Kaip pradėti investuoti?

Pasiruošimas investavimui

[[#ex]]

Svarbiausi asmeninių finansų valdymo žingsniai

Investavimas – tai vienas iš asmeninių finansų valdymo žingsnių. Prieš jį žengiant, būtina tinkamai tam pasiruošti, kad nesėkmės atveju Jūs ir Jūsų šeima nepatirtų finansinių sunkumų. 

	Pradėkite planuoti savo pajamas ir išlaidas: kasdienėms reikmėms visada stenkitės išleisti mažiau pinigų, nei gaunate pajamų.
Planuodami savo biudžetą, pirmiausia atidėkite lėšų taupymui ir rezervui kaupti, o likusias pajamas skirstykite kasdienėms reikmėms. Verta apgalvoti ir skolų valdymą: jei turite vartojimo ar kitų paskolų, už kurias mokate dideles metines palūkanas, jas vertėtų atiduoti greičiau, taip liks daugiau pinigų taupymui ar kitoms reikmėms.
	Sukaupkite rezervą netikėtiems gyvenimo atvejams: netekus pajamų šaltinio, šių lėšų turėtų užtekti bent 3–6 mėn.
Šis rezervas padės, susidūrus su finansiniais sunkumais, tuo atveju, jei šeimos maitintojas (-ai) netektų pajamų, sunkiai susirgtų ar taptų nedarbingas. Rezervas turėtų sudaryti apie 3–6 mėn. šeimos išlaidų dydį ir jį reikėtų laikyti likvidžiai (t. y. turėtų būti lengvai prieinamas ir panaudojamas, pvz., sąskaitoje ar indėlyje), kad prireikus galėtumėte nesunkiai juo pasinaudoti. Jei turite finansinių įsipareigojimų, tuomet šis rezervas turėtų būti didesnis.
	Apdrauskite turtą, gyvybę ir (arba) sveikatą: atsitikus draudiminiam įvykiui, draudimo išmokos padės apmokėti neplanuotas išlaidas.
Būtina pasirūpinti svarbiausio šeimos turto apsauga, apdrausti šeimos narių, ypač šeimos maitintojo, gyvybę ir sveikatą. Tai padaryti itin svarbu, jei namų ūkis turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, būsto paskolą. Atsitikus nelaimei, susirgus sunkia liga ar kitaip netekus darbingumo, gyvybės ar sveikatos, draudimas padės apmokėti atsiradusias dideles išlaidas.
	Pradėkite kaupti ilgalaikiams tikslams: būstui, pensijai ar vaikų mokslams.
Pirmiausia apsvarstykite savo išsikeltiems tikslams skirtus produktus, pavyzdžiui, tokius kaip pensijų fondai. Skirkite laiko paanalizuoti taikomas sąlygas ir atskaitymus (mokesčius), kad įsivertintumėte, ar tie produktai Jums priimtini. Palyginkite ir galimybę kaupti lėšas investuojant savarankiškai (pvz., į tokias diversifikuotas priemones, kaip biržoje prekiaujami fondai). Svarbu! Analizuojant įvairius produktus, itin svarbu atkreipti dėmesį tiek į jų taikomus atskaitymus (mokesčius), tiek į valstybės nustatytus mokesčius ir jų lengvatas. Pavyzdžiui, vieniems produktams GPM lengvata yra taikoma, kitiems – ne. Verta pasidomėti ir investicinės sąskaitos režimu. Tą padaryti galima Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje. Finansų rinkos dalyvių taikomi atskaitymai ir sumokami mokesčiai gali daryti esminę įtaką sukauptam turto dydžiui, investuojant ilgą laiką. Kaupiant šiems tikslams, patariama prisiminti gyvenimo ciklo principą: investuodami ankstyvaisiais metais, galite prisiimti didesnę riziką, tačiau po kurio laiko riziką turėtumėte mažinti. Kai kurie rinkos dalyviai siūlo investavimo paslaugą pagal gyvenimo ciklo principą – tokiu atveju Jūsų sukauptos lėšos ilgainiui automatiškai būtų investuojamos į mažiau rizikingas priemones, pavyzdžiui, obligacijų fondus.
	Jei po pirmų keturių žingsnių dar lieka santaupų, tuomet prasminga svarstyti, kaip šias lėšas įdarbinti, kad jos taptų papildomu pajamų šaltiniu ar bent jau neprarastų savo perkamosios galios.
Investuoti verta pradėti net ir tuo atveju, jei kiekvieną mėnesį tam galite skirti nedidelę santaupų dalį.

Pirmas žingsnis norint pradėti investuoti

Norint investuoti, pirmiausia reikia atsidaryti finansinių priemonių sąskaitą investicines paslaugas teikiančioje įmonėje ir pasirinkti, kokias finansines priemones norėsite įsigyti. Dažnai vertybinių popierių sąskaitą galima atsidaryti ir internetu, tačiau, jei esate susituokęs, prireiks ir raštiško sutuoktinio sutikimo. 

Prieš atsidarydami vertybinių popierių sąskaitą:

• nusistatykite savo investavimo tikslus;
• surinkite informaciją apie investicines paslaugas ir atsakingai ją įvertinkite;
• patikrinkite, ar šios paslaugos atitinka Jūsų investavimo tikslus, finansinę padėtį ir galimybę prisiimti rizikas;
• palyginkite įvairių investavimo paslaugų teikėjų pasiūlymus – pasirinkite naudingiausius sau.

