Duomenų komentaras: 2022 m. rugpjūčio mėn. kreditas ir indėliai

Komentuoja Arnoldas Bytautas, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas

Metinis paskolų įmonėms portfelio augimo tempas rugpjūčio mėn. paspartėjo iki 19,4 proc. ir buvo didžiausias nuo 2009 m., per metus labai išaugo vidutinė paskolų vertė (žr. 1 pav.). Kartu įvertinant vienkartinį 2021 m. spalio mėn. lizingo paskolų portfelio prijungimą prie „OP Corporate Bank“, pinigų finansų įstaigų¹ (PFĮ) turimas įmonių paskolų portfelio metinis padidėjimas sudarytų 26,2 proc. Paskolų portfelio augimui reikšmingą įtaką ir toliau daro keli pagrindiniai veiksniai: bazės efektas – po pandemijos pradėjęs atsigauti skolinimas įmonėms – ir padidėjęs infliacijos augimo tempas, dėl kurio įmonėms skolintis apyvartinėms lėšoms teko daugiau pabrangus žaliavoms ir tarpinėms prekėms. Infliacijos poveikis matomas ir palyginus suteiktų naujų paskolų skaičių ir vertę: suteiktų naujų paskolų įmonėms skaičius 2022 m. rugpjūčio mėn. buvo 10,1 proc. mažesnis nei prieš metus, tačiau vidutinė paskolų vertė per metus padidėjo net 41 proc. Tikrųjų naujų paskolų² ne finansų įmonėms srautas rugpjūčio mėn. buvo 7 proc. mažesnis nei prieš mėnesį, tačiau 26,8 proc. didesnis nei prieš metus (žr. 2 pav.).

Rugpjūčio mėn. būsto paskolų portfelio augimo tempas šiek tiek sulėtėjo, o vartojimo ir kitų paskolų portfelio augimo tempas šiek tiek padidėjo. Paskolų namų ūkiams portfelis rugpjūčio mėn. buvo 11,8 proc. didesnis nei prieš metus. Sparčiausiai ir toliau augo būsto paskolų portfelis – 12,3, o vartojimo ir kitų paskolų portfelis per metus padidėjo 9,6 proc. (žr. 1 pav.). Suteiktų tikrųjų naujų būsto paskolų srautas per mėnesį išaugo 5,7 proc. ir buvo 34 proc. didesnis nei prieš metus (žr. 2 pav.). Tikrųjų naujų vartojimo ir kitų paskolų srautas rugpjūčio mėn. buvo 1,6 proc. mažesnis nei prieš mėnesį, tačiau 73,1 proc. didesnis nei prieš metus.

Padidėjusių EURIBOR palūkanų normų įtaka rugpjūčio mėn. tebebuvo reikšminga – toliau kilo tiek įmonėms ir namų ūkiams suteikiamų paskolų palūkanų normos (žr. 3 pav.), tiek naujų namų ūkių indėlių palūkanų normos (žr. 3 lentelę). Vidutinė naujų paskolų ne finansų įmonėms palūkanų norma sudarė 3,9 proc. – 0,2 proc. punkto daugiau nei liepos mėn. ir 1 proc. punktu daugiau nei vidutiniškai per praėjusius 12 mėn. Vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma sudarė 2,8 proc. ir per mėnesį padidėjo 0,3 proc. punkto. Naujų vartojimo paskolų vidutinė palūkanų norma rugpjūčio mėn. sudarė 8,9 proc. ir per mėnesį šiek tiek padidėjo. Namų ūkių naujų indėlių palūkanų normos taip pat kilo iš lėto – vidutinė namų ūkių naujų indėlių palūkanų norma rugpjūčio mėn. sudarė 0,7 proc. ir buvo 0,4 proc. punkto didesnė nei praėjusių 12 mėn. vidurkis. Ūgtelėjo ir skirtingų terminų indėlių palūkanų normos: indėlių iki 1 m. trukmės palūkanų normos rugpjūčio mėn. sudarė 0,5, 1–2 m. trukmės – 1,5, 2 m. ir daugiau – 2 proc. Indėlių, kurių terminas 1–2 m. ir 2 ar daugiau m., palūkanos rugpjūčio mėn. buvo atitinkamai 0,9 ir 1 proc. punktu didesnės už praėjusių 12 mėn. vidurkį.

Dėl didelės infliacijos išaugusios kasdienės ir energijos išlaidos lėmė, jog namų ūkių indėlių bankuose suma rugpjūčio mėn. truputį sumenko, tačiau įmonių indėlių – pastebimai padidėjo. Pandeminiu laikotarpiu indėlių prieaugį daugiausia lėmė dėl įvestų ribojimų atsiradęs teigiamas eksporto ir importo balansas bei išaugęs valstybės skolinimas, tačiau pastaruoju metu pagrindinis indėlių augimo veiksnys – smarkiai padidėjęs bankų kreditavimas (žr. 5 pav.). Namų ūkių indėliai bankuose rugpjūčio mėn. sudarė 20 mlrd. Eur ir per mėnesį sumažėjo 0,2 proc., metinis namų ūkių indėlių augimo tempas toliau lėtėjo ir sudarė 4,2 proc. (žr. 4 pav.). Namų ūkių indėliams augant lėčiau už paskolų portfelį, namų ūkių paskolų ir indėlių santykis per metus padidėjo 4,5 proc. punkto ir sudarė 65,4 proc. (žr. 6 pav.). Ne finansų įmonių indėlių suma rugpjūčio mėn. išaugo 5,3 proc. punkto ir sudarė 9,5 mlrd. Eur. Įmonių indėlių sumos metinis augimo tempas tapo teigiamas ir siekė 0,6 proc. (žr. 4 pav.) – tai lėmė po pandemijos atsigavusios įmonių investicijos, taip pat gausesnis sukauptų rezervų panaudojimas dėl išaugusios infliacijos ir didėjančio spaudimo darbo rinkoje. Paskolų ne finansų įmonėms portfeliui sparčiau augus dėl atsigaunančio įmonių kreditavimo, įmonių paskolų ir indėlių santykis per metus padidėjo 21,4 proc. punkto – iki 106,2 proc. (žr. 6 pav.).

¹ Bankų ir kredito unijų.

² Tikrosios naujos paskolos apima sutartis, kuriose pirmą kartą nustatomos paskolos sąlygos, ir persvarstant sutartis padidintas paskolų dalis. Tikrosios naujos paskolos neapima atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų lėšų pereikvojimo, kredito kortelės kredito.

1 lentelė. PFĮ paskolų tam tikriems sektoriams portfelio ir srauto metiniai pokyčiai (procentais)

2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų atskiriems sektoriams palūkanų normos

3 lentelė. Namų ūkių naujų indėlių (pagal skirtingus terminus) PFĮ palūkanų normos (procentais)

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Finansų sistema, Paskolos, Indėliai, EURIBOR, kreditai