2022-04-12
Nominaliojo importo ir eksporto apimtis 2022 m. vasario mėn., palyginti su 2021 m. vasario mėn., padidėjo, o importo augimo tempas ir toliau buvo spartesnis už eksporto.
Komentuoja Mantas Vilniškis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas
Lietuvos užsienio prekyba prekėmis 2021 m. antrąją pusę siekė istorines aukštumas, tačiau sausio ir vasario mėn. jos augimas sulėtėjo. Pagal sezoniškumą nekoreguotais duomenimis, prekių eksportas vasario mėn. per metus padidėjo 20,8 proc., t. y. mažiau nei vidutiniškai 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį. Prekių importas vasario mėn. per metus padidėjo 39,0 proc., tačiau toks augimas buvo mažesnis nei 2021 m. gruodžio ar 2022 m. sausio mėn. Nominaliojo eksporto augimą ir toliau daugiausiai lėmė Europos Sąjungoje (ES) bei pasaulyje didėjusi paklausa lietuviškoms prekėms, nors paskutiniais mėnesiais prie jo prisideda ir kainų efektas dėl pabrangusių žaliavų. ES realusis importas nustojo mažėti tik sausio mėn. Apie pusę importo ir trečdalį eksporto augimo vasario mėn. lėmė prekyba mineraliniais ir energetikos produktais. Neįskaitant mineralinių ir energetikos produktų, prie metinio importo ir eksporto augimo vasario mėn. daugiausia prisidėjo chemijos pramonės gaminiai ir plastikai.
Lietuvos prekių eksportas į Ukrainą, Baltarusiją ir Kiniją vasario mėn. sumažėjo. Lietuvos prekių eksportas į Baltarusiją sudarė 73,9 mln. Eur ir buvo 1,7 proc. mažesnis nei prieš metus. Eksporto į Baltarusiją kritimas yra plataus masto, mažėja visų, išskyrus transporto priemonių, prekių grupių eksporto vertė. Lietuvos importas iš Baltarusijos vasario mėn. sudarė 100 mln. Eur ir buvo 19 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau, palyginti su sausio mėn., augimas sulėtėjo. Atitinkamu laikotarpiu Lietuvos prekių eksportas į Kiniją sudarė 1,7 mln. Eur ir buvo 91 proc. mažesnis nei prieš metus. Palyginti su sausio mėn., vasario mėn. eksportas į Kiniją krito labiau dėl toliau besitraukiančio mašinų ir įrenginių bei medienos ir jos gaminių eksporto. Beveik visų prekių grupių eksporto mažėjimą galima sieti su Kinijos taikomais netarifiniais prekybos ribojimais. Lietuvos importas iš Kinijos vasario mėn. sudarė 144 mln. Eur ir buvo 43 proc. didesnis nei prieš metus, o palyginti su sausio mėn., augimas sulėtėjo.
Lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksportas vasario mėn. toliau didėjo, tačiau lėčiau nei sausio mėn. Per metus lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksportas atitinkamu laikotarpiu padidėjo 17 proc. Per metus išaugo visų lietuviškos kilmės prekių grupių eksporto vertė. Pagrindiniai augimo veiksniai ir toliau yra chemijos pramonės gaminiai (trąšos, plastikai ir jų gaminiai). Be jų, sparčiai didėjo ir medienos bei jos dirbinių (baldai, mediena ir jos dirbiniai) eksportas. Nepaisant to, trąšų teigiamas poveikis metiniam augimui reikšmingai sumažėjo, o javų eksporto poveikis buvo neigiamas.
Daugiausia prie lietuviškos kilmės eksporto augimo ir toliau prisideda ES rinka. Pagrindinės ES rinkos lietuviškos kilmės prekių eksportui (neįskaitant mineralinių produktų) vasario mėn. buvo Vokietija, Lenkija ir Nyderlandai, o prie augimo daugiausia prisidėjo eksportas į Belgiją, Bulgariją ir Lenkiją. Didžiausią įtaką eksporto į Lenkiją augimui turėjo mineraliniai ir energetikos produktai, į Bulgariją – chemijos pramonės gaminiai ir plastikai, į Belgiją – žemės ūkio ir maisto produktai.
