Santrauka

Dalintis:

2021 m. naudojantis Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjų (MPT) paslaugomis inicijuota 1,62 mlrd. mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų, jų vertė – 436,8 mlrd. Eur. Palyginti su 2020 m., Lietuvos MPT atliktų mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų skaičius padidėjo bene dvigubai – daugiausia dėl užsienio valstybėse gyvenančių klientų (jų skaičius Lietuvos MPT reikšmingai išaugo po „Brexito“) vykdomų operacijų šalyse, kuriose jie gyvena. Lietuvos gyventojų ir įmonių mokėjimo įpročius ir mokėjimo paslaugų naudojimą tiksliausiai parodo vietinės mokėjimo operacijos, t. y. mokėjimo operacijos, įvykdytos tarp Lietuvos MPT klientų. 2021 m., palyginti su 2020 m., visų vietinių mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičius padidėjo 15,7 proc., šių operacijų buvo atlikta 738 mln. vnt., o jų vertė sudarė 311,2 mlrd. Eur. 2021 m. tarp visų vietinių mokėjimo operacijų, atliktų Lietuvoje, mokėjimai kortelėmis sudarė 58, kredito pervedimai – 35, o kitos mokėjimo paslaugos – 7 proc. operacijų skaičiaus.

2021 m., nepaisant sumažėjusių pandeminių apribojimų, grynųjų pinigų pasiėmimo suma nepasiekė ikipandeminiais 2019 m. fiksuoto lygio. Naudojantis Lietuvoje išleistomis mokėjimo kortelėmis 2021 m. atlikta 43,3 mln. grynųjų pinigų pasiėmimo operacijų Lietuvoje – tai 25 proc. mažiau nei 2019 m., o pasiimama grynųjų pinigų vertė sumažėjo beveik 8 proc. ir sudarė 8,9 mlrd. Eur. Bankomatai buvo pagrindinė vieta pasiimti grynųjų pinigų. 2021 m. mokėjimo kortelės pradėtos dažniau naudoti atsiskaitymams, o ne grynųjų pinigų pasiėmimui. Didėjo ir el. prekybos operacijų naudojimas: iki 2021 m. el. prekyboje Lietuvos gyventojai ir įmonės dažniau naudojosi „Bank link“ ir mokėjimo inicijavimo paslaugomis, tačiau 2021 m. nuotoliniai mokėjimai kortelėmis pradėti naudoti tiek pat dažnai.

Pagrindiniai MPT Lietuvos gyventojams ir įmonėms ir toliau yra bankai, tačiau ne bankų rinkos dalis stabiliai didėja. Įvertinus visas Lietuvos MPT Lietuvos gyventojams ir įmonėms suteiktas mokėjimo paslaugas, kurios apima kredito pervedimus, tiesioginį debetą, mokėjimus kortelėmis, mokėjimus el. pinigais ir kitas mokėjimo paslaugas, 2021 m. bankų klientai atliko 80,8, elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) klientai – 19, o kredito unijų (KU) klientai – 0,2 proc. visų mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų. Bankų, teikiant visas mokėjimo negrynaisiais pinigais paslaugas Lietuvoje, rinkos dalis 2021 m., palyginti su 2020 m., pagal skaičių sumažėjo 3 proc. punktais, tiek pat padidėjo ne bankų rinkos dalis. Lietuvoje bankai dominuoja teikiant mokėjimus kortelėmis ir kredito pervedimus, o ne bankai buvo pagrindiniai paslaugų teikėjai siūlant kitas, mažiau naudojamas mokėjimo paslaugas.

Lietuvoje smulkiojo verslo atstovai skirtinguose ekonominės veiklos sektoriuose siūlo skirtingas atsiskaitymo negrynaisiais pinigais galimybes savo klientams. Atsiskaitymus mokėjimo kortele priimančių smulkiojo verslo įmonių dalis svyruoja nuo 20 iki beveik 80 proc. skirtinguose sektoriuose, o savarankiškai dirbantys fiziniai asmenys gana retai sudaro galimybę atsiskaityti mokėjimo kortele (17 %). Vertintina, kad verslininkų požiūrį į atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priėmimą galėtų pakeisti nuo 2022 m. įsigaliojęs reikalavimas darbo užmokestį pervesti į sąskaitas – gyventojams dažniau atsiskaitant mokėjimo kortele ir įmonėms daugiau atsiskaitymų priimant negrynaisiais pinigais, sumažėtų poreikis grynuosius pinigus įnešti į įmonės sąskaitą. Taip pat reikalingos papildomos paskatos diegti mokėjimo kortelių skaitytuvus ar kitas atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priėmimo priemones, todėl smulkiųjų verslininkų dalinis ir laikinas atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis priėmimo išlaidų kompensavimas galėtų prisidėti prie el. atsiskaitymų plėtros. Dalis verslininkų teigia, kad kompensacijos juos paskatintų pradėti priimti atsiskaitymus kortelėmis, tačiau privalomas reikalavimas priimti el. atsiskaitymus vertinamas prieštaringai.

Didėjant el. mokėjimų skaičiui Lietuvoje, daugėja ir sukčiavimo atvejų. Daugiausia sukčiavimų pagal operacijų skaičių tenka mokėjimams kortelėmis, o pagal vertę – kredito pervedimams. Lietuvos banko turima informacija rodo, kad sukčiai savo pastangas kreipia ne į mokėjimo priemonės techninio pobūdžio „nulaužimą“, bet į vartotoją, ir tam naudoja įvairią elgesio manipuliavimo techniką, kai vartotojų apgaule prašoma atskleisti savo slaptus duomenis ir patvirtinti sukčių veiksmus suvedant PIN kodus. Atsižvelgdamas į sukčiavimų problemos aktualumą, Lietuvos bankas į savo strateginį planą įtraukė kryptį – didinti vartotojų ir finansų rinkos dalyvių atsparumą sukčiavimui, bus siekiama didinti vartotojų finansinį raštingumą saugiai naudotis mokėjimo paslaugomis el. erdvėje, taip pat skatinti rinkos dalyvius teikti prioritetą sukčiavimo prevencijos sričiai. Rinkos dalyviai taip pat suvokia sukčiavimų prevencijos svarbą ir jau imasi į tai orientuotų veiksmų.

Įpusėjo skaitmeninio euro projekto tiriamasis etapas, kurio metu priimti pirmi sprendimai dėl skaitmeninio euro savybių. Skaitmeninio euro projekte išgryninti pagrindiniai tikslai ir dizaino galimybės. Vienas iš pagrindinių tikslų – išsaugoti centrinio banko pinigų, kaip mokėjimų sistemos piniginio sverto, vaidmenį, keičiantis mokėjimų įpročiams ir naudojamoms atsiskaitymo priemonėms. Skaitmeninis euras būtų viešoji paslauga ir skatintų inovacijas. Atlikus pirminę analizę ir įvertinus besikeičiančius mokėjimų įpročius, buvo nustatytos keturios sritys, kuriose skaitmeninis euras galėtų būti aktyviai naudojamas kaip mokėjimo priemonė: atsiskaitymai fizinėse prekybos vietose, el. parduotuvėse, tarpusavio pervedimai ir valstybės mokėjimai. 2021 m. prasidėjęs skaitmeninio euro projekto tiriamasis etapas tęsis iki 2023 m. rudens ir visi jo darbai sudarys pagrindą Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiajai tarybai 2023 m. rudenį priimti sprendimą dėl galimo skaitmeninio euro išleidimo.

