2024-03-28
Panaikinta Majestic Financial UAB licencija
Lietuvos bankas nustatė, kad Majestic Financial UAB šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus. Taip pat nustatyta pažeidimų bei veiklos trūkumų ir kitose įstaigos veiklos srityse. Įvertinęs visas aplinkybes, Lietuvos bankas panaikino Majestic Financial UAB mokėjimo įstaigos licenciją. Tai reiškia, kad ji nebeturi teisės teikti finansinių paslaugų ir turi per du mėnesius grąžinti klientams lėšas.
Įstaiga neužtikrino vidaus kontrolės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje – tinkamo darbuotojų ir atsakingų asmenų funkcijų pasiskirstymo ir nepriklausomumo, šios srities audito procedūrų, netinkamai saugojo informaciją.
Majestic Financial UAB klientų tikrinimo procedūros turėjo rimtų trūkumų, dėl kurių ji negalėjo tinkamai vertinti ir panaudoti iš klientų gautos informacijos apie dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį. Įstaiga ne visais atvejais tinkamai nustatydavo kliento ar jo atstovų tapatybę, netaikė tinkamų sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonių, nors tikrinamuoju laikotarpiu didelę dalį jos klientų sudarė didelės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos klientai.
Įstaigos vidaus kontrolės procedūros, reglamentuojančios dalykinių santykių ir operacijų stebėseną, turėjo reikšmingų trūkumų, ji netaikė tinkamų stebėsenos priemonių. Įstaiga nebuvo įdiegusi scenarijų, skirtų terorizmo finansavimo atvejams nustatyti, o klientų stebėsenos priemonės pinigų plovimo atvejais tinkamai neveikė ir buvo netinkamos. Įstaiga neatliko vidinių tyrimų dėl galimai įtartinų piniginių operacijų ar sandorių. Nevykdydama efektyvios stebėsenos, įstaiga nenustatydavo įtartinų operacijų, jų nestabdydavo ir apie jas nepranešdavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Majestic Financial UAB tinkamai neatskyrė verslo ir atitikties funkcijų, neužtikrino ir vidaus audito nešališkumo ir nepriklausomumo – už vidaus auditą atsakingi asmenys buvo tiesiogiai atskaitingi akcininko vardu veikusiems asmenims, kurie įstaigoje ėjo daug pareigų, įskaitant ir vidaus audito vertinimą.
Be to, įstaiga teikė neteisingą informaciją apie turimas mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas.
***
Informaciją apie Lietuvos banko pritaikytas poveikio priemones, skundus, pateiktus dėl pritaikytų poveikio priemonių, ir jų nagrinėjimo rezultatus rasite čia
Ir toliau galios 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo norma
Finansinis ciklas Lietuvoje 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį toliau lėtėjo ir atitiko minkšto nusileidimo scenarijų. Privačiojo ne finansų sektoriaus skolos lygio metinis augimas ir toliau buvo teigiamas, tačiau nuosaikus, o bankų paskolų kokybė tebėra gera, skelbiama naujausiame Lietuvos banko Finansinio ciklo Lietuvoje ketvirtiniame vertinime.
Lietuvos banko valdybos sprendimu ir toliau paliekama galioti nuo 2023 m. spalio 1 d taikoma 1 proc. AKR norma, kuri buvo nustatyta 2022 m. rugsėjo mėn. finansinio ciklo pakilimo metu. Lėtėjant finansiniam ciklui ir sumažėjus ekonominiam aktyvumui teigiama AKR norma užtikrina, kad kredito įstaigos turėtų kapitalo rezervą, kuris galėtų būti atlaisvinamas, jei ekonomika patirtų sukrėtimą ar pasireikštų ciklinės rizikos. Finansinio ciklo sulėtėjimas daugiausia yra nulemtas sumažėjusios paklausos, o paskolų kredito kokybė tebėra istoriškai gera. AKR normos atlaisvinimas galėtų būti svarstomas dėl tokių situacijų, kai iššūkiai ekonomikai, finansų rinkų sukrėtimai ar prastėjanti paskolų kokybė reikšmingai paveiktų finansų sektorių ir galėtų lemti bendrą kredito, teikiamo ekonomikai, pasiūlos mažėjimą. Šiuo metu bankai ir centrinių kredito unijų grupės turi sukaupę kapitalo atsargą, didesnę nei 1 proc. AKR reikalavimas, o prognozuojamas didelis bankų sektoriaus pelningumas, pakilus palūkanų normoms, turėtų šią atsargą palaikyti ir dar labiau padidinti.
Anticiklinis kapitalo rezervas yra taikomas bankams, centrinėms kredito unijoms ir centrinių kredito unijų grupėms konsoliduotai, siekiant užtikrinti pakankamą kapitalo rezervą galimiems nuostoliams padengti ciklinės sisteminės rizikos pasireiškimo atveju, ekonomikos nuosmukio metu arba esant ženklų, kad ekonomikos laukia iššūkiai.
UAB GF bankui – papildomi kapitalo reikalavimai
Lietuvos banko valdyba apsvarstė UAB GF banko priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) rezultatus.
Atsižvelgdama į tai, kad banko rizikos lygis (įvertinus veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą) laikytinas vidutiniškai dideliu, rizikos valdymo procesai ir vidaus kontrolės mechanizmai yra tobulintini, o bankas nėra pakankamai konservatyvus vertindamas tikėtinų kredito nuostolių dydį, Lietuvos banko valdyba UAB GF bankui nustatė 3,79 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos papildomo kapitalo reikalavimo dydį.
Atsižvelgiant į papildomo kapitalo reikalavimo dydį, turi būti tenkinami šie minimalūs SREP nuosavų lėšų reikalavimai:
• 6,63 proc. banko bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas;
• 8,85 proc. banko 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas;
• 11,79 proc. banko bendro SREP kapitalo pakankamumo koeficientas.
Bankui rekomenduojama turėti 1 proc. antros pakopos gairių (angl. P2G) kapitalo dydį, kuris turėtų būti įtrauktas į banko kapitalo planavimo ir rizikos valdymo sistemas, įskaitant norimos prisiimti rizikos valdymo sistemą ir gaivinimo planavimą.
Lietuvos bankas toliau stiprina šalies bankų atsparumą
Lietuvos bankas, stiprindamas finansų rinkos atsparumą ir vartotojų apsaugą, patvirtino prevencinį aprašą, kuriame bankams numatomi reikalavimai teikti mokėjimo paslaugas ir išduoti grynuosius pinigus esant tam tikroms aplinkybėms.
Visi šalyje veikiantys bankai turi veiklos tęstinumo planus, kuriuose numato priemones ir veiksmus, kurių imtųsi įvairių iššūkių atveju. Lietuvos banko priimtas dokumentas papildys minėtus planus ir dar labiau sustiprins vartotojų apsaugą bei finansų sistemos stabilumą. Šiuo aprašu Lietuvos bankas nustato, kaip pasitelkiant komercinius bankus būtų teikiamos mokėjimo paslaugos ir išduodami grynieji pinigai, jeigu šalyje būtų paskelbta mobilizacija. Apraše nustatyti bankų atrankos kriterijai, paslaugų teikimo organizavimo, koordinavimo tvarka bei principai. Jis parengtas atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimą dėl Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinimo.