2022-06-23
Nominaliojo importo ir eksporto apimtis 2022 m. balandžio mėn., palyginti su 2021 m. balandžio mėn., padidėjo, o importo augimo tempas ir toliau buvo spartesnis nei eksporto.
Balandžio mėn. metinis eksporto augimas sulėtėjo, tačiau importo – buvo spartesnis. Pagal sezoniškumą nekoreguotais duomenimis, prekių eksportas balandžio mėn. per metus padidėjo 29,3 proc., t. y. daugiau nei vidutiniškai 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį. Prekių importas balandžio mėn. per metus padidėjo 44,7 proc. Nominaliojo eksporto augimą ir toliau daugiausia lėmė Europos Sąjungoje (ES) bei pasaulyje didėjanti paklausa, tačiau toliau stiprėja ir kylančių kainų įtaka, ypač pabrangusių žaliavų. Nominaliojo prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksporto ir importo augimas sulėtėjo (jis lėtėja nuo pat metų pradžios). Prie eksporto ir importo augimo reikšmingai prisidėjo mineraliniai ir energetikos produktai. Jų importas ir eksportas balandžio mėn. per metus padidėjo daugiau nei tris kartus. Spartesnis mineralinių ir energetikos produktų eksporto augimas susijęs su į ES reeksportuojamomis dujomis bei padidėjusiomis energetinių išteklių kainomis. Neįskaitant mineralinių ir energetikos produktų, prie metinio importo augimo balandžio mėn. daugiausia prisidėjo chemijos pramonės gaminiai ir plastikai, o eksporto – mediena ir jos gaminiai. Investicinių prekių importas ir eksportas neigiamai veikė bendrą eksporto ir importo augimą pirmą kartą nuo 2020 m.
Lietuvos prekių eksporto į Baltarusiją ir Rusiją augimas per metus ir, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, toliau mažėjo. Balandžio mėn. Lietuvos prekių eksportas į Baltarusiją sudarė 51,4 mln. Eur ir buvo 39,8 proc. mažesnis nei prieš metus. Eksporto į Baltarusiją kritimas yra plataus masto. Mažėja visų, išskyrus mineralinius ir energetikos produktus, grupių eksporto vertė. Lietuvos importas iš Baltarusijos balandžio mėn. sudarė 125,1 mln. Eur ir buvo 27,9 proc. didesnis nei prieš metus. Sparčiausiai didėjo nominalioji mineralinių ir energetikos produktų bei žemės ūkio ir maisto produktų importo vertė. Didelė dalis šio augimo nulemta kylančių žaliavų kainų. Balandžio mėn. Lietuvos prekių eksportas į Rusiją sudarė 152,1 mln. Eur ir buvo 50,9 proc. mažesnis nei prieš metus. Palyginti su kovo mėn., balandžio mėn. eksportas į Rusiją krito daugiau dėl didesnio mašinų ir įrenginių eksporto kritimo. Mažėjančią eksporto į Rusiją apimtį galima paaiškinti Vakarų šalių taikomomis sankcijomis. Lietuvos importas iš Rusijos balandžio mėn. sudarė 364,5 mln. Eur ir buvo 27,8 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau augo gerokai lėčiau nei vidutiniškai 2021 m. Didžiausią įtaką importo iš Rusijos mažėjimui daro mineraliniai ir energetikos produktai, kurių dalies Lietuva nusprendė atsisakyti.
Lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksportas balandžio mėn. toliau augo, tačiau lėčiau. Per metus lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksportas balandžio mėn. padidėjo 19,0 proc. Per metus išaugo visų lietuviškos kilmės prekių grupių eksporto vertė, o svarbiausia rinka didėjimui ir toliau buvo ES. Chemijos pramonės gaminius, kaip pagrindinį augimo veiksnį, pakeitė žemės ūkio ir maisto produktai, tačiau panašiai teigiamai prisidėjo ir medienos bei jos gaminių eksportas. Mažesnį chemijos pramonės gaminių eksporto augimą iš dalies paaiškina brangstančios žaliavos, tiekimo grandinių sutrikimai ir pandemijos raida. Pasaulyje prislopus COVID-19 pandemijai, sumažėjo ir skiepams, ir testams reikalingų komponentų paklausa, dėl to įvairių chemijos pramonės gaminių eksportas pradėjo kristi.