Įvertinęs grynųjų pinigų prieinamumo lygį šalyje, Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos jį gerinti, nes grynieji pinigai vis dar labai aktualūs visuomenei. 2021 m. Lietuvos bankas, Lietuvos bankų asociacija (LBA) ir finansų įstaigos pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje (toliau – Memorandumas). Juo susitarta dėl minimalių grynųjų pinigų pasiėmimo iš mokėjimo sąskaitų paslaugų prieinamumo kriterijų. 2022 m. pagal Memorandumą finansų įstaigos regionuose įrengė 100 naujų bankomatų, kuriais naudodamiesi gyventojai grynųjų pinigų gali pasiimti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iš savo kredito įstaigos bankomatų. Tai sudarė sąlygas regionų gyventojams grynuosius pinigus pasiekti greičiau ir patogiau: grynųjų pinigų prieinamumas pagerintas apie 250 tūkst. gyventojų 40 šalies savivaldybių. Alternatyvūs grynųjų pinigų pasiėmimo būdai prisideda prie grynųjų pinigų prieinamumo gerinimo, tačiau šiuo metu teikiamos paslaugos nėra lygiavertės bankomatų teikiamoms paslaugoms dažniausiai dėl ribojamos išgryninimo sumos, kainodaros ir papildomų sąlygų pasiimant lėšų. Lietuvos bankas savo ruožtu ir toliau stebės ir vertins grynųjų pinigų prieinamumo situaciją Lietuvoje, o prireikus imsis iniciatyvų finansinių paslaugų ir atsiskaitymo priemonių prieinamumui užtikrinti.

Momentinių mokėjimų paslaugos populiarumas tiek Lietuvos banko CENTROlink mokėjimo sistemoje, tiek Lietuvoje nuolat didėja. Bendras momentinių mokėjimų skaičius CENTROlink sistemoje 2022 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2021 m. pirmuoju pusmečiu, išaugo du kartus. Lietuvos MPT įvykdomų momentinių mokėjimų dalis 2022 m. pirmąjį pusmetį svyravo nuo 54 iki 61 proc. visų SEPA mokėjimų. Lietuvos banko mokėjimo sistemoje CENTROlink atlikti du svarbūs sistemos modernizavimo darbai – tai sudarys sąlygas CENTROlink besinaudojantiems MPT pasiekti daugiau momentinių mokėjimų paslaugas siūlančių MPT visoje Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir leis dažniau vykdyti SEPA mokėjimų tarpuskaitas (kliringą). Prie momentinių mokėjimų plėtros prisideda ir Lietuvos banko teikiama pakaitinių identifikatorių paieškos paslauga (angl. Proxy Lookup Service, PLS). Ji leidžia inicijuoti mokėjimus pagal lėšų gavėjo mobiliojo telefono numerį. CENTROlink operatorius, siekdamas užtikrinti mokėjimo sistemos patikimumą, savo iniciatyva taiko priemones pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo (PPTF) rizikai valdyti. Prie CENTROlink prisijungusių MPT PPTF rizika vertinama nuolat ir tai yra tęstinis procesas.

Valstybių, įskaitant Lietuvą, atsiskaitymų negrynaisiais pinigais infrastruktūros patikimumo svarbą ypač išryškino prasidėjęs karas Ukrainoje. Prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, tapo aišku, kad mokėjimai negrynaisiais pinigais yra vienas saugiausių ir patikimiausių atsiskaitymo būdų gyventojams, valstybei ir verslui, todėl buvo dedamos pastangos užtikrinti, kad tokie mokėjimai nebūtų apriboti – užtikrintas sklandus Ukrainos centrinio banko valdomos mokėjimų sistemos SEP veikimas, prekybos vietos toliau priėmė atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, buvo išplėstos galimybės pasiimti grynųjų pinigų ne tik iš bankomatų, tačiau ir prekybos vietose (angl. cash-back), pabėgėliai užsienio šalyse galėjo atsiskaityti tarptautinių mokėjimo schemų mokėjimo kortelėmis ir pasiimti grynųjų pinigų iš bankomatų.

Pastaruoju metu didžiausias pavojus finansų ir mokėjimų infrastruktūrai buvo siejamas su kibernetinėmis grėsmėmis – daug priemonių yra nukreiptos į apsisaugojimą nuo jų. Karas Ukrainoje parodė, kad ne mažiau aktualus yra ir fizinis finansų infrastruktūros saugumas bei kliento ir banko ryšio bei ryšio tarp infrastruktūrų užtikrinimas. Pažymėtina, kad Lietuvoje įsteigtos finansų rinkos infrastruktūros yra gerai pasirengusios veikti ekstremaliomis sąlygomis, o Lietuvos bankas kartu su pagrindiniais rinkos dalyviais, atsižvelgdami į kitų šalių realią patirtį, ėmėsi papildomų priemonių ir veiksmų, kurie padės sustiprinti Lietuvos finansų infrastruktūros atsparumą ekstremaliems įvykiams.

---

1.Mokėjimo paslaugų naudojimas Lietuvoje

2021 m., palyginti su 2020 m., naudojantis Lietuvos MPT paslaugomis atliktų mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų skaičius išaugo bene dvigubai – daugiausia dėl užsienio valstybėse gyvenančių klientų vykdomų operacijų šalyse, kuriose jie gyvena. 2021 m. naudojantis Lietuvos MPT paslaugomis buvo inicijuota 1,62 mlrd. mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų, jų vertė – 436,8 mlrd. Eur (žr. 1 lentelę). Pagal mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų skaičių 46 proc. (2020 m. – 78 %) mokėjimo operacijų buvo vietinės, t. y. operacijos tarp mokėtojo ir gavėjo, kurių abiejų MPT įsisteigę Lietuvoje, 54 proc. (2020 m. – 22 %) – tarptautinės. Lietuvos MPT įvykdytų tarptautinių mokėjimo operacijų skaičiaus ir vertės spartų augimą daugiausia nulėmė įvykęs „Brexitas“, kuris paskatino dalį Europos Sąjungoje (ES) reziduojančių Jungtinės Karalystės MPT klientų sąskaitų, mokėjimo kortelių ir mokėjimo operacijų perkelti pas Lietuvoje registruotus MPT. Tai rodo ir nuo 2020 m. vidurio sparčiai išaugęs el. pinigų sąskaitų skaičiaus pokytis bei išduotų mokėjimo kortelių skaičius. 2021 m. pabaigoje, palyginti su 2019 m. pabaiga, el. pinigų sąskaitų skaičius padidėjo 9,4, o visas mokėjimo sąskaitų skaičius – 3,2 karto. 2021 m., palyginti su 2019 m. pabaiga, mokėjimo kortelių skaičius padidėjo 9,5 karto, 2021 m. pabaigoje jų buvo išleista 30,7 mln., o 2019 m. pabaigoje – 3,2 mln. Nors užsienio valstybėse gyvenančių klientų operacijos atliekamos naudojantis Lietuvos MPT paslaugomis, faktiškai jos vyksta užsienio valstybėse.

