Lietuvos bankas
Tema
Tikslinė auditorija
Metai
Iš viso rezultatų 3
Nr. 43
2022-05-20

Kodėl didėjo bankų paskolų palūkanų normos Lietuvoje?

  • Santrauka

    Kol euro zonos (EZ) palūkanų normos mažėjo 2015–2019 m., reaguodamos į Europos Centrinio Banko vykdomą pinigų politikos švelnėjimą, Lietuvoje paskolų palūkanų normos didėjo. Nors vėliau pandemijos metu Lietuvoje veikiantys bankai šiek tiek sumažino palūkanų normas, skolinimosi kaina vis dar išlieka padidėjusi ir viena didžiausių EZ. Šiame straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kodėl didėjo bankų paskolų palūkanų normos Lietuvoje. Tuo tikslu analizuojami praeities įvykiai ir praktiniai palūkanų kainodaros aspektai Lietuvos bankų sektoriuje, sudaromas palūkanų kainodaros ekonometrinis modelis. Straipsnio rezultatai parodo, kad pastarųjų septynerių metų paskolų palūkanų normų pokyčius lėmė bankų maržų kaita, kuri buvo daugiausiai susijusi su paskolų rinkos koncentracijos pokyčiais.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.


    Straipsnis anglų kalba

     

Nr. 42
2022-04-12

Būsto ir kredito disbalansų vertinimas dviejų rinkų nepusiausvirumo modeliu

  • Santrauka

    Gyvenamojo būsto kainos ir kreditas Covid-19 pandemijos metu auga seniai neregėtu tempu. Vis dėlto nėra aišku, kokia šio augimo dalis gali būti pagrįsta fundamentaliaisiais veiksniais. Šiame straipsnyje pateikiamas naujas struktūrinis dviejų rinkų nepusiausvirumo modelis, kuris yra naudojamas analizuojant Lietuvos būsto ir kredito būstui įsigyti rinkų dinamiką. Naudodami modelio įverčius, išskiriame istorinius veiksnius, kurie lėmė šių rinkų paklausos ir pasiūlos, kainų ir kiekio kintamųjų dinamiką, taip pat įvertiname jungtinį būsto kainų ir kredito disbalansų lygį. Modelio rezultatai parodo, kad 2021 m. Lietuvos būsto ir kredito būstui įsigyti rinkos buvo pamažu kaistančios: būsto kainos vienu metu buvo pervertintos iki 16 proc., o kredito srautas buvo iki 20 proc. didesnis už kreditavimo lygį, paaiškinamą fundamentaliaisiais veiksniais. Svarbu paminėti, kad šie įverčiai yra tik vieno, straipsnyje nagrinėjamo, modelio rezultatai, kiti modeliai rodo kur kas mažesnį disbalansų lygį.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.


    Straipsnis anglų kalba