Kur aš galėčiau investuoti?

Investuoti galite į įvairias finansines priemones:

• akcijas;
• obligacijas;
• investicinių fondų vienetus;
• su valiutomis, finansinėmis priemonėmis, tauriaisiais metalais ir prekėmis susietas išvestines finansines priemones. Visgi šių produktų neprofesionaliems investuotojams rekomenduojama vengti – jie ypač sudėtingi ir rizikingi!

Investuoti galite ne tik į finansines priemones, bet ir į kitą turtą:

• nekilnojamąjį turtą;
• kolekcines vertybes;
• tauriuosius metalus;
• skolinti sutelktinio finansavimo arba tarpusavio skolinimo platformose.

Kiekvienu atveju turite patys įvertinti prisiimamą riziką, įsivertinti atskaitymų (mokesčių) įtaką Jūsų tikėtinai uždirbti grąžai ir apskaičiuoti mokėtinus mokesčius valstybei.

Detaliau apie priemones, į kurias galite investuoti, sužinosite čia.

Nuo ko priklauso mano investicijų grąža?

Didžiausią įtaką Jūsų investicijų grąžai arba nuostoliui daro finansinių priemonių (pvz.: akcijų, obligacijų, investicinių fondų vienetų ar pan.) vertės pokytis investavimo laikotarpiu ir šių produktų generuojamos įplaukos (tokios kaip akcijų dividendai, obligacijų atveju – mokamos palūkanos ir pan.).

Svarbu įvertinti ir kitus veiksnius, kurie gali lemti Jūsų investicinio portfelio vertės sumažėjimą, kaip antai:

• pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo mokesčiai (akcijų, obligacijų įsigijimo, pardavimo ir pan.), finansinių priemonių saugojimo mokesčiai ir pan. – jie Jūsų grąžą mažina;
• valstybei mokami mokesčiai nuo uždirbto pelno;
• infliacija, pavyzdžiui, galite uždirbti 5 proc. grąžą, tačiau jei infliacija per tą patį laikotarpį sieks 3 proc., reali jūsų investicijų grąža bus tik 2 proc.

Kokius komisinius ir mokesčius gali tekti mokėti investuojant?

Jei nusprendėte investuoti į finansines priemones, pasidomėkite, kokius mokesčius turėsite mokėti investicines paslaugas teikiančiai įmonei ir kitiems tarpininkams ar investicijų saugotojams, nes įvairūs mokesčiai ir atskaitymai turės įtakos Jūsų realiai uždirbamai grąžai.

Mokesčiai gali būti kelių rūšių:

• mokesčiai, taikomi įsigyjant šias priemones, pavyzdžiui, įmonės ir kitų tarpininkų taikomi komisiniai ir operacijų mokesčiai, valiutos keitimo ir kiti mokesčiai;
• su įsigyjamomis priemonėmis susiję atskaitymai – investicijų valdymo, sėkmės, įsigijimo ir išpirkimo mokesčiai, pan.;
• finansinių priemonių sąskaitos atidarymo ir joje esančių finansinių priemonių bei piniginių lėšų saugojimo ir apskaitos mokesčiai;
• mokesčiai valstybei – investuojant gautas pelnas gali būti apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. Finansinių priemonių pardavimo pajamoms taikoma Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 30 punkte nustatyta mokesčio lengvata, taip pat verta pasidomėti apie investicinės sąskaitos režimą ir taikomą apmokestinimą. Detalesnę informaciją apie valstybei mokamus mokesčius Jums gali suteikti Valstybinė mokesčių inspekcija.

[[#ex]]

Įmonės, per kurią investuosiu, pasirinkimas

[[#ex]]

Kokios gali būti investicinės paslaugos?

Investicines paslaugas teikiančios įmonės gali teikti įvairias paslaugas:

• teikti investavimo rekomendacijas – asmeninę konsultaciją dėl konkrečių finansinių priemonių operacijų (pirkimo, pardavimo, laikymo);
• vykdyti kliento pavedimus – kliento lėšomis pirkti finansines priemones ar jas parduoti neteikiant konsultacijos;
• priimti ir perduoti pavedimus – perduoti kliento pavedimus vykdyti kitai investicines paslaugas teikiančiai įmonei; 
• platinti finansines priemones – tarpininkauti klientui įsigyjant finansines priemones jų išleidimo metu;
• valdyti finansinių priemonių portfelį – pagal individualų susitarimą su klientu įmonės nuožiūra valdyti kliento portfelį, į kurio sudėtį įeina viena ar daugiau finansinių priemonių.

Kokios įmonės gali teikti investicines paslaugas?

