Duomenų komentaras: Užimtumas ir nedarbas 2022 m. trečiąjį ketvirtį

Naujausius duomenis komentuoja Ekonomikos departamento vyresnioji ekonomistė Justina Zajankauskaitė

Lietuvoje bendras 15–64 metų amžiaus gyventojų aktyvumo lygis siekia istorines aukštumas. 2022 m. trečiąjį ketvirtį jis buvo 1,3 proc. punkto didesnis nei prieš metus: padidėjo nuo 78,7 proc. (2021 m. trečiąjį ketvirtį) iki 80,0 proc. (2022 m. trečiąjį ketvirtį). Vyrų aktyvumo lygis šiuo laikotarpiu išaugo 0,7 proc. punkto – nuo 79,6 proc. (2021 m. trečiąjį ketvirtį) iki 80,3 proc. (2022 m. trečiąjį ketvirtį), moterų – net 1,8 proc. punkto (atitinkamai nuo 77,9 iki 79,7 %). Pakilęs darbo jėgos aktyvumo lygis darbo jėgai neleido mažėti ir ši buvo 3,6 proc. didesnė nei prieš metus (žr. A pav.). 

Spartus darbo jėgos augimas tik šiek tiek padidino nedarbo lygio rodiklį, kuris vis dar yra artimas istorinėms žemumoms. Šių metų trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis padidėjo iki 5,7 proc. (žr. A pav.) ir buvo 0,5 proc. punkto didesnis nei ankstesnį ketvirtį ir maždaug 1,0 proc. punkto mažesnis, nei fiksuotas prieš metus. Ties panašiu lygiu šis rodiklis Lietuvoje svyravo ir prieš pasaulinę finansų krizę 2008 m. Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas šių metų spalio mėn. sudarė 8,3 proc., registruota apie 145 tūkst. bedarbio statusą turinčių žmonių. Tuo pačiu metu pernai darbo neturintys asmenys sudarė 10,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tokią metinę nedarbo lygio raidą daugiausia lėmė itin reikšmingai padidėjęs užimtųjų skaičius.

Išaugus darbo jėgai, užimtųjų skaičius pasiekė seniai nematytą lygį. Remiantis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2022 m. trečiąjį ketvirtį užimtųjų skaičius šalyje buvo 4,7 proc. didesnis nei prieš metus (žr. A pav.). Šiuo laikotarpiu dirbančiųjų skaičius siekė apie 1 449 tūkst. (pagal sezoniškumą pakoreguoti duomenys) ir buvo apie 13 tūkst. didesnis nei ankstesnį ketvirtį, kai užimtųjų skaičius didėjo itin sparčiai – 5,6 proc. (toks metinis augimas buvo didžiausias nuo duomenų skelbimo pradžios). Nepaisant sulėtėjusios ekonomikos plėtros, užimtumo tendencijos darbo rinkoje ir toliau buvo palankios dėl teigiamo migracijos saldo. Naujausiais duomenimis (2022 m. sausio–spalio mėn.), Lietuvoje grynosios migracijos balansas sudaro 48 tūkst. ir pasiekė rekordines aukštumas dėl atvykstančių užsieniečių. Užsieniečių grynoji migracija siekia apie 54 tūkst., o lietuvių išvyksta šiek tiek daugiau, nei atvyksta (apie 5,6 tūkst.). Prie spartaus užimtųjų skaičiaus metinio augimo 2022 m. trečiąjį ketvirtį labiausiai prisidėjo padidėjęs dirbančiųjų skaičius viešojo valdymo, švietimo, sveikatos priežiūros (1,2 proc. p.), prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklose (1,2 proc. p.) bei statybos sektoriuje (0,9 proc. p.). Nors didėjanti darbo jėga gana efektyviai integruojasi į Lietuvos darbo rinką, naujausi administraciniai apdraustųjų skaičiaus dieninio dažnio duomenys rodo lėtėjančią užimtumo augimo spartą (žr. B pav.). Tai galima sieti su pastaruoju metu reikšmingai mažėjančiu imigrantų srautu, senkančiais darbo jėgos ištekliais. Nors išteklių darbo rinkoje dar yra, jais pasinaudoti tampa vis sudėtingiau, nes užimtumo ir darbo rinkos aktyvumo rodikliai artėja prie savo istorinių aukštumų.

Įžvalgos dėl prognozių. Pagal Lietuvos banko rugsėjo mėn. atnaujintas makroekonominių rodiklių prognozes, šių metų trečiojo ketvirčio nedarbo lygio duomenys buvo geresni, nei tikėtasi, o užimtumo raida – gerokai spartesnė.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, nedarbas, Užimtumas