Kreditavimas įgauna pagreitį

Komentuoja Daumantas Skinkys, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento ekonomistas

Bendrai euro zonoje įmonių kredito portfeliui vis dar pasižymint vangiu augimo tempu (0,6 % per metus), Lietuvoje jis spartėjo trečią mėnesį paeiliui ir sudarė 12,5 proc. (žr. 1 pav.). Nepaisant nuosekliai krintančio EURIBOR, įmonių naujų paskolų palūkanų normos nebemažėja jau pusmetį (žr. 2 pav.). Kita vertus, įsitvirtinus lūkesčiams, kad skolinimasis pigs, įmonių kreditavimas toliau spartėja: liepos mėn. suteiktų paskolų skaičius buvo toks pat kaip prieš metus, tačiau mėnesinė kreditavimo apimtis sudarė 385 mln. Eur (žr. 3 ir 4 pav.) ir beveik dvigubai didesnė už ilgalaikį vidurkį (209 mln. Eur)¹. Aktyvesnį įmonių skolinimąsi lemia gausėjančios investicijos, gerėjantys pasitikėjimas bei ekonomikos augimo perspektyvos.

Lietuvoje, kaip ir bendrai euro zonoje, namų ūkių kredito portfelio augimo tempas paspartėjo (Lietuvoje jis didėjo 7,3, o euro zonoje – 0,5 % metiniu tempu). Naujų būsto paskolų palūkanų normoms toliau palengva mažėjant (žr. 2 pav.), naujo kredito apimtis atšoko į 2022 m. pradžioje buvusį lygį. Liepos mėn. naujų būsto paskolų skaičius buvo penktadaliu, o vertė – ketvirtadaliu didesni nei prieš metus (žr. 3 ir 4 pav.). Vartojimo ir kitos paskolos ir toliau teikiamos itin aktyviai: per metus paskolų skaičiui šiek tiek ūgtelėjus, nominalusis jų srautas Lietuvos rezidentams padidėjo ketvirtadaliu¹. Gausesnį namų ūkių kreditavimą lemia dėl sumažėjusios infliacijos didėjanti gyventojų perkamoji galia, mažėjančios būsto paskolų maržos ir lūkesčiai, kad skolinimasis toliau pigs.

Bankai mažina naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normas. Nuo metų pradžios naujų sutarto termino indėlių palūkanų normos gyventojams ir įmonėms sumažėjo atitinkamai 0,4 ir 0,3 proc. punkto (žr. 5 pav.). Susidomėjimas šia taupymo priemone yra gerokai prislopęs: liepos mėn. grynasis srautas į namų ūkių sutarto termino indėlių sąskaitas sudarė 64 mln. Eur (pastarųjų dvejų metų vidurkis – 150 mln. Eur), o įmonės nustojo perkėlinėti lėšas į terminuotąsias sąskaitas. Sutarto termino indėlių dalis įmonių ir namų ūkių indėlių portfeliuose stabilizavosi ir iš esmės nekinta jau pusmetį (namų ūkių sudaro 31,5, o įmonių – 18 %, žr. 6 pav.). Apskritai per metus gyventojų indėlių padaugėjo 8,7, o įmonių – sumažėjo 3,6 proc. (portfeliai sudarė atitinkamai 23,4 mlrd. ir 10,1 mlrd. Eur).

1 lentelė. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis
(procentais; srauto duomenims taikomas 3 mėn. slankusis vidurkis)

2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų palūkanų normos
(procentais)

3 lentelė. Namų ūkių ir įmonių naujų terminuotųjų indėlių PFĮ palūkanų normos
(procentais)

¹ Skaičiavimai atlikti naudojant 3 mėn. slankųjį vidurkį.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Finansų sistema