Jei investuojate į akcijas, obligacijas, investicinių fondų vienetus ar kt., tai padaryti galite per investicines paslaugas teikiančias įmones. Jos gali būti:

• Lietuvos banko ar kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės priežiūros institucijos išduotą licenciją turinčios finansų maklerio įmonės;
• Lietuvos banko ar kitos ES valstybės narės priežiūros institucijos išduotą licenciją turintys bankai, kurie turi teisę teikti investicines paslaugas (atkreipkite dėmesį, kad ne visi pateiktame sąraše esantys bankai teikia investicines paslaugas, tad prieš pasirinkdami banką įsitikinkite, kad jis teikia Jums reikalingas paslaugas);
• Lietuvos banko išduotą licenciją turinčios finansų patarėjo įmonės;
• Lietuvos banko leidimą turintys trečiųjų valstybių finansų maklerio įmonių Lietuvoje įsteigti filialai;
• Lietuvoje įsteigtos valdymo įmonės – jos valdo investicinius fondus, šiuos fondus platina pačios arba jų pasirinkti platintojai, taip pat gali būti platinami kitose ES valstybėse narėse įsteigtų fondų vienetai, valdo individualius klientų finansinių priemonių portfelius ar teikia investavimo rekomendacijas (verta atkreipti dėmesį, kad valdymo įmonės gali teikti skirtingas ir (arba) ne visas paslaugas, tad prieš pasirinkdami valdymo įmonę įsitikinkite, kad ji teikia Jums reikalingas paslaugas). 

Patikrinti, ar investicines paslaugas siūlanti ir teikianti įmonė turi reikiamą licenciją ir teisę teikti investicines paslaugas Lietuvoje, galite Lietuvos banko interneto svetainėje.

Kaip pasirinkti investicines paslaugas teikiančią įmonę?

Investicines paslaugas teikiančios įmonės konsultuoja investuotojus, valdo jiems priklausančius finansinių priemonių portfelius, vykdo pavedimus arba juos perduoda vykdyti pavedimų vykdymo vietai – vertybinių popierių biržai arba kitai investicines paslaugas teikiančiai įmonei. Rinkdamiesi įmonę:

• palyginkite komisinius ir turto saugojimo mokesčius (t. y. kiek sumokėsite už šią paslaugą);
• palyginkite siūlomų priemonių ir rinkų įvairovę (t. y. kur galėsite investuoti);
• pasidomėkite pačios įmonės patikimumu, rekomendacijomis ir atsiliepimais viešojoje erdvėje (svarbu įsitikinti, kad tai licencijuota įmonė, turinti teisę teikti paslaugas Lietuvoje, o ne nelegalias paslaugas siūlanti įmonė).

Kokią informaciją Jums privalo pateikti investicines paslaugas teikianti įmonė?

Prieš pradėdama teikti investicines paslaugas, įmonė privalo pateikti teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją, kuri suteiktų galimybę Jums priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

Teikiamos informacijos reikalavimai yra tokie:

• informacija apie investicines paslaugas teikiančią įmonę – bendro pobūdžio informacija apie įmonę ir jos teikiamas paslaugas, įskaitant duomenis apie jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir teikiamas paslaugas;
• informacija apie sutarties sąlygas – pagrindinės Jūsų ir investicines paslaugas teikiančios įmonės teisės ir pareigos;
• informacija apie finansines priemones, investavimo strategijas ir pavedimų vykdymo vietas – informacija apie atitinkamų finansinių priemonių ir jų įsigijimo pobūdį, susijusius rizikos veiksnius ir sąnaudas;
• informacija apie teikiamą investavimo rekomendaciją – informacija apie tai, ar ji atitinka nepriklausomos investavimo rekomendacijos požymius, ar teikiama atlikus išsamią arba ribotą skirtingų rūšių finansinių priemonių analizę, ar įmonė įsipareigoja periodiškai vertinti klientui rekomenduotų finansinių priemonių tolesnį tinkamumą ir informaciją apie siūlomos finansinės priemonės emitento (išleidėjo) ryšius su investicines paslaugas teikiančia įmone;
• informacija apie taikomus mokesčius – informacija apie paslaugai ar produktui taikomus mokesčius, įskaitant mokėtinus komisinius ir kitus mokesčius;
• reklaminė informacija – turi būti lengvai suprantama, teisinga, aiški ir neklaidinanti;
• informacija apie skundų nagrinėjimą – informacija apie skundų pateikimo investicines paslaugas teikiančiai įmonei tvarką ir galimybę ginti savo teises, taip pat apie kliento teisę kreiptis su skundu į Lietuvos banką;
• informacija apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą.

Kokios yra investuotojo teisės?

Jūsų, kaip investuotojo, teisės ir apsauga bei Jūsų ir investicines paslaugas teikiančių įmonių bendradarbiavimas apibrėžtas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. Jame nustatytos šios investicines paslaugas teikiančių įmonių pareigos:

