Lietuvos bankas

[[#ex]]

Kas yra obligacija?

Obligacija – tai skolos vertybinis popierius, arba investuotojo paskola akcinei bendrovei. Investuotojas skolina akcinei bendrovei iš anksto nustatytomis sąlygomis ir sutartam laikotarpiui. Laikotarpiui pasibaigus, bendrovė grąžina pasiskolintą pinigų sumą (išperka obligaciją) ir už leidimą naudotis investuotojo pinigais jam sumoka. Mokamos palūkanos priklauso nuo nustatytų sąlygų, jos gali būti mokamos skirtingai:

  • visos iš karto grąžinant paskolą (išperkant obligaciją),
  • jei obligacijos terminas yra ilgas, per keletą kartų, atsižvelgiant į nustatytas sąlygas.
Svarbu! Obligacijos dažnai vadinamos fiksuotųjų pajamų vertybiniais popieriais, nes investuotojas žino, kokią sumą jis gaus.

 

Pagrindinės obligacijų savybės

  • Nominalioji obligacijų vertė yra iš anksto nustatyta suma, kurią investuotojas skolina bendrovei, pirkdamas vieną obligaciją.
  • Obligacijų išpirkimo data yra laikas, kai bendrovė turi grąžinti investuotojui jo paskolintą pinigų sumą.
  • Palūkanų norma yra bendrovės mokamos palūkanos už pasiskolintas lėšas. Dažniausiai jos skaičiuojamos kaip nominaliosios vertės procentas.

Investuotojui reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitas iš anksto numatytas sąlygas. Pavyzdžiui, bendrovė gali turėti teisę išpirkti obligaciją nepasibaigus terminui. Tokia teisė gali būti suteikta ir investuotojui, t. y. investuotojas gali turėti teisę reikalauti, kad bendrovė išpirktų obligaciją nepasibaigus išpirkimo terminui. Tačiau net ir tuo atveju, kai tokia teisė nėra nustatyta, investuotojui nebūtina laukti išpirkimo termino pabaigos. Jis kada panorėjęs gali parduoti vertybinius popierius kitam investuotojui. 

Akcinė bendrovė gali skolintis ne iš vieno, o iš daugelio investuotojų tokiomis pačiomis sąlygomis, taip sukaupdama pinigų kiekį, būtiną verslui plėtoti. 

Svarbu! Obligacijas gali leisti akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės arba – valstybės vardu – Vyriausybė. 

Kokios yra obligacijų rūšys?

Įmonių obligacijos
Fiksuotųjų palūkanų obligacija – tai obligacija, kurią įsigyjantis investuotojas žino, kokio dydžio palūkanos jam bus sumokėtos. Pavyzdžiui, jei jis nusiperka trejų metų termino 100 eurų nominaliosios vertės obligaciją, kurios metinė palūkanų norma yra 5 procentai, jis trejiems metams skolina 100 eurų ir už tai kiekvienais metais gaus po 5 eurus; po trejų metų jam bus grąžintas 100 eurų. Palūkanų mokėjimo terminai būna aptarti ir nustatyti iš anksto – palūkanos gali būti mokamos visos iškart, išperkant obligacijas, kartą per metus, nustatytais laikotarpiais.

Diskontuotoji obligacija – tai fiksuotųjų palūkanų obligacija, bet ji parduodama pigiau nei už nominaliąją vertę, o išperkama sumokant sumą, lygią nominaliajai vertei, taip išpirkimo metu sumokamos ir visos palūkanos. Pavyzdžiui, investuotojas nusiperka vienerių metų trukmės 3 procentų metinių palūkanų diskontuotąją obligaciją, kurios nominalioji vertė yra 100 eurų. Ją pirkdamas jis moka ne 100 eurų, o 97,09 euro. Po metų bendrovė išperka obligaciją už 100 eurų ir taip investuotojui sumoka ir palūkanas. Obligacijos kaina šiuo atveju priklauso ir nuo palūkanų normos, ir nuo jos įsigijimo dienos.

Kintamųjų palūkanų obligacija – tai obligacija, kurią įsigyjantis asmuo negali tiksliai apskaičiuoti būsimos palūkanų sumos, bet jam nurodoma formulė, pagal kurią, suėjus palūkanų mokėjimo terminui, bus apskaičiuojamos jo gautinos palūkanos. Nurodytoje formulėje paprastai būna vienas kintamasis dydis, jo tiksli reikšmė nustatoma palūkanų mokėjimo dieną. Pavyzdžiui, nurodymas, kad metinės palūkanų normos dydis yra „LIBOR 6 mėn. + 1 proc.“, reiškia, kad skaičiuojant palūkanas bus pasitelkiamas LIBOR indeksas – palūkanų mokėjimo dieną bus žiūrima, kokiu procentu tarpbankinėje rinkoje Londono bankai vienas kitam skolina pinigus pusei metų, ir prie tos sumos bus pridedamas 1 procentas. Taigi, kiekvieną palūkanų mokėjimo datą investuotojo gaunama palūkanų suma keičiasi.

Konvertuojamoji obligacija – tai obligacija, kai, atėjus obligacijos išpirkimo laikui, vietoj paskolintos sumos investuotojas gauna ne pinigus, o atitinkamą skaičių bendrovės akcijų. Dažnai investuotojui suteikiama teisė pasirinkti, ar gauti akcijas, ar paskolintą pinigų sumą. Kartais iš anksto tiksliai įvardijama, kiek akcijų investuotojas gaus už vieną obligaciją. Obligacijos galiojimo laikotarpiu investuotojui mokamos palūkanos.
 
