2024-06-28
Lietuvos bankas: elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriui trūksta stipresnio kapitalo šarvo
Didėjant elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimų įstaigų (MĮ) sektoriaus pajamoms, operacijų sumoms ir klientų lėšoms, kurios investuojamos, sektoriaus įstaigos turėtų stiprinti kapitalizacijos lygį ir siekti didinti kapitalo pakankamumo rodiklį, kad turėtų pakankamą kapitalo atsargą galimiems netikėtiems nuostoliams padengti. Lietuvos bankas, taikydamas įvairias priežiūros priemones, įskaitant susitikimus su rinkos dalyviais, konsultacijas ir kt., ir toliau siekia strateginio tikslo – EPĮ ir MĮ sektoriaus brandos.
„Sektorius ir toliau nuosekliai auga ir matome pažangą – šiemet pirmą kartą per bemaž trejus metus, pateiktų ataskaitų duomenimis, visos sektoriaus įstaigos vykdė nuosavo kapitalo reikalavimus. Vis dėlto, besiplėtojant sektoriui, pastebime ir padidėjusią veiklos riziką. Tokiomis sąlygomis įstaigos turėtų siekti didesnių kapitalo pakankamumo veiklos rodiklių, kad sustiprintų savo kapitalo šarvą“, – sako Lietuvos banko Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūros skyriaus vadovas Denas Jonas Gadeikis.
Sektoriaus licencinės veiklos pajamos 2024 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 129 mln. Eur – palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, jos padidėjo penktadaliu. Mokėjimo operacijų suma apžvelgiamu laikotarpiu padidėjo beveik 12 proc. – iki 121 mlrd. Eur. Didžiąją dalį veiklos pajamų ir sektoriaus apyvartos generuoja 10 didžiausių įstaigų (8 % sektoriaus įmonių). Jos gavo beveik 84 mln. Eur sektoriaus licencinės veiklos pajamų (65 % rinkos) ir generavo 84 mlrd. Eur apyvartos (70 % rinkos). 26 EPĮ ir MĮ (21 % sektoriaus įstaigų) apyvarta nesiekė 50 mln. Eur, 63 įstaigų (51 % sektoriaus įstaigų) pajamos iš licencinės veiklos buvo mažesnės nei 1 mln. Eur.
 |
 |
Apžvelgiamu laikotarpiu sektoriaus įstaigų klientų lėšų dalis, laikoma centriniuose bankuose, per metus sumažėjo maždaug šeštadaliu – iki 955 mln. Eur, o laikoma bankuose ir kitose kredito įstaigose padidėjo 3 proc. – iki 594 mln. Eur. Beveik keturis kartus – nuo 179 mln. iki 682 mln. Eur – padidėjo dalis įstaigų lėšų, investuotų į finansinį turtą. Tai rodo, kad gerokai padidėjo sektoriaus rinkos ir likvidumo rizika.
Pirmą kartą nuo 2021 m. trečiojo ketvirčio nuosavo kapitalo reikalavimus vykdo visos sektoriaus įstaigos. 2024 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje, kaip ir 2023 m. atitinkamu laikotarpiu, 9 įstaigų nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklis svyravo tarp 1 ir 1,1. Be to, patikrinimų metu Lietuvos bankas vis dar nustato nuosavo kapitalo ir nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo pažeidimų. Todėl įstaigos turėtų siekti kuo didesnio nuosavo kapitalo rodiklio, nes per mažas rodiklis gali būti nepakankamas netikėtiems (pvz., dėl rinkos rizikų) nuostoliams padengti arba dėl nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo metodų taikymo klaidų. Svarbu pabrėžti, kad įstaigos privalo nuolat laikytis vieno iš svarbiausių riziką ribojančių – nuosavo kapitalo – reikalavimų.
Lietuvos bankas, siekdamas didinti sektoriaus brandą, skatindamas sektoriaus įstaigas skirti daugiau dėmesio ir išteklių aktualiausioms sritims, 2024 m. organizavo Lietuvos banko bei EPĮ ir MĮ atstovų metinį susitikimą. Jame pristatyta Lietuvos banko 2024–2026 m. strategija, 2023 m. EPĮ ir MĮ sektoriaus apžvalga, 2024 m. priežiūros prioritetai ir akcentai bei ataskaitinių duomenų priėmimo sistemų transformacijos eiga. Taip pat sektoriaus įstaigoms suorganizuotas konsultacinis renginys apie paslaugų teikimo per tarpininkus reguliavimą, kylančius iššūkius, gerąją praktiką, pateiktos rekomendacijos.
Lietuvos bankas, siekdamas palengvinti bendradarbiavimą ir dialogą, taip pat kreipėsi į įstaigas, ketinančias ateityje viešai siūlyti su turtu susietus žetonus (angl. Asset-Referenced Token, ART) ar elektroninių pinigų žetonus (angl. Electronic Money Token, EMT) arba prašyti įtraukti į prekybą. Atkreiptas įstaigų dėmesys į Europos Sąjungos reglamento dėl kriptoturto rinkų (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation, MiCA) reikalavimus ir paskatinta laiku pasirengti MiCA reglamento įgyvendinimui.
2024 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos bankas, vertindamas, kaip šios įstaigos laikosi pinigų plovimo rizikos valdymo, klientų pažinimo ir sukčiavimo rizikos valdymo, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimų ir kaip užtikrina vidaus audito ir kontrolės vykdymą, baigė 4 individualius patikrinimus, pritaikė 4 poveikio priemones, suorganizavo 30 susitikimų su finansų rinkos dalyviais, išsiuntė 26 raštus, kuriuose atkreipė dėmesį į tobulintiną praktiką.
2024 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje sektoriuje licencijas turėjo 123 EPĮ ir MĮ (80 EPĮ ir 43 MĮ), o 2023 m. pirmąjį ketvirtį – 129 (atitinkamai 85 ir 44). Per ketvirtį buvo išduota 1 nauja licencija, licencijas pačių įstaigų prašymu arba pritaikius poveikio priemonę už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nesilaikymą, klientų lėšų apsaugos reikalavimų ir vidaus kontrolės pažeidimus, taip pat privalomųjų nurodymų ar veiklos nevykdymą atšauktos 3 licencijos.
Lietuvos bankas viešai skelbia informaciją apie EPĮ ir MĮ numatomus planinius patikrinimus, kiekvienos iš jų metinius ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos ir riziką ribojančių reikalavimų vykdymo rodiklius.