• investicines paslaugas teikiančios įmonės privalo vengti interesų konfliktų, visuomet sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiais Jūsų interesais, vykdyti kliento pavedimus geriausiomis klientui sąlygomis, saugoti Jūsų turimas finansines priemones ir pinigines lėšas;
• investicijų konsultantas turi suteikti Jums profesionalią konsultaciją ir, išsiaiškinęs Jūsų poreikius, pasiūlyti tik konkrečiai Jums tinkamas finansines priemones bei paslaugas;
• investicijų konsultantas privalo Jums atskleisti visą su Jums teikiamomis paslaugomis susijusią informaciją apie įmonę, siūlomas paslaugas, finansines priemones ir investavimo strategijas, su įsigijimu, laikymu ir pardavimu susijusius mokesčius bei kitus atskaitymus ir pavedimų vykdymo vietas;
• investicijų konsultantas turi aiškiai atskleisti visas rizikas, susijusias su įsigyjamomis finansinėmis priemonėmis;
• investicijų konsultantas privalo informuoti, ar teikiama investavimo rekomendacija atitinka nepriklausomos investavimo rekomendacijos požymius, ar įmonė įsipareigoja periodiškai vertinti klientui rekomenduotų finansinių priemonių tolesnį tinkamumą, taip pat siūlomos finansinės priemonės emitento ryšius su investicines paslaugas teikiančia įmone;
• investicines paslaugas teikiančios įmonės periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, visu investavimo laikotarpiu privalo Jums teikti informaciją apie visas išlaidas ir kitus mokėjimus, susijusius su investicinėmis paslaugomis ir finansinėmis priemonėmis;
• kai teikiama finansinių priemonių portfelio paslauga, investicijų konsultantas privalo Jus informuoti, jeigu portfelio vertė sumažėja daugiau nei 10 proc.;
• investicines paslaugas teikiančios įmonės privalo nagrinėti klientų skundus.

[[#ex]]

Verta suprasti ir žinoti

[[#ex]]

Kodėl norint investuoti reikia suprasti, ką veikia centrinis bankas?

Centrinio banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą, t. y. vykdyti tokią pinigų politiką, kad infliacija būtų apie 2 proc. Toks infliacijos lygis skatina ekonomiką, tačiau ne per daug, kad ji neperkaistų.

Taigi, centrinis bankas, vykdydamas pinigų politiką, kaip vieną pagrindinių savo instrumentų turi bazines palūkanų normas – gali jas keisti priklausomai nuo ekonominės situacijos. Keičiant palūkanų normas, ekonomika reaguoja, keičiasi ir investicijų pelningumas.

Pavyzdžiui, jei ekonomikoje vartotojai nusiteikę optimistiškai, jie dažniau perka prekes ir paslaugas, ima aktyviau skolintis pinigų vartojimui ar būstui. Komerciniai bankai ir kiti rinkos dalyviai, suteikdami paskolas, skatina vartojimą, o tai paskatina ir verslą: gaminti daugiau, kurti darbo vietas ir mokėti atlyginimus (auga tokių įmonių akcijų kainos, išmokami dividendai ar pan.). Auganti paklausa leidžia verslui lengvai kelti kainas, o kylant kainoms žmonės pradeda reikalauti didesnių atlyginimų. Tai sukuria uždarą ratą – atlyginimai didėja, skatina dar didesnį vartojimą, o kartu – ir kainų kilimą. Taigi pradeda kilti infliacija, tad centrinis bankas, siekdamas neleisti infliacijai pernelyg daug išaugti, pakelia bazines palūkanų normas. Padidėjusios palūkanų normos lemia, kad vartotojai tiek daug skolintis nebenori, atitinkamai visi ima vartoti mažiau, o gamintojai ir verslai ima mažinti gamybos apimtis, atleisti žmones iš darbo (įmonių akcijų kainos nebeauga, jos nebegali išmokėti savo akcininkams dividendų ir pan.). Taip ekonomika ima trauktis, infliacija mažėja. Tad vėl gali įsikišti centrinis bankas, padidindamas bazines palūkanų normas ir taip vėl paskatindamas ekonomiką.

Taigi centrinio banko vykdoma pinigų politika daro didelę įtaką ir kiekvieno mūsų investicijoms – investuojant į akcijas, obligacijas ar pan., itin svarbu domėtis tiek ekonomine situacija pasaulyje (ir toje šalyje, kurioje ta įmonė veikia), tiek pačios įmonės finansine padėtimi.

Sudėtinių palūkanų efektas

2023 m. tiriant Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą, nustatyta, kad tik apie 30 proc. respondentų teisingai gebėjo apskaičiuoti sudėtines palūkanas. Štai koks klausimas buvo pateiktas respondentams:

Štai tai ir vadinama sudėtinių palūkanų efektu!

Panagrinėkime šį pavyzdį išsamiau.

Taigi, investavę 1 000 Eur metams su 3 proc. garantuotų metinių palūkanų (pvz., padedate indėlį ar perkate skolos vertybinių popierių), po metų uždirbsite 30 Eur ir sąskaitoje turėsite 1 030 Eur. Iš sąskaitos pinigų neatsiimate ir visą šią sumą vėl investuojate su ta pačia palūkanų norma.

Taigi, dar po metų uždirbsite jau ne 30 Eur, bet 30,9 Eur (nes palūkanos skaičiuojamos ne tik už 1 000 Eur, bet ir už jau uždirbtus 30 Eur). Ir vėl neatsiimate nė euro, taigi antrųjų metų pabaigoje jau turite 1 060,90 Eur. Tarkime, su ta pačia palūkanų norma investuojate vėl ir vėl, pavyzdžiui, 40 metų.

Ar žinote, kiek taip elgdamiesi turėsite po 40 metų? Ogi 3 262,06 Eur (Jūsų investuota 1 000 Eur suma padidės daugiau nei tris kartus)! Vis dėlto jei palūkanų neinvestuotumėte (t. y. palūkanas atsiimtumėte ir, pvz., laikytumėte kitoje sąskaitoje arba taupyklėje, o investuotumėte tik tą patį 1 000 Eur), tai po 40 metų turėtumėte iš viso 2 200 Eur (t. y. tik du kartus daugiau).