Mokėjimo paslaugos	Operacijų skaičius			Operacijų vertė
	mln. vnt.		pokytis, proc.	mlrd. Eur		pokytis, proc.
	2020	2021		2020	2021
Visi mokėjimai, atlikti per MPT	817,8	1 620,1	98,1	352,6	436,8	23,9
Kredito pervedimai	231,7	313,3	35,2	338,7	404,1	19,3
Mokėjimai kortelėmis	519,7	1 234,3	137,5	10,5	28,8	174,4
Tiesioginis debetas	10,2	17,6	72,9	0,2	0,5	128,5
Kitos mokėjimo paslaugos	56,2	54,9	–2,5	3,2	3,4	9,3

Tarp Lietuvos MPT įvykdytų mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų dominavo mokėjimai kortelėmis ir kredito pervedimai. 2021 m., palyginti su 2020 m., atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis operacijų skaičius išaugo 2,4 karto ir sudarė 76 proc. (2020 m. – 63,5 %) visų mokėjimo operacijų. Kredito pervedimų skaičius padidėjo 35,2 proc. ir 2021 m. sudarė 19,3 proc. visų operacijų (2020 m. – 28,3 %). Lietuvos MPT įvykdytų kitų mokėjimo paslaugų operacijų skaičius sumažėjo 2,5 proc. ir sudarė 3,4 proc. visų operacijų, o tiesioginio debeto operacijų skaičius padidėjo 73 proc. ir sudarė 0,3 proc. rinkos, visos tiesioginio debeto operacijos buvo tarptautinės.

Mokėjimo paslaugos	Operacijų skaičius			Operacijų vertė
	mln. vnt.		pokytis, proc.	mlrd. Eur		pokytis, proc.
	2020	2021		2020	2021
Visi per MPT atlikti mokėjimai	637,9	738,0	15,7	282,9	311,2	10,0
Kredito pervedimai	218,1	259,6	19,0	273,5	299,3	9,4
Mokėjimai kortelėmis	367,5	425,6	15,8	6,7	9,0	33,4
Kitos mokėjimo paslaugos	52,3	52,7	0,8	2,7	2,9	6,8

Mokėjimų negrynaisiais pinigais naudojimas vietiniams atsiskaitymams ir toliau stabiliai didėja, o 2021 m. augimas buvo sparčiausias per penkerius metus. Būtent vietinės mokėjimo operacijos, t. y. mokėjimo operacijos, įvykdytos tarp Lietuvos MPT klientų, tiksliausiai atspindi Lietuvos gyventojų ir įmonių mokėjimo įpročius ir mokėjimo paslaugų naudojimą. 2021 m., palyginti su 2020 m., visų vietinių mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičius padidėjo 15,7 proc. (žr. 1 pav.), šių operacijų atlikta 738 mln. vnt., o jų vertė sudarė 311,2 mlrd. Eur. Sparčiausiai augo kredito pervedimų naudojimas: 2021 m., palyginti su 2020 m., kredito pervedimų skaičius padidėjo 19 proc. ir sudarė 259,6 mln. vnt. Tam įtakos turėjo momentinių mokėjimų sklaida Lietuvoje. Taip pat didėjo mokėjimo kortelių naudojimas atsiskaitymams – vietinių mokėjimų kortelėmis atlikta 425,6 mln., jų skaičius paaugo 15,8 proc.

Dalintis:

Dalintis:

Didžiausią dalį tarp vietinių mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų užima mokėjimai kortelėmis, jų dalis rinkoje stabili. 2021 m. tarp visų vietinių mokėjimo operacijų, atliktų Lietuvoje, mokėjimai kortelėmis sudarė 57,7, kredito pervedimai – 35,2, o kitos mokėjimo paslaugos – 7,1 proc. operacijų skaičiaus (žr. 3 pav.). Nagrinėjant vietinių mokėjimo operacijų vertę, kredito pervedimų vertė apima beveik visą rinką, t. y. 96,2 proc. visų operacijų vertės. Kredito pervedimai yra viena pagrindinių įmonių atsiskaitymams naudojamų paslaugų, todėl jų vertė yra didelė.

Dalintis:

Pagrindiniai MPT Lietuvos gyventojams bei įmonėms ir toliau yra bankai, tačiau ne bankų rinkos dalis stabiliai didėja. Įvertinus visas Lietuvos MPT Lietuvos gyventojams ir įmonėms suteiktas mokėjimo paslaugas, kurios apima kredito pervedimus, tiesioginį debetą, mokėjimus kortelėmis, mokėjimus el. pinigais ir kitas mokėjimo paslaugas, 2021 m. bankų klientai atliko 80,8 proc. (2020 m. – 83,8 %), EPĮ ir MĮ klientai – 19 proc. (2020 m. – 15,9 %), o KU klientai – 0,2 proc. (2020 m. – 0,2 %) visų mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų (žr. 4 pav.). Bankuose Lietuvos gyventojų ir įmonių inicijuotos operacijos sudarė 91,1 proc. visų per Lietuvos MPT atliktų mokėjimo operacijų vertės. Nors bendras atliktų operacijų skaičius ir vertė augo tarp visų MPT, bankų, teikiant visas mokėjimų negrynaisiais pinigais paslaugas Lietuvoje, rinkos dalis sumažėjo: 2021 m., palyginti su 2019 m., jų rinkos dalis pagal skaičių sumažėjo 7,7 proc. punkto, tiek pat padidėjo ne bankų rinkos dalis.

Dalintis:

Teikiant daugiausia naudojamas mokėjimo paslaugas Lietuvos gyventojams ir įmonėms, dominuoja bankai, o ne bankai visiškai perėmė mažiau naudojamas specifines mokėjimo paslaugas. 2021 m. kredito pervedimai sudarė 30,4 proc. visų mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų, iš jų 27,8 proc. punkto atliko bankai, ir 2,6 proc. punkto – EPĮ ir MĮ (žr. 5 pav.). Pastarųjų dalis, palyginti su 2021 m., šiek tiek padidėjo – 1 proc. punktu. Iš mokėjimų kortelėmis rinkos dalies (55 %) 53 proc. punktus sudarė bankų ir 2 proc. punktus – ne bankų dalis. Ne bankai buvo pagrindiniai MPT siūlant mokėjimų el. pinigais paslaugas, kurios dažnai tampa alternatyva kredito pervedimams, taip pat ir kitas mokėjimo paslaugas, kurių dauguma yra pinigų perlaidos, naudojamos sumokėti už komunalines ar kitas paslaugas, bei tiesioginį debetą. Pažymėtina, kad tiesioginis debetas Lietuvoje teikiamas kitų šalių įmonėms ir gyventojams. 2021 m. mokėjimų el. pinigais rinkos dalis padidėjo nuo 3,5 proc. (2020 m.) iki 6,6 proc. (2021 m.). Kitų mokėjimo paslaugų rinkos dalis šiek tiek sumažėjo ir 2021 m. sudarė 6 proc.

Dalintis:

2021 m., mažėjant fizinių ribojimų dėl pandemijos Lietuvoje, grynųjų pinigų pasiėmimo operacijų skaičius ir vertė tebebuvo mažesni nei ikipandeminiais 2019 m. Naudojantis Lietuvoje išleistomis mokėjimo kortelėmis 2021 m. atlikta 43,3 mln. grynųjų pinigų pasiėmimo operacijų Lietuvoje – 42,1 mln. grynųjų pinigų pasiėmimo operacijų iš Lietuvoje esančių bankomatų ir 1,2 mln. grynųjų pinigų pasiėmimo operacijų prekybos ir paslaugų vietose, turinčiose mokėjimo kortelių skaitytuvus (žr. 6 pav.). Pasiimtų grynųjų pinigų vertė 2021 m. sudarė 8,9 mlrd. Eur. 2021 m., palyginti su ikipandeminiais 2019 m., grynųjų pinigų pasiėmimo operacijų skaičius sumažėjo 25, o vertė – beveik 8 proc. Palyginti su 2020 m., 2021 m. grynųjų pinigų pasiėmimo operacijų atlikta beveik 8 proc. mažiau, o išgrynintų pinigų vertė padidėjo 1 proc. Bankomatai buvo pagrindinė vieta pasiimti grynųjų pinigų: 2020 ir 2021 m. atlikta 97,2, o 2019 m. – 96,5 proc. visų grynųjų pinigų pasiėmimo iš bankomatų operacijų.

