Lietuvos bankas

Obligacija – skolos vertybinis popierius arba investuotojo paskola.

Obligacijas gali leisti įvairūs emitentai (t. y. išleidėjai): akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir kitų teisinių formų įmonės, kurių veiklą reglamentuojantys teisės aktai tai leidžia, taip pat – valstybės vardu – Vyriausybė ir savivaldybės.

Investuotojas skolina emitentui iš anksto nustatytomis sąlygomis ir sutartam laikotarpiui. Laikotarpiui pasibaigus, emitentas įsipareigoja grąžinti pasiskolintą pinigų sumą (išperka obligaciją) ir už leidimą naudotis investuotojo pinigais jam sumoka palūkanas. Palūkanų mokėjimas priklauso nuo nustatytų sąlygų ir gali būti dvejopas:

  • palūkanos sumokamos visos iš karto grąžinant paskolą (išperkant obligaciją);
  • jei obligacijos terminas yra ilgas, palūkanos sumokamos per keletą kartų, atsižvelgiant į nustatytas sąlygas.

Obligacijos dažnai vadinamos fiksuoto pajamingumo vertybiniais popieriais dėl jam būdingų fiksuotų atkarpų ir jų mokėjimo periodiškumo. 

[[#ex]]

Pagrindinės obligacijų sąvokos

Nominalioji obligacijų vertė 

Investuotojo investuojama suma, skolinama obligacijos emitentui.

Obligacijų išpirkimo data 

Data, kai obligacijos emitentas turi grąžinti investuotojui jo paskolintą pinigų sumą.

Atkarpa / atkarpos norma

 

Fiksuotas dydis, kurį obligacijos emitentas moka kaip palūkanas už pasiskolintas lėšas. Suprantamiau – investuotojo gaunama atkarpa eurais skaičiuojama kaip obligacijų nominalioji vertė padauginta iš atkarpos normos.

Obligacijos kaina

Obligacijos kaina turėtų būti suprantama kaip obligacijos nominalo vertė rinkoje: ji gali būti lygi nominaliai vertei (100 proc.), taip pat būti didesnė arba mažesnė už nominaliąją vertę.

Sakykime, pirminėje rinkoje emituojamos obligacijos kaina yra 100 proc. jos nominaliosios vertės, nes obligacijos atkarpa yra prilyginama tuo metu rinkoje vyraujančiai atitinkamo laikotarpio palūkanų normai.

Antrinėje rinkoje palūkanų normų lygis keičiasi, o obligacijos atkarpa yra fiksuota, todėl atkarpos-palūkanų normų pusiausvyra matyti iš obligacijos kainos: jei palūkanų norma nukrinta ir atkarpa yra didesnė, tada obligacijos kaina viršija 100 proc., ir atvirkščiai, jei palūkanų norma kyla ir atkarpa tampa mažesnė, tada kaina nukrinta žemiau 100 proc. nominalo.        

Palūkanų norma

Nuo rinkos sąlygų kaskart besikeičianti palūkanų norma.

[[#ex]]

Investuotojui reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitas iš anksto nustatytas sąlygas. Pavyzdžiui, obligacijos emitentas gali turėti teisę išpirkti obligaciją nepasibaigus terminui. Tokia teisė gali būti suteikta ir investuotojui, t. y. investuotojas gali turėti teisę reikalauti, kad obligacija būtų išpirkta nepasibaigus išpirkimo terminui. Tačiau, net ir tuo atveju, kai tokia teisė nėra nustatyta, investuotojui nebūtina laukti išpirkimo termino pabaigos. Jis gali parduoti vertybinius popierius kitam investuotojui, t. y. antrinėje rinkoje, jeigu šios konkrečios obligacijos likvidumas yra didelis, t. y. rinkoje yra šio vertybinio popieriaus paklausa.

[[#ex]]

Kokios yra obligacijų rūšys?

Obligacijos skirstomos pagal šiuos kriterijus:

  • pajamų būdą arba palūkanų normos tipą (pvz., fiksuotųjų arba kintamųjų palūkanų obligacijos, nulinio kupono obligacijos);
  • išpirkimo trukmę (ilgojo, vidutinio ar trumpojo laikotarpio);
  • emitentą, t. y. išleidėją (valstybė ar bendrovė) ir pan.;
  • saugumą.

Toliau pateikiamas skirstymas pagal keletą kriterijų.

Pagal trukmę

  • Terminuotosios obligacijos – obligacijos, kurių išpirkimo data yra nustatyta:
    • trumpalaikės (1–3 m. trukmės),
    • vidutinės trukmės (4–10 m.);
    • ilgalaikės (jos išperkamos įprastai po daugiau nei 10 m.).

Iždo vekseliai – obligacijos, kurių nustatyta išpirkimo data yra nuo kelių savaičių iki 12 mėn.

  • Neterminuotoji obligacija – obligacija, kurios išpirkimo data nenustatyta.
  • Obligacija iki pareikalavimo – obligacija, kurią emitentas gali išpirkti nepasibaigus nustatytam išpirkimo terminui. Išankstinio išpirkimo terminas ir suma yra iš anksto nustatyti. Tokios obligacijos yra rizikingesnės, todėl investuotojui jų pajamingumas yra didesnis: prie rinkoje vyraujančių palūkanų yra pridedama rizikos premija.
  • Serijinės obligacijos – obligacijos, kurios yra išperkamos keliais etapais.

