Lietuvos banko valdyboje

Dėl Svenska Handelsbanken AB Lietuvos filialo patikrinimo rezultatų

Lietuvos banko valdyba informuota apie kredito įstaigos Svenska Handelsbanken AB Lietuvos filialo patikrinimo rezultatus. Buvo tikrinama, ar Lietuvos bankui pateiktos finansinės ir priežiūrai skirtos ataskaitos sudarytos teisingai, kaip buvo užtikrinamas likvidumo normatyvo vykdymas bei Lietuvos banko reikalavimo dėl likvidumo atsargos ir atsvaros pajėgumo nustatymo laikymasis bei vidaus kontrolės veiksmingumas. Atrankos būdu patikrinta, ar duomenys į Paskolų rizikos duomenų bazę buvo teikiami laikantis Lietuvos banko nustatytų reikalavimų.

Svenska Handelsbanken AB Lietuvos filialas informavo, kad pašalino patikrinimo ataskaitoje nurodytą veiklos trūkumą dėl duomenų teikimo į Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazę.

Kredito įstaigų priežiūros departamentas įpareigotas informuoti Švedijos Karalystės kredito įstaigą Svenska Handelsbanken AB ir Švedijos Karalystės kredito įstaigų priežiūros instituciją apie Svenska Handelsbanken AB Lietuvos filialo patikrinimo rezultatus.

Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų priežiūrą atlieka ES valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucija, tačiau tai neriboja Lietuvos priežiūros institucijos teisės atlikti jų priežiūrą, atsižvelgiant į ES direktyvų nuostatas ir Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Lietuvos bankas atsakingas už likvidumo normatyvo vykdymo priežiūrą, stebi šių filialų indėlių koncentraciją, analizuoja finansinius rodiklius, turto ir įsipareigojimų pokyčius, pajamas ir sąnaudas, vidaus kontrolės mechanizmus. Siekiant įsitikinti Lietuvos bankui pateiktos informacijos apie šių filialų veiklą mūsų valstybėje teisingumu, yra atliekami patikrinimai, kurių metu tikrinama aukščiau išvardinta informacija, o ES valstybės priežiūros institucijos prašymu gali būti tikrinama ir kita informacija.

Dėl MP Bank hf. filialo Baltijos šalyse patikrinimo rezultatų

Lietuvos banko valdyba informuota apie kredito įstaigos MP Bank hf. filialo Baltijos šalyse patikrinimo rezultatus.

Buvo tikrinama, ar MP Bank hf. filialo Baltijos šalyse Lietuvos bankui pateiktos finansinės ir priežiūrai skirtos ataskaitos sudarytos teisingai, kaip buvo užtikrinamas likvidumo normatyvo vykdymas bei Lietuvos banko reikalavimo dėl likvidumo atsargos ir atsvaros pajėgumo nustatymo laikymasis bei vidaus kontrolės veiksmingumas. Atrankos būdu patikrinta, ar duomenys į Paskolų rizikos duomenų bazę buvo teikiami laikantis Lietuvos banko nustatytų reikalavimų.

MP Bank hf. filialas Baltijos šalyse informavo Lietuvos banką, kad pašalino patikrinimo ataskaitoje nurodytus veiklos trūkumus.

Kredito įstaigų priežiūros departamentas įpareigotas informuoti Islandijos Respublikos kredito įstaigą MP Bank hf. ir Islandijos Respublikos kredito įstaigų priežiūros instituciją apie MP Bank hf. filialo Baltijos šalyse patikrinimo rezultatus.

Dėl Allied Irish Banks, p. l. c. Lietuvos filialo patikrinimo rezultatų

Lietuvos banko valdyba informuota apie kredito įstaigos Allied Irish Banks, p. l. c. Lietuvos filialo patikrinimo rezultatus.

Buvo tikrinama, ar Allied Irish Banks, p. l. c. Lietuvos filialo Lietuvos bankui pateiktos finansinės ir priežiūrai skirtos ataskaitos sudarytos teisingai, kaip buvo užtikrinamas likvidumo normatyvo vykdymas bei Lietuvos banko reikalavimo dėl likvidumo atsargos ir atsvaros pajėgumo nustatymo laikymasis bei vidaus kontrolės veiksmingumas. Atrankos būdu patikrinta, ar duomenys į Paskolų rizikos duomenų bazę buvo teikiami laikantis Lietuvos banko nustatytų reikalavimų.

Kredito įstaigų priežiūros departamentas įpareigotas informuoti Airijos kredito įstaigą Allied Irish Banks, p. l. c. ir Airijos kredito įstaigų priežiūros instituciją apie Allied Irish Banks, p. l. c. Lietuvos filialo patikrinimo rezultatus.

Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų pakeitimo

Lietuvos banko valdyba nutarė pakeisti Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas, kurios nustato reikalavimus bankų perleistoms kredito rizikos pozicijoms. Tai padaryta atsižvelgiant į naujas Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto rekomendacijas.

