Lietuvos bankas: finansinių inovacijų progresui reikia bendro požiūrio ir sprendimų Europos Sąjungos lygmeniu 

„Lietuvos bankas svariai prisidėjo prie finansinių inovacijų skatinimo – šalyje išaugo FinTech ekosistema, sulaukėme tarptautinio pripažinimo. Savo patirtimi dabar dalinamės su Europa, nes turime įveikti netolygumus bei iššūkius, kylančius dėl skirtingo reguliavimo ir požiūrio į inovacijas. Europa gali lyderiauti kuriant ir pritaikant FinTech sprendimus, jei rasime toli į ateitį žvelgiantį ir vieningą požiūrį bendrijos lygmeniu,“ – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

Skaitmeninės finansinės paslaugos užima vis svarbesnį vaidmenį ES darbotvarkėje. Šiais metais Europos Komisija numato paskelbti naują šio sektoriaus plėtros strategiją. Lietuvos bankas, remdamasis nacionaliniu lygiu sukaupta patirtimi siūlo esmines ES lygmens kryptis skatinant finansų inovacijas. 

Skirtingos bendrijos šalys dažnai skirtingai vertina finansų inovacijas ir reguliavimo, ir priežiūros aspektais. Lietuvos banko nuomone, šiuo klausimu reikėtų sprendimų, kurie mažintų požiūrio netolygumus. Impulsą pokyčiams galėtų suteikti sprendimai visos ES lygmeniu, pavyzdžiui, pereiti nuo direktyvų, kurios numato tam tikrą perkėlimo į nacionalinę teisę lankstumą, prie reglamentų, kurie privalomi visa apimtimi. 

Viena iš sričių, kuriose, Lietuvos banko vertinimu, ypač svarbu sutarti dėl vienodo požiūrio, yra pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, visų pirma – kliento pažinimo procesas ir tapatybės nustatymas nuotoliniu būdu.  

Dažnai finansų inovacijos atsiranda ir auga sparčiau, nei jas spėjama reguliuoti, todėl svarbu rasti tinkamą šiuo klausimu sprendimą, kuris nestabdytų technologinės pažangos ir būtų proporcingas susijusioms rizikoms. Dėl to svarbu visos ES lygmeniu užtikrinti technologijų atžvilgiu neutralų požiūrį – nesvarbu, kokia technologija naudojama kuriant produktą, jeigu jis turės finansinės priemonės požymių, bus taikomas atitinkamas reguliavimas ir priežiūra. 

Tai ypač aktualu kalbant apie virtualųjį turtą. Lietuvos banko nuomone, reikia aiškaus jo apibrėžimo ES lygmeniu. Skaitmeniniai vertybiniai popieriai arba finansinės priemonės turėtų būti reguliuojami ir traktuojami vienodai – tai stiprintų bendrąją ES rinką, o kartu tokia „masto ekonomija“ sudarytų prielaidas palankesniam mažų ir vidutinių įmonių finansavimui pasitelkiant inovatyvius finansavimo būdus, pavyzdžiui, per viešą akcijų siūlymą (angl. Initial Public Offering, IPO) arba vertybinių popierių požymių turinčių žetonų siūlymą (angl. Security Token Offering, STO).

Siekiant efektyvesnio reguliavimo, glaudesnio priežiūros institucijų bendradarbiavimo ir mažesnės administracinės naštos finansų rinkos dalyviams, Lietuvos bankas siūlo ES lygmeniu suvienodinti ir skaitmenizuoti priežiūros tikslu teikiamų duomenų standartus, tam naudojant ir išmaniojo reguliavimo technologijas (pvz., RegTech, SupTech). Be to, sukurti patikimų RegTech paslaugų teikėjų registrą, taip pat apsvarstyti šių paslaugų teikimo priežiūrą. 

Lietuvos bankas taip pat laikosi nuomonės, kad būtinas bendras sutarimas dėl bandomosios finansinių inovacijų aplinkos (angl. regulatory sandbox) sampratos ir dėl bandomų naujovių vertinimo taisyklių, reikia skatinti bendradarbiavimą tarp finansų sektoriaus ir kitų sričių (pvz., teisėsaugos, vartotojų teisių apsaugos) priežiūros institucijų.

Diskusijoje, kaip ES skatinti momentinių mokėjimų plėtrą, Lietuvos bankas palaiko siūlymą sudaryti vienodas sąlygas jungtis prie mokėjimų infrastruktūros ir bankinio, ir ne bankinio sektoriaus dalyviams (elektroninių pinigų įstaigoms, mokėjimo įstaigoms), o visuotiniam momentinių mokėjimų pasiekiamumui užtikrinti palaipsniui siekti, kad jie taptų privaloma paslauga.   

Lietuvos banko siūlymai atsiliepiant į Europos Komisijos konsultacijas dėl finansinių paslaugų skaitmenizavimo plėtros Europoje (anglų kalba) (364.6 KB download icon)

Papildoma informacija 
Lietuvos bankas yra vienas iš pirmųjų pasaulyje rinkos reguliuotojų, paskelbusių poziciją dėl pirminio virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (angl. Initial Coin Offering, ICO) ir STO gaires. Tirdamas blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją, Lietuvos bankas išleido pirmąją pasaulyje kolekcinę monetą LBCOIN ir sukūrė konsultacijų ir technologinę platformą LBChain (pirmąją tokio tipo platformą, sukurtą reguliuotojo), kuri skirta startuoliams padėti greičiau ir su mažesnėmis išlaidomis idėją paversti produktu. Be to, Lietuvos bankas konsultuoja reguliavimo klausimais bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje, gilinasi į RegTech sprendimus: įdiegė el. licencijavimo priemonę, sukūrė sprendimą, kuris leistų automatizuoti finansų rinkos dalyvių atskaitomybę. Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink suteikia techninę galimybę Europos ekonominėje erdvėje licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams, įskaitant el. pinigų ir mokėjimo įstaigas, prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA). Prisijungę prie sistemos, jie gali siūlyti momentinius mokėjimus 24 val. per parą ištisus metus be poilsio ir švenčių dienų, taip pat standartinius kredito pervedimus ir tiesioginio debeto paslaugas.
 

Tarptautiniai ryšiai, Finansinės technologijos, Bandomoji finansinių inovacijų aplinka, Reguliavimo technologijos