Lietuvos bankas
2020-07-09
  • Laura_Mociūnaitė.jpg
     
11

Antrąjį šių metų ketvirtį kainų augimas Lietuvoje yra pastebimai sulėtėjęs. Nors infliacija pagal vartotojų kainų indeksą birželio mėn. padidėjo iki 1 proc. (gegužės mėn. siekė 0,3 proc.), ji ir toliau nėra didelė – pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje neviršija 1 proc. Šie kainų raidos pokyčiai daugiausia susiję su kritusiomis naftos kainomis. Kritusi prekių ir paslaugų paklausa bei sumažėjęs ekonominis aktyvumas lėmė naftos kainų kritimą, bet kartu mažinamai veikia ir kitų vartojimo prekių kainas.

Komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė

Kovai su pandemija pasitelktos karantino priemonės sudavė stiprų smūgį prekių ir paslaugų paklausai, tai mažino spaudimą kainoms. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį vidaus vartojimas šalyje sumažėjo 0,4 proc. Balandžio mėn. rezultatai rodė dar prastesnę situaciją – tą mėnesį beveik penktadaliu per metus sumažėjo ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių mažmeninė apyvarta, o kai kurių segmentų apyvartos kritimas buvo dar didesnis. Pavyzdžiui, tekstilės, drabužių ir avalynės mažmeninė prekyba susitraukė apie 70 proc. Iš naujausių (gegužės mėn.) duomenų matyti, kad atlaisvinus karantiną juodžiausias mažmeninės prekybos laikotarpis liko praeityje. Gegužės mėn. ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta buvo 6 proc. didesnė nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Tiesa, kai kurių segmentų, pavyzdžiui, tekstilės, drabužių ir avalynės, mažmeninės prekybos metinis nuosmukis tebebuvo reikšmingas (–17 %). Stiprius pandemijos atgarsius gegužės mėn. dar juto ir maitinimo sektorius – jame apyvarta buvo beveik perpus mažesnė nei prieš metus.  

Vartotojų lūkesčiai ir ekonomikos vertinimas gerėja, tačiau požiūris tebėra slogus. Birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., vartotojai pozityviau vertino šalies ekonomikos perspektyvas, tačiau beveik pusė gyventojų manė, kad ekonominė padėtis dar prastės. Taip pat iki 28 proc. išaugo ir planuojančių didinti išlaidas didesniems pirkiniams (baldams, buitinei technikai) gyventojų dalis. Vis dėlto penktadalis gyventojų numatė šių išlaidų mažėjimą. Taigi, pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, vis dar išliekantis dešimtmečio žemumose, mažinamai veikia prekių kainas.

Sumažėjęs pasaulio ekonomikos aktyvumas bei suprastėję ateities lūkesčiai sumažino naftos paklausą ir reikšmingai prisidėjo prie naftos kainų kritimo. Atpigusi nafta buvo pagrindinis veiksnys, koreguojantis infliacijos raidą. Tiesa, ne ką silpnesnis kirtis naftos kainoms kovo mėn. buvo nepavykęs OPEC+ šalių susitarimas mažinti naftos gavybos apimtį. Perpus kritus naftos kainoms, degalų rinkoje taip pat įvyko kainų krytis – gegužės mėn. degalai buvo beveik ketvirtadaliu pigesni nei prieš metus. Nors nuo gegužės mėn. pasaulinė naftos gavybos apimtis apkarpyta beveik 10 mln. barelių per dieną ir tai padėjo šiek tiek sumažinti perteklines naftos atsargas, tačiau naftos kainos tebėra maždaug trečdaliu mažesnės nei metų pradžioje. Vis dėlto pajudėjusios į viršų naftos kainos šiek tiek paveikė degalų kainas – degalai birželį per mėnesį pabrango apie 4 proc. Būtent degalų kainų raida yra pagrindinis veiksnys, lemiantis šiųmečius infliacijos pokyčius: sumažėjimą nuo 3 proc. (sausio mėn.) iki 1 proc. (birželio mėn.).

