Perkamoji galia didėja atlyginimams toliau kylant, o infliacijai leidžiantis (duomenų komentaras)

Komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė 

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šių metų trečiąjį ketvirtį toliau kilo sparčiai – 12,2 proc. metiniu tempu (antrąjį ketvirtį – 12,3 %). Spartų darbo užmokesčio augimą ir toliau palaiko darbuotojams palanki darbo rinkos padėtis. Tai rodo įvairūs rodikliai. Darbuotojų paklausa ir toliau yra didelė – laisvų darbo vietų lygis (laisvų ir visų darbo vietų santykis) trečiąjį ketvirtį sudarė 2 proc. ir siekė rekordines aukštumas (žr. B pav.). O laisvų darbuotojų nėra daug: nors nedarbo lygis apžvelgiamu laikotarpiu padidėjo iki 6,2 proc., tačiau ir toliau buvo nedidelis. Visa tai lemia, kad įtampa darbo rinkoje, nors ir šiek tiek sumažėjusi, vis dar yra arti istorinių aukštumų (žr. B pav.) ir darbdaviams tenka konkuruoti dėl darbuotojų siekiant tiek juos pritraukti, tiek išlaikyti. Tai palaiko spartų darbo užmokesčio kilimą. O vangi ekonomikos raida ir iššūkiai kai kuriose veiklose, priešingai, prisideda prie pastebimo nedidelio darbo užmokesčio augimo sumažėjimo. Tai atskleidžia jau kurį laiką lėtėjantis darbo užmokesčio augimo tempas privačiajame sektoriuje (žr. C pav.). Minėta metinė bendrojo darbo užmokesčio raida, tiek ketvirtiniai pokyčiai taip pat pagrindžia šią tendenciją. Remiantis pagal sezoniškumą pakoreguotais duomenimis, trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, darbo užmokestis pakilo 2,6 proc., tačiau augimas buvo mažesnis už 2018–2022 m. trečiųjų ketvirčių augimo vidurkį (2,9 %). 

Tarp ekonominių veiklų ryškėja darbo užmokesčio augimo atotrūkis. Didesnių nei antrąjį ketvirtį skirtumų matoma iš viešojo ir privačiojo sektorių darbo užmokesčio raidos. Trečiąjį ketvirtį metinis darbo užmokesčio augimas viešajame sektoriuje padidėjo iki 13,8, o privačiajame –  sumažėjo iki 11,5 proc. (žr. C pav.). Atotrūkis tarp ekonominių veiklų dar didesnis – veiklose, kuriose atlyginimai didėja daugiausia ir mažiausiai, darbo užmokesčio augimas skiriasi beveik tris kartus (žr. D pav.). Trečiąjį ketvirtį daugiausia per metus atlyginimai pakilo administracinėje ir aptarnavimo (20,3 %) bei statybos (19,2 %) veiklose, o mažiausiai – nekilnojamojo turto (7,2 %), informacijos ir ryšių (9,1 %) bei apdirbamosios gamybos (10,1 %) veiklose. Remiantis verslo apklausų statistikos duomenimis, būtent paslaugų ir statybos sektoriuose dalis įmonių, susiduriančių su darbuotojų trūkumu, yra didžiausia, o pramonėje – mažiausia (žr. E pav.). Be to, galimybėms kelti darbo užmokestį daro įtaką ir skirtinga situacija sektoriuose, pavyzdžiui, statybos darbų apimtis sparčiai didėja, o štai apdirbamosios gamybos ir nekilnojamojo turto veiklos susiduria su iššūkiais. 

Nominaliajam darbo užmokesčiui ir toliau sparčiai kylant, o infliacijai greitu tempu leidžiantis žemyn, gyventojų perkamoji galia toliau auga (žr. F pav.). Šių metų trečiąjį ketvirtį realusis bruto darbo užmokestis buvo 6,1 proc. didesnis nei prieš metus. Pastaraisiais ketvirčiais lėčiau augant nominaliajam darbo užmokesčiui su sunkumais susiduriančiose veiklose ir didėjant realiajam darbo užmokesčiui, mažėja ir kainų bei atlyginimų spiralės įsisukimo rizika, kai darbuotojai, derėdamiesi dėl atlyginimų, siekia kompensuoti kainų augimą, o sparčiau kylantis darbo užmokestis dar daugiau didina prekių ir paslaugų kainas. Fiksuojant tebemažėjančią metinę infliaciją (spalio mėn. ji sudarė 3,1 %) ir remiantis numatomu tolesniu sparčiu darbo užmokesčio augimu, prognozuojama, kad realiojo darbo užmokesčio augimas toliau didės.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Darbo rinka