinkamų centrinių bankų. Tai – Pasaulio prekybos jungtinis tinklas (angl. Global Trade Connectivity Network). Šiuo projektu sujungiamos prekybos finansavimo platformos abiejose teritorijose pasitelkiant blokų grandinės (angl. Blockchain) technologiją. Skaitmeninio koridoriaus sukūrimas padeda spręsti problemas, susijusias su nepakankamu popieriniais dokumentais grįstos prekybos finansavimo sistemos našumu.

Tokiais sprendimais galima daug pasiekti stengiantis užtikrinti geresnes pasaulinės prekybos sąlygas ir puoselėti didesnę ekonominę gerovę. Vis dėlto, kaip ir šiuo atveju, tokiems sprendimams būtinas glaudus tarptautinis bendradarbiavimas – to ir siekiame šiame renginyje.

Antrasis mano pranešimo aspektas susijęs su finansinių technologijų rizikų valdymu, įskaitant susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su pinigų plovimu, kibernetiniu saugumu, duomenų apsauga ir galimu poveikiu finansiniam stabilumui.

Lietuvos bankas sunkiai dirbo, kad paskatintų FinTech augimą, kartu nuolat atidžiai stebėdamas galimas rizikas. Mums teko pakeisti savo požiūrį į reguliavimą – šiandien atliekame ne tik kontrolieriaus funkciją, bet taip pat veikiame ir kaip finansų sektoriaus partneris. To reikėjo, kad galėtume geriau suprasti inovatyvių verslo modelių principus. Norint laiku spręsti susijusios rizikos klausimus, negalima atsilikti nuo rinkos pokyčių.

Leiskite pateikti keletą pavyzdžių, kaip visa tai veikia praktikoje. Vykdome „Newcomer“ programą. „Newcomer“ – tai sparčiai populiarėjanti, vieno langelio principu pagrįsta programa, skirta teikti konsultacijas dėl visų klausimų, kurių gali turėti būsimi rinkos dalyviai. Taip pat palaikome bandomąją finansinių inovacijų aplinką (angl. regulatory sandbox). Tai yra kontroliuojama reguliavimo aplinka, kuria suteikiama galimybė išbandyti inovatyvius finansinius produktus prieš šiems patenkant į rinką.

Tokia sąveika su potencialiais arba naujais rinkos dalyviais iš tiesų naudinga abiem šalims. Ji pasitarnauja ne tik FinTech įmonėms, padėdama joms susigaudyti mūsų taisyklėse, bet taip pat leidžia mums atpažinti rizikas ankstyvame etape ir nedelsiant imtis reikiamų veiksmų.

Lietuvos bankas skiria ypatingą dėmesį pinigų plovimo rizikoms. Pavyzdžiui, šiai sričiai skyrėme gerokai daugiau žmogiškųjų išteklių ir sustiprinome tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Be to, žengėme dar toliau įtraukdami privatųjį sektorių ir kurdami platų kovos su pinigų plovimu aljansą. Kalbant konkrečiau, bendromis pastangomis su kitomis valdžios institucijomis pasiūlėme iniciatyvą įsteigti nacionalinį viešojo ir privačiojo sektorių partneryste grįstą pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą. Šis centras teiktų galimybę plėtoti strateginį ir taktinį su pinigų plovimo prevencija susijusių klausimų koordinavimą.

Turint omenyje tai, kad FinTech reiškinys nepaiso valstybių sienų, esu įsitikinęs, kad tokie formatai kaip 17+1 gali būti itin svarbūs siekiant pagerinti dabartinį tarptautinį bendradarbiavimą dėl susijusių rizikų valdymo.

Mano trečioji ir paskutinė žinutė yra susijusi su ekonominiais ryšiais tarp 17+1 dalyvių.

Minėjau, kad FinTech gali padėti paspartinti pasaulio prekybos augimą. Manau, kad būtent tai gali būti padaryta ir prekybos tarp Kinijos ir Europos, ir ypač VRE šalių, atžvilgiu. Leiskite pateikti Jums pavyzdį, ką turiu omenyje.

Lietuvos bankas palaiko mokėjimų sistemą „CENTROlink“. Sistema suteikia galimybę jos naudotojams lengvai pasiekti visas 34-ias bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) šalis. Ypač svarbu tai, kad FinTech įmonės šia infrastruktūra gali naudotis tiesiogiai, be tarpininkų. „CENTROlink“, kartu su kitomis su FinTech veiklos reguliavimu susijusiomis priemonėmis, mums leido pristatyti Lietuvą trečiųjų šalių FinTech įmonėms kaip vartus į Europos mokėjimų ir bankininkystės rinkas.

Pro šiuos vartus jau įžengė kelios FinTech įmonės iš Kinijos, ir dar keletas pareiškė norą juos praverti.

Naujos FinTech įmonės, turinčios ES licenciją, gali padėti įveikti esamas finansų sektoriaus infrastruktūros kliūtis. Tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, jei tarptautiniai mažmeniniai mokėjimai tarp ES ir Kinijos būtų vykdomi greičiau, pigiau ir veiksmingiau, taip sudarant palankesnes sąlygas Europos verslui pasiekti sparčiai augančią Kinijos viduriniąją klasę, o Kinijos įmonėms – daugiau prekiauti Europoje.

Gerb. kolegos,

mes turime viską, ko reikia vaisingam bendradarbiavimui FinTech srityje. 17+1 sistemą, skatinančią didinti pasitikėjimą tarpvalstybiniu lygiu. Sprendimų priėmėjus, pasirengusius tęsti darbą FinTech darbotvarkės klausimais. Šalis, kuriose daug galimybių ir neišlaisvinto potencialo. Ir galiausiai – veržlią priimančiąją šalį,  Lietuvą: puikią starto aikštelę naujiems projektams ir idėjoms. Dėkoju.