2024-07-02
Nauji nurodymai finansų rinkos dalyviams netaikyti nepagrįsto rizikos mažinimo ir tinkamai informuoti vartotojus
Siekdama pagerinti mokėjimo paslaugų vartotojų patirtį, finansų įstaigoms taikant pinigų plovimo rizikos valdymo priemones, Lietuvos banko valdyba nustatė naujus reikalavimus finansų rinkos dalyviams – bankams, kredito unijoms, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms. Nurodymai dėl finansinių paslaugų prieinamumo ir finansinės įtraukties didinimo įsigalios nuo kitų metų pradžios, duota laiko pasirengti juos vykdyti.
Bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos turės vertinti individualią kliento situaciją pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos tikslais ir netaikyti nepagrįsto rizikos mažinimo (angl. de-risking) politikos prieš tai neapsvarsčiusios kitų rizikos mažinimo priemonių. Tokie finansų įstaigų sprendimai negalės būti automatizuoti.
To siekiant, Lietuvos banko dokumente nurodyta, kokias politikas, procedūras ir kontrolės priemones turės taikyti finansų rinkos dalyviai siekdami sistemingai valdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, kad būtų užtikrintas svarbiausių finansinių paslaugų prieinamumas. Finansų rinkos dalyvių sprendimai nutraukti dalykinius santykius arba atsisakyti juos pradėti bus galimi tik kaip kraštutinė pinigų plovimo rizikos valdymo priemonė. Tokius sprendimus bus privaloma dokumentuoti, saugoti ir pateikti Lietuvos bankui pareikalavus. Naujuose nurodymuose įtvirtinamas ir vieno mėnesio terminas, per kurį finansų įstaiga turės nuspręsti, ar pradėti dalykinius santykius su klientu, ar pagrįstai atsisakyti juos pradėti. Taip pat įtvirtinama finansų įstaigų pareiga neigiamų sprendimų atvejais informuoti vartotoją apie skundo pateikimo finansų rinkos dalyviams procedūrą, vartotojo teisę kreiptis į teismą arba į Lietuvos banką, kai tarpusavyje neišsprendžiamas finansinių paslaugų teikėjo ir vartotojo ginčas.
Nurodymuose pateiktos nuostatos, numatančios tinkamą klientų informavimą apie priimamus sprendimus dėl pinigų plovimo rizikos valdymo priemonių taikymo. Tinkamas informavimas, Lietuvos banko vertinimu, sudarytų sąlygas klientams suprasti priežastis, dėl kurių, pavyzdžiui, laikinai apribojama jų teisė naudotis finansinėmis paslaugomis, kartu tai galimai padidintų klientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis gaunant informaciją apie procesų eigą ir trukmę, suteikiant aiškumo dėl mokėjimo operacijos vykdymo termino tais atvejais, kaip mokėjimas sustabdomas (jeigu tokios informacijos nedraudžia atskleisti teisės aktai), ar sudarytų galimybę sureaguoti išreiškiant savo vertinimą ar pateikiant papildomų įrodymų.
Nurodymais, be kita ko, nustatoma, kad mokėjimo sustabdymas turi trukti tik tiek, kiek yra būtina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai suvaldyti. Nors preliminarų sprendimo priėmimo terminą (apie kurį privalo būti informuojamas ir klientas) nustato pats finansų rinkos dalyvis, Lietuvos bankas tikisi, kad bus laikomasi Lietuvos banko lūkesčių raštuose finansų rinkos dalyviams nurodytų rekomendacijų dėl mokėjimų stabdymo ir jų tikrinimo terminų. Šiomis nuostatomis siekiama, kad pati finansų įstaiga įvertintų individualias aplinkybes ir nustatytų preliminarų terminą sustabdytam mokėjimui patikrinti, tačiau taip pat būtų suteikiamas aiškumas klientui – jeigu per klientui nurodytą terminą finansų įstaiga sprendimo nepriima, ji turi informuoti klientą, kodėl sprendimo priimti negali (jeigu tai leidžia teisės aktai). Mokėjimo sustabdymą leidžiama pratęsti 5 darbo dienas neribotą kiekį kartų apie tai informuojant klientą ir paaiškinant pratęsimo priežastis.
Rengiant nurodymus atsižvelgta į Europos bankininkystės institucijos nuostatas šiuo klausimu.
Lietuvos bankas savo interneto svetainėje papildomai informuos apie tai, ką, laikydamiesi naujos tvarkos, turės daryti finansinių paslaugų teikėjai ir kokia nauda iš to vartotojams.
Bauda licencijos netekusios Majestic Financial UAB buvusiam valdybos nariui
Už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) ir kitų teisės aktų pažeidimus panaikinusi Majestic Financial UAB turėtą mokėjimo įstaigos licenciją, Lietuvos banko valdyba žengė antrą žingsnį – skyrė 50 000 Eur baudą buvusiam įstaigos valdybos nariui, kurį įstaiga buvo paskyrusi organizuoti PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.
Kaip teigiama Lietuvos banko valdybos nutarime, Majestic Financial UAB valdybos narys neužtikrino tinkamo jam pagal kompetenciją priskirtų pareigų šios įstaigos valdyboje atlikimo, o tai nulėmė, kad ji neįgyvendino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių arba netinkamai jas įgyvendino, padarė šiurkščių ir sistemingų PPTFPĮ pažeidimų.