Pagal pajamų būdą (atkarpą)

  • Fiksuotosios atkarpos obligacija – obligacija, kurią įsigyjantis investuotojas žino, kokio dydžio ir kokiu periodiškumu atkarpos jam bus sumokėtos. Pavyzdžiui, jei jis nusiperka trejų metų termino 100 Eur nominaliosios vertės obligaciją, kurios atkarpa yra 5 proc. nuo nominalo ir mokama kartą per metus, jis trejiems metams skolina 100 Eur ir už tai kiekvienais metais gauna po 5 Eur; po trejų metų jam grąžinama 100 Eur.
  • Kintamosios atkarpos obligacija – obligacija, kurios atkarpa yra susieta su rinkoje kintančių palūkanų normų indeksu. Obligacijos apraše nurodoma formulė, kurioje paprastai būna vienas kintamasis dydis, jo tiksli reikšmė nustatoma atkarpos mokėjimo dieną. Pavyzdžiui, kartą per metus mokamos atkarpos dydis, nurodomas kaip „EURIBOR 6 mėn. + 1 proc.“, reiškia, kad, skaičiuojant atkarpos dydį, bus pasitelkiamas 6 mėn. trukmės EURIBOR* ir prie tos sumos bus pridedamas 1 proc. Taigi, kiekvieną atkarpos mokėjimo datą investuotojo gaunama suma keičiasi.

* EURIBOR – vidutinė tarpbankinė palūkanų norma, už kurią aukštą kredito reitingą turintys bankai skolintų lėšų eurais kitiems aukštą kredito reitingą turintiems bankams Europos tarpbankinėje rinkoje. Šį rodiklį apskaičiuoja Europos bankų federacija, remdamasi savo atrinktų aktyviausių tarpbankinės rinkos dalyvių skelbiamomis palūkanų normomis. Skaičiuojamas įvairių terminų (nuo 1 sav. iki 12 mėn.) EURIBOR.

  • Nulinės atkarpos, arba diskontuotosios, obligacijos – pirminio platinimo metu jos parduodamos su nuolaida, o vėliau išperkamos jų nominaliąja verte (pvz., 1 000 Eur nominaliosios vertės obligacija parduodama už 950 Eur, o po metų išperkama už 1 000 Eur).

Pagal rūšį

  • Paprastosios obligacijos – obligacijos, kurios suėjus jų emisijos sąlygose nustatytam išpirkimo terminui turi būti išperkamos.
  • Konvertuojamosios obligacijos – obligacijos, už kurias, atėjus išpirkimo terminui, jų savininkas vietoj paskolintos sumos gauna ne pinigus, o atitinkamą skaičių bendrovės akcijų. Dažnai investuotojui suteikiama teisė pasirinkti – gauti akcijas ar paskolintą pinigų sumą. Kartais iš anksto tiksliai įvardijama, kiek akcijų investuotojas gaus už vieną obligaciją. Obligacijos galiojimo laikotarpiu investuotojui periodiškai mokama atkarpa.

Pagal saugumą

  • Neužtikrintosios obligacijos – obligacijos, kurios nėra užtikrintos jokiu emitento turtu. Tai reiškia, kad atkarpos ir nominaliosios sumos išmokėjimą garantuoja tik obligacijas išleidęs emitentas. Todėl jos yra daug rizikingesnės nei užtikrintosios arba garantuotosios obligacijos.
  • Užtikrintosios obligacijos – obligacijos, kurias išleisdamas emitentas įkeičia nekilnojamąjį ar kitą turtą (paskolos užstatą). Emitentui neišpirkus obligacijų, obligacijų savininkams mokėtinos sumos išmokamos iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą. Šios obligacijos yra saugesnės už neužtikrintąsias obligacijas, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų: ar turtas įkeistas pirminiu įkeitimu, koks tai turtas ir kokie galimi turto vertės pokyčiai iki išpirkimo. Be to, emitentas gali įkeisti ne visą turtą arba įkeista dalis gali nevisiškai padengti emitento įsipareigojimus obligacijų savininkams, todėl, prieš įsigyjant obligacijas, rekomenduotina susipažinti ne tik su emisijos dokumentais (prospektu ir informaciniu dokumentu), bet ir su įkeitimo sutartimi. Ši sutartis paprastai pasirašoma išplatinus emisiją, o ją galima gauti iš obligacijų savininkų patikėtinio.
  • Garantuotosios obligacijos – obligacijos, kurių mokėtinų sumų išmokėjimą investuotojams, emitentui neatsiskaičius su obligacijų savininkais, garantuoja trečiasis asmuo – emitentą patronuojančioji bendrovė, kita įmonė, valstybė ir kt. Šiuo atveju taip pat svarbi garantuotojo finansinė padėtis ir pačios garantijos sąlygos.

Pagal emitentą (kas jas išleido)

Obligacijas gali leisti akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir kitų teisinių formų įmonės, kurių veiklą reglamentuojantys teisės aktai tai leidžia, arba – valstybės vardu – Vyriausybė.

Atskirai verta plačiau aptarti valstybės obligacijas.

Šiuo atveju skolinasi ne bendrovė, o valstybė. Būtent ji prisiima įsipareigojimą iš anksto sutartu terminu išpirkti obligaciją ir sumokėti nustatytas atkarpas. Valstybės obligacijos yra saugesnės ar net visiškai saugios, nes valstybė visada vykdo įsipareigojimus, t. y. laiku išperka obligacijas ir sumoka atkarpas. Tik išimtiniais atvejais – dėl perversmų ar įvairių kataklizmų – valstybės obligacijų išpirkimas gali būti atidėtas. Todėl valstybės obligacijos laikomos saugiomis, už jas paprastai mokamos mažesnės palūkanos nei už bendrovių išleidžiamas obligacijas.

Valstybės vardu vyriausybės išleidžiamos obligacijos vadinamos vyriausybės vertybiniais popieriais. Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai yra Vyriausybės obligacijos ir iždo vekseliai.