Šiandien patvirtintame dokumente nurodyta prievolė bankams, investuojantiems į pakeitimą vertybiniais popieriais, prieš sudarant tokį sandorį atlikti deramą prisiimamos kredito rizikos patikrinimą remiantis banko iniciatoriaus, rėmėjo arba pirminio skolintojo, inicijuojančio pagrindinių pozicijų pakeitimą vertybiniais popieriais, pateikiama informacija. Nustatyta, kad bankas neturi investuoti į pakeitimą vertybiniais popieriais, jei sandorio iniciatorius nesudarė galimybių be prieigos apribojimų ir papildomų sąnaudų gauti visos būtinos informacijos. Be to, nurodyta, kad tokie reikalavimai taikomi tik toms prekybos ir ne prekybos knygoje apskaitomoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kai su jomis susijusi kredito rizika yra perleidžiama investuotojams.

Atskirame dokumento skyriuje surašyti reikalavimai, taikomi bankams, pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose veikiantiems kaip iniciatoriai arba rėmėjai, kurie privalo savo balanse išlaikyti minimalią reikšmingą į pakeitimo vertybiniais popieriais sandorį įtraukiamų pagrindinių pozicijų grynąją dalį. Nurodyta, kad bankas rėmėjas ar iniciatorius privalo investuotojams viešai atskleisti ir reguliariai atnaujinti informaciją apie savo įsipareigojimo išlaikyti reikšmingą grynąją pakeitimo vertybiniais popieriais dalį vykdymą ir pasirinktą išlaikymo būdą. Jei bankas rėmėjas ar iniciatorius nevykdo šio įsipareigojimo, jo išlaikomai grynajai daliai gali būti taikomi didesni kapitalo reikalavimai ta pačia tvarka, kaip ir nustatytų reikalavimų dėl kredito rizikos vertinimo nevykdančiam investuojančiam bankui. Nuo šiol taip pat bus reikalaujama, kad vieną iš leistinų grynosios dalies išlaikymo būdų  pasirinkęs sandorio iniciatorius negali jo keisti iki sandorio galiojimo pabaigos, o taip pat kad sandorio išlaikymo reikalavimas netaikomas kelis kartus, t.y. pakanka, kad jį vykdytų kuris nors vienas iš pakeitimą vertybiniais popieriais atliekančių sandorio dalyvių – bankas iniciatorius, rėmėjas arba pirminis skolintojas, o ne kiekvienas iš jų.

Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas Lietuvos banko valdyba patvirtino 2006 m. lapkričio 9 d. atsižvelgdama į Bazelio bankų priežiūros komiteto reikalavimus, žinomus kaip Bazelis II, ir Europos Sąjungos direktyvas dėl naujos bankų kapitalo pakankamumo sistemos. To dokumento reikalavimus Lietuvos bankai pradėjo įgyvendinti nuo 2008 m. pradžios.

Dėl Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų pakeitimo

Lietuvos banko valdyba pakeitė Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatas, kurios priimtos 2008 m. rugsėjo 25 d. Dokumente nurodyti pagrindiniai principai, kuriais turi vadovautis kredito įstaigos, siekdamos užtikrinti, kad vidaus kontrolės sistema ir rizikos vertinimas (valdymas) veiktų efektyviai ir užtikrintų saugią bei stabilią veiklą.

Atsižvelgiant į tai, kad tarptautinėje priežiūros praktikoje pastaruoju metu buvo atkreiptas dėmesys į prekybinę veiklą kaip vieną iš sričių, kurioje gali reikšmingai pasireikšti operacinė rizika, Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatose išsamiau apibūdinti reikalavimai, keliami banko valdymo, vidaus kontrolės ir vadovybės informavimo sistemai, susiję su specifine operacine rizika, būdinga prekybinei veiklai, visų pirma siekiant užkirsti kelią galimiems nuostolių įvykiams dėl darbuotojų sukčiavimo atliekant prekybos sandorius.

Pakeistame dokumente reikalaujama, kad bankai būtų įdiegę tinkamas vidaus kontrolės priemones operacinei rizikai, susijusiai su prekybos veikla, mažinti. Todėl bankai turi turėti tinkamas personalo valdymo procedūras, mažinančias prekybos veiklos operacinę riziką, prekybos sandoriai turi būti atliekami laikantis nustatytų limitų ir įgaliojimų, o prekybos sandorius atliekančių darbuotojų atlygio sistema susieta su faktiniais operacinės rizikos nuostoliais. Bankai turi būti iš anksto parengę reikalavimus dokumentams, naudojamiems sudarant prekybos sandorius, tuo būdu sumažinat teisinę riziką; visa informacija apie prekybos sandorį turi būti nuosekliai registruojama informacinėse sistemose ir apskaitos registruose, prireikus – pateikiama vadovybei ir kt.

