Lietuvos bankas
2021-01-29
  • Foto.jpg
     
11

Šiandieninių BVP duomenų paskelbimas kelia deja vu pojūtį, tarsi tai atkartotų praėjusių metų balandžio mėn. duomenis. Kaip ir tada, ekonominio aktyvumo duomenys yra geresni, nei daugelis tikėjosi, tačiau, žvelgiant į ateitį per vis dar sunkiai prognozuojamos pandemijos ir karantino raidos miglą, sunku įžvelgti ekonomikos raidos posūkius. Vis dėlto šviesa tunelio gale ryškėja: nors šiais metais tikimasi tik nuosaikaus ekonomikos augimo, prognozuojamas pandemijos suvaldymas turėtų padėti tvirtus pagrindus sparčiam ekonomikos atsigavimui 2022 m.

Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas

Įgauto pagreičio vasaros ir rudens mėnesiais ekonomikai pakako nusverti lapkričio pradžioje įvesto antrojo karantino neigiamus padarinius, o BVP pokyčiui vis dar būti teigiamam. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2020 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, BVP padidėjo 1,2, o per visus praėjusius metus sumenko tik 1,3 proc. Remiantis turimais duomenimis, kol kas karantino apribojimai labiausiai paveikė į vidaus paklausą besiorientuojantį paslaugų sektorių, o daugelio eksportuojančių veiklų, ypač apdirbamosios gamybos, rezultatai buvo geri.

Įvestas antrasis karantinas ekonomikos sektorius paveikė skirtingai. Nuo jo labiausiai nukentėjo tiesiogiai apribotos veiklos – maitinimo ir apgyvendinimo, į turizmą orientuotos ir pramogų veiklos. Pavyzdžiui, maitinimo paslaugų apyvarta spalio mėn., prieš įvedant karantiną, jau buvo tik 10 proc. mažesnė nei iki COVID-19 išplitimo, tačiau gruodžio mėn. ji sudarė tik 50 proc. buvusio lygio (panaši veiklos apyvartos apimtis buvo gegužės mėn.). Kita vertus, daugelio kitų, tik iš dalies apribotų veiklų kol kas apyvarta mažėja pastebimai mažiau nei per pirmąjį karantiną. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos apyvartos krytis kol kas yra gana menkas, o dalies jos šakų apyvarta gruodžio mėn. vis dar buvo didesnė nei prieš metus. Dar geresnė yra eksportuojančiųjų sektorių padėtis. Pavyzdžiui, apdirbamosios gamybos aktyvumas praėjusių metų paskutinį ketvirtį, pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, nesumažėjo. Gruodžio mėn. pusės apdirbamosios gamybos šakų gamybos apimtis buvo didesnė nei prieš metus, o trečdalio – netgi augo sparčiausiu tempu praėjusiais metais (baldų ir medienos pramonė, guminių ir plastikinių gaminių gamyba, metalo gaminių gamyba). Šias tendencijos rodo ir įmonių nuotaikos: įvedus antrąjį karantiną, labiausiai pablogėjo prekybos ir paslaugų įmonių verslo pasitikėjimo rodikliai, o pramonės – kol kas nepradėjo blogėti.

Ekonominį aktyvumą labiau veikia pasiūlos veiksniai (daugiausia įvesti ribojimai) nei nepakankama paklausa. Iš šiuo metu matomų tendencijų susidaro įspūdis, kad tiek įmonės, tiek darbuotojai sugebėjo gana gerai prisitaikyti dirbti karantino metu. Tai leidžia tikėtis, kad antrojo karantino poveikis, jei jo trukmė nebus reikšmingai ilgesnė nei pirmojo, ekonominiam aktyvumui bus mažesnis. Švelnesnė ekonomikos korekcija kartu su dosnia valstybės parama verslui turėtų sudaryti sąlygas išlaikyti darbuotojams gana palankią darbo rinkos padėtį. Tai iš dalies rodo ir vis dar sparčiai kylantis darbo užmokestis – remiantis Sodros duomenimis, jis gruodžio mėn. tebeaugo didesniu nei 10 proc. metiniu tempu. Apskritai, dėl augusių namų ūkių pajamų, apriboto vartojimo ir mažiau nei anksčiau prisiimamų naujų finansinių įsipareigojimų namų ūkiai per praėjusių metų pirmuosius tris ketvirčius sugebėjo sutaupyti 1,1 mlrd. Eur. Pozityvūs yra ir nefinansinių įmonių rezultatai. Nors jos susidūrė su itin dideliais iššūkiais, dėl dosnios valdžios paramos, santykinai nedaug kritusio pelningumo, sumažėjusių investicijų ir mažiau nei anksčiau prisiimamų naujų finansinių įsipareigojimų, jos sutaupė 3,6  mlrd. Eur, didesnę šių lėšų dalį nukreipdamos likvidumui didinti. Nors atskirų namų ūkių ar nefinansinių įmonių padėtis gali kardinaliai skirtis, vertinant bendrai, tokios tendencijos ne tik didina namų ūkių ir nefinansinių įmonių atsparumą dabar vyraujantiems iššūkiams, tačiau ir sudaro sąlygas stipriam Lietuvos ekonomikos atsigavimui, pasauliui suvaldžius COVID-19 pandemiją.

Daugiau ekonomikos ir finansų rinkų komentarų, analizę, naujausius rodiklius bei prognozes rasite naujoje Lietuvos banko interneto svetainės rubrikoje Ekonomikos ir finansų pulsas.