Obligacijos, kurių išpirkimo terminas ilgesnis nei vieni metai, vadinamos Vyriausybės obligacijomis. O tos, kurių išpirkimo terminas yra trumpesnis nei vieni metai, vadinamos iždo vekseliais. Tiek Lietuvos Vyriausybės obligacijų, tiek iždo vekselių gali įsigyti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Abiejų rūšių Vyriausybės vertybiniai popieriai gali būti ir fiksuotųjų, ir kintamųjų atkarpų. Lietuvos Vyriausybė išleistus vertybinius popierius platina ir Lietuvoje, ir užsienyje.

Vyriausybė taip pat skolinasi platindama taupymo lakštus (indėlius), kurių trukmė gali būti iki metų ir ilgesnė. Taupymo lakštai yra Vyriausybės vertybiniai popieriai, skirti mažmeniniams investuotojams – visų pirma gyventojams, siekiant suteikti jiems saugią investavimo alternatyvą ir paskatinti mažmeniniams investuotojams skirtų finansinių priemonių rinkos plėtrą.

Vyriausybės vertybinių popierių galima įsigyti emisijų platinimo metu arba antrinėje rinkoje. Taupymo lakštų investuotojai gali įsigyti tiesiogiai, o norint investuoti į kitus Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas, valstybės iždo vekselius ar euroobligacijas), tereikia kreiptis į komercinių bankų finansų maklerių padalinius arba į bet kurią atitinkamas paslaugas teikiančią finansų maklerio įmonę.


Kodėl obligacijos perkamos?

Asmuo, investavęs į obligacijas, gali planuoti būsimas įplaukas – grąžinamą sumą ir palūkanas. Jis iš anksto žino, kada paskolinti pinigai, tikėtina, bus grąžinti ir kada bus sumokamos palūkanos. Patogu ir tai, kad investuotojui nebūtina laukti obligacijos išpirkimo datos – jis obligaciją gali bet kada parduoti kitam investuotojui, jei egzistuoja aktyvi antrinė rinka.

Įsigyjant obligacijų, reikėtų įsivertinti investavimo tikslus, laikotarpį, kuriam galite paskolinti lėšų, ir tikėtiną grąžos gavimo terminą, tikimybę, kad obligacijos gali būti neišpirktos.

Kokios yra obligacijų savininkų teisės?

Įsigijęs obligacijų asmuo tampa bendrovės kreditoriumi ir įgyja obligacijos savininkui nustatytų teisių.

  • Obligacijos pirkėjas, įsigydamas obligaciją ir už ją sumokėdamas, skolina pinigų emitentui ir įgyja teisę reikalauti grąžinti skolą nustatytu laiku ir sumokėti už ją nustatytas palūkanas.
  • Jei tai numatyta obligacijų emisijos sąlygose, obligacijos savininkas turi teisę reikalauti, kad jo obligacija būtų išpirkta pirma laiko. Tačiau šiuo atveju jo gaunama suma priklauso nuo tuo metu esančios obligacijos kainos, o pastaroji yra atvirkščiai proporcinga palūkanų normai. Kita vertus, emisijos sąlygose gali būti nustatyta emitento teisė pirma laiko išpirkti obligacijas. Tokiu atveju, emitentui pareikalavus, obligacijų savininkai privalo parduoti savo obligacijas, o emitentas privalo už priešlaikinį išpirkimą sumokėti emisijos sąlygose nustatytą išpirkimo premiją.
  • Obligacijos savininkas turi visas bendrąsias kreditorių teises (pvz., pareikalauti papildomai užtikrinti prievolių įvykdymą bendrovių reorganizavimo atveju ir pan.).
  • Obligacijos savininkas turi teisę suteikti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam asmeniui jo vardu atlikti veiksmus, susijusius su obligacijų savininko interesų gynimu santykiuose su bendrove ir su obligacijų savininko patikėtiniu.
  • Tos pačios emisijos obligacijos jų savininkams suteikia vienodas teises.

Tais atvejais, kai taikomas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas, bendrovė, prieš išleisdama obligacijas, turi sudaryti sutartį su obligacijų savininkų patikėtiniu, kuris atstovauja obligacijų savininkams, veikia jų naudai ir gina jų interesus palaikydamas ryšius su bendrove ir trečiaisiais asmenimis. Šiame įstatyme išsamiai reglamentuojamos obligacijų patikėtinio, obligacijų savininkų teisės ir pareigos bei kiti aktualūs klausimai. Obligacijų savininkų patikėtinis atstovauja visiems tos pačios obligacijų emisijos obligacijų savininkams ir yra atskaitingas obligacijų savininkų susirinkimui. Obligacijų savininkų patikėtinį skiria obligacijų emisiją išleidusios bendrovės vadovas. Obligacijų savininkų patikėtiniu gali būti skiriamas fizinis ar juridinis asmuo, atitinkantis šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.


Ką rodo obligacijoms suteikti kredito reitingai?

Obligacijų emitentai – didesnės bendrovės (pvz., bankai) ar valstybių vyriausybės dažnai kreipiasi į kredito reitingų agentūras, kad jos nustatytų emitentų ar jų obligacijų reitingą. Reitingai rodo emitento mokumo lygį arba bankroto tikimybę.

Kredito reitingų agentūros yra prižiūrimos. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija savo interneto svetainėje skelbia aktualų sertifikuotų europinių kredito agentūrų sąrašą. Skirtingų agentūrų suteikiami reitingai gali šiek tiek skirtis. 

Obligacijų emitentų reitingai yra dviejų kategorijų: investicinis (bet kuris lygis nuo AAA iki BBB, t. y. aukštesnis reitingas) ir neinvesticinis (BB ir žemesnis), dar vadinamas didelio pajamingumo (žemas reitingas). Kuo žemesnis reitingas, tuo didesnė rizika, kad obligacijų emitentas neįvykdys įsipareigojimų ir investuotojai gali prarasti savo investiciją (atsižvelgiant į obligacijos saugumo lygį).

