Lietuvos bankas
2020-10-30
  • Darius_Imbrasas.jpg
     
11

Paskelbti trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys rodo, kad  Lietuvos ekonomikos raida buvo palanki. Mažas susirgimų skaičius ir greitas atsigavimas po pirmosios pandemijos bangos leido gyventojams grįžti prie iki pandemijos buvusių įpročių, o kai kurių ekonominių veiklų rezultatai buvo vieni geriausių Europos Sąjungoje (ES). Vis dėlto vasariškas nuotaikas pakeitė blogėjanti epidemiologinė padėtis, kartu didėja rizika, kad ekonomikos raida paskutinį ketvirtį bus prastesnė.

Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas

Po pavasarį buvusių apribojimų Lietuvos ekonomika galėjo pasidžiaugti laisvesne vasara. Atlaisvinus apribojimus, gyventojai plačiau atvėrė pinigines, o verslas pajuto atsigaunančią paklausą tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse eksporto rinkose. To rezultatas – Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2020 m. trečiąjį ketvirtį BVP buvo 3,7 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį. Tiesa, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, vis dar buvo 1,7 proc. mažesnis.

Daugiausia prie trečiąjį ketvirtį stebėto namų ūkių vartojimo atsigavimo prisidėjo tebedidėjančios gyventojų pajamos. Remiantis Sodros duomenimis, vasaros mėnesiais darbuotojų skaičius buvo tik maždaug 1 proc. mažesnis nei prieš metus, o atlyginimų augimas vėl grįžo į priešpandeminį – artimą 10 proc. per metus – lygį. Dėl tokios darbo rinkos padėties ir reikšmingai padidėjusių socialinių pervedimų (pensijų, vaiko pinigų, įvairiausių valdžios sprendimų, skirtų kovai su COVID-19 sukeltomis pasekmėmis) namų ūkių lūkesčiai stipriai nepablogėjo, kartu nepadėjo noras daugiau pinigų atsidėti juodai dienai. Dėl to gautos didesnės pajamos buvo išleistos prekėms ir paslaugoms įsigyti. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos apyvarta šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 6,7 proc. didesnė nei prieš metus, o stipriai per pirmąją pandemijos bangą apribotų maitinimo įstaigų apyvarta buvo tik 5,8 proc. mažesnė nei prieš metus. Tai vieni geriausių rezultatų tarp visų ES valstybių.

Namų ūkių galimybės ir noras vartoti padėjo atsigauti į vidaus rinką orientuotam verslui, o atsigaunančios pagrindinių eksporto partnerių ekonomikos skatino eksportuojančių įmonių pardavimų augimą. Ekonominė vasara buvo juntama ne tik Lietuvoje, bet ir pagrindinėse eksporto rinkose. Sumenkus viruso plitimui buvo švelninami suvaržymai, didėjo gyventojų mobilumas, augo vartojimas. Tai kartu su per karantino laikotarpį nestabdyta Lietuvos apdirbamosios gamybos veikla bei jos palankia struktūra sudarė sąlygas pasiekti prieškarantininę gamybos apimtį ir jau kelis mėnesius ją viršyti. Tokie rezultatai taip pat yra tarp geriausių ES. Tiesa, ne visoms apdirbamosios gamybos šakoms sekasi vienodai gerai. Pastaraisiais mėnesiais labiausiai savo pardavimus sugebėjo padidinti chemijos ir vaistų, baldų, maisto ir tabako produktų gamintojai, o, pavyzdžiui, nemažai inžinerinės ir tekstilės pramonės sričių dar nesugebėjo pasiekti prieškarantininės gamybos apimties. Gerėjanti Lietuvos įmonių padėtis matyti ir iš verslo nuotaikų kaitos. Dar rugsėjo mėn. visų pagrindinių ekonomikos sektorių – pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų – apklausų rezultatai rodė verslo įmonių nuotaikų gerėjimą.

Apžvelgiamą ketvirtį Lietuvos ekonomikos aktyvumą pastebimai turėjo paspartinti ir geresnis nei prieš metus grūdų derlius. Dėl nuimamo derliaus trečiąjį ketvirtį žemės ūkio sektorius paprastai sukuria daugiau nei 6 proc. visos Lietuvos ūkio pridėtinės vertės – tai apie 3,5 karto daugiau nei kitais ketvirčiais. Šiemet, Statistikos departamento išankstiniais vertinimais, grūdų derlius turėtų būti 15 proc. didesnis nei pernykštis. Tai atitinkamai teigiamai veikia ir ekonomikos raidą. Remiantis istoriniais duomenimis, galima tikėtis, kad tokio masto grūdų derliaus padidėjimas gali iki 0,5 proc. punkto paspartinti trečiojo ketvirčio metinę šalies ekonomikos plėtrą.

Vis dėlto vasariškas nuotaikas aptemdė blogėjanti epidemiologinė padėtis. Pastarosiomis savaitėmis naujų susirgimų COVID-19 atvejai bene kasdien muša naujus rekordus. Panašios tendencijos yra ir kitose valstybėse. Nors kol kas mirtingumo atvejai nepasiekė pirmosios bangos lygio, tolesnis COVID-19 plitimas gali gana greitai išsekinti turimus sveikatos apsaugos sistemų išteklius. O tai neigiamai galėtų paveikti kovos su virusu kokybę ir mirtingumo rodiklius. Daug nežinomybės dėl ateities ekonomikos raidos įneša tai, kad šiuo metu sunku įvertinti antrosios viruso bangos stiprumą ir jos trukmę, taip pat tai, kokias atsako ir kovos su virusu priemones pasirinks valstybės. Jei vasaros ekonominė raida maloniai nustebino, tai žiemą galime sulaukti nemalonių siurprizų. Kuo ilgiau truks antroji pandemijos banga, tuo didesnė rizika, kad pasaulio ekonominė padėtis reikšmingai pablogės, suprastės namų ūkių ir įmonių lūkesčiai, vis daugiau problemų kels augančios valstybių ir įmonių skolos bei didėjanti bankrotų rizika. Visa tai bus juntama ir Lietuvos ekonomikos raidoje.