Dalintis:

Mokėjimo kortelių naudojimas atsiskaitymams, o ne grynųjų pinigų pasiėmimui, auga – 2021 m. mokėjimo kortelės pradėtos dažniau naudoti atsiskaitymams, o ne grynųjų pinigų pasiėmimui. 2021 m. pirmą kartą daugiau nei pusė pinigų vertės panaudojus mokėjimo kortelę, išduotą Lietuvos gyventojams ir įmonėms, išleidžiama atsiskaitant, o ne pasiimama grynaisiais pinigais. Atsiskaitymų mokėjimo kortele dalis kiekvienais metais didėjo, o 2021 m., palyginti su 2020 m., išaugo daugiausia – net 5,6 proc. punkto (iki 53,2 %). 2021 m., palyginti su, ikipandeminiais 2019 m., mokėjimo kortele išleidžiamos vertės dalis išaugo 9,1 proc. punkto (žr. 7 pav.).

Dalintis:

Lietuvos gyventojai ir įmonės vis daugiau naudojasi el. prekybos mokėjimais. Visų Lietuvos gyventojų ir įmonių inicijuotų el. prekybos operacijų skaičius 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 43,8 proc. (2020 m. – 24,5), o vertė – 40,4 proc. (2020 m. – 52,5 %). El. prekybos mokėjimus Lietuvoje daugiausia sudaro dvi dalys –specializuoti kredito pervedimai („Bank link“ ir mokėjimo inicijavimo paslaugos) ir atsiskaitymai kortele internetu. 2021 m. Lietuvos gyventojų ir įmonių atliktos „Bank link“ ir mokėjimo inicijavimo paslaugų operacijos sudarė 13,7 proc. visų kredito pervedimų skaičiaus (2020 m. – 14,1 %), o mokėjimų kortelėmis internetu operacijos – 7,3 proc. mokėjimų kortelėmis skaičiaus (2020 m. – 4,6 %).

Iki šiol el. prekyboje Lietuvos gyventojai ir įmonės dažniau naudojosi „Bank link“ ir mokėjimo inicijavimo paslaugomis, tačiau 2021 m. nuotoliniai mokėjimai kortelėmis buvo pradėti naudoti tiek pat dažnai. Lietuvos gyventojų ir įmonių per Lietuvos MPT atliktų vietinių ir tarptautinių mokėjimų kortelėmis internetu skaičius 2021 m. išaugo daugiausia – net 85,5, o „Bank link“ ir mokėjimo inicijavimo paslaugų skaičius – 18 proc. 2021 m. nuotoliniai mokėjimai kortelėmis tiek pagal skaičių, tiek pagal vertę tapo Lietuvos gyventojų ir įmonių vienodai naudojama paslauga el. prekyboje ir sudarė 49,2 proc. el. prekybos atsiskaitymų rinkos pagal skaičių (žr. 8 pav.).

Dalintis:

---

2.Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais smulkiojo verslo įmonėse

(įmonių, priimančių atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, dalis, proc.)

Dalintis:

Savarankiškai dirbantys fiziniai asmenys, palyginti su smulkiojo verslo atstovais – įmonėmis, daug rečiau sudaro galimybę atsiskaityti kortele. Galimybę atsiskaityti mokėjimo kortele sudaro 17 proc. apklaustų savarankiškai dirbančių asmenų. Išsiskiria tik mažmeninės prekybos sektorius – apie pusę asmenų sudaro galimybę atsiskaityti mokėjimo kortele, kitose srityse ši dalis yra menka ir nesiekia vidutinės savarankiškai dirbančių asmenų dalies. Tačiau galimybę atsiskaityti pavedimu, kaip ir įmonių atveju, sudaro gana didelė dalis savarankiškai dirbančių asmenų (50–90 % skirtinguose sektoriuose). Daugiau nei pusę pajamų negrynaisiais pinigais gauna 45 proc. apklaustų savarankiškai dirbančių asmenų, o 14 proc. asmenų nurodė, kad visas pajamas gauna grynaisiais pinigais.

Didelė dalis smulkiojo verslo atstovų nurodo, kad atsiskaitymų kortelėmis nepriima, nes klientai neišreiškia tokio poreikio, taip pat verslininkų netenkina paslaugos kaina. Kad jų klientai nesiteiravo tokios galimybės, nurodė 38 proc. juridinių asmenų ir 21 proc. savarankiškai dirbančių asmenų. Trečdalis įmonių ir ketvirtadalis fizinių asmenų nurodė, kad jų netenkina paslaugos kaina. Šios nuostatos pasikartoja ir klausiant apie tai, kas verslininkus paskatintų įsidiegti šį būdą – daugiausia verslininkų nurodo didėjantį klientų, pageidaujančių atsiskaityti mokėjimo kortele, skaičių (23 %) ir patraukli atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis priėmimo paslaugų kainodara (28 %), taip pat nemaža dalis nurodė, kad būtų aktualu laikinai nemokamai išbandyti paslaugą (18 %).

Lietuvos banko vertinimu, verslininkų požiūrį į atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priėmimą galėtų pakeisti ir nuo 2022 m. įsigaliojęs reikalavimas darbo užmokestį pervesti į sąskaitas. Apklausoje 19 proc. įmonių nurodė, kad šis reikalavimas juos paveikė neigiamai. Pagrindiniai nurodomi neigiami aspektai – padidėjusios išlaidos, nepatenkinti darbuotojai (nes neturi pasirinkimo, kaip gauti atlyginimą), apsunkintas įmonės darbas (daugiausia dėl poreikio dažniau inkasuoti grynuosius pinigus). Vertintina, kad grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitą poreikis sumažėtų, jei gyventojai dažniau atsiskaitytų mokėjimo kortelėmis ir daugiau įmonių sudarytų sąlygas atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Kad reikalavimas pervesti darbo užmokestį į sąskaitą jų niekaip nepaveikė, nurodė 75 proc. įmonių – tikėtina, kad jau iki reikalavimo įsigaliojimo atlyginimas darbuotojams buvo pervedamas į sąskaitą.

Įvairios priemonės, pavyzdžiui, laikinas atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis priėmimo išlaidų kompensavimas arba nustatytas privalomas reikalavimas verslininkams priimti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, galėtų prisidėti prie spartesnio atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priėmimo sprendimų diegimo smulkiajame versle. Prekybos ir paslaugų vietose atsiskaitymui pirkimo metu dabar yra prieinamas atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis būdas. Pavedimai tinkami ne visose situacijose, pavyzdžiui, pavedimai patogu, kai susimokama iš anksto arba pardavėjas gali tam tikrą laiką atidėti mokėjimą. Paplitusius momentinius mokėjimus, kuriuos galima inicijuoti išmaniaisiais telefonais, galima panaudoti ir grožio bei medicinines paslaugas teikiančiose įmonėse. Paskatos daugiausia reikalingos dėl kortelių skaitytuvų diegimo, nes jų neturintys prekybininkai ir paslaugų tiekėjai dažnai nurodo su kaina susijusias priežastis nepriimti atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Taigi, smulkiųjų verslininkų dalinis ir laikinas atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis priėmimo išlaidų kompensavimas galėtų prisidėti prie el. atsiskaitymų plėtros.

