-
Santrauka
Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje vykstantis gyvenamojo NT kainų ir paskolų būstui įsigyti augimas gali sukelti abejonių dėl į skolininką orientuotų makroprudencinės politikos priemonių, t. y. Atsakingojo skolinimo nuostatų (ASN), veiksmingumo siekiant suvaldyti perteklinį rinkos augimą. Šiame straipsnyje vertinamas ASN priemonių tinkamumas, pasitelkiant kredito nuostolių vertinimo sąrangą, kuri yra pagrįsta faktiniais mikrolygmens būsto paskolų nemokų ir namų ūkių pajamų duomenimis. Remiantis ekonometrinio modeliavimo rezultatais straipsnyje pateikiamos septynios pagrindinės įžvalgos, kurios yra aktualios makroprudencinės politikos formuotojams Lietuvoje ir pasaulyje. Darbe parodoma, kad Lietuvoje taikomos ASN priemonės veiksmingai mažina būsto paskolų keliamą kredito riziką ir kad būsto paskolų portfelis yra reikšmingai atsparesnis nepalankiam scenarijui, palyginus su laikotarpiu prieš reguliavimo įsigaliojimą 2011 m. Straipsnyje atliekamas ASN priemonių kalibravimo pratimas parodo, kad: a) žemų palūkanų normų aplinkos metu skolininko pajamų ir paskolos įmokos santykio limitas galėjo būti ir griežtesnis; b) antrųjų ir paskesnių būsto paskolų 30 proc. pradinio įnašo reikalavimas yra pagrįstas, nes mažina antrųjų paskolų keliamą papildomą kredito riziką.
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
Straipsnis anglų kalba
