Lietuvos bankas
2016-04-13
  • Sumoketa bauda.jpg
     
11

AB SEB ir „Swedbank“, AB, sumokėjo Lietuvos banko kovo mėn. skirtas baudas po 4 488 eurus už didesnius, nei leidžiama, kai kurių tarptautinių pervedimų įkainius. AB DNB bankas pats ėmėsi iniciatyvos pašalinti pažeidimą, todėl šiam bankui skirta švelnesnė poveikio priemonė – įspėjimas. Šių bankų klientai, kurie atliko mokėjimo operacijas Švedijos kronomis ir Rumunijos lėjomis, dėl patirtų nuostolių atlyginimo turėtų kreiptis į savo bankus.

Lietuvos bankas atliko tyrimą ir nustatė, kad SEB, „Swedbank“ ir DNB bankas pažeidė Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimus dėl tarptautinių mokėjimų. Šie trys bankai už tarptautinius pervedimus Švedijos kronomis taikė didesnius įkainius, nei leidžiama. Be to, nustatyti SEB ir „Swedbank“pažeidimai ir dėl tarptautinių pervedimų Rumunijos lėjomis.

Tyrimo metu nustatyta, kad bankai už tarptautinius pervedimus minėtomis valiutomis taikė nuo 1,45 iki 4,34 euro didesnius įkainius nei už vietinius pervedimus atitinkamomis valiutomis, nors tai yra draudžiama.

Pagal ES teisės reikalavimus, bankai už pervedimus eurais tarp Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių privalo taikyti tokį patį įkainį kaip ir už vietinius mokėjimus. Švedija ir Rumunija naudojasi ES valstybių narių teise atitinkamas sąlygas taikyti mokėjimams savo nacionalinėmis valiutomis, todėl minėti reikalavimai galioja ir mokėjimams Švedijos kronomis bei Rumunijos lėjomis. Tai reiškia, kad mokėjimo operacijos šiomis valiutomis tarp EEE šalių negali būti brangesnės už atitinkamus vietinius pervedimus Švedijos kronomis ar Rumunijos lėjomis.

Už minėtus pažeidimus Lietuvos banko valdyba SEB ir „Swedbank“ bankams skyrė baudas po 4 488 eurus, o DNB banką įspėjo. Pagal Mokėjimų įstatymą, šiuo metu maksimali bauda už tokį pažeidimą gali siekti 8 688 eurus, minimali – 289 eurus. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į minėtame įstatyme nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą. SEB ir „Swedbank“ skirtas šiame įstatyme nustatytas baudos vidurkis, o DNB bankui skirta švelnesnė poveikio priemonė – įspėjimas, nes bankas pats inicijavo pažeidimo pašalinimą dar 2015 m. viduryje.

Lietuvos bankas, siekdamas, kad baudos už pažeidimus mokėjimų srityje būtų labiau susietos su pažeidimo mastu ir klientams padaryta žala, dar pernai pateikė Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais numatytos griežtesnės poveikio priemonės galimiems pažeidėjams. Jei būtų patvirtintos Lietuvos banko pasiūlytos nuostatos, komerciniams bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams būtų galima skirti iki 2 proc. metinių pajamų dydžio baudas. Lietuvos banko pasiūlyti pakeitimai pateikti kartu su nuostatomis, perkeliančiomis vartotojams palankios Mokėjimo sąskaitų direktyvos reikalavimus į Lietuvos teisę. Tikimasi, kad Mokėjimų įstatymo pakeitimus Seimas patvirtins šio pavasario sesijoje.