Dalis verslininkų teigia, kad kompensacijos juos paskatintų pradėti priimti atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, tačiau privalomas reikalavimas priimti el. atsiskaitymus vertinamas prieštaringai. Viena iš galimybių paskatinti – kurį laiką kompensuoti mokėjimo kortelių priėmimo išlaidas. Į klausimą, ar pradėtų priimti atsiskaitymus mokėjimo kortele, jei pirmus metus būtų kompensuojamos visos su mokėjimo kortelių priėmimu susijusios išlaidos, 15 proc. atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis kol kas nepriimančių įmonių ir 17 proc. savarankiškai dirbančiųjų atsakė, kad taip. Dar apie 30 proc. įmonių ir savarankiškai dirbančiųjų tokią galimybę svarstytų. Kita alternatyva – nustatyti, kad visi prekybininkai (išskyrus pačius mažiausius) privalo sudaryti galimybę atsiskaityti mokėjimo kortele, o palengvinant naštą – pirmus metus kompensuoti išlaidas. Ši alternatyva vertinama prieštaringai: 44 proc. juridinių asmenų ir 48 proc. savarankiškai dirbančių asmenų tokią schemą vertintų palankiai, tačiau 26 proc. smulkiojo verslo įmonių ir 15 proc. savarankiškai dirbančiųjų vertintų neigiamai. Neigiamai tokią schemą vertinantys verslininkai nurodo, kad netenkintų „privalomumo“ elementas ir siekis mažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, taip pat tai, kad po metų reiktų pradėti mokėti už paslaugas.

---

3.Sukčiavimų prevencija

Dalintis:

Pastaruoju metu vienas iš labiausiai paplitusių sukčiavimo būdų Lietuvoje – SMS žinučių su aktyviomis nuorodomis į suklastotas komercinių bankų interneto svetaines siuntimas. Remiantis Lietuvos banko gaunamais mokėjimo paslaugų vartotojų skundais, SMS žinutės siunčiamos vieno iš komercinių bankų vardu, dažniausiai įspėjant vartotoją apie neva įtartinus veiksmus jo sąskaitoje, būtinybę atnaujinti interneto banko paskyrą, užkirsti kelią paskyros praradimui ir pan. Paspaudę žinutėje pateiktą nuorodą, vartotojai patenka į suklastotą atitinkamo banko interneto svetainę, kurioje suveda savo prisijungimo prie interneto banko ir asmens duomenis. Vartotojų budrumą neretai sumažina tai, kad kartais tokios žinutės patenka į bendrą kitų iš banko gautų žinučių srautą, o pačios fiktyvios bankų interneto svetainės atrodo taip pat kaip tikros bankų interneto svetainės ir pastebėti svetainių ar nuorodų pavadinimų (svetainių interneto adresų) skirtumus reikia didelio atidumo. Dažnai vartotojai ne tik sudaro galimybę sukčiams nusavinti jų prisijungimo prie interneto banko ir asmens duomenis suvesdami juos fiktyvioje interneto banko svetainėje, bet ir, gavę užklausas į savo telefone įdiegtas programėles „Smart-ID“, patvirtina sukčių veiksmus suvesdami PIN kodus. Taip įvykdomi vartotojų ginčijami mokėjimai, o kartais netgi vartotojų vardu yra sukuriama nauja programėlės „Smart-ID“ paskyra trečiųjų asmenų (sukčių) kontroliuojamame įrenginyje.

Be to, paplitęs sukčiavimo būdas, kai pašto siuntų bendrovių vardu vartotojams yra siunčiamos žinutės apie neva paštomato valdytojo gautą apmokėjimą už vartotojo parduodamą prekę, kurią nori įsigyti tariamas pirkėjas. Tokiais atvejais vartotojo kontaktai yra gaunami iš internetinių skelbimų portalų, prekybos ar mainų platformų, kuriose atitinkamas vartotojas įkelia skelbimą apie parduodamą (mainomą) prekę. Tam, kad lėšos neva patektų į vartotojo sąskaitą, prašoma paspausti SMS arba mobiliosios pokalbių programėlės žinutėje pateikiamą nuorodą ir fiktyvioje pašto siuntų bendrovės svetainėje suvesti vartotojo asmens bei mokėjimo kortelės duomenis. Kaip ir sukčiavimo komercinių bankų vardu atvejais, gavę neva pašto siuntų bendrovių žinutes, vartotojai dažnai ne tik suveda pirmiau minėtus savo asmens ir mokėjimo priemonių (mokėjimo kortelių) personalizuotus saugumo duomenis fiktyvioje interneto svetainėje, bet ir, gavę užklausas į savo telefone įdiegtas programėles „Smart-ID“, suveda PIN kodus. Taip įvyksta vartotojų ginčijami mokėjimai.

Lietuvos banko pastebimos problemos sukčiavimų prevencijos srityje yra susijusios ir su vartotojų švietimo bei informacijos trūkumu, taip pat vartotojų neatidumu. Dažnai vartotojai skuba greitai atlikti žinutėse pateiktus nurodymus neįsigilindami į atliekamų veiksmų prasmę – vartotojai neperskaito pačios programėlės „Smart-ID“ užklausos, prašančios suvesti PIN1 ar (ir) PIN2 kodus, pranešimo teksto, kuris neretai tiksliai nusako prašymo suvesti PIN kodus tikslą. Taip, nesuprasdami savo atliekamų veiksmų prasmės, vartotojai patvirtina po to ginčijamus mokėjimus ar netgi kartais ir naujos programėlės „Smart-ID“ paskyros jų vardu sukūrimą jau trečiųjų asmenų (sukčių) kontroliuojamame įrenginyje. Dažnam vartotojui taip pat trūksta žinių apie naudojamas mokėjimo priemones ir jų saugumo užtikrinimą (pvz., pasitaiko atvejų, kai vartotojai nežino, kas yra mokėjimo kortelės CVC kodas ir kodėl jo nereikėtų atskleisti tretiesiems asmenims). Lietuvos banko turima informacija rodo, kad sukčiai savo pastangas kreipia ne į mokėjimo priemonės techninio pobūdžio „nulaužimą“, bet į vartotoją, ir tam taiko įvairias elgesio manipuliavimo technikas.

Daugeliu atvejų MPT laiko vartotojus atsakingais dėl mokėjimo operacijų, įvykdytų susidūrus su sukčiavimu, ir nemato pagrindo kompensuoti patirtų nuostolių. Skundų ir ginčų nagrinėjimo patirtis rodo, kad MPT savo atsakomybės dėl vartotojų ginčijamų mokėjimo operacijų nebuvimą grindžia aplinkybe, kad tokios, t. y. dėl sukčiavimo įvykdytos ir vėliau vartotojų ginčijamos, mokėjimo operacijos laikytinos tinkamai autorizuotomis, nevertinant jų inicijavimo ir įvykdymo individualių aplinkybių. MPT tokias mokėjimo operacijas pripažįsta neautorizuotomis, neginčydami vartotojų nurodytos aplinkybės, kad jie jų neinicijavo ir patvirtinti savo valia nesiekė, tačiau vertina, kad vartotojai veikia (atskleidžia savo mokėjimo priemonių personalizuotus saugumo duomenis, patvirtina mokėjimus) labai neatsargiai, todėl MPT nėra laikytini atsakingais dėl vartotojų, veikusių itin aplaidžiai, patirtų nuostolių.

