Lietuvos bankas
2020-06-12
  • Fotolia_218249339_Subscription_Monthly_M.jpg
     
11

2020 m. pirmąjį ketvirtį elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus dalyvių skaičius, mokėjimo operacijos ir pajamos toliau reikšmingai didėjo, tačiau pamokas nuolat užtikrinti pakankamą nuosavą kapitalą išmoko ne visi. 

„Pirmojo ketvirčio tendencijos rodo, kad elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius vystosi šuoliais. Tiesa, tarp nežinomųjų – koronavirusas, kurio poveikį galėsime įvertinti su vėlesnio ketvirčio duomenimis. Augant šiam sektoriui nuolat akcentuojame atitikties kertinėms priežiūros sritims svarbą, tačiau pamokos iš rinkos kolegų klaidų išmokstamos ne visada“, – sako Rūta Merkevičiūtė, Lietuvos banko Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų priežiūros skyriaus vadovė.

Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Viešajame elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sąraše buvo užregistruota 117 įstaigų. Pagal licencijuotų šių įstaigų skaičių kontinentinėje Europoje mūsų šalis toliau užima pirmąją vietą ir susidomėjimas neblėsta – vienu metu Lietuvos banke paprastai nagrinėjama apie 40–50 paraiškų dėl vienos ar kitos licencijos išdavimo, konkretus paraiškų skaičius nuolat kinta, o šiuo metu į licencijas pretenduoja 33 elektroninių pinigų ir 13 mokėjimo įstaigų.

2020 m. pirmąjį ketvirtį elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų atliktų mokėjimo operacijų suma sudarė 19,2 mlrd. Eur. Palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, ši suma išaugo 1,8 karto), o įmonės iš licencinės veiklos gavo 23,6 mln. Eur pajamų arba 7,1 mln. Eur (1,4 karto) daugiau nei per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį: 73 proc. pajamų uždirbo elektroninių pinigų, 27 proc. – mokėjimo įstaigos. 

Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų licencijų skaičius ir pajamos


 Daugiausia dėmesio Lietuvos bankas skyrė kontroliuodamas, kaip šis sektorius laikosi pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo ir klientų lėšų apsaugos reikalavimų. Dėl nustatytų pažeidimų nuo 2020 m. pradžios buvo panaikintos 2 licencijos, skirtos 5 baudos, 1 įspėjimas ir 1 viešas paskelbimas apie teisės aktų pažeidimus. 

Lietuvos bankas atkreipia elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų dėmesį į nuosavo kapitalo reikalavimus – jis turi būti užtikrinamas nuolat ir su atsarga. 2020 m. pirmojo ketvirčio finansiniai rezultatai parodė, kad šio reikalavimo nesilaikė 9 iš 117 įstaigų – jų nuosavo kapitalo rodiklis buvo mažesnis už minimalų reikalaujamą. Dauguma jų jau ėmėsi veiksmų, kad nuosavas kapitalas būtų pakankamas (suformavo papildomą atsargos rezervą, priėmė sprendimus didinti įstatinį kapitalą).

Savo interneto svetainėje Lietuvos bankas viešai skelbia ir naujina informaciją apie kiekvienos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos metinius ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos ir jos riziką ribojančių reikalavimų vykdymo rodiklius.