Dėl leidimo tapti Kėdainių krašto kredito unijos vadovu

Lietuvos banke gautas Kėdainių krašto kredito unijos prašymas išduoti leidimą Editai Kestenienei tapti kredito unijos administracijos vadove, pavaduosiančia administracijos vadovą jo atostogų ar ligos metu. Lietuvos banko valdyba tokiam paskyrimui neprieštaravo.

Dėl leidimo tapti kredito unijos „Sostinės kreditas“ vadovu

Lietuvos banke gautas kredito unijos ,,Sostinės kreditas“ (Vilnius) prašymas išduoti leidimą Dianai Kozliakaitei tapti kredito unijos administracijos vadove, pavaduosiančia administracijos vadovę jos atostogų, ligos ar komandiruočių metu. Lietuvos banko valdyba tokiam paskyrimui neprieštaravo.

Dėl leidimo tapti Joniškio kredito unijos vadovu

Lietuvos banke gautas Joniškio kredito unijos prašymas išduoti leidimą Aušrai Jokubaitei tapti kredito unijos vidaus audito tarnybos vadove. Lietuvos banko valdyba tokiam paskyrimui neprieštaravo.

Dėl leidimo tapti kredito unijos „Vievio taupa“ vadovu

Lietuvos banke gautas kredito unijos ,,Vievio taupa“ prašymas išduoti leidimą Laurai Gackienei tapti kredito unijos vidaus audito tarnybos vadove.

Dėl leidimo tapti Klausučių kredito unijos vadovu

Lietuvos banke gautas Klausučių (Jurbarko r.) kredito unijos prašymas išduoti leidimą Ernestai Biliutavičiūtei tapti kredito unijos paskolų komiteto pirmininke. Lietuvos banko valdyba tokiam paskyrimui neprieštaravo.

Dėl Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės (biudžeto) statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo

Lietuvos banko valdyba patvirtino Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės (biudžeto) statistinio tyrimo metodiką. Ji reikalinga siekiant ateityje atlikti minėtą tyrimą.

Pagrindiniai tokio tyrimo tikslai:

– rinkti išsamesnius duomenis apie namų ūkių pobūdį, finansinę būklę ir jos kaitą, stebėti ir vertinti, kokią riziką namų ūkiai kelia bankų sistemai, kokios yra namų ūkių galimybės grąžinti prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir pan.;

– užtikrinti patikimesnius namų ūkių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kuriuo siekiama įvertinti nepalankių išorės aplinkos pokyčių poveikį namų ūkių finansinei padėčiai ir gebėjimui tinkamai ir laiku vykdyti savo įsipareigojimus finansų institucijoms, rezultatus;

– tirti ir modeliuoti įvairių Lietuvos banko priimamų sprendimų poveikį įsiskolinusiems gyventojams ir jų finansinei būklei.

Be to, šiandien Valdyba įpareigojo Lietuvos banko Ekonomikos departamentą kartu su kitais banko struktūriniais padaliniais sukurti paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės (biudžeto) statistiniam tyrimui reikalingą informacinę sistemą ir parengti su jos veikimu susijusius reikalingus dokumentus.

Apibendrintus minėto tyrimo rezultatus numatyta skelbti Lietuvos banko Ekonomikos departamento rengiamoje metinėje „Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės (biudžeto) apžvalgoje“. Be to, šio tyrimo rezultatai būtų naudingi rašant ir kitus Lietuvos banko leidinius (Metų ataskaitą, Finansinio stabilumo apžvalgą ir kt.).

Dėl 10 litų kolekcinės (proginės) sidabro monetos, skirtos teatrui (iš serijos „Lietuvos kultūra“), paskelbimo mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir jos išleidimo į apyvartą

Lietuvos banko valdyba nutarė paskelbti 10 litų kolekcinę (proginę) sidabrinę monetą, skirtą teatrui (iš serijos ,,Lietuvos kultūra“), mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir išleisti ją į apyvartą 2011 m. kovo 25 d.

Monetos grafinį projektą ir gipsinį modelį sukūrė Giedrius Paulauskis. Monetos kaldinamos UAB „Lietuvos monetų kalykla“.

Dėl Lietuvos banko 2010 metų finansinės ataskaitos patvirtinimo ir pelno paskirstymo

Lietuvos banko valdyba patvirtino Lietuvos banko 2010 metų finansinę ataskaitą ir paskirstė 2010 metų pelną.

Lietuvos banko 2010 metų pelnas sudaro 90,49 mln. litų. Pagal Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnį 70 proc. pelno turi būti pervedama į valstybės biudžetą, likusi dalis skiriama Lietuvos banko kapitalui. Šiemet į valstybės biudžetą bus pervesta 63,34 mln. litų.

Lietuvos banko kapitalas po 2010 metų pelno paskirstymo sudarys 1 359,15 mln. litų (įstatinis – 200,00 mln. litų, atsargos – 1 159,15 mln. litų).

Lietuvos banko 2010 metų finansinių ataskaitų auditą atliko UAB ,,Ernst & Young Baltic”.

Metinę finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada Lietuvos bankas turi pateikti Seimui ir paskelbti viešai per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.