Mažėjant investiciniam obligacijų reitingui, paprastai didėja jų pajamingumas. Taip yra todėl, kad žemesnio reitingo obligacijos turi didesnę įsipareigojimų neįvykdymo riziką nei aukštesnio reitingo obligacijos. Didesnis pajamingumas, nepaisant padidėjusios rizikos, siūlomas siekiant pritraukti daugiau investuotojų.

  • Investicinio reitingo obligacijomis vadinamos aukštos kokybės arba mažos rizikos obligacijos ir laikytinos saugia investicija. Jų reitingai apima nuo AAA iki BBB- reitingus (Standard and Poor's ir Fitch) ir nuo Aaa iki Baa3 reitingus (pagal Moody's).
  • Neinvesticinio reitingo didelio pajamingumo obligacijų (arba angl. junk bond) reitingai paprastai yra nuo BB+ iki D (Standard and Poor's ir Fitch) arba nuo Baa1 iki C (Moody's). Kai kuriais atvejais tokio pobūdžio obligacijoms suteikiamas neįvertintų arba nereitinguotų statusas. Bet kurios obligacijos, kurių reitingas yra C arba žemesnis, laikomos žemos kokybės obligacijomis, o jų emitentai dažniausiai turi likvidumo problemų ir kelia didžiausią įsipareigojimų neįvykdymo riziką.

Jeigu obligacijos emisija ar jos emitentas nėra reitinguoti, obligacijų riziką turi įsivertinti pats investuotojas. Jei investuotojas nepatyręs, visuomet praverčia investavimo konsultacijos, todėl reikėtų kreiptis į šias paslaugas teikiančius asmenis ar įmones.


Kokios yra investavimo į obligacijas rizikos?

Bet kokios investicijos į vertybinius popierius, taip pat ir obligacijas, yra susijusios su tam tikromis rizikomis, įskaitant ir galimybę prarasti dalį investicijos arba visą investiciją, todėl prieš investuodamas visų pirma turi įsivertinti savo patirtį, finansines galimybes ir poreikius bei investavimo tikslus ir atidžiai perskaityti emisijos dokumentuose (prospekte, informaciniame dokumente ir kt.) aprašytas rizikas, o kilus neaiškumų papildomai klausti emitento, obligacijas siūlančio investicinių paslaugų teikėjo ar rinkos eksperto patarimo.

Rizikos gali būti įvairios – susijusios tiek su makroekonomine situacija, tiek su emitento finansine padėtimi, jo verslo sektoriumi, tiek su konkrečiomis išleidžiamų obligacijų savybėmis. Rizikos priklauso nuo daugelio aplinkybių ir įvykių, kurie gali įvykti arba neįvykti ateityje ir kurie gali būti nežinomi emitentui obligacijų išleidimo metu. Emisijos dokumentuose pateikiamos tik emitentui žinomos, svarbiausios ir labiausiai tikėtinos rizikos. Investuojant visada prisiimama rizika, kad obligacijų galiojimo laikotarpiu gali atsirasti naujų aplinkybių ir nenumatytų įvykių, kurie gali daryti neigiamą įtaką emitento veiklai, jo finansinei būklei ir veiklos tęstinumui, taigi ir jo gebėjimui išpirkti obligacijas.

Pagrindinės investavimo į obligacijas rizikos

  • Palūkanų normos rizika

Kylant palūkanų normoms rinkoje, krinta obligacijų kainos, taigi mažėja ir Jūsų turimų obligacijų vertė. Palūkanų normų pokyčiai yra pagrindinė kainų svyravimo obligacijų rinkose priežastis. Jei parduodate obligaciją, kai palūkanų normos yra mažesnės, nei buvo tada, kai ją įsigijote, tikėtina, galėsite užsidirbti pinigų. Bet jei parduodate obligaciją tada, kai palūkanų normos yra didesnės, galite parduoti pigiau, nei įsigijote – taigi, patirsite nuostolį.

Palūkanų normoms įtakos turi daug makroekonominių veiksnių – infliacijos lygis, didėjantis BVP, darbo rinkos užimtumas ir pan. Tokie veiksniai yra bendros ekonominės aplinkos pokyčiai ir centrinių bankų vykdoma pinigų politika ir kt.

Kylanti palūkanų norma gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį ir paties emitento veiklai.

  • Emitento įsipareigojimų neįvykdymo (kredito) rizika

Įsigydamas bendrovių obligacijų, investuotojas turėtų įvertinti emitento „finansinę sveikatą“, t. y. įvertinti, ar emitento veikla pelninga, ar jis sugebės laiku sumokėti palūkanas ir išpirkti obligacijas.

Emitentas turi turėti pakankamai likvidžiojo finansinio turto, kurį būtų galima panaudoti atkarpos mokėjimo įsipareigojimams įvykdyti ir obligacijoms išpirkti. Jo veiklos pajamos ir pinigų srautai turėtų būti didesni, palyginti su mokamų palūkanų suma. Sumažėjęs emitento likvidumas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį emitento veiklai, finansinei būklei, veiklos rezultatams arba perspektyvoms, taip pat gebėjimui išpirkti obligacijas suėjus jų terminui. Jeigu skola viršija turimą likvidųjį finansinį turtą, yra didelė tikimybė, kad emitentas nesugebės laiku atsiskaityti su investuotojais. Gali atsitikti ir taip, kad dėl nemokumo emitentui bus paskelbtas bankrotas, tokiu atveju taip pat yra didelė tikimybė prarasti dalį arba visas investuotas lėšas.

Emitento atsiskaitymo su investuotojais rizika yra mažesnė, jei obligacijų emisija yra užtikrinta įkeičiamu turtu, jai suteikiama trečiojo asmens garantija ir pan., tačiau ir tokiu atveju reikėtų įvertinti, ar tas turtas padengtų visą investiciją ar tik dalį jos, kokia yra paties garanto finansinė padėtis, ar nėra kitų svarbių aplinkybių.

