2021-11-16
Naujausi Lietuvos statistikos departamento skelbiami užsienio prekybos prekėmis duomenys (pakoreguoti pagal sezoniškumą) rodo, kad užsienio prekybos balansas rugsėjo mėn. buvo neigiamas ir sudarė 309 mln. Eur. Nominaliojo importo ir eksporto apimtis rugsėjo mėn., palyginti su praėjusių metų rugsėjo mėn., padidėjo, tačiau importo augimo tempas buvo gerokai spartesnis nei eksporto.
Komentuoja Mantas Vilniškis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas
Lietuvos užsienio prekyba prekėmis pakilo į aukštesnį nei prieš pandeminį lygį. Pagal sezoniškumą nekoreguotais duomenimis, prekių eksportas per metus rugsėjo mėn. padidėjo 17,5, o rugpjūčio mėn. jo augimas sudarė 20,1 proc. Prekių importas rugsėjo mėn. didėjo (31,9 %), tačiau jo augimas normalizuojasi, o spartesnį augimą ketvirtąjį ketvirtį pradės riboti bazės efektas. Didžioji dalis spartaus užsienio prekybos augimo pirmąjį ir antrąjį ketvirčiais susijusi su bazės efektu (reikšmingai kritusi užsienio prekybos apimtis per pandemiją), tačiau sparčiai augo ir trečiąjį ketvirtį, kai užsienio prekybos apimtis jau buvo artima priešpandeminiam lygiui. Daugiausia tai lemia labai padidėjęs mineralinių produktų bei elektros energijos eksportas ir importas. Vienintelė pagrindinė eksporto kategorija, kurios eksportas per metus sumažėjo – žemės ūkio ir maisto produktai.
Lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksportas ir toliau sparčiai didėja, tačiau augimas normalizuojasi. Per metus lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksportas rugsėjo mėn. padidėjo 14,8 proc. 2019, 2020 ir 2021 m. rugsėjo mėn. eksportuotų lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, vertė buvo lygi atitinkamai 1,3, 1,5 ir 1,7 mlrd. Eur. Didėjo visų lietuviškos kilmės prekių, išskyrus žemės ūkio ir maisto produktus, grupių eksporto vertė. Pagrindiniai augimo veiksniai ir toliau yra chemijos pramonės gaminiai. Be jų, sparčiai didėjo ir medienos bei jos dirbinių eksportas. Pandemijos akivaizdoje eksporto atsigavimą lėmęs įvairių chemijos pramonės gaminių (pvz., reagentai ir diagnostiniai preparatai) eksportas normalizavosi.
Daugiausia prie eksporto augimo prisideda Europos Sąjungos (ES) rinka, o kitų nei ES ar Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių poveikis augimui mažėjo. Pagrindinės ES rinkos lietuviškos kilmės prekių eksportui buvo Vokietija, Lenkija ir Latvija. Daugiausia prie eksporto augimo šiose šalyse prisidėjo chemijos pramonės gaminiai bei mediena ir jos gaminiai. Iš ne ES šalių prie lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksporto augimo daugiausia prisidėjo JAV, Turkija bei Ukraina. Labiausiai prie eksporto augimo šiose rinkose prisideda baldų, trąšų bei kitų chemijos pramonės gaminių eksportas.
.JPG)
.JPG)