Valstybės obligacija
Šiuo atveju skolinasi ne bendrovė, o valstybė. Būtent ji prisiima įsipareigojimą iš anksto sutartu terminu išpirkti obligaciją ir sumokėti nustatytas palūkanas. Manoma, kad valstybės obligacijos yra saugesnės ar net visiškai saugios, nes valstybė visada vykdo įsipareigojimus, t. y. laiku išperka obligacijas ir moka palūkanas. Tik išimtiniais atvejais – dėl perversmų ar įvairių kataklizmų – valstybės obligacijų išpirkimas gali būti atidėtas. Todėl valstybės obligacijos ir laikomos saugiomis, už jas paprastai mokamos mažesnės palūkanos nei už bendrovių išleidžiamas obligacijas.

Svarbu! Valstybės vardu vyriausybės išleidžiamos obligacijos vadinamos vyriausybės vertybiniais popieriais. Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai yra vyriausybės obligacijos ir iždo vekseliai.

 

Obligacijos, kurių išpirkimo terminas ilgesnis nei vieni metai, vadinamos vyriausybės obligacijomis. O tos, kurių išpirkimo terminas yra trumpesnis nei vieni metai, vadinamos iždo vekseliais. Tiek Lietuvos Vyriausybės obligacijų, tiek iždo vekselių gali įsigyti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Abiejų rūšių vyriausybės vertybiniai popieriai gali būti ir fiksuotųjų, ir kintamųjų palūkanų. Lietuvos Vyriausybė išleistus vertybinius popierius platina ir Lietuvoje, ir užsienyje.

Vyriausybė taip pat skolinasi platindama taupymo lakštus (indėlius), kurių trukmė gali būti ir iki metų, ir ilgesnė. Taupymo lakštai yra Vyriausybės vertybiniai popieriai, skirti mažmeniniams investuotojams, visų pirma gyventojams, siekiant suteikti jiems saugią investavimo alternatyvą bei paskatinti mažmeniniams investuotojams skirtų finansinių priemonių rinkos plėtrą.

Vyriausybės vertybinių popierių galima įsigyti emisijų platinimo metu arba antrinėje rinkoje. Taupymo lakštų investuotojai gali įsigyti tiesiogiai, o norint investuoti į kitus Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas, valstybės iždo vekselius ar euroobligacijas) tereikia kreiptis į komercinių bankų finansų maklerių padalinius arba į bet kurią atitinkamas paslaugas teikiančią finansų maklerio įmonę.


Kodėl obligacijos perkamos?

Asmuo, investavęs į obligacijas, gali planuoti būsimas įplaukas – grąžinamą sumą ir palūkanas. Jis iš anksto žino, kada paskolinti pinigai bus grąžinti ir kada bus išmokamos palūkanos. Patogu ir tai, kad investuotojui  nebūtina laukti obligacijos išpirkimo datos – jis obligaciją gali bet kada parduoti kitam investuotojui. O paprastą paskolą nėra lengva parduoti.


Kokios yra obligacijų turėtojo teisės?

Įsigijęs obligacijų asmuo tampa bendrovės kreditoriumi ir įgyja obligacijos savininkui nustatytas teises:

  • Obligacijos pirkėjas, įsigydamas obligaciją ir už ją sumokėdamas, skolina pinigų emitentui ir įgyja teisę reikalauti grąžinti skolą nustatytu laiku ir sumokėti už ją nustatytas palūkanas. 
  • Obligacijos savininkas turi teisę reikalauti (jei tai numatyta emisijos sąlygose), kad jo obligacija būtų išpirkta pirma laiko, tačiau šiuo atveju jo gaunama suma priklauso nuo tuo metu esančios obligacijos kainos (ji atvirkščiai proporcinga palūkanų normai). Emisijos sąlygose gali būti numatyta emitento teisė pirma laiko išpirkti obligacijas. Tokiu atveju, emitentui pareikalavus, obligacijų savininkai privalo parduoti savo obligacijas, o emitentas privalo už priešlaikinį išpirkimą sumokėti obligacijos sąlygose nustatytą išpirkimo premiją.
  • Obligacijos savininkai turi visas bendrąsias kreditorių teises (pavyzdžiui, pareikalauti papildomai užtikrinti prievolių įvykdymą bendrovių reorganizavimo atveju ir pan.).
  • Obligacijų savininkai turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam asmeniui jo (jų) vardu atlikti veiksmus, susijusius su įgaliojimą davusių obligacijos (obligacijų) savininko (savininkų) interesų gynimu santykiuose su bendrove ir su obligacijų savininkų patikėtiniu.
  • Obligacijos savininkas per 3 metus nuo sprendime išleisti obligacijas nurodytos obligacijų išpirkimo datos turi teisę pateikti reikalavimą išpirkti obligaciją, priešingu atveju jis praranda šio reikalavimo teisę.
  • Tos pačios emisijos obligacijos jų savininkams suteikia vienodas teises.

Tais atvejais, kai taikomas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas, bendrovė prieš išleisdama obligacijas turi sudaryti sutartį su obligacijų savininkų patikėtiniu, kuris atstovauja obligacijų savininkams, veikia jų naudai ir gina jų interesus palaikydamas ryšius su bendrove ir trečiaisiais asmenimis. Šiame įstatyme išsamiai reglamentuojamos obligacijų patikėtinio, obligacijų savininkų teisės ir pareigos bei kiti aktualūs klausimai. Obligacijų savininkų patikėtinis atstovauja visiems tos pačios obligacijų emisijos obligacijų savininkams ir yra atskaitingas obligacijų savininkų susirinkimui. Obligacijų savininkų patikėtinį skiria obligacijų emisiją išleidusios bendrovės vadovas. Obligacijų savininkų patikėtiniu gali būti skiriamas fizinis ar juridinis asmuo, atitinkantis šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-03-03