Aukštas atkarpos lygis gali rodyti ir emitento nesugebėjimą pasiskolinti palankesnėmis sąlygomis, todėl atsargiai reikėtų vertinti didelę siūlomą grąžą ─ atminkite, kad kuo didesnės siūlomos obligacijų palūkanos, kuo brangiau skolinasi emitentas, tuo obligacijos yra rizikingesnės (tokios obligacijos vadinamos didelio pajamingumo obligacijomis (angl. junk bonds). 

Bendros investavimo į obligacijas rizikos ir veiksniai

  • Infliacijos rizika

Didėjanti infliacija (kylančios prekių ir paslaugų kainos) gali sumažinti Jūsų turimų pinigų perkamąją galią. Vertinant investavimo rezultatus, reiktų atsižvelgti ne tik į nominaliąją, bet ir į realiąją (nominalioji investicijų grąža minus infliacija) investicijų grąžą. Jei infliacijos lygis viršija obligacijų fiksuotąją palūkanų normą, tai reali investicijų grąža tampa neigiama. Todėl, investuojant į obligacijas, svarbu įsivertinti, kad reali investicijų grąža būtų teigiama.

  • Valiutos kurso rizika

Įsigyjant obligacijų ne eurais, už jas mokamos sumos (palūkanos ir nominalioji vertė) taip pat bus ne eurais, bet ta valiuta, kuria obligacijos išleistos. Tad, jeigu perkate kitomis valiutomis išleistas obligacijas, turite įvertinti valiutos kurso riziką – esant nepalankiems valiutos kurso svyravimams, jūsų reali investicijų grąža eurais gali būti mažesnė.

  • Obligacijų likvidumo rizika

Su šia rizika galima susidurti siekiant parduoti obligacijas iki jų išpirkimo. Ypač tai gali būti sudėtinga, jei obligacijos nėra įtrauktos į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus. Tokiu atveju investuotojui gali tekti pačiam ieškoti pirkėjo. Obligacijos, kurias galima greitai įsigyti ar parduoti antrinėje rinkoje (kur vyksta aktyvi jų prekyba) be reikšmingo kainos pokyčio, vadinamos likvidžiosiomis obligacijomis. Obligacijų likvidumas paprastai būna mažesnis, jeigu obligacijos buvo skirtos nedideliam investuotojų skaičiui (pvz., didelės nominaliosios vertės) arba tiksliniams investuotojams.

  • Finansinio sverto rizika

Ši rizika atsiranda, kai siekdami daugiau uždirbti investuotojai turimas obligacijas įkeičia trečioms šalims ir už gautas lėšas papildomai įsigyja kitas obligacijas. Tokia strategija yra labai rizikinga, nes įkeistų obligacijų rinkos vertė kinta (nes kinta palūkanų norma rinkoje) ir jai nukritus, gali tekti primokėti papildomai (angl. margin call). Todėl reikia užsitikrinti papildomus finansavimosi šaltinius.

  • Nenumatytų įvykių rizika 

Bendrovei vykdant veiklą gali atsitikti įvairių nenumatytų įvykių, kurie galėtų reikšmingai pabloginti jos finansinę būklę ir padidinti obligacijų neišpirkimo riziką. Tai gali būti tokie įvykiai kaip gaisrai, gamtos stichinės nelaimės, karai, pandemijos, nedraugiški ar neplanuoti bendrovių perėmimai ir pan.

Tokie įvykiai gali neigiamai paveikti tiek visą verslo sritį, tiek konkretų emitentą. Pavyzdžiui, emitentams, kurių nemaža verslo dalis buvo rusijoje ar Ukrainoje, reikšmingą įtaką padarė rusijos karas prieš Ukrainą – uždarytos įmonės, negautos planuotos pajamos, tarptautinių sankcijų taikymo poveikis ir pan.

  • Su mokesčių valstybei, komisinių ir kitų išlaidų veiksniais susijusios rizikos

Reikėtų atkreipti dėmesį (ypač investuojant nedideles sumas), kad siekiamą gauti naudą gali reikšmingai sumažinti taikomi atskaitymai ir kitos su obligacijų įsigijimu susijusios išlaidos – investicinių paslaugų teikėjui mokami platinimo, operacijų, saugojimo, valiutų konvertavimo atskaitymai, taip pat mokesčiai valstybei ir pan. Todėl, prieš pasirašydami obligacijų įsigijimo sutartį, išsiaiškinkite informaciją apie taikomus mokesčius ir komisinius (atskaitymus).

Obligacijų palūkanos ir pelnas iš obligacijų pardavimo yra apmokestinami Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Esminė informacija apie taikomą apmokestinimą atskleidžiama emisijos dokumente, tačiau kilus neaiškumų rekomenduotina kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją arba mokesčių konsultantus.

Su obligacijų savybėmis susijusios rizikos

  • Obligacijų trukmės rizika

Ilgalaikių (10, 20 ar 30 m.) obligacijų pajamingumas yra didesnis, kaip kompensacija investuotojams už tai, kad jie ilgam laikotarpiui skolina savo pinigus. Taip pat ilgalaikių obligacijų kainos jautrumas palūkanų normų pokyčiams yra gerokai didesnis – pakilus palūkanų normoms, jų kaina rinkoje krinta kur kas labiau nei trumpalaikių obligacijų.

Investuojant į ilgalaikes obligacijas, reikia įvertinti savo galimybes laukti iki obligacijos išpirkimo termino. Atsiradus netikėtam pinigų poreikiui, ilgalaikę obligaciją parduoti antrinėje rinkoje gali būti sudėtinga, jei nėra šios obligacijos paklausos rinkoje ir obligacijos nėra įtrauktos į biržos prekybos sąrašus.