Lentelėje ir paveiksle pavaizduoti ir palyginti abu šie variantai: vienu atveju pasinaudojant sudėtinių palūkanų efektu (investuojant ir gautas palūkanas), kitu atveju tiesiog kasmet investuojant tik 1 000 Eur (o uždirbtas palūkanas kaupiant taupyklėje).

Sudėtinės ir paprastos palūkanos: palyginimas

Palūkanų normų kreivės

Palūkanų normų kreivė (angl. yield curve) – tai grafinis vaizdas, kuris parodo, kokios yra skirtingo laikotarpio skolos vertybinių popierių (dažniausiai valstybės obligacijų) palūkanų normos konkrečiu momentu. Grafiko horizontalioje ašyje žymimi terminai (pvz., 1 metai, 5 metai, 10 metų), o vertikalioje – palūkanų normos (procentais).

Kreivė leidžia pamatyti, kokių palūkanų normų investuotojai prašo už skirtingam laikui skolinamus pinigus.

Dažniausiai palūkanų normų kreivė yra kylanti – tai reiškia, kad kuo ilgesniam laikotarpiui skolinama, tuo didesnių palūkanų prašo investuotojai. Taip susiformuoja todėl, kad skolinti ilgesniam laikui yra rizikingiau: per ilgą laiką gali keistis infliacija, ekonominė padėtis, atsirasti netikrumų, atitinkamai už papildomos rizikos prisiėmimą turi būti ir papildomai atlyginama (t. y. infliacijos lūkesčiai kompensuojami laiko ir likvidumo premijomis).

Kartais kreivė būna plokščia arba net apversta. Tai rodo, kad trumpalaikės palūkanos yra tokios pat arba net didesnės už ilgalaikes. Tai reiškia, kad:

• rinkos dalyviai tikisi bazinių palūkanų normų greito didinimo (pvz., dėl pernelyg smarkiai didėjančios infliacijos ar ekonominio perkaitimo, kai darbo rinkoje susidaro pernelyg didelis užimtumas, verslui sunku rasti darbuotojų, jie įgauna didelę persvarą reikalaudami didesnių atlyginimų);
• centrinio banko einamasis sprendimas didinti bazines palūkanų normas labiausiai daro įtaką trumpos trukmės (1–2 metų) palūkanų normoms, kurios didėja kartu su bazinėmis (vienos nakties trukmės);
• rinkos dalyviai, pasitikėdami centrinio banko gebėjimu ateityje suvaldyti infliaciją ir nuspausti jos tempus iki 2 proc. ribos, prognozuoja mažesnes vidutinės ir ilgos trukmės palūkanas, nes žema infliacija ir lėtesnis ekonominis augimas ateityje, tikėtina, privers centrinį banką vėl pradėti palūkanų normų mažinimo ciklą. Dėl šios priežasties rinkoje nusistovi mažos vidutinės ir ilgos trukmės palūkanos, priversdamos palūkanų normų kreivę invertuotis (įgyti apverstą formą);           
• vyriausybė signalizuoja apie smarkiai mažėsiančias skolinimosi apimtis, todėl smarkiai mažės ilgalaikių obligacijų emisijos. 

Apversta palūkanų normų kreivės forma labai dažnai signalizuoja apie galimas problemas bankų sektoriuje: bankai priima trumpalaikius indėlius ir teikia ilgalaikes paskolas, todėl apversta kreivė neigiamai veikia jų veiklą. Bankų griūtis yra vienas ryškesnių dirgiklių, sukeliančių finansines ir ekonomines krizes.

Suprasti palūkanų normų kreivę svarbu, nes ji leidžia įvertinti, kokie lūkesčiai vyrauja rinkoje. Kreivė padeda suprasti:

• investuotojų lūkesčius dėl ekonomikos ateities – tikimasi recesijos ar ekonomikos pakilimo;
• infliacijos prognozes: jei ekonomika augs, tikėtina, infliacija irgi didės, palūkanų normos augs;
• centrinio banko vykdomą pinigų politiką, pavyzdžiui, ar tikėtina, kad kils arba kris bazinė palūkanų norma.

Pinigų laiko vertė: kodėl laikas yra pinigai?

Tikriausiai teko girdėti posakį: laikas – pinigai. Ir išties, jei tektų rinktis 1 000 Eur gauti dabar ar po metų, visada pravarčiau rinktis juos gauti dabar ir įdarbinti, pavyzdžiui, padėti indėlį su 1,5 proc. palūkanomis, kad per laiką, t. y. metų pabaigoje, jau turėtume ne 1 000 Eur, o 1 015 Eur.

Kitas svarbus pinigų laiko vertės aspektas – infliacija. Normalia laikoma infliacija, t. y. 2 proc., ekonomikai padeda augti, tačiau per didelė – gali sparčiai sumažinti kaupiamų pinigų perkamą galią. Tikriausiai teko pastebėti, kad už tą patį daiktą seniau mokėdavome mažiau (duona prieš pandemiją kainavo apie 1,5 Eur/kg, o dabar parduotuvėse gali siekti ir 4 Eur/kg). Taigi, neįdarbinami pinigai ilgainiui nuvertėja: už juos galima įsigyti vis mažiau prekių, todėl šiuolaikiniam žmogui itin svarbu gebėti pinigus įdarbinti.

