Lietuvos bankas
2014-05-13
  • LB. Valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas
    LB. Valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas  
    Nuotraukos autorius: Martynas Ambrazas (ELTA)
11

Šiandien Kaune atidaryta Lietuvos banko paroda „Vytis: nuo lietuviško denaro iki euro“ yra vienintelė vieta, kur šalies gyventojai gali pamatyti būsimus mūsų pinigus: 2015 m. laidos lietuviškus eurus su Lietuvos herbo figūra – vyčiu. Parodoje atskleidžiama istorinė vyčio kelionė nuo pat pirmųjų lietuviškų monetų XIV amžiuje iki būsimų Lietuvos pinigų – eurų.

„Paroda puikiai atskleidžia, kad nacionalinis simbolis Vytis jau daugiau kaip šešis šimtmečius yra jungiamoji lietuviškų pinigų ašis. Ši tradicija bus plėtojama ir Lietuvai įsivedus Europos Sąjungos bendrąją valiutą. Vytis bus iškaldintas apyvartinių eurų monetų nacionalinėje pusėje ir „keliaudamas“ per europiečių pinigines reprezentuos Lietuvą“, – parodos atidarymo renginyje sakė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Lietuvos banko Pinigų muziejaus parengta paroda pasakoja apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) monetas nuo XIV amžiaus pabaigos iki XVIII a. pradžios, Lietuvos Respublikos monetas ir banknotus 1918–1940 m. ir nūdienos mūsų pinigus, taip pat pristato būsimą valiutą – eurą.

Parodos lankstinuke paskelbtame straipsnyje istorikas, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vadovas Vidmantas Laurinavičius nurodo, kad Lietuvos valstybės herbas Vytis – šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu herbiniame skyde – yra vienas iš seniausių Europoje. Visiškai jis susiformavo XV a.

Lankytojai parodoje pamatys ne tik senųjų lietuviškų denarų, pusgrašių, grašių ir kitų monetų, banknotų su skirtingu raitelio ant žirgo (vyčio) vaizdu, bet ir susipažins su visų Europos Sąjungos bendrąją valiutą naudojančių valstybių išleistomis eurų monetomis. Parodos erdvėje įrengtame žaidimų kampelyje vaikų laukia edukacinio pobūdžio kompiuteriniai žaidimai apie eurą.

paroda1.jpg

M. Ambrazo nuotr. ELTA

2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje numatoma įvesti Europos Sąjungos bendrąją valiutą eurą. Jį naudojančiose euro zonos valstybėse 7 nominalų eurų banknotai yra vienodi. O apyvartoje cirkuliuojančių 8 nominalų eurų monetų viena pusė yra bendroji, kita – nacionalinė, kiekvienos valstybės skirtinga. Lietuvos eurų monetų nacionalinėje pusėje nutarta pavaizduoti Lietuvos valstybės herbo figūrą – raitelį (vytį). Jo gipsinius modelius sukūrė A. Žukauskas.

Lietuvos monetų kalykla jau nukaldino pirmuosius lietuviškų eurų monetų pavyzdžius su 2015 m. data, juos galima pamatyti parodoje Kaune. Visos Lietuvoje išleistos apyvartinės eurų monetos tiks mokėjimams visose euro zonos valstybėse ir kitose eurą naudojančiose šalyse. Masinė lietuviškų eurų gamyba planuojama vasaros pabaigoje, kai bus paskelbtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl euro įvedimo Lietuvoje.

Paroda veikia Lietuvos banko rūmuose Kaune (Maironio g. 25, Kaunas). Ją galima lankyti pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 9.00 iki 18.00 val., o penktadieniais – iki 17 val. Parodos lankymas nemokamas. Numatyta, kad paroda veiks iki 2014 m. birželio mėn. pabaigos.
   