  • Išankstinio išpirkimo rizika

Kai kurias obligacijas emitentas gali išpirkti anksčiau, nei numatytas išpirkimo terminas. Jis gali nuspręsti išpirkti savo obligacijas iš anksto nustatytu ankstesniu išpirkimo metu, jei palūkanų normos leidžia skolintis už geresnę palūkanų normą arba kitais tikslais. Paprastai emitento pasirinkimu išperkant obligaciją anksčiau termino, investuotojams mokama nedidelė priemoka, tačiau tokia priemoka numatoma ne visada.

Išperkant obligacijas anksčiau termino be jokios priemokos, investuotojas gaus tik iki išpirkimo datos apskaičiuotas palūkanas, t. y. ne visas pirkimo metu planuotas pajamas. Be to, paprastai investuotojui nėra suteikiama teisė reikalauti išankstinio obligacijų išpirkimo (išskyrus tam tikrus atvejus, kurie paprastai būna nurodyti emisijos sąlygose – prospekte arba kitame emisijos dokumente).

Su emitentu susijusios rizikos

  • Su emitento verslu ir jo plėtojimo tikslais susijusios rizikos

Sėkmingas emitento verslo plėtojimas ir galimybės laiku atsiskaityti su obligacijų savininkais labai priklauso nuo toliau išvardytų veiksnių.

  • Bendros jo verslo srities (prekyba, statyba, paslaugos ir kt.) situacijos rinkoje obligacijų išleidimo metu.
  • Veiklos geografijos (pvz., emitento verslų plėtojimas geopolitiškai nestabiliose teritorijose).
  • Jo konkurencinės aplinkos (emitento pranašumai arba trūkumai, palyginti su kitomis panašia veikla užsiimančiomis įmonėmis).
  • Reguliavimo (kai kurių, pvz., energetikos sektoriaus, emitentų veikla gana reikšmingai priklauso nuo taikomų Europos Sąjungos ir (arba) nacionalinių reikalavimų ir taisyklių, o tai gali turėti įtakos verslo plėtrai ir gaunamoms pajamoms bei jų panaudojimui).
  • Subjektų, su kuriais emitentas turi verslo santykių (pvz., tiekėjų, klientų, bendrų projektų partnerių ir kt.), gebėjimo laiku vykdyti įsipareigojimus.
  • Verslo tikslų. Pavyzdžiui, emitentui vykdant veiklą nekilnojamojo turto srityje, didesnė rizika bus tuo atveju, jeigu jis siekia pritraukti lėšų investavimui į naujus plėtojamus objektus, iš kurių tik ateityje ketina gauti pajamų (pvz., lizingo, pardavimo). Šiuo atveju emitentas, negaudamas pajamų, patiria didelių išlaidų, tiek tiesiogiai susijusių su statybos darbais (pvz., statybinių medžiagų, statybininkų ir kitų specialistų darbo sąnaudos), tiek netiesiogiai su jais susijusių (pvz., įvairūs mokesčiai, draudimas, leidimai, licencijos, teisinės paslaugos ir pan.).

Užsiimant nekilnojamojo turto plėtra, taip pat susiduriama su rizika, kylančia dėl to, kad dideli finansiniai ištekliai bus investuojami į projektus, kurie gali būti nutraukti dėl kilusių teisinių ar reguliavimo klausimų arba gali būti nukelti projektų užbaigimo terminai, išaugti statybos kainos, gali nepavykti surasti nuomininkų arba pirkėjų ir pan. Tai gali turėti didelį neigiamą poveikį emitento finansinei būklei ir apriboti galimybes tinkamai atsiskaityti su obligacijų savininkais. Mažesnė rizika bus tuo atveju, jeigu emitentas jau administruoja užbaigtus nekilnojamojo turto objektus, turi sudaręs ilgalaikes jų nuomos sutartis ir gauna iš turimo turto pajamų, tačiau siekia papildomai pasiskolinti lėšų, pavyzdžiui, aplinkai sutvarkyti, paslaugoms teikti arba naujam objektui įsigyti. 

  • Emitento veiklos istorijos ir teisinė rizika

Įsigyjant obligacijų reikėtų atkreipti dėmesį ir į emitento veiklos istoriją. Galbūt tai yra nauja bendrovė, siekianti pritraukti lėšų veiklos pradžiai ir nežinanti, kaip seksis vykdyti numatytą veiklą. O gal tai seniai įsteigta ir sėkmingai veikianti bendrovė, siekianti pasiskolinti lėšų veiklos plėtrai arba naujiems gaminiams sukurti. O gal tai bendrovė, susidurianti su finansinėmis, likvidumo problemomis ir siekianti pritraukti lėšų apyvartiniam kapitalui papildyti arba esamoms obligacijoms išpirkti (refinansuoti).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kiek emitentas yra įsitraukęs į teisminius procesus ─ ar nėra rizikos, kad jam gali tekti mokėti dideles baudas, kurios gali reikšmingai pabloginti finansinę padėtį ir kartu galimybes laiku atsiskaityti su obligacijų savininkais, kaip jis vykdo įsipareigojimus darbuotojams, valstybės institucijoms ir verslo partneriams.

  • Su emitento valdymu ir darbuotojais susijusios rizikos

Gana reikšmingą įtaką emitento veiklos rezultatams gali turėti jo vadovų komandos kompetencija ir patirtis. Svarbių vadovų komandos narių arba išskirtinių retų profesijų specialistų praradimas ir nesugebėjimas pritraukti kitų (dėl specialistų trūkumo ar negalėjimo mokėti konkurencingą atlygį) gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį emitento valdymui, veiklai, rezultatams ir finansinei būklei.