Investuojant svarbu gebėti apskaičiuoti tiek būsimą pinigų vertę (angl. future value, FV), tiek dabartinę pinigų vertę (angl. present value, PV). Tai padeda geriau suvokti pinigų srautus, kurie tiesiogiai daro įtaką bet kurios investicijos vertei ir kainai. Bet kurio vertybinio popieriaus – obligacijos ar akcijos – kaina yra lygi jo ateities srautų (būsimų atkarpų ar dividendų) sumai, įvertintai šiandien, dabarties verte.

Detaliau panagrinėkime kelis pavyzdžius.

Pinigų ir kapitalo rinkos

Finansų rinka, kurioje galima investuoti (t. y. kurioje susitinka norintys investuoti ir norintys pasiskolinti lėšų) įprastai skaidoma į pinigų ir kapitalo rinkas.

• Pinigų rinka apima trumpalaikes investicijas, tokias kaip iki 1 metų trukmės iždo vekseliai, pinigų rinkos fondai ar pan. Investuojant pinigų rinkoje susiduriama su maža rizika, menka grąža, tačiau aukštu šių investicijų likvidumu. Įprastai šioje rinkoje skolinasi vyriausybės, bankai ar kitos stambios įstaigos.
• Kapitalo rinka yra orientuota į ilgalaikes investicijas. Joje galima rasti tiek aukštos, tiek žemos rizikos bei grąžos investicijų, taip pat ir skirtingo likvidumo. Joje skolinasi jau daug platesnė aibė įstaigų, įmonių, taip pat ir bankai ar vyriausybės – ilgalaikiams projektams finansuoti.

Šis rinkų skaidymas padeda aiškiau paskirstyti išteklius, suprasti investicijų rizikos profilius ir formuotis teisingus lūkesčius dėl uždarbio.

Pirminė vertybinių popierių apyvarta

Kas yra pirminė vertybinių popierių apyvarta?

Pirminė vertybinių popierių apyvarta – tai procesas, kai įmonė ar valstybė pirmą kartą parduoda vertybinius popierius (pvz., akcijas ar obligacijas) žmonėms ar įmonėms, norėdama pritraukti pinigų savo veiklai ar plėtrai. Kitaip tariant, tai yra būdas gauti papildomų lėšų tiesiogiai iš investuotojų išleidžiant vertybinius popierius.

Kaip tai veikia praktiškai?

Jei įmonė nori pritraukti pinigų, ji gali priimti sprendimą leisti naujas akcijas arba skolintis pinigų, išleisdama obligacijas. Apie tokį sprendimą įmonė paskelbia viešai savo įstatuose nustatytoje visuomenės informavimo priemonėje (Juridinių asmenų registro leidžiamame elektroniniame leidinyje, pasirinktame dienraštyje, savo interneto svetainėje ar kt.).

Vertybiniai popieriai gali būti išplatinti tiek viešai (kreipiantis su konkrečiu pasiūlymu įsigyti vertybinių popierių ir pateikiant informaciją apie juos; paprastai kreipiantis viešai, pvz., per spaudą, skelbimus ir kt., bei nenustatant reikalavimų juos įsigyjantiesiems), tiek neviešai (tik iš anksto pasirinktiems investuotojams, tam tikrų grupių investuotojams, pvz., įmonės akcininkams, arba taikant kitus neviešo siūlymo kriterijus).

Jeigu įmonės vertybiniai popieriai jau yra įtraukti į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje vertybinių popierių biržoje AB Nasdaq Vilnius biržoje, informacija apie naujus vertybinių popierių siūlymus taip pat pateikiama specialioje AB Nasdaq Vilnius administruojamoje bazėje Centrinėje reglamentuojamoje informacijos bazėje.

Kaip galima įsigyti šių vertybinių popierių?

Pranešime apie vertybinių popierių išleidimą įmonė paprastai nurodo, kaip ir kada bus galima įsigyti jos išleidžiamų vertybinių popierių, nurodoma iš anksto nustatyta jų platinimo tvarka ir terminai.

Dažnai platinimu rūpinasi ne pati vertybinius popierius išleidžianti įmonė (ji vadinama emitentu), bet finansų tarpininkas, pavyzdžiui, bankas ar finansų maklerio įmonė. Jei asmuo nori įsigyti vertybinių popierių, jis turi kreiptis į nurodytą platintoją ir sudaryti sutartį, kurioje bus tiksliai parašyta, kiek vertybinių popierių jis perka, kokia kaina, iki kada turi sumokėti ir kita svarbi informacija.

Kas vyksta po pirkimo?

Išplatinusi vertybinius popierius (o akcijų atveju įregistravusi įstatinio kapitalo padidinimą Juridinių asmenų registre), bendrovė kreipiasi į centrinį vertybinių popierių depozitoriumą (Lietuvoje – Nasdaq CSD SE Lietuvos filialas) su prašymu įregistruoti išplatintus vertybinius popierius (atidaryti naujos emisinę vertybinių popierių sąskaitą). Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas vertybiniams popieriams suteikia unikalų ISIN kodą. Iš centriniame vertybinių popierių depozitoriume atidarytų bendrųjų emisinių sąskaitų vertybiniai popieriai pervedami į investuotojų vardu pas investicines paslaugas teikiančias įmones atidarytas asmenines vertybinių popierių sąskaitas.