Apie vytį lietuviškuose piniguose

Pirmosiose LDK išleistose lietuviškose monetose, vadintose denarais, raitelis atsirado XIV a. pabaigoje. Vienose monetose raitelis pavaizduotas jojantis į kairę, kitose – į dešinę, vienose jis rankoje laiko ietį, kitose – kalaviją, žirgas vaizduojamas tai stovintis, tai šuoliuojantis.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo laikais (1392–1430) raitelis tapo LDK herbu. Tuo metu jis dar nebuvo vadinamas vyčiu. Lietuviškas terminas „vytis“ mūsų kalboje atsirado vėliau – pirmą kartą XIX a. viduryje jį pavartojo Simonas Daukantas kaip sinonimą senovės karžygiui, riteriui apibūdinti. Vytį jau kaip herbo pavadinimą 1884 m. pradėjo naudoti Mikalojus Akelaitis.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio valdymo laikais (1492–1506) Vilniaus monetų kalykloje kaldintuose denaruose ir pusgrašiuose raitelis jau daug meniškesnis, įkomponuotas apskritime, matomos žirgo ir raitelio, vaizduojamo jau su šarvais, aprangos smulkios detalės. Jis jau pasuktas į kairę (heraldiškai į dešinę), vaizduojamas šuoliuojantis, žirgo uodega visiškai pakelta, bet raitelis ant peties dar neturėjo skydo su dvigubu kryžiumi. Jis atsirado tik 1535 m. pradėjus kaldinti grašius.

Iki Liublino unijos (1569) lietuviškose monetose raitelis labai įvairavo, skyrėsi jo aprangos detalės, šalmai, skydai, žirgas vaizduotas tai su nuleista, tai su pakelta uodega. 1547 m. pirmą kartą monetoje panaudotas LDK herbas (raitelis, įkomponuotas į herbinį skydą), virš jo – kunigaikščio kepurė. Iki tol raitelis monetose vaizduotas atskirai, tik kaip herbo figūra.

Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m. buvo populiarus visų laidų litų monetose naudotas dailininko Juozo Zikaro sukurtas šarvuoto raitelio su kalaviju ir skydu atvaizdas. Jis naują gyvenimą pradėjo 1990 m. kovo 11 d. atkurtos Lietuvos Respublikos herbe ir panaudotas pirmosiose šių laikų litų ir centų monetose, banknotuose, o gerai žinomas dėl nuleistos žirgo uodegos. 1991 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba patvirtino dailininko Arvydo Každailio sukurtą ir Lietuvos heraldikos komisijos aprobuotą antrąjį herbo variantą, naudojamą iki šiol – jame žirgo uodega pakelta. A. Každailis pasiūlė ir naują, specialiai monetoms adaptuotą herbo figūros raitelio vaizdą, kuris pirmą kartą nukaldintas 1997 m. Lietuvos monetų kalykloje naujo pavyzdžio apyvartinėse 10, 20, 50 centų, o 1998 m. – 1, 2 ir 5 litų monetose. Jų gipsinius modelius kūrė dailininkas Antanas Žukauskas. Senesnės laidos didesnių nominalų monetas išėmus iš apyvartos, ankstesnis raitelio vaizdas liko ant iki šiol tebenaudojamų 1991 m. laidos 1, 2 ir 5 centų monetų.

Iki šios dienos Lietuvos bankas jau yra išleidęs daugiau kaip 100 įvairių kolekcinių ir apyvartinių kolekcinių monetų. „Patvirtintas valstybės herbas arba specialiai monetoms adaptuota jo figūra monetų aversui nuo 2003 m. naudojama vis rečiau. Dailininkai pradėjo siūlyti įvairesnius ir stilistiškai artimesnius leidžiamų monetų laikotarpiui ar temai raitelio variantus. Abi monetų pusės tapo vientisos“, – pažymi Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjas, parodos lankstinuko autorius Vidmantas Laurinavičius.

Parodos lankstinuką galima rasti čia (2 MB ).