Lietuvos bankas
2012-03-21

Išvada dėl AB „Linas“ – balsavimo teisių netekimo 

1. 2007-04-06 Vertybinių popierių komisija (toliau – VPK) gavo L. Lenčiauskienės prašymą patvirtinti privalomo oficialaus siūlymo cirkuliarą siekiant supirkti likusias paprastąsias vardines AB „Linas“ akcijas. 2007-05-31 VPK atlikusi tikslinį patikrinimą dėl AB „Linas“ priėmė sprendimą Nr. 2K-158, kuriame nustatė, kad L. Lenčiauskienė nėra savarankiškai veikiantis asmuo. Sutartinai su ja veikia E. Lenčiauskas, P. Jankevičius, R. Lenčiauskas ir jo kontroliuojama UAB „Nordic investicija“.[1] Pareiga pateikti ir įgyvendinti oficialų siūlymą L. Lenčiauskienei ir su ja sutartinai veikiantiems asmenims atsirado 2006-07-11[2], kai buvo peržengta VPĮ įtvirtinta 40 proc. turimų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime riba.

2. L. Lenčiauskienė minėtą VPK sprendimą apskundė, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismai (toliau – LVAT) atmetė L. Lenčiauskienės skundus ir paliko galioti VPK sprendimą. VAAT nurodė, kad VPK patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad L. Lenčiauskienė nėra savarankiškai veikiantis asmuo, o su ja kartu veikia P. Jankevičius, R. Lenčiauskas, E. Lenčiauskas ir UAB „Nordic investicija“. LVAT nurodė, kad VAAT pagrįstai pripažino, kad pareiškėja, įgydama akcijas ir veikdama sutartinai su kitais asmenimis, siekė AB „Linas“ valdymo kontrolės, taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog sutartinai veikiantys asmenys turi neišnykusią pareigą teikti oficialų siūlymą.

3. VPK kreipėsi į sutartinai veikiančius asmenis, prašydama nurodyti, kada jie ketina vykdyti jiems kilusią pareigą pateikti ir įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą. Gavusi neigiamą atsakymą VPK kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu įpareigoti sutartinai veikiančius asmenis įvykdyti jiems VPĮ nustatytą prievolę pateikti privalomą oficialų siūlymą teisinga kaina – ieškinys dėl viešojo intereso gynymo.[3]

4. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-09-22 sprendime, atsisakydamas tenkinti VPK ieškinį dėl įpareigojimo pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas, nustatė, kad kadangi atsakovai iki sprendimo byloje priėmimo perleido savo turimas AB „Linas“ akcijas, tai nėra teisinio pagrindo įpareigoti juos teikti oficialų siūlymą. Aiškindamas nuostatą dėl balsavimo teisių netekimo, teismas paaiškino, kad asmenys netenka balsavimo teisės VAS iki oficialaus siūlymo cirkuliaro patvirtinimo arba balsų ribą viršijančių akcijų perleidimo. Atsižvelgiant į tai, jog teismo nuomone atsakovai tinkamai pasinaudojo teise perleisti turimas akcijas ir jiems nebelieka pareigos teikti oficialų siūlymą, galima daryti išvadą, kad atsakovai disponuoja savo balsavimo teisėmis.

5. Kauno apygardos teismas 2011-03-08 nutartimi atmetė VPK apeliacinį skundą dėl pirmos instancijos teismo sprendimo. Minėtas teismas savo nutartyje dėl balsavimo teisių turėjimo ar netekimo papildomų argumentų nepateikė.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) priėmė VPK kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo nutarties ir 2011-11-22 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, t. y. tam pačiam Kauno apygardos teismui.

7. LAT konstatavo, kad Kauno apygardos teismas, atmesdamas ieškinį dėl to, kad dalis akcininkų pardavė akcijas iki bylos nagrinėjimo teisme, dalis jau prasidėjus teisminiam nagrinėjimui, netinkamai aiškino ir taikė privalomą ir imperatyvią VPRĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė neteisingą sprendimą. Teismas šioje byloje privalėjo nustatyti, kas yra šios prievolės turėtojai, t. y. kas iš akcininkų buvo bendrai veikiantys asmenys, 2006 m. liepos 11 d. kartu turėję daugiau kaip 40 proc. AB „Linas“ akcijų, nepaisant vėlesnių šios bendrovės akcijų nuosavybės pasikeitimų. Tačiau pažymėtina, kad šį faktą jau nustatė LVAT.[4]

8. LAT nurodė, kad pareiga pateikti privalomą pasiūlymą pagrįsta investuotojų apsaugos principu ir siekiu užtikrinti sąžiningą finansinių priemonių rinkų veikimą. Elgesys finansų priemonių rinkose negali būti pripažįstamas teisėtu, jei nesąžiningai pasinaudojant finansinių priemonių perleidimo sandoriais išvengiama imperatyviųjų finansų rinkas reglamentuojančių įstatymų nuostatų taikymo.