  • Refinansavimo rizika

Emitentui nepavykus sukaupti reikiamos laisvų lėšų sumos kiekio iš vykdomos veiklos, suėjus obligacijų išpirkimo terminui gali tekti refinansuoti turimus įsipareigojimus. Emitento gebėjimas sėkmingai refinansuoti įsipareigojimus priklauso ne tik nuo jo paties, bet ir nuo finansų rinkos sąlygų tuo metu, pavyzdžiui, kredito įstaigų teikiamų paskolų sąlygų, galimybių pasiskolinti iš kitų įmonių, galimybių išleisti ir sėkmingai išplatinti naują obligacijų emisiją, kurios lėšomis galėtų būti atsiskaitoma su ankstesnės emisijos obligacijų savininkais, ir kt. Emitento nesugebėjimas palankiomis sąlygomis refinansuoti savo skolinių įsipareigojimų gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį jo veiklai, finansinei būklei ir veiklos rezultatams, taip pat gebėjimui laiku išmokėti investuotojui priklausančias lėšas už obligacijas.


Kur atskleidžiama informacija apie obligacijų emisiją?

Prieš įsigyjant obligacijų, visų pirma reikėtų įvertinti jų emitentą, pačias obligacijas ir su jomis susijusias rizikas. Pagrindinis dokumentas, kuriame pateikiama aktuali informacija, yra emisijos dokumentas – prospektas, informacinis dokumentas arba paties emitento nuožiūra parengtas obligacijų sąlygų aprašymas.

  • Prospektas – Europos Sąjungos reglamente (ES) 2017/1129 dėl prospekto nustatytus turinio reikalavimus atitinkantis emisijos dokumentas, tvirtinamas priežiūros institucijos. Lietuvoje prospekto skelbimo reikalavimai taikomi vertybinių popierių, kurių vertė per metus viršija 8 mln. Eur, viešam siūlymui. Prospekte pateikiama santrauka, informacija apie vertybinių popierių emitentą, pačius vertybinius popierius ir su investavimu susijusias rizikas. Prospektas gali būti parengtas kaip vientisas dokumentas arba kaip bazinis prospektas. Bazinio prospekto atveju jame pateikiama pagrindinė informacija, o prieš kiekvieną atskiros emisijos išleidimą paskelbiamos emisijos galutinės sąlygos. Tokios galutinės sąlygos laikomos emisijos prospekto sudedamąja dalimi. Prieš pasirašant sutartį dėl obligacijų įsigijimo, investuotojams rekomenduojama susipažinti su visu prospektu.
  • Informacinis dokumentas – Lietuvos banko nustatyta tvarka rengiamas dokumentas, kurį emitentas privalo paskelbti, kai siūlomų vertybinių popierių vertė per 12 mėn. laikotarpį yra 1–8 mln. Eur. Informaciniame dokumente, kaip ir prospekte, pateikiama panaši informacija apie vertybinių popierių emitentą, vertybinius popierius ir susijusias rizikas, tačiau tai mažiau išsamus dokumentas ir jis nėra tvirtinamas priežiūros institucijos. Tiek už informacijos jame pateikimą, tiek už pačios informacijos turinį atsako emitentas.
  • Tiek prospekto, tiek informacinio dokumento rengimui gali būti taikomos išimtys, t. y. netaikoma pareiga rengti šiuos dokumentus (pvz., emisijoms iki 1 mln. Eur vertės). Tokiu atveju investuotojams teikiama paties emitento nuožiūra parengta informacija – pagrindinė informacija apie emisijos sąlygas (pasirašymo tvarka, išpirkimo, palūkanų mokėjimo sąlygos, obligacijų suteikiamos teisės, emitento finansinė informacija ir (arba) kita informacija).
Nei prospektas, nei informacinis dokumentas neapsaugo nuo obligacijų neišpirkimo ar kitų rizikų, tačiau suteikia informacijos, reikalingos sprendimui dėl investavimo priimti.

Kokią įtaką rinkos palūkanų norma daro obligacijų kainai?

Obligacija yra fiksuoto pajamingumo vertybinis popierius, kuris generuoja fiksuotus atkarpos mokėjimus (pinigų srautus) nustatytu periodiškumu ateityje. Pavyzdžiui, investuotojas įsigyja 100 Eur nominaliosios vertės obligaciją, kurios atkarpa yra 2 proc., o obligacijos išpirkimo terminas yra po dvejų metų. Taigi, investavęs 100 Eur šiandien, po pirmų metų investuotojas gaus 2 Eur atkarpą, o po antrų metų – 102 Eur, t. y. 100 Eur nominalą ir 2 Eur atkarpą.

Obligacijos kaina – procentinė obligacijos nominalo išraiška, kuri randama kaip dabartinė ateities fiksuotų piniginių srautų vertė, taikant diskontavimo* metodą (šiuo diskontavimo būdu įvertinama, kokia šiuo metu yra vertė pinigų, kuriuos gausime ateityje). Taigi, kiekvienas būsimas atkarpos mokėjimas (2 Eur ir 102 Eur) yra dalijamas iš atitinkamos trukmės rinkos palūkanų normos. Sakykime rinkoje metų palūkanų norma yra 1, o dvejų metų – 1,5 proc.

Surašykime tai į formulę:

tekstasObligacijos kainą 100,99 proc. padauginę iš nominalo (100 Eur), apskaičiuosime savo investicijos realią piniginę išraišką – 100,99 Eur.

Jei palūkanų normos rinkoje labai reikšmingai padidėja ir siekia, sakykime, 5 proc. už vienų metų laikotarpį ir 10 proc. už dvejų metų laikotarpį, tada obligacijos kaina sumažėtų iki 86,20 proc. nominalo.

tekstas

Didėjant palūkanų normai, obligacijos kaina krinta, ir atvirkščiai – krintant palūkanų normai, obligacijos kaina kyla.

