2024-12-30
- Įsigalioja kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimo taisyklės
- Apsvarstyti Jungtinės centrinės kredito unijos priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatai
- Bankams taikoma anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) norma nepakeista
- Sausį pasirodys naujas apyvartinių eurų monetų rinkinys
- Patvirtintas 2026 metų kolekcinių ir proginių monetų išleidimo planas
Įsigalioja kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimo taisyklės
Nuo šiandien pradedamas taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų (MiCA), pagal kurį kriptoturto paslaugų teikėjai iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (Lietuvoje – iki 2025 m. birželio 1 d.) privalo gauti atitinkamą veiklos leidimą (licenciją), kad galėtų toliau teikti šias paslaugas.
Lietuvos bankas parengė ir priėmė kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimo taisykles (jos įsigalioja šiandien), kuriose nurodo konkrečią informaciją, kurią turi pateikti pareiškėjas, siekiantis gauti kriptoturto paslaugų teikėjo licenciją.
Taisyklėse atsižvelgta į Europos bankininkystės bei Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijų techninius reguliavimo standartus dėl informacijos prašymuose išduoti leidimą teikti kriptoturto paslaugas, gaires dėl su turtu susietų žetonų emitentų ir kriptoturto paslaugų teikėjų vadovų ir akcininkų tinkamumo vertinimo.
Lietuvos bankas yra išsakęs lūkesčius įstaigoms, šiuo metu teikiančioms ar ateityje ketinančioms teikti su kriptoturtu susijusias paslaugas. Iš pareiškėjų tikimasi, kad jie tinkamai atliks namų darbus: paraišką gauti licenciją teiks gerai susipažinę su teisės aktais, o jų veikla atitiks aukščiausius standartus. Ypatingą dėmesį Lietuvos bankas skirs pareiškėjo akcininkų ir vadovų reputacijai, lėšų kilmės skaidrumui, vadovų kvalifikacijai, pareiškėjo pasirengimui užtikrinti tvarią, saugią ir patikimą veiklą, įskaitant veiksmingą vidaus kontrolę ir rizikų valdymą. Fiktyvioms, realios veiklos neketinančioms vykdyti (angl. empty shell) įmonėms, pareiškėjams, kurie nepateiks prašomos informacijos arba teiks neišsamią, neteisingą, klaidinančią informaciją kriptoturto paslaugų teikėjų licencijos nebus išduodamos.
Apsvarstyti Jungtinės centrinės kredito unijos priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatai
Lietuvos banko valdyba apsvarstė Jungtinės centrinės kredito unijos priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) rezultatus. Jo metu buvo vertinamos visos JCKU ir JCKU grupės veiklos sritys, kuriose jos susiduria su reikšminga rizika, valdymo (ir rizikos valdymo sistemos kokybės) bei kapitalo pakankamumas.
Susipažinusi su SREP išvadomis, Lietuvos banko valdyba JCKU ir JCKU grupei nustatė papildomo kapitalo reikalavimo dydį, siekiantį 3,23 proc. JCKU ir 3,2 proc. JCKU grupės bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos.
Atsižvelgiant į papildomo kapitalo reikalavimo dydį, turi būti tenkinami šie minimalūs nuosavų lėšų reikalavimai:
• 6,32 proc. JCKU ir 6,3 proc. JCKU grupės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientai;
• 8,42 proc. JCKU ir 8,4 proc. JCKU grupės 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientai;
• 11,23 proc. JCKU ir 11,2 proc. JCKU grupės bendro kapitalo pakankamumo koeficientai.
JCKU ir JCKU grupei taip pat rekomenduota turėti po 0,5 proc. antros pakopos gairių (angl. Pillar 2 Guidance, P2G) kapitalo dydį, jis turėtų būti įtrauktas į JCKU ir JCKU grupės kapitalo planavimo ir rizikos valdymo sistemas, įskaitant norimos prisiimti rizikos valdymo sistemą ir gaivinimo planavimą.
Bankams taikoma anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) norma nepakeista
Lietuvos banko valdyba nutarė nekeisti bankams taikomos anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) normos ir palikti galioti 1 proc. AKR normą, kuri taikoma nuo 2023 m. spalio 1 d. Taip pat nutarta nekeisti nuo 2022 m. liepos 1 d. taikomos 2 proc. sektorinio sisteminės rizikos rezervo (SRR), taikomo būsto paskolų portfeliui, normos.