Atsižvelgęs į sukčiavimų problemos aktualumą, Lietuvos bankas į strateginį planą įtraukė kryptį – didinti vartotojų ir finansų rinkos dalyvių atsparumą sukčiavimui. Šios strateginės krypties siekiamas pokytis – didėjantis vartotojų finansinis raštingumas saugiai naudotis mokėjimo paslaugomis el. erdvėje, taip pat didėjantis rinkos dalyvių sąmoningumas, o kartu ir poreikis teikti prioritetą sukčiavimo prevencijos sričiai, investuojant tiek į vartotojų švietimo iniciatyvas, tiek į tobulesnes mokėjimų operacijų autorizavimo ir stebėsenos priemones. Jos tikslams pasiekti numatoma pasitelkti tiek vartotojams skirtas komunikacines priemones (pvz., organizuojant veiksmingas ir įtraukiančias informavimo kampanijas), tiek ir suformuluoti pasiūlymus finansų rinkos dalyviams dėl konkrečių, geriausią rinkos praktiką atitinkančių priemonių, skirtų sukčiavimo prevencijai, taip pat tarpinstituciniam bendradarbiavimui skatinti, kad sukčiavimų prevencijai skirtos priemonės ir iniciatyvos būtų veiksmingai įgyvendintos ir pritaikytos rinkoje.

Be šių kovos su sukčiavimais priemonių, svarstytinas ir didesnis nuostolių dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų kompensavimas vartotojams. Yra šalių, kurios, susidurdamos su dideliu sukčiavimų skaičiumi, kuria MPT finansuojamus fondus, skirtus sukčiavimo aukoms kompensuoti prarastas lėšas. Tokia priemonė padeda palaikyti visuomenės pasitikėjimą skaitmeninėje erdvėje teikiamomis mokėjimo paslaugomis ir pačių MPT veikla. Todėl tikslinga kelti klausimą dėl galimybių kompensuoti neautorizuotų mokėjimo operacijų, įvykdytų dėl sukčiavimo atakų, sumas vartotojams net ir tais atvejais, kai teisės aktai to nenumato. Šiuo atveju kiekvieną situaciją reikėtų vertinti individualiai. Diskutuotinas ir galimas nuostolių dalijimosi variantas, kuris taip pat palaikytų paskatas vartotojams būti apdairiems.

Atsižvelgiant į tai, kad sukčiavimas yra kompleksinė ir nuolat besikeičianti problema, siekiant veiksmingai ją spręsti, būtinas ne tik glaudus kompetentingų institucijų ir rinkos dalyvių bendradarbiavimas, bet ir toliaregiškas požiūris. Dažniausiai su sukčiavimo problema ir keliamais iššūkiais kovojama retrospektyviai, t. y. iš esmės labiau reaguojant į jau įvykusią ar vykstančią sukčiavimo ataką, post factum duomenų analizę. Veiksmingai sukčiavimų prevencijai yra labai svarbus operatyvus reagavimas į realiu laiku vykstančias atakas ir visuotinas bei suderintas numatytų priemonių taikymas. Pavyzdžiui, vienam rinkos dalyviui pasidalijus informacija apie sukčiavimo veiklą, kiti nedelsdami imasi adekvačių priemonių užkirsti kelią tokio sukčiavimo tolesniam pasireiškimui. Be to, įvairių prevencinių priemonių sistema turi būti dinamiška, apimanti įvairias sritis ir gebanti numatyti galimas vietas sukčiavimams pasireikšti, atitinkamai prisitaikyti ir nukreipti pastangas reikiama kryptimi.

Didėjantis sukčiavimų mastas yra aktuali problema visoje ES, todėl viena iš EK pasiūlytų veiklos krypčių yra vartotojų apsaugos stiprinimas. EK šią sritį išskyrė 2020 m. paskelbtoje Mažmeninių mokėjimų strategijoje. Vartotojų apsaugos stiprinimo priemonę EK įtraukė į pasiūlymą dėl ES teisės akto dėl momentinių mokėjimų. EK pateiktame projekte numatyta, kad momentinius mokėjimus teikiantys MPT taip pat turės teikti savo klientams tikrinimo, ar mokėtojo nurodytas gavėjo sąskaitos numeris atitinka nurodytą gavėjo vardą arba pavadinimą, paslaugą. Ši paslauga padės apsaugoti MPT klientus nuo lėšų pervedimo sukčiams, kurie apsimeta kliento žinomais asmenimis ar įmonėmis ir nurodo savo sąskaitas. MPT galės teikti šią paslaugą vykdydami ne tik momentinius, bet ir kitus mokėjimus į sąskaitas ES.

---

4.Skaitmeninis euras

Įpusėjo skaitmeninio euro projekto tiriamasis etapas, kurio metu priimti pirmi sprendimai dėl galimų skaitmeninio euro savybių. Nuo 2021 m. spalio mėn. skaitmeninio euro projekto tiriamojo etapo pradžios Eurosistemoje vyksta įvairiapusiška veikla: suformuota projekto komanda, sudarytos suinteresuotųjų šalių darbo grupės, inicijuoti teminiai susitikimai su rinkos profesionalais, atrinktos finansų įstaigos prototipui sukurti, atliekami analizė ir visuomenės tyrimai, bendradarbiaujama su EK, kuri rengia siūlymą dėl skaitmeninio euro reglamentavimo. Visa tai sudarys pagrindą ECB valdančiajai tarybai 2023 m. rudenį priimti sprendimą dėl galimo skaitmeninio euro išleidimo. Jeigu skaitmeninis euras būtų išleidžiamas, jis nepakeis, o papildys grynuosius pinigus.

Dalintis:

Skaitmeninio euro projekte išgryninti pagrindiniai tikslai ir skaitmeninio euro dizaino galimybės. Vienas iš pagrindinių tikslų – išsaugoti centrinio banko pinigų, kaip mokėjimų sistemos piniginio sverto, vaidmenį. Šiuo metu vieninteliai visuomenei prieinami centrinio banko pinigai yra grynieji pinigai ir skaitmeniniame amžiuje jie tampa vis mažiau patrauklūs mokėjimams. Dėl to skaitmeninis euras būtų centrinio banko teikiama el. atsiskaitymo priemonė ir taip išsaugotų centrinio banko pinigų, kaip mokėjimų rinkos stabilizatoriaus, vaidmenį. Istoriškai hibridinė mokėjimų rinkos struktūra visuomet veikdavo gerai – centrinis bankas suteikia pinigų bazę (centrinio banko indėlius bankams) ir grynuosius pinigus visuomenei, o bankai suteikia klientams mokėjimo priemones (pvz., mokėjimo korteles) atsiskaitymams pinigais banko sąskaitoje. Esminis hibridinės struktūros elementas yra galimybė piliečiams bet kada iškeisti privačius banko pinigus (indėlius) į centrinio banko pinigus (grynuosius pinigus), taip išlaikant abipusį pasitikėjimą institucijomis bei valiuta ir palaikant finansinį stabilumą. Tačiau keičiantis mokėjimų įpročiams, kinta ir mokėjimų rinkos balansas – atsiranda vis daugiau įvairių atsiskaitymo priemonių (pvz., skaitmeninių valiutų), naujų MPT (pvz., didžiosios technologijų įmonės), mažėja grynųjų pinigų patrauklumas. Skaitmeninė centrinio banko valiuta galėtų subalansuoti mokėjimų rinkos veikimo modelį.

