Gyventojų terminuotų indėlių palūkanoms kilti erdvės dar yra (duomenų komentaras)

Komentuoja Daumantas Skinkys, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento ekonomistas

Įmonių kredito portfelio augimo tempas lėtėjo ketvirtą mėnesį paeiliui ir sudarė 6,4 proc. (žr. 1 pav.). Nuo pinigų politikos griežtinimo ciklo pradžios 2022 m. liepos mėn. naujų įmonių paskolų palūkanų normos padidėjo 2,8 proc. punkto (siekė 5,8 %), o suteiktų paskolų skaičius smuko 7 proc. Kita vertus, išaugus bendram kainų lygiui, naujo kredito srautas ir toliau buvo didelis – nominalioji naujų paskolų srauto vertė per metus paaugo 18 proc., o mėnesinis paskolų srautas siekė 328 mln. Eur ir gerokai viršijo ilgalaikį įmonių kreditavimo vidurkį (199 mln. Eur)¹.

Dėl slopstančio būsto kreditavimo paskolų namų ūkiams portfelio metinė augimo sparta lėtėjo dešimtą mėnesį paeiliui (sudarė 8,2 %). Naujų būsto paskolų palūkanų normai ūgtelėjus iki 5,7 proc. (per metus pakilus 3,4 proc. p.), būsto kreditavimas toliau slopo (žr. 2 ir 3 pav.). Naujų būsto paskolų skaičius ir nominalioji vertė buvo beveik penktadaliu mažesni nei prieš metus¹. Kita vertus, vartojimo paskolų teikta istoriškai daug – nominalusis jų srautas per metus paaugo 9, o skaičiaus 5 proc¹. Tai lėmė ilgalaikio vartojimo prekių kainų ir būsto įsirengimo išlaidų padidėjimas bei lėčiau nei būsto paskolų segmente kilusios palūkanų normos (0,8 proc. p. per metus).

Po spartaus augimo laikotarpio naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normos stabilizavosi (žr. 3 lentelę). Liepos mėn. gyventojų ir įmonių sutarto termino indėlių palūkanų normos sudarė atitinkamai 3,3 ir 3,2 proc. Nepaisant teigiamų tendencijų, vis dar regėti atotrūkis tarp palūkanų, mokamų už naujus gyventojų terminuotuosius indėlius ir paskolas: per metus būsto paskolų palūkanų normos pakilo 3,4, o sutarto termino indėlių palūkanų normos didėjo mažiau – 2,9 proc. punkto (žr. 3 ir 4 pav.). Be to, Lietuvos gyventojams vis dar mokamos vienos mažiausių palūkanų už einamąsias sąskaitas euro zonoje (žr. 5 pav.). Įmonių segmente skirtumas tarp naujų paskolų ir terminuotųjų indėlių palūkanų normų grįžo į ilgalaikės tendencijos lygį.

Terminuotųjų indėlių portfelis toliau didėja daugiausia vienadienių indėlių sąskaita. Įmonių terminuotieji indėliai liepos mėn. sudarė 16,2 proc. (1,1 proc. p. prieaugis per mėnesį), o namų ūkių – 25,6 proc. indėlių portfelio (1,3 proc. p. prieaugis minėtu laikotarpiu) (žr. 6 pav.). Didėjant lėšų srautams iš einamųjų į sutarto termino sąskaitas, per pusmetį gyventojų ir įmonių sutarto termino indėlių padaugėjo atitinkamai 1,9 mlrd. ir 1,1 mlrd. Eur, o vienadienių indėlių sumažėjo atitinkamai 1,4 mlrd. ir 1 mlrd. Eur. Per metus namų ūkių terminuotųjų indėlių portfelis padidėjo pusantro, o įmonių – net dešimt kartų ir sudarė atitinkamai 5,5 mlrd. ir 1,7 mlrd. Eur.

Pinigų politikos persidavimas gyventojų sutarto termino indėlių likučiams Lietuvoje yra lėtesnis nei paskolų portfeliui (žr. 7 pav.). Nors Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, gyventojai, turintys paskolų, moka didžiausias palūkanų normas euro zonoje, už terminuotuosius indėlius mokamos palūkanos tik šiek tiek viršija europinį vidurkį. Kita vertus, įvertinus sutarto termino indėlių dalį visų indėlių portfelyje, Lietuvos namų ūkiams mokamos palūkanos už terminuotuosius indėlius jau viršija europines tendencijas (žr. 8 pav.).

¹ Skaičiavimai atlikti naudojant 3 mėn. slankųjį vidurkį.

1 lentelė. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis (procentais; 3 mėn. slankusis vidurkis)

2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų palūkanų normos (procentais)

3 lentelė. Namų ūkių ir įmonių naujų terminuotųjų indėlių PFĮ palūkanų normos (procentais)

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Finansų sistema, Indėliai