Kokie dokumentai skelbiami?

Prieš viešai platindamas savo vertybinius popierius, emitentas turi parengti specialų dokumentą – prospektą arba informacinį dokumentą. Jame turi būti atskleidžiama informacija apie tai, kokias teises investuotojas įgyja, pirkdamas vertybinius popierius, kokia tvarka jie bus parduodami, kokios yra rizikos ir kokia įmonės finansinė padėtis. Šie dokumentai padeda žmonėms apsispręsti, ar verta investuoti.

Prospektas privalo būti parengtas, jei emitentas ketina pasiūlyti įsigyti vertybinių popierių, kurių vertė per 12 mėnesių laikotarpį bus didesnė nei 8 mln. Eur. Prieš jį paskelbiant ir pateikiant investuotojams, prospektas turi būti patvirtintas Lietuvos banko arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos, o informacinio dokumento, skirto 1–8 mln. Eur vertės vertybinių popierių per 12 mėn. siūlymui, tvirtinti nereikia.

Ką dar verta žinoti?

Vertybiniai popieriai, kurių vertė ne didesnė kaip 5 mln. Eur per 12 mėn., taip pat gali būti platinami ir sutelktinio finansavimo platformose, bendrovei (projekto savininkui) sudarius atitinkamą sutartį su sutelktinio finansavimo paslaugų teikėju.

Antrinė vertybinių popierių apyvarta

Kas vyksta po to, kai vertybiniai popieriai jau išleisti?

Kai įmonė ar valstybė pirmą kartą parduoda vertybinius popierius (akcijas ar obligacijas), tai vadinama pirminiu platinimu, arba pirmine apyvarta. Vėliau šie vertybiniai popieriai gali būti perkami ir parduodami pačių investuotojų – tai vadinama antrine rinka (vykdoma antrinė apyvarta).

Kur vyksta prekyba vertybiniais popieriais?

Tam, kad būtų suderinti norinčių įsigyti ir norinčių parduoti vertybinius popierius investuotojų interesai, t. y. siekdami skatinti antrinę vertybinių popierių apyvartą, dažniausiai emitentai įtraukia savo vertybinius popierius į biržos prekybos sąrašus. Todėl antrinė apyvarta gali vykti:

• reguliuojamoje rinkoje, pavyzdžiui, AB Nasdaq Vilnius – emitentai gali prašyti, kad jų vertybiniai popieriai būtų įtraukti į šios biržos aukščiausius reikalavimus atitinkančius prekybos sąrašus (Oficialusis ir Papildomasis akcijų sąrašai, Skolos vertybinių popierių sąrašas, Fondų sąrašas);
• alternatyvioje rinkoje, pavyzdžiui, First North (daugiašalė prekybos sistema, administruojama AB Nasdaq Vilnius), kurioje galioja supaprastinti reikalavimai mažesnėms įmonėms, norinčioms platinti savo vertybinius popierius.

Jei įmonė nusprendžia neįtraukti savo išleistų vertybinių popierių į prekybos sąrašus, pirkėjai ir pardavėjai turi galimybę sudaryti sandorius tiesiogiai per investicines paslaugas teikiančias įmones, tokiais atvejais vertybiniais popieriais prekiaujama ne biržoje arba už biržos ribų.

Kokie yra biržos sąrašai ir ką jie reiškia?

Nasdaq Baltic biržoje yra keli prekybos sąrašai, kurie drauge laikomi reguliuojama rinka:

• Oficialusis – jame prekiaujama bendrovių akcijomis, kurioms taikomi aukščiausi standartai, įtraukiamos tik patikimiausių ir likvidžiausių įmonių akcijos. Į Baltijos šalių Oficialųjį prekybos sąrašą įtrauktos geriausią reputaciją turinčios bendrovės, kurių akcijomis prekiaujama Nasdaq Tallinn, Nasdaq Riga ir Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržose. Bendrovė privalo atitikti šiuos įtraukimo į sąrašus reikalavimus:
  • ne mažiau kaip treji veiklos metai;
  • patikima finansinė padėtis;
  • ne mažiau kaip 4 mln. eurų rinkos kapitalizacija;
  • konsoliduotos ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus;
  • pakankamas akcijų kiekis, laisvai cirkuliuojantis rinkoje.
• Papildomasis – taip pat viešai prekiaujamų įmonių akcijos, bet su kiek paprastesniais reikalavimais. Specialūs reikalavimai (kaip pakankamas laisvų akcijų kiekis), taikomi vertybinių popierių įtraukimui į Oficialųjį sąrašą, netaikomi Papildomajam sąrašui.
• Skolos vertybinių popierių sąrašas – Baltijos fiksuoto pajamingumo vertybiniai popieriai yra įtraukti į bendrą Baltijos skolos vertybinių popierių sąrašą. Į jį įtraukti Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių ir bendrovių skolos vertybiniai popieriai su įvairiais išpirkimo terminais.
• Fondų sąrašas – Į Baltijos fondų sąrašą įtraukti investicinių fondų vienetai, kuriais galima prekiauti Baltijos šalių vertybinių popierių rinkose.

