Įmonių terminuotųjų indėlių portfelis iš esmės nesikeičia, o gyventojų toliau didėja (duomenų komentaras)

Komentuoja Daumantas Skinkys, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento ekonomistas

Bendrai euro zonoje įmonių kredito portfeliui per metus šiek tiek susitraukus, Lietuvoje metinis jo augimo tempas tebėra sulėtėjęs ir sudaro 4,3 proc. (žr. 1 pav.). Nuo 2023 m. rudenį pasiekto piko šiek tiek sumažėjo tarpbankinio skolinimosi palūkanos (pvz., 6 mėn. EURIBOR norma smuktelėjo 0,2 proc. p. ir siekė 3,9 %), o tai leido stabilizuotis naujų įmonių paskolų palūkanų normoms (žr. 2 pav.). Gruodžio mėn. suteiktų paskolų skaičius buvo šeštadaliu mažesnis nei prieš metus, tačiau dėl pavienių didesnių paskolų atvejų naujo kredito srautas padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Mėnesinė įmonių kreditavimo apimtis sudarė 276 mln. Eur (žr. 3 pav.) ir buvo didesnė už ilgalaikį vidurkį (201 mln. Eur)¹.

Paskolų namų ūkiams portfelis vis dar auga gana aukštu metiniu tempu (6,7 %) ir reikšmingai viršija euro zonos vidurkį (0,8 %). Nepaisant brangesnio skolinimosi (naujų būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje siekia 5,5, o euro zonoje – 4 %), Lietuvoje šių paskolų portfelio augimo sparta tebėra didesnė: atitinkamai 6,1 ir 0,3 proc. Nors skolinimosi kaina pastaruosius kelis mėnesius šiek tiek sumažėjo, būsto kreditavimas toliau slopsta: gruodžio mėn. naujų būsto paskolų skaičius buvo daugiau kaip ketvirtadaliu, o nominalioji vertė – daugiau kaip penktadaliu mažesni nei prieš metus. Kita vertus, vartojimo ir kitų paskolų teikta istoriškai daug: per metus paskolų skaičiui šiek tiek ūgtelėjus, nominalusis jų srautas Lietuvos rezidentams padidėjo daugiau kaip šeštadaliu¹. Suaktyvėjusį vartojimo kreditavimą reikšmingai lemia vieno rinkos dalyvio palankiomis sąlygomis teikiamos paskolos.

Nepaisant didelio bankų sektoriaus likvidumo, griežtėjanti pinigų politika Lietuvoje santykinai efektyviai persidavė sutarto termino indėlių palūkanų normoms, o tai skatina gyventojus rinktis šią taupymo priemonę (žr. 4 pav.). Lėšų perkėlimas į terminuotuosius indėlius neslopsta ir pastarąjį pusmetį yra panašaus lygio: gyventojai vidutiniškai kas mėnesį perveda apie 250 mln., o įmonės – 50 mln. Eur (žr. 5 pav.). Namų ūkių naujų sutarto termino indėlių palūkanų normos per mėnesį šiek tiek smuktelėjo, o įmonių – reikšmingai nekito ir sudarė atitinkamai 3,5 ir 3,4 proc. Atotrūkis tarp palūkanų, mokamų už naujus gyventojų terminuotuosius indėlius ir būsto paskolas, sumažėjo ir jau buvo tik 0,2 proc. punkto didesnis už ilgalaikę tendenciją (žr. 6 pav.). Įmonių segmente šio atotrūkio nėra.

Įmonių terminuotųjų indėlių portfelis iš esmės nesikeičia, o gyventojų toliau didėja. Įmonių terminuotieji indėliai gruodžio mėn. sudarė 16,9 proc. (0,4 proc. p. sumažėjimas per mėnesį), o namų ūkių – 29,0 proc. indėlių portfelio (0,5 proc. p. sumažėjimas minėtu laikotarpiu). Terminuotojų indėlių dalis visų indėlių portfelyje traukėsi dėl spartaus vienadienių indėlių portfelio ūgtelėjimo – įprastas reiškinys kasmet gruodžio mėn. dėl išmokamų premijų. Įmonių sutarto termino indėlių portfelis per mėnesį nepasikeitė ir sudarė 1,9 mlrd., o gyventojų šių indėlių padaugėjo 0,2 mlrd. Eur (portfelis pasiekė 6,6 mlrd. Eur). Nuo pinigų politikos griežtinimo ciklo pradžios namų ūkių terminuotųjų indėlių portfelis padidėjo 4,1 mlrd., o įmonių – 1,7 mlrd. Eur.

¹Skaičiavimai atlikti naudojant 3 mėn. slankųjį vidurkį.

1 lentelė. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis (procentais; srauto duomenims taikomas 3 mėn. slankusis vidurkis)

2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų palūkanų normos

3 lentelė. Namų ūkių ir įmonių naujų terminuotųjų indėlių PFĮ palūkanų normos

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Finansų sistema, EURIBOR