Lietuvos bankas
2019-04-02
  • T_Garbaravicius_padidinta.png
     
11

Šiandien dėmesio centre atsidūrė, kiek galime spręsti, 2012-ųjų rudenį specialistų parengta analitinė pažyma „Paskolų kainodaros trūkumai, galimos alternatyvos ir makroprudencinės priemonės“. Pateiktos rekomendacijos ir siūlymai buvo skirti vidiniam naudojimui ir todėl, siekiant paskatinti vidines diskusijas ir komentarus, tekste kartais nevengta ir laisvesnio interpretavimo bei diskutuotinų teiginių, kurie, be abejo, nebūtinai atitiko oficialią Lietuvos banko nuomonę.

Vadinamasis palūkanų permokėjimas šiame dokumente apskaičiuotas teoriškai su daugybe prielaidų, kaip, beje, ir kiti pateikti įverčiai, nes neturėta tikslių duomenų, įskaitant ir dėl to, kiek didėjo maržos keičiant būsto paskolos valiutą. Pažymėtina, kad „permokėjimas“ iš tikro būtų buvęs tik tada, jei VILIBOR palūkanos būtų buvę didėjusios ar padidintos nepagrįstai. Lietuvos bankas savo atsakyme Seimo Biudžeto ir finansų komitetui padidėjusias VILIBOR palūkanas yra įvertinęs kaip krizės padarinių išraišką, nes turima informacija nesuteikė pagrindo manyti kitaip.

Beje, po kelerių metų buvo įgyvendintas pažymoje minimas siūlymas įdiegti papildomas būsto paskolų palūkanų padidėjimo riziką mažinančias makroprudencines priemones. 2015 m. Lietuvos bankas pakeitė Atsakingojo skolinimo nuostatus, kuriuose nurodyta taikyti papildomą palūkanų normų šoko testą siekiant įvertinti, ar skolininkas galės vykdyti savo įsipareigojimus būsto paskolos palūkanoms padidėjus.

Siekdami būti atsakinga, aktyvi ir atvira institucija, nusprendėme paskelbti paminėtą analitinę pažymą, kad iš jos nebūtų daroma „paslaptis“ ir neliktų dviprasmybių interpretuojant specialistų diskusines įžvalgas.

Analitinė pažyma „Paskolų kainodaros trūkumai, galimos alternatyvos ir makroprudencinės priemonės“ (424.6 KB )