Per Lietuvos banko atliktą patikrinimą Majestic Financial UAB veikloje nustatyti PPTFPĮ pažeidimai dėl netinkamos vidaus kontrolės sistemos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo srityje, sustiprintam kliento tapatybės nustatymui keliamų reikalavimų nesilaikymo, dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėsenos netinkamo vykdymo, pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius reikalavimų nesilaikymo, nors tikrinamuoju laikotarpiu didelę įstaigos klientų dalį sudarė didelės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos klientai, o atsakomybėn traukiamas įstaigos valdybos narys ne tik turėjo organizuoti PPTFP priemonių įgyvendinimą įstaigoje, bet kartu ėjo vyriausiojo atitikties pareigūno pareigas ir pinigų plovimo prevencijos pareigūno pareigas, bei buvo atsakingas už kasdienę klientų dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėseną.
Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad finansų rinkos dalyviai ir jų paskirti asmenys, atsakingi už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių organizavimą, privalo užtikrinti tinkamą finansų rinkos dalyvio rizikų valdymą ir PPTFPĮ nuostatas atitinkančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymą, bei tinkamą darbuotojų funkcijų atskyrimą įgyvendinant šias priemones, kad būtų išvengta interesų konfliktų, dėl kurių padidėja ar gali padidėti rizikos. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės turi būti organizuojamos užtikrinant šios funkcijos nepriklausomumą nuo verslo interesų bei užtikrinant efektyvią priemonių taikymo kontrolę.
Pagal PPTFPĮ, valdymo organo nariui už finansų įstaigos padarytus įstatymo pažeidimus gali būti skiriama bauda nuo 2 000 iki 5 100 000 Eur. Lietuvos banko valdyba, įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrė 50 000 Eur baudą.
Atnaujintos taisyklės dėl poveikio priemonių už statistikos atskaitomybės nesilaikymą
Lietuvos banko valdyba patvirtino Poveikio priemonių už statistinės informacijos pateikimo pažeidimus taikymo taisykles (toliau – Taisyklės). Jose numatytos baudos ir delspinigiai prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams, kai jie nesilaiko nustatytos atskaitomybės tvarkos. Taisyklės taikomos visiems, kurie turi teikti statistinę informaciją Lietuvos bankui. Tai – bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjo įstaigos, draudimo bendrovės, pensijų fondai, kolektyvinio investavimo subjektai.
Kadangi Lietuvos bankas priklauso Eurosistemai, Taisyklės atitinka Eurosistemoje 2024 m. balandžio 30 d. pradėtą taikyti 2022 m. rugsėjo 29 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) 2022/1917 dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, kai nesilaikoma statistinės atskaitomybės reikalavimų. Šiuo reglamentu apibrėžtos procedūros numatytos dėl statistinės informacijos, kuriai galioja Europos Centrinio Banko (ECB) reglamentas.
Atsižvelgdama į rinkos dalyvių, kuriems susipažinti buvo pateiktas šių taisyklių projektas, pastabas, Lietuvos banko valdyba nutarė palikti nekeičiamus nuo 2004 m. gegužės mėn. baudų ir delspinigių dydžius už statistinės informacijos nepateikimo pažeidimus, kurie nepriskiriami ECB kompetencijai.
Atnaujintose Taisyklėse išplėsta statistinės atskaitomybės pažeidimų klasifikacija (sistemingas ir sunkus statistinės informacijos teikimo pažeidimas), nustatyta išsami pažeidimo nagrinėjimo tvarka, parengtas baudų ir delspinigių už statistinės informacijos pateikimo pažeidimus apskaičiavimo aprašas, atnaujintas statistinės informacijos teikimo reikalavimų pažeidimo protokolo turinys.
Anticiklinio kapitalo rezervo norma nepasikeitė
Lietuvos banko valdyba nutarė, kad šių metų trečiąjį ketvirtį šalies bankams ir toliau galioja 1 proc. dydžio anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) norma, kuri taikoma nuo 2023 m. spalio 1 d.
Priimant tokį sprendimą atsižvelgta į tai, kad finansinis ciklas Lietuvoje nustojo lėtėti ir stabilizavosi žemo lygio ir atitiko švelnaus nusileidimo scenarijų, tačiau iki tol susikaupusios ciklinės rizikos dar tebėra aktualios. Privačiojo ne finansų sektoriaus kreditavimas didėjo nuosaikiai, o bankų paskolų kokybė tebėra gera, todėl dabartinis AKR neapriboja bankų galimybių skolinti. Finansiniam ciklui esant nuosmukio fazėje ir dėl sumenkusio ekonomikos aktyvumo padidėjus rizikų išsipildymo tikimybei, pagrindinis makroprudencinės politikos ir AKR taikymo tikslas yra palaikyti kredito įstaigų sektoriaus atsparumą. Todėl 2024 m. antrąjį ketvirtį AKR norma palikta nepakeista. Teigiama AKR norma užtikrina, kad kredito įstaigos turi kapitalo rezervą, kuris galėtų būti atlaisvinamas, jei ekonomika patirtų sukrėtimą ar pasireikštų susikaupusios ciklinės rizikos.
Šiuo metu bankai ir centrinės kredito unijų grupės jau turi sukaupę kapitalo atsargą, viršijančią jiems nustatytus kapitalo reikalavimus, įskaitant 1 proc. AKR reikalavimą.
Lietuvos bankas AKR normą peržiūri kas ketvirtį.