9. LAT taip pat konstatavo, kad asmenims, įgijusiems įstatymo nustatytą ribą viršijantį akcijų kiekį ir per įstatymo nustatytą terminą neperleidusių ribą viršijančio akcijų kiekio, pareiga pateikti oficialų pasiūlymą tampa privalomai vykdytina įstatymo nustatyta tvarka ir vėlesnis akcijų perleidimas šios pareigos nepanaikina.

10. VPĮ 31 str. 6 d. (taip pat VPRĮ 18 str. 5 d.) numato, kad savarankiškai veikiantis asmuo ar sutartinai veikiantys asmenys, peržengę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą balsų ribą, netenka visų balsųbendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, VAS. Balsavimo teisė vėl įgyjama, kai: 1) patvirtinamas privalomo oficialaus siūlymo cirkuliaras arba 2) perleidžiamos akcijos, viršijančios nustatytą balsų ribą, ar kai dėl kitų priežasčių turimas balsų kiekis sumažėja ir neviršija nustatytos balsų ribos.

11. Atsižvelgiant į LAT 2011-11-22 nutartyje įtvirtintą aiškinimą, kad pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą išlieka nepaisant vėlesnių akcijų perleidimų (kai praleidžiamas teisės aktuose nustatytas terminas), taip tat į tai, kad balsų netekimo pasekmė iki tinkamo pareigos įvykdymo laikoma smulkiųjų akcininkų apsaugos priemone ir viešuoju interesu, laikytina, kad atsakovai iki šiol nėra įvykdę nei vienos iš VPĮ 31 str. 6 d. (arba VPRĮ 18 str. 5 d.) įtvirtintos pareigos, t. y. nepateikė privalomo oficialaus siūlymo ir praleido teisės aktuose nustatytą akcijų perleidimo terminą. Todėl minėti asmenys neturi balsų VAS, kadangi LAT išaiškino, kad pareiga teikti oficialų siūlymą jiems neišnyko. Šis teiginys yra teisingas nepaisant to, kad teisminiai procesai šioje byloje dar nėra pasibaigę, kadangi busimas Kauno apygardos teismo sprendimas (pakartotinis) negalės prieštarauti aukštesnės instancijos teismo, t. y. LAT jau išsakytai pozicijai.

12. Bendrosios kompetencijos teismuose, į kurios VPK kreipėsi su ieškiniu viešajam interesui ginti, buvo nagrinėjamas ginčas dėl privalomo oficialaus siūlymo supirkti vertybinius popierius instituto tinkamo įgyvendinimo ir smulkiųjų investuotojų teisių užtikrinimo, tačiau ne dėl subjektų, kurie buvo laikomi sutartinai veikiančiais ir kuriems kilo pareiga teikti oficialų siūlymą, kadangi šį ginčą jau 2008-10-20 išsprendė LVAT, t. y. teismas sutiko su Komisijos tyrimo išvada, kad sutartinai veikiančiai asmenimis buvo laikomi: L. Lenčiauskienė, R. Lenčiauskas, E. Lenčiauskas, UAB „Nordic investicija“ ir P. Jankevičius. Ginčas buvo dėl to, kad netgi po LVAT sprendimo minėti asmenys nepateikė oficialaus siūlymo.

Išvada: 2011-11-22 LAT nustačius, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus nustatydami, kad sutartinai veikiantiems asmenims: L. Lenčiauskienei, R. Lenčiauskui, E. Lenčiauskui, UAB „Nordic investicija“ ir P. Jankevičiui išnyko pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą, laikytina, kad  minėti asmenys nuo LAT nutarties priėmimo dienos, kuri yra ir įsigaliojimo diena, neteko balsų AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime.

 

[1] VPK sprendimo priėmimo dieną kartu veikusiems asmenims priklausė 59,51 % balsų AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime – L. Lenčiauskienei priklausė 20,11 % balsų, R. Lenčiauskui priklausė 20,35 % balsų, UAB „Nordic investicija“ priklausė 17,29 % balsų ir E. Lenčiauskui priklausė 1,79 % balsų. 

[2] Vien L. Lenčiauskienė turėjo 39,39 % balsų ir kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis viršijo nustatytą 40 % ribą.

[3] Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 17 d. išaiškino privalomo oficialaus siūlymo tikslą – smulkiųjų akcininkų apsauga. „Privalomo oficialaus pasiūlymo supirkti likusius vertybinius popierius pateikimo instituto paskirtis – apsaugoti smulkiųjų akcininkų teises, visų pirma nuosavybės teises, tais atvejais, kai kuris nors subjektas (akcininkas) vienas arba kartu su kitais subjektais įgyja tiek akcinės bendrovės akcijų, kad gali (vienas arba kartu su kitais subjektais) kontroliuoti tos akcinės bendrovės veiklą ir dėl to smulkiųjų akcininkų galimybės daryti įtaką tos akcinės bendrovės veiklai sumažėja, tad gali sumažėti ir jiems priklausančių akcijų vertė.

[4] LVAT 2008-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1740.