Lietuvos bankas
2013-09-24
  • LB sprendimai.jpg
     
11

AB SEB bankui nurodyta pašalinti inspektavimo metu nustatytus trūkumus, susipažinta su priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatais; kritiškai įvertinti AB „Citadele“ banko inspektavimo metu nustatyti trūkumai, susipažinta su banko priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatais; paskirtos Vlado Jurgučio stipendijos; atnaujinta Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisija; pakeistos Lietuvos banko numizmatinių vertybių pardavimo taisyklės; indeksuoti du Draudimo įstatyme nustatyti dydžiai

AB SEB bankui nurodyta pašalinti inspektavimo metu nustatytus trūkumus, susipažinta su priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatais

Lietuvos banko valdyba aptarė AB SEB banko inspektavimo rezultatus.

Inspektavimo metu Lietuvos banko Priežiūros tarnyba tikrino AB SEB banko valdymą ir vidaus kontrolę, kredito ir operacinės rizikų valdymą. Pagal nuo praėjusių metų vykdomą praktiką, kaip laikomasi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų, tikrinta kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.

AB SEB bankui pasiūlyta vertinti banko struktūros pokyčių efektyvumą, taip pat išsakyta pastabų dėl banko testavimo nepalankiausiomis sąlygomis organizavimo, nepakankamo dėmesio kredito rizikos vertinimui ir kapitalo poreikio skaičiavimui pagal vidaus modelius ir kt.

Lietuvos banko valdyba įpareigojo AB SEB banką iki 2014 m. kovo 1 d. pašalinti inspektavimo metu nustatytus veiklos trūkumus. AB SEB banko administracijos vadovui nurodyta suėjus nustatytam terminui atvykti į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą ir paaiškinti, kaip bankas pašalino nustatytus veiklos trūkumus.

Lietuvos banko valdyba susipažino ir su 2013 m. banko priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatais. Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo metu vertinta banko finansinė padėtis, banko rizikos ir jų valdymas, banko kapitalo pakankamumas ir atsparumas galimiems nuostoliams. Kadangi AB SEB bankas priklauso Švedijos SEB grupei, Lietuvos bankas tikrinimo ir vertinimo proceso metu glaudžiai bendradarbiavo su SEB grupės priežiūrą vykdančiomis institucijomis. Remiantis priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatais, artimiausiu metu kartu su kitų šalių, kuriose veikia SEB grupė, priežiūros institucijomis bus priimamas bendras spendimas dėl SEB banko kapitalo pakankamumo. 2013 m. liepos 1 d. duomenimis, AB SEB bankas su didele atsarga vykdė kapitalo pakankamumo normatyvą: AB SEB banko kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 13,9 proc., banko finansinės grupės – 15,8 proc. (minimaliai reikalaujama 8 proc.).

Kritiškai įvertinti AB „Citadele“ banko inspektavimo metu nustatyti trūkumai, susipažinta su banko priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatais

Lietuvos banko valdyba aptarė AB „Citadele“ banko inspektavimo rezultatus.

Inspektavimo metu Lietuvos banko Priežiūros tarnyba tikrino banko valdymą, likvidumo ir rinkos rizikų valdymą. Kaip laikomasi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų, tradiciškai tikrinta kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.

Lietuvos banko valdyba kritiškai įvertino AB „Citadele“ banko veiklą dėl inspektavimo metu nustatytų veiklos trūkumų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje. AB „Citadele“ banko inspektavimo metu Lietuvos banko Priežiūros tarnyba išsiaiškino, kad banko nustatytos vidaus kontrolės procedūros ne visais atvejais užtikrino tinkamą klientų tapatybės nustatymą ir tinkamą piniginių operacijų stebėseną. Pažymėtina, kad AB „Citadele“ bankas ėmėsi neatidėliotinų priemonių, siekdamas ištaisyti inspektavimo metu nustatytus trūkumus, ir didžiąją jų dalį jau pašalino.

