Apžvalgos ir leidiniai

Pandemijos laikotarpiu paspartėjus būsto kainų augimui, būsto įperkamumas Lietuvoje pirmą kartą per dešimtmetį ėmė prastėti. Tokia tendencija ilgai nesitęsė ir, sulėtėjus kainų augimui ir gyventojų pajamoms toliau augant sparčiai, jau nuo 2023 m. įžvelgiama vėl gerėjančio įperkamumo ženklų. Nors būsto įperkamumo suprastėjimas Lietuvoje buvo laikinas reiškinys, nulemtas stiprių išorės sukrėtimų, svarbu, kad Lietuvoje vykdoma būsto politika užtikrintų sąlygas struktūriškai tvariam įperkamumo lygiui palaikyti. Šiame tyrime Lietuvos bankas išanalizavo įvairius būsto įperkamumo rodiklius ir paklausos bei pasiūlos veiksnius, galinčius paveikti būsto įperkamumą. Įvertinus tyrimo rezultatus, suformuotos keturios svarbiausios tvarios būsto politikos kryptys: siekti tvarios būsto paklausos raidos, didesnės ir lankstesnės kokybiško būsto pasiūlos, užtikrinti socialiai jautrių gyventojų būsto poreikius ir sukurti ilgalaikę ir bendrą būsto politikos strategiją.

Gyvenamojo būsto kainos ir kreditas Covid-19 pandemijos metu auga seniai neregėtu tempu. Vis dėlto nėra aišku, kokia šio augimo dalis gali būti pagrįsta fundamentaliaisiais veiksniais. Šiame straipsnyje pateikiamas naujas struktūrinis dviejų rinkų nepusiausvirumo modelis, kuris yra naudojamas analizuojant Lietuvos būsto ir kredito būstui įsigyti rinkų dinamiką. Naudodami modelio įverčius, išskiriame istorinius veiksnius, kurie lėmė šių rinkų paklausos ir pasiūlos, kainų ir kiekio kintamųjų dinamiką, taip pat įvertiname jungtinį būsto kainų ir kredito disbalansų lygį. Modelio rezultatai parodo, kad 2021 m. Lietuvos būsto ir kredito būstui įsigyti rinkos buvo pamažu kaistančios: būsto kainos vienu metu buvo pervertintos iki 16 proc., o kredito srautas buvo iki 20 proc. didesnis už kreditavimo lygį, paaiškinamą fundamentaliaisiais veiksniais. Svarbu paminėti, kad šie įverčiai yra tik vieno, straipsnyje nagrinėjamo, modelio rezultatai, kiti modeliai rodo kur kas mažesnį disbalansų lygį.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Straipsnis anglų kalba