Mokėjimai skaitmeniniais eurais būtų viešoji paslauga ir skatintų inovacijas. Mažėjant grynųjų pinigų naudojimui mokėjimams, skaitmeninis euras būtų visuomenei prieinama atsiskaitymų centrinio banko pinigais paslauga. Tokia paslauga būtų prieinama visoje Eurosistemoje, didintų mokėjimų ir ekonominį ES efektyvumą. Skaitmeninis euras galėtų pagerinti mokėjimų ir kitų papildomų paslaugų prieinamumą, todėl finansų įstaigos, kaip tarpininkai, galėtų siūlyti inovatyvius sprendimus visai euro zonai, taip pat ir mažesnės įstaigos galėtų pasinaudoti šia platforma teikdamos pažangias paslaugas už konkurencingą kainą. Viena iš centrinių bankų misijų yra saugoti pinigų ir mokėjimų sistemos vientisumą piliečių labui, o skaitmeninis euras, kaip nauja atsiskaitymo priemonė, galėtų prisidėti prie šios misijos ir kurti vertę ekonomikai bei visuomenei.

Skaitmeninio euro sėkmė priklausys nuo to, ar jis bus naudojamas kasdieniame gyvenime. Atlikus pirminę analizę ir įvertinus besikeičiančius mokėjimų įpročius, buvo nustatytos keturios sritys, kuriose skaitmeninis euras galėtų būti aktyviai naudojamas kaip mokėjimo priemonė: atsiskaitymai fizinėse prekybos vietose, el. parduotuvėse, tarpusavio pervedimai ir valstybės mokėjimai. Apklausus piliečius ir įmones, paaiškėjo keletas savybių, kurios būtų vertingos ir prisidėtų prie skaitmeninio euro paplitimo. Apklaustieji teigia, kad vertingiausios skaitmeninio euro savybės būtų platus prekybininkų tinklas, kur priimtų skaitmeninį eurą, paprastas naudojimas, maža kaina, greitas atsiskaitymo procesas, vartotojų apsauga. Prekybininkams svarbu, kad ši mokėjimo priemonė būtų nebrangi, lengvai naudojama ir integruota su egzistuojančiomis sistemomis. Kita svarbi skaitmeninio euro savybė – privatumo apsauga. Naudotojams turėtų būti užtikrinta galimybė pasirinkti, kiek informacijos ir kokią jie nori atskleisti (laikantis galiojančių įstatymų). Labai svarbu yra užtikrinti finansinę įtrauktį, nes, be grynųjų pinigų, galimybės naudotis finansinėmis paslaugomis neatsidarius sąskaitos banke yra ribotos. Skaitmeninis euras užtikrintų, kad tie, kurie neturi banko sąskaitos arba yra mažiau finansiškai raštingi, turėtų galimybę nesudėtingai atlikti mokėjimus. Pasirinkus prioritetines naudojimo sritis ir atsižvelgus į vertingiausias dizaino savybes, skaitmeninis euras galėtų sėkmingai papildyti mokėjimo priemonių gretas.

Skaitmeninės centrinio banko valiutos tampa aktualesnės šiandieniame geopolitiniame kontekste. Šių metų vasario mėn. prasidėjusio karo Ukrainoje metu buvo taikomos ir finansinės sankcijos rusijai. Tuo metu pastebėtas sujudimas ir kriptoturto rinkoje, nes dalis mokėjimų buvo pradėti vykdyti per alternatyvias platformas. Mokėjimai buvo vykdomi ne tik galimai siekiant išvengti sankcijų ar suvaržymų išsigryninti pinigų, tačiau taip pat ir paremti Ukrainą ar pervesti lėšų artimiesiems. Kriptoturtas (pvz., bitkoinas) nėra tinkama mokėjimo priemonė, nes jo vertė smarkiai svyruoja. Šiemet kriptoturto rinka išgyvena krizę, vadinamą „kriptožiema“, nes kriptovaliutų vertė reikšmingai krito ir tebebuvo žemumose ilgą laiką. „Kriptožiemos“ metu kai kurios kriptovaliutos žlugo, kitos patirs ilgalaikius nuostolius dėl likvidumo netekimo. Centrinio banko skaitmeninės valiutos galėtų būti alternatyvi mokėjimo priemonė tokių krizių atveju, kai tradicinėse sistemose atsiranda trukdžių, mažėja pralaidumas dėl padidėjusio aktyvumo arba reikia greitai prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Elektroninė centrinio banko pinigų versija leistų užtikrinti prieinamumą visoms visuomenės grupėms, galėtų paspartinti valstybės išmokas gyventojams, palaikytų nepriklausomumą nuo privačių mokėjimo sistemų.

---

5.Grynųjų pinigų prieinamumas

Dalintis:

2022 m. pagal Memorandumą finansų įstaigų įgyvendinta grynųjų pinigų prieigos vietų tinklo plėtra Lietuvoje, sudarė sąlygas regionų gyventojams grynuosius pinigus pasiekti greičiau ir patogiau: grynųjų pinigų prieinamumas pagerintas apie 250 tūkst. gyventojų 40 šalies savivaldybių. Iki Memorandumo pasirašymo bankomatai veikė 91 vietovėje (daugiausia didesniuose miestuose), jį įgyvendinus bankomatais gali naudotis net 191 gyvenamosios vietovės gyventojai. Bankomatų plėtra orientuota į regionus – 100 naujų bankomatų įrengti gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena mažiau nei 4 000 gyventojų (iš jų didžiojoje dalyje – mažiau nei 2 000 gyventojų), ir kuriose niekada nebuvo bankomato. Iš naujų bankomatų gyventojai grynųjų pinigų gali pasiimti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iš savo kredito įstaigos bankomatų. Įgyvendinus Memorandumą, artimiausią bankomatą iki 10 km atstumu pasiekia 91, o iki 20 km atstumu – 99 proc. gyventojų, iki jo pasirašymo – atitinkamai 82 ir 95 proc. Ateityje bus vertinamas naujų grynųjų pinigų prieigos vietų efektyvumas ir atitiktis gyventojų lūkesčiams.

Po 2021 m. finansų įstaigų atliktų grynųjų pinigų infrastruktūros pakeitimų jų klientams grynųjų pinigų prieigos tinklas išsiplėtė. 2021 m. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (toliau – Luminor) bankomatų tinklą prijungus prie tinklo „Medus“, grynųjų pinigų prieinamumas pagerėjo Luminor ir LKU kredito unijų grupės klientams, kadangi užtikrinta galimybė sujungtų tinklų bankomatų paslaugomis naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip savo kredito įstaigos bankomatais. Po prisijungimo Luminor klientai gali naudotis bankomatais 1,1, LKU kredito unijų grupės klientai – 1,5 karto daugiau gyvenamųjų vietovių.

Alternatyvių grynųjų pinigų prieigos vietų tinklas Lietuvoje plačiai pasiskirstęs po visą šalies teritoriją ir prisideda prie grynųjų pinigų prieinamumo gerinimo, tačiau šiuo metu teikiamos paslaugos negali būti laikomos lygiavertėmis grynųjų pinigų pasiėmimo paslaugoms, teikiamoms per bankomatus. Kaip alternatyvą bankomatams, gyventojai turi galimybę, naudodamiesi mokėjimo kortele, pasiimti lėšų iš savo sąskaitos UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose (toliau – Perlo terminalai) ir prekybos vietų kasose, atsiskaitydami už pirkinius.

