2012-01-12
Svarstyta AB banko „Finasta“ inspektavimo ataskaita
Lietuvos banko valdyba svarstė AB banko „Finasta“ inspektavimo, kurį atliko Lietuvos bankas, ataskaitą. Jo metu buvo tikrinami atskiri banko valdymo ir vidaus kontrolės, kredito ir rinkos rizikų valdymo klausimai, domėtasi banko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesu. Atkreiptas dėmesys į banko veiklai įtakos turėjusį reikšmingą įvykį – netiesioginio akcininko AB banko SNORAS bankrotą. Kartu pažymėta, kad tuo laikotarpiu banko „Finasta“ veikla išliko stabili, buvo laikomasi nustatytų rizikos normatyvų.
AB bankas „Finasta“ įpareigotas iki 2012 m. kovo 31 d. pašalinti inspektavimo metu bei priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo metu nustatytus su banko rizikos valdymo sistemomis susijusius ir kitus banko veiklos trūkumus. Banko administracijos vadovas įpareigotas atvykti į Lietuvos banką ir paaiškinti, kaip bus šalinami nustatyti veiklos trūkumai, o atėjus nustatytam terminui – informuoti, kaip tai padaryta.
Sudarytos teisinės sąlygos pradėti veikti elektroninių pinigų įstaigoms
Nuo šių metų įsigaliojus Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymui, Lietuvos bankas tokioms įstaigoms išduos licencijas, leidimus, sutikimus ir atliks kitus veiksmus. Lietuvos banko valdyba priėmė tris nutarimus, kurie sudaro teisines sąlygas pradėti veikti tokioms įstaigoms.
Nustatyta, kaip pateikiamas, nagrinėjamas prašymas ir išduodamas leidimas veikti elektroninių pinigų įstaigai, kaip elektroninių pinigų įstaigos turi skaičiuoti nuosavą kapitalą, suformuoti nurodymai elektroninių pinigų įstaigoms, kad būtų užkirstas kelias pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.
Valdyba nutarė, kad elektroninių pinigų įstaigoms, kaip kredito ir mokėjimo įstaigoms, bus taikomi Bendrųjų kredito ir mokėjimo įstaigų prašymų išduoti leidimus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo taisyklių reikalavimai.
Pagal Valdybos patvirtintas Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo skaičiavimo taisykles, elektroninių pinigų įstaigoms taikomos kapitalo skaičiavimą reglamentuojančios nuostatos iš esmės nesiskiria nuo mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo skaičiavimo nuostatų, nustatytų Europos Sąjungos teisės aktuose.
Taisyklės nustato elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo sudėtį (I ir II lygio kapitalo), kapitalo apribojimus, atskaitymus iš kapitalo, reglamentuoja nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo keturis būdus, numato, kokios pateikiamos priežiūrai skirtos ataskaitos. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo, skirto elektroniniams pinigams leisti, poreikis turi sudaryti ne mažiau kaip 2 procentus neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio.
Lietuvos banko valdybos nutarimu, elektroninių pinigų įstaigoms bus taikomi tie patys pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai ir kaip kredito įstaigoms. Atsižvelgiant į Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą, nurodymuose nustatyta didžiausia elektroninėse laikmenose laikoma suma (250 eurų arba ją atitinkanti suma kita užsienio valiuta).
Iki Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo įsigaliojimo elektroninius pinigus turėjo teisę leisti komerciniai, specializuoti bankai ir Lietuvos centrinė kredito unija. Dabar tam tikslui nebereikia steigti specializuotų bankų, elektroninius pinigus gali leisti elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją (joms nustatytas minimalaus nuosavo kapitalo reikalavimas, ne mažesnis kaip 350 tūkst. eurų, elektroninių pinigų įstaigos licencija galioja ir kitose valstybėse narėse) ir elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją (jose per pastaruosius 6 mėn. neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis neturi būti didesnis kaip 3 mln. Lt per mėnesį, joms netaikomi minimalaus nuosavo kapitalo ir nuosavo kapitalo reikalavimai).
Davė leidimus vieną investicinį fondą steigti, kitą – likviduoti
Lietuvos banko valdyba leido UAB „Novus Asset Management“ patvirtinti šios bendrovės sudaromo atviro tipo sudėtinio specialiojo investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinio fondo „Novus Strategic Fund“, (jį sudaro du subfondai: ,,Novus Balanced Portfolio“ ir ,,Novus Dynamic Portfolio“) taisykles, visą ir sutrumpintą prospektus bei leisti sudaryti depozitoriumo paslaugų sutartį su banku „Swedbank“, AB.
UAB „MP Pension Funds Baltic“ paprašė Lietuvos banko leidimo padalyti (likviduoti) jos įsteigtą sudėtinį specialų investicinį fondą „MP ETF Strategy Fund“. Lietuvos banko valdyba leido tai padaryti, pripažindama netekusiu galios Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2010 m. gegužės 13d. sprendimą Nr. 2K-101 dėl minėto fondo.
Šiemet Lietuvos bankui perėmus Vertybinių popierių komisijos funkcijas, Lietuvos banko valdyba pirmą kartą svarstė klausimus ir priėmė nutarimus dėl investicinių fondų veiklos.
Aptarė AB SEB banko priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą
Lietuvos banko valdybai pateikta informacija apie AB SEB banko 2011 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą bei jo rezultatus. Jo metu vertintas banko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas.
Kadangi AB SEB bankas priklauso Švedijos SEB grupei, Lietuvos bankas tikrinimo ir vertinimo proceso metu glaudžiai bendradarbiavo su SEB grupės priežiūrą vykdančiomis institucijomis (ypač Švedijos finansų įstaigų priežiūra). Visų šalių atlikti vertinimai buvo aptarti Stokholme vykusios SEB prižiūrėtojų kolegijos susitikime. Kolegijos darbo koordinatorius (Švedijos priežiūros institucijos atstovas) atliko visų šalių vertinimų apibendrinimus, parengė bendrą visos SEB grupės priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą ataskaitą, į kurią buvo įtraukti kolegijos narių išsakyti pastebėjimai.
2011 m. SEB grupės priežiūros kolegija priėmė bendrą sprendimą dėl grupės padalinių ir visos grupės kapitalo pakankamumo. Vykdydamas 2012 m. vidaus kapitalo pakankamumo procesą ir gerindamas rizikos valdymą, AB SEB bankas turi atsižvelgti į priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso SEB grupės ataskaitoje užfiksuotus Lietuvos banko pastebėjimus.
Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, kiekvieno šalies banko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą tikrina bent kartą per kalendorinius metus.