Sprendimas nekeisti AKR normos priimtas įvertinus naujausias skolinimo bei nekilnojamojo turto (NT) rinkų tendencijas. Jos rodo, kad finansinio ciklo indeksas ir 2024 m. trečiąjį ketvirtį išliko žemo lygio, tačiau šiuo metu matoma kreditavimo atsigavimo ženklų tiek namų ūkių, tiek įmonių sektoriuose, o paskolų kredito kokybė ir toliau yra istoriškai gera. Bankų galimybės skolinti yra palankios, o bendrų kreditavimo ir rinkos disbalansų nestebima. Šiomis aplinkybėmis pagrindinis makroprudencinės politikos ir AKR taikymo tikslas yra palaikyti kredito įstaigų sektoriaus atsparumą. Teigiama AKR norma užtikrina, kad kredito įstaigos turėtų kapitalo rezervą, kuris galėtų būti atlaisvinamas, jei ekonomika patirtų sukrėtimą ar pasireikštų ciklinės rizikos.
Sprendimas palikti galioti 2 proc. sektorinio SRR normą kredito įstaigų būsto paskolų portfeliams, viršijantiems 50 mln. Eur, priimtas atsižvelgiant į aukštesnį sisteminės rizikos lygį būsto sektoriuje ir stebint vėl augantį būsto kredito rinkos aktyvumą ir būsto paskolų svarbą daliai rinkos dalyvių. Tai leis išlaikyti kredito įstaigų atsparumą rizikai, kylančiai iš šio sektoriaus.
Išsamiau – naujausiame Finansinio ciklo Lietuvoje ketvirtiniame vertinime
Sausį pasirodys naujas apyvartinių eurų monetų rinkinys
2025 metų laidos apyvartinių eurų monetų su Lietuvos nacionaline puse numizmatinio rinkinio išankstinis pardavimas prasidės 2024 m. sausio 15 d. Vienas asmuo galės įsigyti vieną rinkinį. Į apyvartą rinkinys bus išleistas 2025 m. sausio 22 d., ir jei iki šios datos nebus parduotas visas tiražas, rinkinį bus galima įsigyti ir Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.
Numizmatinį rinkinį sudaro po vieną 2025 m. laidos 1 euro cento, 2, 5, 10, 20 ir 50 euro centų, 1 euro ir 2 eurų su Lietuvos nacionaline puse apyvartinę monetą. Rinkinio tema – Barokas Lietuvoje. Rinkinio tiražas – 7 000 vnt. Monetų kokybė – BU.
Patvirtintas 2026 metų kolekcinių ir proginių monetų išleidimo planas
Lietuvos banko valdybos patvirtintame plane 2026 m. numatyta išleisti 4 kolekcines monetas.
Pirmąjį ketvirtį numatyta išleisti 20 eurų monetą „112“, antrąjį ketvirtį – 10 eurų monetą „Lietuvos radijui – 100“, trečiąjį ketvirtį – 5 eurų monetą „Aitvaras“ (iš serijos „Lietuvių mitinės būtybės“), ketvirtąjį ketvirtį – 10 eurų monetą, skirtą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, Lietuvos aukščiausiajam kunigaikščiui, Lenkijos karaliui Vladislovui II Jogailai (iš serijos „Lietuvos valdovai“). Visų keturių monetų maksimalūs galimi tiražai – po 4 000 vnt.
Bus išleistos ir dvi proginės 2 eurų monetos su Lietuvos nacionaline puse. Pirmąjį ketvirtį pasirodys moneta, skirta Lietuvos energetinei nepriklausomybei, ketvirtąjį – Kaunui. Abiejų monetų maksimalūs galimi tiražai – po 1,0 mln. vnt., iš jų numizmatinėje pakuotėje – po 10 000 vnt., ritinėliuose – po 990 000 vnt.
Lietuvos banko valdybos sprendimu, 2026 m. apyvartinių eurų monetų su Lietuvos nacionaline puse numizmatinio rinkinio tema pasirinkta „Neginkluotai rezistencijai Lietuvoje 1940–1990 m.“ Rinkinys bus išleistas 2026 m. pirmąjį ketvirtį. Jį sudarys po vieną 1 euro cento, 2, 5, 10, 20 ir 50 euro centų, 1 euro ir 2 eurų su Lietuvos nacionaline puse apyvartinę 2026 m. laidos monetą, maksimalus galimas tiražas – 7 000 vnt.