Duomenų komentaras: užsienio prekyba 2022 m. gegužės mėn.

Komentuoja Mantas Vilniškis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

Gegužės mėn. metinis nominaliojo eksporto ir importo augimas sulėtėjo. Pagal sezoniškumą nekoreguotais duomenimis, prekių eksportas gegužės mėn. per metus padidėjo 26,3 proc., t. y. panašiai kaip vidutiniškai 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį. Prekių importas gegužės mėn. per metus padidėjo 28,2 proc. Nominaliojo eksporto augimą ir toliau daugiausia lėmė Europos Sąjungoje (ES) bei pasaulyje augusi paklausa, tačiau vis dar yra didelis pakilusių kainų, ypač pabrangusių žaliavų, poveikis. Metinis realiojo eksporto augimas gegužės mėn. tebebuvo panašus kaip balandžio mėn. ir sudarė 11,5 proc., o importo labai sulėtėjo ir buvo artimas nuliui (0,4 %).

Prie eksporto ir importo augimo ir toliau reikšmingai prisideda mineraliniai ir energetikos produktai, tačiau gegužės mėn. jų poveikis augimui sumažėjo kelis kartus. Šių prekių importo ir eksporto lygis buvo mažesnis nei ankstesnį mėn. tačiau buvo apie 1,5 karto didesnis nei vidutiniškai 2019 m. Spartesnis mineralinių ir energetikos produktų eksporto augimas 2022 m. susijęs su į ES reeksportuojamomis dujomis ir padidėjusiomis energijos išteklių kainomis. Gegužės mėn. šios prekių grupės importo ir eksporto sumažėjimą galima paaiškinti AB „ORLEN Lietuva“ pasiruošimu naftos talpyklų modernizavimo darbams, kurie vyko 2022 m. birželio–liepos mėn. Dėl to galima tikėtis tolesnio mineralinių ir energetikos produktų importo ir eksporto mažėjimo iki pat rugpjūčio mėn. Nominaliojo prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksporto ir importo augimas paspartėjo. Neįskaitant mineralinių ir energetikos produktų, prie metinio importo augimo gegužės mėn. daugiausia prisidėjo chemijos pramonės gaminiai ir plastikai, o eksporto – mediena ir jos gaminiai.

Lietuvos prekių eksportas į Rusiją per metus sumažėjo, o į Baltarusiją – padidėjo. Gegužės mėn. Lietuvos prekių eksportas į Baltarusiją sudarė 80,0 mln. Eur ir buvo 3,5 proc. didesnis nei prieš metus. Šį augimą lėmė gerokai didesnė reeksportuojamos elektros energijos apimtis ir išaugęs medikamentų (įskaitant ir diagnostinius reagentus) bei įvairių valymo priemonių eksportas. Lietuvos importas iš Baltarusijos gegužės mėn. sudarė 126,2 mln. Eur ir buvo 29,2 proc. didesnis nei prieš metus. Sparčiausiai didėjo nominalioji medienos ir jos dirbinių (įvairi žaliavinė mediena) bei žemės ūkio ir maisto produktų (pašarų ir maisto atliekų) importo vertė. Lietuvos prekių eksportas į Rusiją sudarė 187,8 mln. Eur ir buvo 36,6 proc. mažesnis nei prieš metus. Palyginti su balandžio mėn., gegužės mėn. eksportas į Rusiją krito mažiau dėl padidėjusio elektros energijos reeksporto per Lietuvą. Mažėjančią eksporto į Rusiją apimtį galima paaiškinti Vakarų šalių taikomomis sankcijomis. Lietuvos importas iš Rusijos gegužės mėn. sudarė 165,8 mln. Eur ir buvo 61,8 proc. mažesnis nei prieš metus. Didžiausią įtaką importo iš Rusijos mažėjimui daro mineraliniai ir energetikos produktai, kurių dalies Lietuva nusprendė atsisakyti.

Lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksportas gegužės mėn. toliau augo. Per metus jis padidėjo 23,8 proc. Didėjo visų lietuviškos kilmės prekių grupių eksporto vertė, o svarbiausia rinka didėjimui ir toliau buvo ES. Prie augimo daugiausia prisidėjo medienos ir jos gaminių eksportas. Mažesnį chemijos pramonės gaminių eksporto augimą iš dalies paaiškina brangstančios žaliavos, tiekimo grandinių sutrikimai ir pandemijos raida. Pasaulyje prislopus COVID-19 pandemijai, sumažėjo ir skiepams bei testams reikalingų komponentų paklausa, dėl to įvairių chemijos pramonės gaminių eksportas pradėjo kristi. Šių chemijos pramonės prekių eksporto sumažėjimą kompensuoja kitos prekės – plastikai ir trąšos bei fermentai.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Tarptautinė rinka, Importas, užsienio prekyba, Eksportas