Darbo straipsnis: Minimaliojo darbo užmokesčio poveikis darbo užmokesčiui ir užimtumui: Lietuvos duomenys
Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriaus tyrėjai Jose Garcia-Louzao ir Linas Tarasonis išleido naują LB darbo straipsnį „Wage and Employment Impact of Minimum Wage: Evidence from Lithuania“ („Minimaliojo darbo užmokesčio poveikis darbo užmokesčiui ir užimtumui: Lietuvos duomenys“).
Straipsnyje analizuojamas didelio (nuolatinio) minimaliojo darbo užmokesčio pakėlimo poveikis Lietuvoje. Pasinaudojant tuo, kad minimalusis darbo užmokestis nebuvo didinamas ankstesniais metais, lyginamos darbo rinkos perspektyvos ir jų skirtumai tarp mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų, palyginti su didesnį darbo užmokestį gaunančiais darbuotojais. Naudojant išsamius „Sodros“ administracinius duomenis darbuotojams stebėti prieš minimaliojo darbo užmokesčio padidinimą ir po jo, randama, kad šis pokytis gerokai padidino mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamas. Šį tiesioginį poveikį sustiprino darbo užmokesčio padidėjimas ne tik minimalųjį darbo užmokestį gaunantiems asmenims, bet ir darbo užmokesčio paaugimai, siekiantys netgi pajamų skirstinio medianą. Apskritai neigiamas poveikis mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų įsidarbinimo perspektyvoms nenustatytas. Tačiau randama, kad jauniems darbuotojams, dirbantiems savivaldybėse, kuriose daug tarnautojų gauna minimalųjį darbo užmokestį, arba dirbantiems prekybos sektoriuose, neigiamas poveikis gali būti didesnis. Apskritai tyrimo išvados rodo, kad užimtumo elastingumas, atsižvelgiant į minimaliojo darbo užmokesčio pakėlimą, yra –0,021, o nuosavo darbo užmokesčio elastingumas yra –0,033, o tai rodo, kad darbo užmokesčio padidėjimas nusveria užimtumo sumažėjimą.
Visą darbo straipsnį galima rasti čia.