Kitus inspektavimo metu nustatytus ir dar neištaisytus veiklos trūkumus AB „Citadele“ bankui nurodyta pašalinti iki 2014 m. kovo 1 d. Apie trūkumų šalinimo eigą AB „Citadele“ banko administracijos vadovas nustatytu terminu privalės informuoti Lietuvos banko Priežiūros tarnybą.

Lietuvos banko valdyba taip pat susipažino su 2013 m. banko priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatais. Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo metu vertinta banko finansinė padėtis, banko rizikos ir jų valdymas, banko kapitalo pakankamumas ir atsparumas galimiems nuostoliams. Lietuvos bankas tikrinimo ir vertinimo proceso metu glaudžiai bendradarbiavo su Citadele grupės priežiūrą vykdančia Latvijos Respublikos finansų ir kapitalo rinkos komisija. Remiantis priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatais, kartu su Latvijos Respublikos finansų ir kapitalo rinkos komisija, buvo priimtas bendras sprendimas dėl Citadele grupės kapitalo pakankamumo – banko grupė yra pakankamai kapitalizuota atsižvelgiant į prisiimtą riziką. 2013 m. liepos 1 d. AB „Citadele“ banko kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 23,3, banko finansinės grupės – 21,7 proc. (minimaliai reikalaujama 8 proc.).

Paskirtos Vlado Jurgučio stipendijos

Lietuvos banko valdyba nutarė skirti Vlado Jurgučio stipendijas ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto finansų ir apskaitos bakalauro studijų programos IV kurso studentei Vaidai Kairytei ir Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto finansų programos II kurso magistrantui Gediminui Startai. Stipendijos skirtos nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d.

Pretendentus Vlado Jurgučio stipendijai gauti pateikė Vilniaus, ISM Vadybos ir ekonomikos, Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetai. Vlado Jurgučio stipendininkams atrinkti Lietuvos banko valdybos pirmininko įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri įvertino universitetų pateiktas rekomendacijas ir pateikė pasiūlymą dėl stipendijos skyrimo.

Vlado Jurgučio stipendija įsteigta 1990 m. ir skiriama vieniems mokslo metams geriausiai studijuojantiems dviem Lietuvos Respublikos universitetų dieninio skyriaus bankininkystės ir finansų specialybės studentams. Kandidatus stipendijai gauti siūlo universitetų fakultetai, kuriuose veikia bankininkystės ir finansų specialistus rengiančios katedros. Sprendimą skirti stipendijas priima Lietuvos banko valdyba. Stipendija yra minimalios mėnesio algos dydžio.

Atnaujinta Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisija

Lietuvos banko valdyba patvirtino naujos sudėties Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisiją. Joje dirbs septyni žmonės: tai prof. habil. dr. Antanas Buračas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys; prof. habil. dr. Jonas Čičinskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Europos studijų katedros profesorius; dr. Marius Jurgilas – Lietuvos banko valdybos narys; prof. habil. dr. Zigmas Lydeka, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, Ekonomikos katedros profesorius; doc. dr. Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas; dr. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas; prof. habil. dr. Aleksandras Vasiliauskas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys korespondentas.

Vlado Jurgučio premiją įsteigė Lietuvos banko valdyba, pabrėždama centrinės bankininkystės svarbą ir norėdama įamžinti akademiko, profesoriaus, pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio nuopelnus Lietuvos bankininkystei. Premija ne dažniau kaip kartą per metus skiriama už reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslo darbus (parengtas spaudai ar išleistas knygas, monografijas, publikuotus mokslo straipsnius, tyrimus ir jų rezultatus, apgintas daktaro, habilituoto mokslų daktaro disertacijas) Lietuvos bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonomikos srityse. Premijos dydis – 50 000 litų. Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija, vadovaudamiesi Lietuvos banko ir Lietuvos mokslų akademijos bendradarbiavimo sutartimi, bendradarbiauja skirdami premiją.

