Lietuvos bankas
2011-10-27

Lietuvos bankas imasi iniciatyvos stiprinti banko paslapties apsaugą

Lietuvos bankas pripažino, kad banko paslapties teisinis reglamentavimas šalyje nėra pakankamai aiškus, o teisinės spragos sukuria prielaidas skirtingai interpretuoti reikalavimus pateikti tokią informaciją.

Siekdamas stiprinti pasitikėjimą kredito įstaigomis ir išsiaiškinti su bankų paslapties atskleidimu susijusias problemas, Lietuvos bankas paprašė komercinių bankų ir užsienio bankų filialų informacijos apie kredito įstaigų gaunamus prašymus pateikti banko paslaptį sudarančius duomenis.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2009–2011 metais kredito įstaigos gavo daugiau nei 375 000 prašymų pateikti banko paslaptį sudarančias žinias. Kai kurios kredito įstaigos gavo net per 60 000 tokių reikalavimų. Pateikti banko paslaptį sudarančią informaciją reikalavo daugiau negu 20 institucijų. Dažniausiai tokio turinio užklausas teikė antstoliai (per 137 000), notarai (beveik 36 000), policija (16 500), mokesčių inspekcija (daugiau nei 9 000).

Apklausa parodė, kad pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria kredito įstaigos vertindamos prašymų pagrįstumą ir teikdamos prašomą informaciją, yra susiję su aiškaus teisinio reglamentavimo nebuvimu, prašymų pateikti informaciją kokybe ir jų kiekiu. Bankų vertinimu, institucijos prašo perteklinių duomenų, nurodomi labai trumpi terminai informacijai pateikti, ją pageidauja gauti nesaugiais būdais. Dauguma kredito įstaigų pabrėžė, kad dažniausiai problemų kyla vertinant, ar yra tinkamas teisinis pagrindas teikti prašomus duomenis.

Įvertinęs bankų pateiktą informaciją, Lietuvos bankas daro išvadą, kad bankų paslapties problema yra sisteminio pobūdžio, todėl ji turi būti sprendžiama kompleksiškai, o ne fragmentiškai.

Lietuvos banko valdyba, pripažindama, kad banko paslapties teisinis reglamentavimas šalyje nėra pakankamai aiškus, nutarė netraukti administracinėn atsakomybėn dviejų komercinių bankų tarnautojų dėl galimų pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1727 straipsnyje.

Siekdamas aiškesnio, paprastesnio ir teisines dviprasmybes eliminuojančio reglamentavimo, Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos koordinuoti tarpinstitucines pastangas tobulinant banko paslapties institutą ir stiprinant jo apsaugą. Banke kuriama darbo grupė, kurioje dalyvauti pakviesti susijusių ministerijų, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų atstovai.

Leista bankui „Finasta“ įregistruoti įstatus su nurodytu padidintu kapitalu

Lietuvos banko valdyba leido bankui „Finasta“ įregistruoti banko įstatų pakeitimus, susijusius su akcijų skaičiaus pasikeitimu ir banko įstatinio kapitalo padidinimu iki 38 000 000 Lt, patvirtintus 2011 m. rugpjūčio 9 d. AB „Finasta Holding“, vienintelio banko akcininko, sprendimu.

Šiuo metu banko „Finasta“ įregistruotas įstatinis kapitalas yra 28 000 000 Lt, kuris padalytas į 2 800 000 paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominalioji vertė yra 10 litų. Vienintelis banko „Finasta“ akcininkas AB „Finasta Holding“, kurią valdo AB bankas Snoras.

Pasak banko „Finasta“, kapitalo didinimu siekiama sustiprinti banko kapitalo bazę, atsižvelgiant į vykstančius neramumus kapitalo rinkose. Pasak banko, tai teigiamai veiktų banko kapitalo pakankamumo rodiklį, įgalintų paspartinti banko veiklos plėtrą (padėtų suaktyvinti banko vykdomą kreditavimo veiklą).

Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ nurodyta pašalinti trūkumus

Lietuvos banko valdyba aptarė kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ tikslinio inspektavimo rezultatus. Jo metu Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentas patikrino, ar kredito unija vykdo 2011 m. kovo 24 d. unijai duotus Lietuvos banko valdybos duotus nurodymus. Be to, buvo atliktas grynųjų pinigų patikrinimas kredito unijos kasose ir kaip kiekvieną dieną vykdomi nustatyti veiklos riziką ribojantys normatyvai.

Atsižvelgiant į tai, kad kredito unija pašalino anksčiau nustatytus teisės aktų pažiedimus ir veiklos trūkumus, Lietuvos banko valdyba panaikino 2011 m. kovo 24 d. nustatytus apribojimus tam tikroms unijos finansinėms operacijoms. Unija įspėta dėl teisės aktų pažeidimų, rastų per tikslinį inspektavimą, ir įpareigota juos pašalinti iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos kredito unija teiks ir valiutos keitimo paslaugas

Lietuvos banko valdyba nutarė pakeisti Klaipėdos kredito unijos turimą licenciją į licenciją, suteikiančią teisę teikti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas licencines finansines paslaugas, įskaitant ir valiutos keitimo (grynaisiais pinigais) licencinę finansinę paslaugą.

Prašydama Lietuvos banko pakeisti licenciją, unija nurodė, kad didėjantis visuomenės pasitikėjimas Klaipėdos kredito unija, dinamiškesnis kredito unijos narių gyvenimo būdas verčia kredito uniją pasiūlyti naujas paslaugas savo nariams. Taip pat rinkos sąlygos, geografinė padėtis bei didelė komercinių bankų konkurencija, o ir pačių kredito unijos narių pageidavimas nemažai lėmė kredito unijos apsisprendimą gauti licenciją teikti valiutos keitimo (grynaisiais pinigais) finansinę paslaugą.

Išklausyta informacija apie kredito ir mokėjimo įstaigų veiklą

Lietuvos banko valdybos nariams pateikta banko Kredito įstaigų priežiūros departamento informacija apie kredito ir mokėjimo įstaigų veiklą 2011 m. trečiąjį ketvirtį. Šios veiklos apžvalga paskelbta Lietuvos banko interneto svetainėje (294.2 KB ).

Patvirtintas monetos, skirtos XXX olimpinėms žaidynėms Londone, etalonas

Lietuvos banko valdyba patvirtino 50 litų kolekcinės (proginės) sidabro monetos, skirtos XXX olimpinėms žaidynėms Londone, etaloną. Šios monetos grafinio projekto autorė Rūta Ona Čigriejūtė, gipsinį modelį sukūrė Rytas Jonas Belevičius. Etaloną pagamino UAB Lietuvos monetų kalykla.

Monetą numatyta išleisti į apyvartą 2011 m. gruodžio mėn.