|
II pakopos pensijų fondai – tai pensijos kaupimas privačiuose pensijų fonduose, kuriuos valdo pensijų kaupimo bendrovės. Fondų dalyviais gali tapti visi senatvės pensijos amžiaus nesulaukę asmenys, turintys pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pensijai gauti. Įmokas į pensijų fondus sudaro: 3 proc. įmoka nuo asmens atlyginimo ir 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės paskata. II pakopos pensijų fonde sukauptą sumą galima atsiimti sulaukus senatvės pensijos amžiaus arba kitais teisės aktuose (2026 m. įsigaliosiančiuose) numatytais atvejais (esant sunkiai kritinei ligai, negaliai ar pan.). III pakopos pensijų fondai – tai papildomas savanoriškas pensijos kaupimas privačiuose pensijų fonduose, kuriuos valdo pensijų kaupimo bendrovės. Šiuose pensijų fonduose kaupiamos pensijų fondo dalyvio savarankiškai (arba jo darbdavio) pervestos lėšos. Įmokos dydis priklauso nuo asmens pasirinkimo ar susitarimo su darbdaviu. Pensijų fondų sąrašus galite rasti čia: |
Informacijos teikimo kalendorius
|
[[#ex]]
Kas ir kaip prižiūri pensijų fondus?
Pensijų kaupimo bendrovių veiklą prižiūri Lietuvos bankas – tik patikrinęs jų organizacinį ir techninį pasirengimą, vadovų reputaciją ir kvalifikaciją, išduoda veiklos leidimus, atlieka patikrinimus, o pensijų fondai Lietuvos bankui periodiškai (kas mėnesį, ketvirtį ir (arba) metus) teikia ataskaitas.
Įstatymais nustatyta, kad pensijų kaupimo bendrovės:
- turi nuolat teikti Lietuvos bankui ataskaitas; savo veiklos metų ataskaitą skelbti tinklalapyje;
- kartą per metus informuoti pensijų kaupimo fondo dalyvį apie jo sąskaitos būklę;
- kasdien skelbti kiekvieno pensijų fondo apskaitos vieneto vertę (pagal jį kiekvienas dalyvis gali apskaičiuoti, kokia jo sąskaitos vertė);
- sudaryti galimybę dalyviui jo pageidavimu bet kuriuo metu gauti informaciją apie jo sąskaitoje tvarkomų lėšų dydį, investavimo rezultatus.
Jei manote, kad pensijų fondą valdanti bendrovė pažeidė Jūsų teisėtus interesus, galite kreiptis į Lietuvos banką tl.bl@aruizeirp.
Kaip užtikrinamas pensijų fondų dalyvių kaupiamų lėšų saugumas?
| Svarbu! Pensijų fondo valdytojo bankroto atveju kaupiamos lėšos yra saugios. |
Jei kaupiate II ir (arba) III pakopų pensijų fonduose, Jūsų įmokos yra atskirtos nuo pačios pensijų kaupimo bendrovės lėšų – ne tik apskaitos prasme, bet ir fiziškai. Turto atskyrimas yra viena iš svarbiausių dalyvių kaupiamų lėšų saugumo garantijų. Todėl net jei bendrovė nutrauktų veiklą (dėl bankroto, likvidavimo ar reorganizavimo), dalyviai savų santaupų neprarastų – jos būtų pervestos į kitą pensijų kaupimo bendrovę.
Pensijų fondas yra tarsi pinigų maišas, investuojamas taikant tam tikrą strategiją, nuosavybės teise priklausantis to fondo dalyviams. Kiekvienam fondo dalyviui atidaroma speciali pensijų sąskaita, kurioje tvarkoma apskaita, kiek šio bendro turto priklauso konkrečiam asmeniui. Jūsų pensijų kaupimo sąskaitoje yra nurodytas apskaitos vienetų skaičius, jį padauginę iš to vieneto vertės (skelbiama kiekvieną dieną) galite sužinoti, kokia yra Jūsų sukaupto turto vertė.
| Svarbu! Pensijų kaupimo bendrovei pensijų fondo lėšos nepriklauso, ji tik patikėjimo teise valdo jas dalyvių vardu. |
Dalyvių kaupiamos lėšos yra ir fiziškai atskirtos. Jos laikomos ne pačioje kaupimo bendrovėje, o specialiame banke – depozitoriume, kuris yra dar viena labai svarbi kaupimo sistemos saugumo grandis. Per depozitoriumą juda lėšos, todėl jis įvykdo pensijų kaupimo bendrovės pavedimus tik kruopščiai patikrinęs, kaip jie atitinka įstatymų nustatomus reikalavimus. Depozitoriumo veiklą taip pat prižiūri Lietuvos bankas.
Kaip pensijų fondai valdo investavimo riziką?
Pensijų fondų valdytojai, investuodami kaupiančiųjų dalyvių lėšas, privalo laikytis griežtų taisyklių. Jose numatoma, į kokias finansines priemones pensijų fondai gali investuoti ir kaip turi būti valdoma investavimo rizika. Pensijų fondų valdytojai privalo nuolat užtikrinti, kad:
- pensijų turtas būtų investuojamas siekiant užtikrinti viso pensijų fondo finansinių priemonių portfelio saugumą, pelningumą ir likvidumą;
- vykdant investicinį sprendimą būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas pensijų fondui, atsižvelgiant į investavimo objektų kainą, investicinio sprendimo įvykdymo išlaidas, greitį, investicinio sprendimo įvykdymo ir atsiskaitymo tikimybę, investicinio sprendimo dydį, turinį ir kitas svarbias aplinkybes;
- pensijų turtas nebūtų investuojamas į įmonių grupės finansines priemones ar kitus produktus siekiant spręsti pensijų fondo valdytojo, kitos grupės įmonės arba fondo likvidumo, mokumo ar atitikties teisės aktų reikalavimams sunkumus.
Pensijų fondų valdytojai jūsų lėšas gali investuoti tik į saugius ir patikimus vertybinius popierius bei kitą turtą. Tai – nustatytus reikalavimus atitinkančios pinigų rinkos priemonės, indėliai kredito įstaigose, vyriausybių ir įmonių obligacijos, investicinių fondų vienetai, bendrovių akcijos ir kt.
| Svarbu! Diversifikavimas – rizikos valdymo metodas. |
Investuojamos lėšos turi būti paskirstytos (diversifikuotos), o įstatyme nustatyta, kiek maksimaliai galima įsigyti vienokių ar kitokių vertybinių popierių ir kito turto. Pavyzdžiui, fondo valdytojui negalima investuoti daugiau kaip 5 proc. kaupiamų lėšų į vienos įmonės akcijas. Taip išvengiama rizikos, kuri galėtų kilti, jei didelė lėšų dalis būtų investuota į vieną objektą, o jo vertė dėl nepalankios rinkos situacijos ar kitų veiksnių reikšmingai sumažėtų. Lietuvos bankas prižiūri, kad pensijų fondai šių taisyklių laikytųsi.
[[#ex]]
