Lietuvos bankas
2020-12-11
11

Per 2020 m. tris ketvirčius elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ), kurios sudaro reikšmingą dalį Lietuvos FinTech sektoriaus, skaičius, mokėjimo operacijos ir pajamos* toliau didėjo.

„Devynių mėnesių rezultatai rodo, kad elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius ne tik atlaikė koronaviruso (COVID-19) sukeltos krizės išbandymą, bet ir toliau naudojasi mokėjimų elektroninėje erdvėje privalumais. Tikėtina, kad rinka ir toliau augs, nes nuo 2021 m. pradžios veiklą suaktyvinti turėtų tos EPĮ ir MĮ, kurios steigėsi Lietuvoje dėl Brexito“, – sako Rūta Merkevičiūtė, Lietuvos banko Mokėjimų rinkos priežiūros skyriaus vadovė.

2020 m. trečiąjį ketvirtį EPĮ ir MĮ atliktų mokėjimo operacijų suma sudarė 24,9 mlrd. Eur: palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, ši suma išaugo 1,6 karto, o per ataskaitinį ketvirtį išlaikė panašias augimo tendencijas – padidėjo 16 proc. Įmonės iš licencinės veiklos gavo 68,8 mln. Eur pajamų arba 29,6 mln. Eur (1,75 karto) daugiau nei per praėjusių metų devynis mėnesius. EPĮ pajamos padidėjo daugiau nei dvigubai, tačiau MĮ pajamos sumažėjo beveik 2 mln. Eur. Tokį sumažėjimą daugiausia lėmė Lietuvos banko priimti sprendimai dėl šiurkščių pažeidimų panaikinti licencijas dviems MĮ.

Šių metų devynių mėnesių pabaigoje Viešajame elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų sąraše buvo užregistruota 121 įstaiga. Pagal licencijuotų įstaigų skaičių kontinentinėje Europoje mūsų šalis toliau pirmauja. Šiuo metu Lietuvos banke nagrinėjama daugiau kaip 40 paraiškų išduoti EPĮ ar MĮ licencijas. Prognozuojama, kad ir kitais metais Lietuvos banką pasieks iki 100 naujų paraiškų dėl EPĮ ar MĮ licencijos išdavimo. Šiuo metu Lietuvoje veikia 20 EPĮ ir MĮ, kurių kapitalo kilmė sietina su Jungtine Karalyste.

Apžvelgiamu laikotarpiu finansiniai rezultatai parodė, kad nuosavo kapitalo reikalavimo netenkino 2 įstaigos (2020 m. pirmąjį ketvirtį – 9; pirmąjį pusmetį – 3), abi iš jų jau ėmėsi veiksmų, kad nuosavas kapitalas būtų pakankamas: suformavo papildomą atsargos rezervą. 2020 m. trečiąjį ketvirtį 86 proc. EPĮ ir MĮ, kurioms taikomas nuosavo kapitalo reikalavimas, nuosavo kapitalo rodiklį viršijo – jis buvo didesnis nei 1,1 (šis rodiklis negali būti mažesnis už 1), šių metų pirmąjį ketvirtį tokių įstaigų buvo 78 proc., pirmąjį pusmetį – 84 proc.

Lietuvos bankas ir toliau atidžiai vertina, kaip bankai vadovaujasi Pozicija dėl elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų teisės naudotis kredito įstaigose atidarytomis banko sąskaitomis. Ja siekiama užtikrinti EPĮ ir MĮ galimybes atsidaryti banko sąskaitas, skirtas klientų lėšoms laikyti, ir jomis naudotis tokiu būdu ir mastu, kad EPĮ ir MĮ galėtų netrukdomai ir veiksmingai teikti mokėjimo paslaugas klientams.

Nuo 2019 m. pradžios bankai privalo pranešti Lietuvos bankui, jei atsisako atidaryti, apriboja ar uždaro sąskaitą EPĮ ir (ar) MĮ, ir nurodyti tokio sprendimo priežastis. Iš viso iki šiol gauti 36 tokie pranešimai, iš jų 5 – per trečiąjį ketvirtį. 31 proc. visų pranešimų sudarė pranešimai, nurodantys, kad EPĮ ir (ar) MĮ viršijo bankų norimą prisiimti riziką, 28 proc. – dėl bankų korespondentų reikalavimo, 41 proc. – dėl kitų įvairių priežasčių (EPĮ ir (ar) MĮ pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo kontrolės priemonių trūkumai, neaiškus ar nepagrįstas naudos gavėjų lėšų šaltinis ir kt.). Lietuvos bankas, išanalizavęs šiuos pranešimus, rekomendavo bankams, kaip gerinti praktiką, keliais atvejais pavyko išvengti ir bankų sutarčių su EPĮ ir (ar) MĮ nutraukimo.

Lietuvos bankas, siekdamas sumažinti reguliavimo naštą EPĮ ir MĮ sektoriui, atsisakė iš kai kurių EPĮ ir MĮ rinkti ketvirtines priežiūrai skirtas finansines ataskaitas. Nuo šiol EPĮ ir MĮ, kurios teikia tik mokėjimo inicijavimo paslaugą, sąskaitos informacijos paslaugą ir (arba) verčiasi tik mokesčių už komunalines paslaugas ar kitas reguliariai teikiamas paslaugas, skirtas namų ūkio poreikiams tenkinti, surinkimu, baudų ir (arba) kitų rinkliavų surinkimu valstybės institucijoms, socialinių išmokų mokėjimu, ataskaitas teiks kasmet, o ne kas ketvirtį.

Savo interneto svetainėje centrinis bankas viešai skelbia kiekvienos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos metinius ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos ir jos riziką ribojančių reikalavimų vykdymo rodiklius.

* Į šiame pranešime pateikiamus duomenis neįtrauktos tos EPĮ ir MĮ, kurios teikia tik mokėjimo inicijavimo paslaugą, sąskaitos informacijos paslaugą ir (arba) verčiasi tik mokesčių už komunalines paslaugas ar kitas reguliariai teikiamas paslaugas, skirtas namų ūkio poreikiams tenkinti, surinkimu, baudų ir (arba) kitų rinkliavų surinkimu valstybės institucijoms, socialinių išmokų mokėjimu, kas ketvirtį ataskaitų neteikia (joms nustatytas metinis raportavimas).