2022-01-05
2021 m. ketvirtojo ketvirčio ne finansų įmonių veiklos duomenų komentaras
Naujausi duomenys rodo, kad įmonių apyvarta daugelyje pagrindinių ekonominių veiklų vis dar yra gerokai didesnė nei prieš metus, o ne finansų įmonių likvidumo lygis yra istoriškai aukštas. Vis dėlto verslui kyla nemažai iššūkių: verslą vis labiau riboja darbuotojų ir žaliavų trūkumas, sparčiai kyla kainos ir sąnaudos, o inicijuotų bankrotų skaičius pirmą kartą nuo pandemijos pradžios pasivijo prieš metus stebėtą lygį. Visa tai prisideda prie to, kad verslo pasitikėjimo rodikliai tebėra mažesni nei iki pandemijos.
Naujausius duomenis komentuoja Finansinio stabilumo departamento vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas
Naujausi duomenys rodo, kad daugumos didžiausių ekonominių veiklų apyvartos augimo rodikliai vis dar yra gerokai didesni nei prieš metus, o labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusių ekonominių veiklų apyvarta per metus paaugo dvigubai (žr. 1 ir 2 pav.). Gamybos veiklos apyvarta 2021 m. lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., buvo 56, transporto – 25, prekybos – 23 proc. didesnė, o statybų apyvarta per metus susitraukė apie 3 proc. Naujausi lapkričio mėn. duomenys taip pat rodo, kad labiausiai nuo COVID-19 sukeltų padarinių nukentėjusių ūkio šakų, tokių kaip meninės ir pramogų veiklos bei apgyvendinimo ir maitinimo veiklos, apyvarta padvigubėjo – išaugo atitinkamai 107 ir 104 proc. Sparčiam apyvartos augimui galėjo daryti įtaką bazės efektas, nes 2020 m. lapkričio mėn. Lietuvoje buvo įvestas antrasis karantinas. Palyginti su 2020 m., prie didesnės apyvartos prisidėjo ir dešimtadaliu pakilusios gyventojų pajamos, aktyvesnis privatusis vartojimas (prognozuojama, kad 2021 m. sudarys 6,1, 2022 m. – 5,8 %). Kita vertus, darbo jėgos trūkumas ir išaugusios žaliavų kainos, komponentų trūkumas ir trūkinėjančios tiekimo grandinės daro spaudimą kainų didėjimui, kuris, remiantis išankstiniais duomenimis, 2021 m. pabaigoje sudarė 10,7 proc. (vidutinė metinė infliacija – 4,6 %).
Pastaruoju metu įmonių veiklą COVID-19 sukelti padariniai riboja vis mažiau, o pasitikėjimo indeksai yra pagerėję, tačiau ir toliau yra žemesnio lygio nei iki pandemijos. Lietuvos statistikos departamento apklausų duomenys rodo, kad 2021 m. lapkričio mėn. įmonių veiklą finansiniai sunkumai ribojo panašiai kaip ir iki pandemijos. O statybos ir pramonės veiklas stipriai ribojo darbuotojų trūkumas (darbuotojų trūko atitinkamai 42 ir 31 %) ir žaliavų bei įrengimų trūkumas (atitinkamai 20 ir 27 %, žr. 3 ir 4 pav.). Prekybos ir paslaugų veiklose COVID-19 sukelti padariniai ir kiti išorės veiksniai vis dar yra tarp pagrindinių šias veiklas ribojančių veiksnių (atitinkamai 29 ir 28 %, žr. 5 ir 6 pav.). Įdomu tai, kad, nors ekonominio aktyvumo rodikliai rodo, jog Lietuvos pramonė, mažmeninė prekyba ir eksportas apie 20 proc. viršija priešpandeminį lygį, Lietuvos verslo pasitikėjimo indeksai 2021 m. rudenį buvo žemesnio nei priešpandeminio (2019 m. rudenį) lygio (atitinkamai 4,0 ir 8,2 %, žr. 7 pav.). Lietuvos verslo pasitikėjimo rodikliai taip pat nusileidžia euro zonos verslo pasitikėjimo lygiui (14,2 %), kuris tapo gerokai aukštesnis nei 2019 m. rudenį (–0,7 %). Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indeksas (–0,6 %), nors ir žemesnis nei 2019 m. rudenį (4,7 %), vis dar lenkia euro zonos indeksą, kuris 2021 m. rudenį sudarė –5,2 proc.
Sparčiai augusios likvidžios lėšos 2021 m. trečiąjį ketvirtį palaikė įmonių rekordinį likvidumą, tačiau artimiausiu metu galimas jo suprastėjimas. Minėtu laikotarpiu įmonių įsipareigojimai per metus padidėjo per 1,8 mlrd. Eur (4,4 %), o finansinis turtas – 5,3 mlrd. Eur (10 %, žr. 8 pav.). Ir toliau per metus sparčiausiai didėjo likvidžios įmonių lėšos indėliais ir grynaisiais pinigais (2,2 mlrd. Eur, arba 19,5 %), taip pat gerokai paaugo turtas suteiktomis paskolomis (1,8 mlrd. Eur, arba 26 %). Kita vertus, naujausi įmonių indėlių duomenys rodo reikšmingą indėlių augimo sulėtėjimą. Pavyzdžiui, 2021 m. spalio–lapkričio mėn. indėlių prieaugis siekia penktadalį atitinkamo praėjusių metų laikotarpio indėlių prieaugio. Prie to galimai prisideda didėjančios energijos bei darbo sąnaudos ir investicinių projektų sąmatos. Šiuo laikotarpiu įmonių įsipareigojimų padidėjimą daugiausia lėmė išaugę trumpalaikiai įsipareigojimai (1,1 mlrd. Eur, arba 4,2 %), ypač dėl gautų paskolų iš kitų įmonių. Ilgalaikiai įsipareigojimai padidėjo apie 730 mln. Eur (4,9 %), daugiausia dėl 467 mln. Eur išaugusio finansavimosi išleistomis obligacijomis – didžiąją jo dalį lėmė vienos įmonės išplatinta 300 mln. Eur vertės emisija (žr. 9 pav.).
2021 m. pabaigoje inicijuotų įmonių bankrotų skaičius pasivijo 2020 m. lygį, tačiau finansų įstaigos mano, kad įmonių bankroto rizika daugelyje ekonominių veiklų yra sumažėjusi. Inicijuotų įmonių bankrotų Lietuvoje buvo beveik 1 proc. daugiau nei pernai (atitinkamai 789 ir 783 vnt.). Per 2021 m. pirmus tris ketvirčius fiksuotas didesnis inicijuotų bankrotų skaičius nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu transporto (atitinkamai 60 ir 51), nekilnojamojo turto (NT) operacijų (28 ir 18), profesinėje (39 ir 33) ir meninėje (16 ir 6) veiklose. Vis dėlto, net ir sparčiau didėjant įmonių inicijuotų bankrotų skaičiui, Lietuvos banko atliktos Rizikų finansų sistemai apklausos finansų sektoriaus dalyviai teigia, kad 2021 m. antrąjį pusmetį daugelis ekonominių veiklų rizika buvo mažesnė nei pirmąjį pusmetį, o rizika šiek tiek didėjo tik gamybos ir statybos veiklose (žr. 10 pav.). Remiantis Bankų apklausos rezultatais ir kitų finansų sektoriaus dalyvių vertinimu, bankai rizikingiausiai vertina apgyvendinimo ir maitinimo veiklų įmones.