Štai kodėl investuojant į obligacijas pagrindinė rizika yra palūkanų normų pokyčiai. O palūkanų normos kinta dėl centrinių bankų vykdomos pinigų politikos, BVP, infliacijos, darbo rinkos pokyčių ir bendros ekonominės situacijos. Infliacijai, BVP ir užimtumui didėjant, tikėtina, kad ekonominė padėtis kaista ir centriniai bankai vykdys griežtą pinigų politiką didindami palūkanas. Ir priešingai, ekonomikai stagnuojant ir infliacijai krintant žemiau 2 proc. lygio (centrinio banko tikslas) tikėtina, kad centriniai bankai skatins augimą mažindami palūkanų normas. Taigi, investuojant į obligacijas, yra būtina gilintis į ekonomines sąlygas ir jų dinamiką.

* Diskontavimas – finansų matematikoje taikomas metodas būsimų pinigų dabartinei vertei apskaičiuoti. Dabartinė vertė – pinigų vertė šiuo momentu, o būsimoji vertė – tų pačių pinigų vertė po tam tikro laiko.


Atmintinė, norintiems pradėti investuoti į obligacijas

Norite investuoti į obligacijas?

Ar žinote, kad kai kurios obligacijos gali būti net rizikingesnės negu kitos finansinės priemonės, pavyzdžiui, akcijos, investicinių fondų vienetai ir pan.?

  1. Ar suprantu, kas yra obligacija ir kaip ji veikia?

Obligacija – skolos vertybinis popierius. Įsigyjant obligacijų paskolinamos lėšos įmonėms arba valstybės institucijoms. Investuotojas skolina iš anksto nustatytomis sąlygomis ir sutartam laikotarpiui, kuriam pasibaigus įmonė arba valstybės institucija yra įsipareigojusi grąžinti pasiskolintą pinigų sumą (išpirkti obligacijas), taip pat už galimybę naudotis investuotojo pinigais – sumokėti sutartas palūkanas.

  1. Ar suprantu investavimo į obligacijas riziką?

Rizikos, su kuriomis gali susidurti investuotojai į obligacijas, yra įvairios, pavyzdžiui: emitento kredito rizika, palūkanų normų rizika, infliacijos rizika ir pan. Nors obligacijos įprastai laikomos saugesnėmis finansinėmis priemonėmis negu kitos finansinės priemonės, be saugių valstybės institucijų leidžiamų obligacijų, egzistuoja ir žemo kredito reitingo obligacijos, vadinamos didelio pajamingumo obligacijomis (angl. junk bond): jų rizika gali būti netgi didesnė nei kai kurių kitų finansinių priemonių, todėl yra tikimybė neatgauti investuotų lėšų.

SVARBU: įsigydami itin rizikingas aukšto pajamingumo, dažniausiai startuolių arba sunkios finansinės būklės įmonių obligacijas, būkite dėmesingi, kadangi, nors uždirbti galite daugiau, tačiau ir rizika, kad visų investuotų lėšų neatgausite – didelė. Nepamirškite diversifikuoti savo investicijų portfelio ir susipažinti su emisijos dokumentu.
  1. Ar suprantu, kokią įtaką rinkos palūkanų norma daro obligacijų kainai?

Didėjant rinkos palūkanų normai, obligacijos kaina krinta, ir atvirkščiai – krintant rinkos palūkanų normai, obligacijos kaina kyla.

Rinkos palūkanų norma kinta dėl centrinių bankų vykdomos pinigų politikos, bendrojo vidaus produkto (BVP), infliacijos, darbo rinkos pokyčių ir bendros ekonominės situacijos. Infliacijai, BVP ir užimtumui didėjant, tikėtina, kad ekonominė padėtis kaista ir centriniai bankai vykdys griežtą pinigų politiką keldami palūkanų normas. Ir priešingai, ekonomikai stagnuojant ir infliacijai krintant žemiau 2 proc. lygio (centrinio banko tikslas), tikėtina, kad centriniai bankai skatins augimą mažindami palūkanų normas. Taigi, investuojant į obligacijas, yra svarbu gilintis į ekonomines sąlygas ir jų dinamiką.

SVARBU: jeigu planuojate nelaikyti įsigytų obligacijų iki jų išpirkimo, atkreipkite dėmesį, ar gerai suprantate šią rinkos palūkanų normos ir obligacijų kainos priklausomybę, palūkanų normų galimą dinamiką ir tai, ar emisijos sąlygos užtikrina galimybę jas parduoti antrinėje rinkoje.
  1. Ar pažįstu investavimo į obligacijas mokestinę aplinką ir suprantu paslaugos teikėjų taikomus mokesčius?

Prieš investuodami į obligacijas, nepamirškite išsiaiškinti, kokius mokesčius reikės sumokėti (pvz., gyventojų pajamų mokestį už gautą pelną ir (arba) palūkanas). Taip pat reikėtų išsiaiškinti, kokius mokesčius mokėsite paslaugos teikėjui: sandorio sudarymo, platinimo, vertybinių popierių saugojimo ar pan.

SVARBU: tiek mokesčiai valstybei, tiek paslaugų teikėjų taikomi mokesčiai daro įtaką galutiniam Jūsų investavimo rezultatui, todėl nepamirškite tai įvertinti.

  1. Ar žinote savo teises?

Ar žinote, kokią informaciją ir dokumentus galite gauti apie ketinamas įsigyti obligacijas? Ar žinote savo teises apskųsti emitento arba investicinių paslaugų teikėjo veiksmus, arba pareikalauti atlyginti žalą? Ar žinote, kada ir kokiomis sąlygomis obligacijos gali būti išperkamos anksčiau laiko?

SVARBU: prieš investuodami į konkrečias obligacijas, būtinai išsiaiškinkite visas savo teises, pareigas ir atsakomybę.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2024-05-23