Į šiuos sąrašus įtrauktos bendrovės vadinamos biržinėmis, arba listinguojamomis, o jų vertybinių popierių pirkimo ar pardavimo pavedimus investuotojai gali pateikti investicines paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios juos įveda į biržos prekybos sistemą ir, priklausomai nuo paklausos ir pasiūlos, yra įvykdomi automatiniu būdu.

Kaip nusipirkti vertybinių popierių arba juos parduoti?

Norėdamas nusipirkti biržinių bendrovių vertybinių popierių arba juos parduoti, investuotojas turi kreiptis į investicines paslaugas teikiančią įmonę, pavyzdžiui, banką ar finansų maklerio įmonę. Reikia pateikti pavedimą, kuriame nurodomas norimas pirkti ar parduoti vertybinių popierių skaičius ir mažiausia kaina, už kurią sutinkama juos parduoti (pardavimo atveju), o pirkimo atveju nurodoma didžiausia kaina, kurią vertybinius popierius perkantis asmuo sutinka sumokėti. Investicines paslaugas teikianti įmonė įveda pavedimą į biržos prekybos sistemą ir, jei atsiranda tinkama sandorio šalis, sandoris įvyksta automatiškai biržos prekybos sistemoje.

Gali būti sudaromi ir tiesioginiai sandoriai, t. y. tokie sandoriai, kai pirkėjas ir pardavėjas dėl pirkimo-pardavimo sandorio ir jo kainos susitaria tarpusavyje tiesiogiai.

Kas yra nebiržiniai vertybiniai popieriai?

Tai tokie vertybiniai popieriai, kurie nėra įtraukti į biržos prekybos sąrašus, todėl nėra galimybės pateikti pirkimo ar pardavimo pavedimo į biržos prekybos sistemą ir dėl to jų antrinė apyvarta yra ribota. Prekyba jais vyksta tiesiogiai tarp investuotojų (tiesioginiai sandoriai), pirkimo-pardavimo sutartį užregistruojant pas sąskaitų tvarkytoją. Šiuo atveju pirkėjas ir pardavėjas turi susirasti vienas kitą, kas gali būti sudėtinga.

Kuo skiriasi alternatyvioji Nasdaq „First North“ rinka nuo Nasdaq reguliuojamos rinkos?

Alternatyvioji Nasdaq „First North“ rinka yra AB Nasdaq Vilnius įsteigta ir administruojama daugiašalė prekybos sistema arba alternatyvioji rinka. Ji neturi ES reguliuojamos rinkos statuso. Prekybai Nasdaq „First North“ taikomos daugiašalės prekybos sistemos taisyklės, kuriose yra mažiau teisinių reikalavimų, taikomų prekybai reguliuojamoje rinkoje. Prekyba Nasdaq „First North“ vykdoma sudarant automatinio vykdymo sandorius, bet joje taikomi mažesni reikalavimai įmonėms, pavyzdžiui, netaikomas laisvų akcijų skaičiaus kriterijus, mažesni informacijos atskleidimo reikalavimai. Tai patogu smulkesniems verslams, norintiems pritraukti kapitalo, bet dar neturintiems ilgos istorijos ar didelės veiklos apimties. Įsigijus tokių įmonių akcijų, būtų taikoma mažesnė smulkiųjų akcininkų apsauga, nei įsigijus į reguliuojamos rinkos sąrašus įtrauktų bendrovių vertybinių popierių (pvz., netaikomos oficialaus siūlymo nuostatos).

Kas yra prospektas ir kokia informacija jame pateikiama?

Prieš viešai siūlydama (platindama) vertybinius popierius, bendrovė turi parengti ir viešai paskelbti atitinkamą dokumentą – vertybinių popierių prospektą. Jis turi būti patvirtintas Lietuvos banko. Prospektas yra investuotojams skirtas dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie siūlomų vertybinių popierių suteikiamas teises, platinimo ir apmokėjimo tvarką, terminus, rizikas, išsami informacija apie vertybinius popierius išleidžiančios bendrovės finansinę padėtį ir jos veiklos pobūdį. 

Prospekte pateikiama būtina informacija, kuri yra reikšminga investuotojui, kad jis galėtų pagrįstai įvertinti:

• emitento ir bet kokio garanto turtą ir įsipareigojimus, pelną ir nuostolius, finansinę padėtį ir perspektyvas;
• vertybinių popierių suteikiamas teises;
• emisijos priežastis ir jos poveikį emitentui.

Ši informacija gali skirtis priklausomai nuo:

• emitento veiklos pobūdžio;
• vertybinių popierių rūšies;
• emitento aplinkybių;
• atitinkamais atvejais – to, ar ne nuosavybės vertybinių popierių vieneto nominalioji vertė yra bent 100 000 Eur, ar vertybiniais popieriais bus prekiaujama tik reguliuojamoje rinkoje arba konkrečiame jos segmente, į kurią (-į) prekybos vertybiniais popieriais tikslais gali patekti tik profesionalieji investuotojai.

[[#ex]]