Pokyčiai pasaulinėse maisto žaliavų rinkose neaplenkė ir Lietuvos – maisto kainų augimas lėtėja (sausio mėn. augo 4,4 proc., o birželio mėn. – 3 proc.). Į maisto prekių krepšelius birželio mėn. dėjome 10 proc. pigesnes nei prieš metus daržoves. Mėsos kainos taip pat pasižymėjo nuosaikesniu augimu – jis sudarė 6 proc. Tiesa, birželio mėn. šiemet pirmą kartą užfiksuotas mėnesinis pasaulinių maisto žaliavų kainų augimas. Kokią tendenciją tiek žaliavų, tiek galutinio vartojimo maisto prekių rinkoje matysime ateityje, reikšmingai priklausys nuo tolesnės pandemijos eigos. Nors Europoje epidemiologinė situacija stabilizavosi, tačiau klausimai, ar pavyks išvengti maisto tiekimo grandinių trukdžių pasaulyje, ar protekcionistiniai šalių veiksmai nepaskatins kai kurių produktų brangimo, išlieka aktualūs. Tiesa, atsakymai apie šiųmečio derliaus įtaką kainoms tampa vis aiškesni – prognozuojama, kad derlius šiemet turėtų būti gausus, tad kainų augimo dėl nepakankamo derlingumo turėtume išvengti.

Ilgalaikę kainų judėjimo kryptį atspindinti grynoji infliacija, neapimanti smarkiai svyruojančių energijos ir maisto kainų, birželio mėn. padidėjo. Vis dėlto ateityje ši infliacija turėtų sumažėti. Pramonės prekės, stipriai paveiktos karantino apribojimų, pinga. Atnaujinti garderobą vilioja daugiau nei 2 proc. mažesnės drabužių kainos. Ypač daug pinga kietasis kuras – jį birželio mėn. buvo galima įsigyti beveik trečdaliu pigiau nei prieš metus. O paslaugų kainų augimas netgi spartesnis nei metų pradžioje– birželio mėn. paslaugos per metus brango 5,5 proc. (sausio mėn. – 5,3 proc.). Taigi matyti, kad stabdžiai dar neįsijungė. Atlaisvinus karantiną, paslaugų kainų augimo pagreitį palaikė susikaupusi paklausa ir tam tikri veiklos apribojimai, didinantys sąnaudas. Pavyzdžiui, papildomos išlaidos dezinfekcijos priemonėms, vienkartinėms kaukėms ar pirštinėms galėjo būti įtraukiamos į paslaugos kainą. Šie veiksniai galėjo turėti įtakos 7 proc. per metus brangusioms kirpyklų ir grožio paslaugoms, net 18 proc. pakilusioms odontologijos, 9 proc. – medicinos paslaugų kainoms. Vis dėlto ateityje turėtų ryškiau dominuoti paslaugų kainų augimą slopinantys veiksniai – mažesnė paklausa ir jau dabar ryškėjantis lėtesnis darbo užmokesčio augimas ar netgi jo mažėjimas kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų.

Infliacija Lietuvoje ir toliau turėtų išlikti žema. Pastaruoju metu dažnai iškeliamas klausimas dėl skatinamosios pinigų politikos poveikio infliacijai. Nors tai gali būti infliaciją didinantis veiksnys, tačiau tikėtina, kad šią įtaką atsvers mažinamojo poveikio veiksniai. Žinoma, daug kas priklausys nuo tolesnės pandemijos eigos pasaulyje, galinčios pakreipti naftos kainų raidą. Infliaciją mažinamai turėtų veikti grynosios infliacijos mažėjimas bei nuo liepos įsigaliojantys administruojamųjų kainų pokyčiai – vidutiniškai 8 proc. buitiniams vartotojams pinganti elektra ir 18 proc. mažinamos gamtinių dujų kainos.