Skatindamas inovacijas Lietuvos bankas išleidžia pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN
Šiandien, liepos 23 d., Lietuvos bankas, taikydamas naujausius informacinių technologijų sprendimus, išleidžia skaitmeninę kolekcinę monetą, pavadintą LBCOIN. Tai pirmoji centrinio banko išleista skaitmeninė moneta ne tik euro zonoje, bet ir visame pasaulyje. LBCOIN moneta skiriama 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Aktui ir jį pasirašiusiems signatarams.
„Skaitmeninė moneta ryškiai iliustruoja tai, ką pasiekėme, kai prieš kelerius metus pasirinkome savo veiklos strateginę kryptį – tvirtai žengti finansų ir mokėjimų inovacijų keliu. Ši moneta – tarsi tiltas, sujungiantis klasikinę numizmatiką su sparčiai tobulėjančiomis finansinėmis technologijomis ir inovacijomis. Neabejoju, kad tokios monetos išleidimas sustiprins Lietuvos, kaip regioninio finansinių technologijų centro, vaidmenį“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Skaitmeniniai pinigai – neatskiriama skaitmeninės ekonomikos dalis. Būtent kolekcinė LBCOIN moneta ir leidžia Lietuvos ir viso pasaulio žmonėms jau dabar saugioje aplinkoje praktiškai išbandyti naująsias technologijas: patvirtinti tapatybę nuotoliniu būdu, atsidaryti elektroninę piniginę, keistis skaitmeniniais žetonais su kitais kolekcionieriais, pervesti juos į viešąjį tinklą ir pan. O mes įgyjame praktinių žinių centrinių bankų virtualiųjų valiutų leidimo srityje, jos, tikimės, bus naudingos ir visai euro zonai bei kitų centrinių bankų bendruomenei“, – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.
Blokų grandinės technologijos pagrindu sukurtą LBCOIN monetą sudaro šeši skaitmeniniai žetonai ir viena fizinė kolekcinė sidabro moneta. Lietuvos bankas išleido 4 tūkst. LBCOIN monetų: 24 tūkst. skaitmeninių žetonų ir 4 tūkst. fizinių kolekcinių sidabro monetų.
Kiekvienas skaitmeninis žetonas vaizduoja vieną iš dvidešimties Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų. Skaitmeniniai žetonai suskirstyti į šešias kategorijas pagal signatarų veiklos sritis (kunigai, prezidentai, diplomatai, pramonininkai, akademikai, savivaldybininkai) – po 4 tūkst. kiekvienos kategorijos vienetų. Pirkėjas, įsigijęs LBCOIN monetą, gaus šešis atsitiktine tvarka parinktus skaitmeninius žetonus, kuriuos galės išsikeisti į vieną fizinę kolekcinę sidabro monetą, juos galės laikyti Lietuvos banko el. parduotuvėje, dovanoti juos ir jais mainytis su kitais kolekcininkais arba galės pervesti juos į NEM viešajame blokų grandinės tinkle esančią skaitmeninių žetonų piniginę.
Fizinė kolekcinė LBCOIN moneta – sidabrinė, jos nominalas – 19,18 Eur. Ją nukaldino UAB Monetų kalykla. Ši moneta – kredito kortelės dydžio ir formos, joje vaizduojamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir signatarai. Reverse pavaizduotoje lietuviškoje trispalvėje – dvejetainių kodu užrašytas Lietuvos himnas. Averse Vytis įkomponuotas į greitojo atsako (angl. Quick Response, QR) kodą, vedantį į el. parduotuvę. Monetos svoris – 36,36 g, kokybė – proof like. Ir fizinės kolekcinės monetos, ir skaitmeninių žetonų dizainą sukūrė dailininkas Giedrius Paulauskis.
LBCOIN monetą, kainuojančią 99 Eur, galima įsigyti specialioje Lietuvos banko el. parduotuvėje http://lbcoin.lb.lt, prieš tai užsiregistravus. Siekiant, kad monetų galėtų įsigyti kuo daugiau pirkėjų, per pirmąsias šešias pardavimo dienas vienas pirkėjas galės įsigyti tik vieną LBCOIN monetą, o nuo septintos pardavimo dienos monetų skaičius vienam pirkėjui nebus ribojamas.
Lietuvos bankas siekia sukurti ir palaikyti palankią aplinką, skatinančią konkurenciją ir pažangias inovacijas finansų srityje. Šioje srityje centrinis bankas vykdo keletą iniciatyvų: Regulatory Sandbox – tai bandomoji finansinių inovacijų aplinka; LBChain – blokų grandinės technologija pagrįsta technologinė platforma, skirta startuoliams padėti greičiau ir su mažesnėmis išlaidomis idėją paversti produktu. RegTech sprendimas – leis automatizuoti finansų rinkos dalyvių atskaitomybę ir taip mažinti administracinę naštą. Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink suteikia techninę galimybę Europos ekonominėje erdvėje licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA). Prisijungę prie sistemos jie gali siūlyti momentinius mokėjimus 24 val. per parą ištisus metus be poilsio ir švenčių dienų, taip pat standartinius kredito pervedimus ir tiesioginio debeto paslaugas.