Pagal Vlado Jurgučio premijos skyrimo nuostatus, komisijos sudėtį, pasikonsultavusi su Lietuvos mokslų akademija, tvirtina Lietuvos banko valdyba. Komisijos nario kadencija yra treji metai. Narių kadencijų skaičius yra neribotas. Komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip penki nariai. Komisijos nariais gali būti Lietuvos banko tarnautojai, Lietuvos mokslų akademijos, kitų institucijų atstovai.

Pakeistos Lietuvos banko numizmatinių vertybių pardavimo taisyklės

Lietuvos bankas suteikia daugiau galimybių šalies gyventojams ir kolekcininkams užsienyje per jiems prieinamus platinimo kanalus įsigyti Lietuvos banko išleidžiamas kolekcines (progines) litų monetas ir kolekcines (progines) apyvartines monetas numizmatinėje pakuotėje.

Pakeistose Lietuvos banko numizmatinių vertybių pardavimo taisyklėsenustatyta, kad iš anksto vienas pirkėjas galės užsisakyti ne daugiau kaip po dvi, nukaldintas iš tauriųjų metalų, ir ne daugiau kaip po penkias, nukaldintas ne iš tauriųjų metalų, kolekcines (progines) ir (arba) kolekcines (progines) apyvartines monetas numizmatinėje pakuotėje.

Iš anksto bus galima užsisakyti ne daugiau kaip po du kolekcinių (proginių) apyvartinių monetų rinkinius, ne daugiau kaip po du apyvartinių monetų numizmatinius rinkinius, ne daugiau kaip po vieną kolekcinių (proginių) monetų rinkinį, ne daugiau kaip po 40 vienetų kolekcinių (proginių) apyvartinių monetų be numizmatinės pakuotės, t. y. vieną ritinėlį.

Lietuvos banko kasose per pirmąsias dvi dienas, kai numizmatinė vertybė išleidžiama į apyvartą ar pradedamas jos pardavimas, vienos operacijos metu vienam pirkėjui bus parduodamas analogiškas numizmatinių vertybių kiekis, kaip nustatyta išankstiniam užsakymui, išskyrus kolekcines (progines) apyvartines monetas be numizmatinės pakuotės: jų vienas pirkėjas galės įsigyti ne daugiau kaip po 10 vienetų.

Dalis kolekcinių proginių (apyvartinių) monetų be numizmatinės pakuotės tiražo į apyvartą pateks ir per Lietuvoje veikiančius komercinius bankus.

Pageidaujantiems Lietuvos bankas ir toliau numizmatines vertybes siųs per pašto paslaugas teikiančius paslaugų teikėjus.

Naujos Lietuvos banko numizmatinių vertybių pardavimo taisyklės (88 KB ) paskelbtos Lietuvos banko interneto svetainėje.

Indeksuoti du Draudimo įstatyme nustatyti dydžiai

Lietuvos banko valdyba patvirtino naujus indeksuotus draudimo tarpininko profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos ir draudimo brokerių įmonės nuosavo kapitalo dydžius. Tų dydžių minimalios reikšmės nurodytos Draudimo įstatyme, o juos indeksuoti turi priežiūros institucija, atsižvelgdama į Europos vartotojų kainų indeksą, skelbiamą Eurostato (Europos Sąjungos statistikos tarnybos).

Indeksuota minimali draudimo tarpininko profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, Draudimo įstatymo 162 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje išreikšta eurais, nuo kitų metų pradžios nustatyta 1 241 486 eurai vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 875 927 eurai visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus.

Indeksuotas minimalus draudimo brokerių įmonės nuosavo kapitalo dydis, Draudimo įstatymo 162 straipsnio 2 dalyje išreikštas eurais, nuo kitų metų pradžios privalės būti ne mažesnis kaip 18 760 eurų.