---

6. Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink

Mokėjimo sistemoje CENTROlink atlikti du svarbūs sistemos modernizavimo darbai – tai sudarys sąlygas CENTROlink besinaudojantiems MPT pasiekti daugiau momentinių mokėjimų paslaugas siūlančių MPT visoje EEE ir leis dažniau vykdyti SEPA mokėjimų tarpuskaitas (kliringą). 2021 m. gruodžio mėn. CENTROlink sistemoje atlikus technologinius pakeitimus ir prisijungus prie TARGET momentinių mokėjimų atsiskaitymo platformos (angl. TARGET Instant Payment Settlement, TIPS), išplėstas momentinių mokėjimų paslaugos pasiekiamumas ir šiuo metu per Lietuvos banko mažmeninių mokėjimų sistemą galima pasiekti daugiau momentinių mokėjimų paslaugas siūlančių MPT visoje EEE. 2022 m. CENTROlink sistema parengta europinės mažmeninių mokėjimų sistemos STEP2 pakeitimams, kurie ateityje leis dažniau vykdyti siunčiamų ir gaunamų SEPA kredito pervedimų tarpuskaitas, t. y. greičiau atlikti kredito pervedimus. Tokia galimybė atsirado šių metų lapkričio mėn., kai visi STEP2 dalyviai įgyvendino reikiamus pakeitimus.

Dalintis:

Momentinių mokėjimų paslaugos populiarumas tiek CENTROlink mokėjimo sistemoje, tiek Lietuvoje nuolat auga. Mokėjimų įvykdymo greitis, patogumas, paslaugos prieinamumas 24/7/365, didėjantis paslaugą teikiančių MPT sąrašas ir pasiekiamumo geografija, kaip ir atliekant kito tipo mokėjimus, didina momentinių mokėjimų patrauklumą. 2022 m. liepos pabaigoje, naudojantis CENTROlink mokėjimo sistema, momentinių mokėjimų paslaugas savo klientams galėjo teikti 62 Lietuvos ir EEE šalių MPT (2021 m. pabaigoje – 47). Iš viso tuo metu CENTROlink paslaugomis naudojosi 149 MPT (iš 18 EEE šalių). Bendras momentinių mokėjimų skaičius CENTROlink sistemoje 2022 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2021 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugo du kartus ir sudarė 55 mln. vnt. Per šį laikotarpį reikšmingai padidėjo ir visų per CENTROlink sistemą atliktų SEPA mokėjimų (kredito, momentinių ir tiesioginio debeto pervedimų) skaičius (žr. 13 pav.) – 2022 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2021 m. pirmuoju pusmečiu, SEPA mokėjimų skaičius paaugo 50 proc. CENTROlink sistemoje įvykdytų momentinių mokėjimų dalis 2022 m. pirmąjį pusmetį sudarė 43 proc. visų mokėjimų (žr. 14 pav.). Pažymėtina, kad visų Lietuvos MPT įvykdomų momentinių mokėjimų rodikliai taip pat labai išaugo: per 2021 m. momentinių mokėjimų dalis padidėjo nuo 44 proc. (sausio mėn.) iki 51 proc. (gruodžio mėn.), o 2022 m. sausio–birželio mėn. – svyravo nuo 54 iki 61 proc.

Dalintis:

Prie momentinių mokėjimų plėtros prisideda ir Lietuvos banko teikiama pakaitinių identifikatorių paieškos paslauga. Ji leidžia inicijuoti mokėjimus pagal lėšų gavėjo mobiliojo telefono numerį. Norėdamas naudotis pervedimų pagal telefono numerį paslauga, vartotojas privalo banko mobiliojoje programėlėje duoti sutikimą susieti savo telefono numerį su pasirinkta sąskaita. Pinigams pervesti tereikia pasirinkti mobiliojoje programėlėje gavėją iš kontaktų sąrašo arba suvesti lėšų gavėjo telefono numerį. Pervedimas yra galimas, jeigu gavėjas taip pat yra susiejęs savo telefono numerį su sąskaita. 2022 m. birželio pabaigoje PLS duomenų bazėje saugomų telefono numerių sąsajų su IBAN sąskaitų numeriu skaičius siekė 500 tūkst., o 2021 m. liepos pabaigoje aktyvių susiejimų buvo tik 200 tūkst., taip pat MPT klientų kreipimųsi per dieną į PLS padaugėjo nuo 20 tūkst. (2021 m. pradžioje) iki 50 tūkst. (2022 m. pirmojo pusmečio pabaigoje). MPT iš Lietuvos ir kitų EEE šalių gali prisijungti prie šios sistemos ir sudaryti galimybę savo klientams naudotis greitais ir patogiais mokėjimais. Kol kas tik du bankai yra prisijungę prie PLS sistemos ir teikia tokias paslaugas savo klientams.

---

7. Karas Ukrainoje ir mokėjimų infrastruktūra

Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais infrastruktūros svarbą ypač išryškino karas Ukrainoje. Vakarų šalių, o kartu ir Lietuvos, atsiskaitymų negrynaisiais pinigais infrastruktūra tapo poveikio priemone rusijos finansų sistemai. Be to, rusijos karo veiksmai Ukrainoje paskatino Lietuvą ir netoli agresorės esančias kitas valstybes dar kartą įvertinti atsiskaitymų infrastruktūros pasirengimą ir numatyti, kaip užtikrinti jos patikimą veikimą iki šiol nenumatytomis aplinkybėmis.

Prasidėjus rusijos karui prieš Ukrainą, atsiskaitymai buvo tarp pirmųjų sankcijų objektų. 2022 m. kovo 12 d. nuo SWIFT finansinių pranešimų specializuotos sistemos buvo atjungti septyni rusijos bankai, o 2022 m. birželio mėn., įgyvendinant šeštąjį ES sankcijų paketą dėl karo prieš Ukrainą, atjungtas didžiausias rusijos komercinis bankas – Sberbank. 2022 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, nuo SWIFT iš viso buvo atjungta dešimt rusijos komercinių bankų. Toliau yra ribojami subjektų iš rusijos atsiskaitymai, įšaldytos sąskaitos. Dalis atsiskaitymų teikėjų – tarptautinės mokėjimo kortelių schemos VISA, MasterCard, American Express, JCB – savarankiškai priėmė sprendimą nutraukti veiklą rusijoje.

Sankcijos dėl atsiskaitymų turėjo įtakos rusijos atsiskaitymams su kitomis šalimis, apribojo rusijos bankų galimybes teikti paslaugas, bet nesugriovė atsiskaitymų pačioje rusijoje. Signalų, kad rusijos bankai gali būti atjungti nuo SWIFT, buvo pasirodę ir anksčiau, po Krymo aneksijos. Tikėtina, tai galėjo būti viena iš priežasčių, paskatinusių rusiją kurti savo finansinių pranešimų apsikeitimo sistemą (SPFS). rusijos centrinio banko duomenimis, 52 bankai iš 12 šalių naudojosi SPFS (2022 m. balandžio mėn. duomenys). Be to, rusija turėjo sukūrusi nacionalinę mokėjimo kortelių schemą MIR, todėl nei atjungimas nuo SWIFT, nei tarptautinių kortelių pasitraukimas iš rusijos mokėjimų šalies viduje nesustabdė, tačiau reikšmingai paveikė mokėjimų galimybes užsienyje ir su užsieniu. Neliko galimybių atlikti pervedimų tarp ES ir rusijos bankų, patenkančių į sankcijų apimtį. Neįmanoma atsiskaityti prekybos vietose, internetu ar pasiimti grynųjų pinigų naudojantis rusijos bankų išleistomis kortelėmis su VISA, MasterCard, American Express, JCB prekės ženklu. Tokia situacija atvėrė galimybių Kinijos kortelių schemai UnionPay plėstis rusijos rinkoje. Tai gali būti alternatyva rusijos bankų klientams atsiskaityti ir pasiimti grynųjų pinigų užsienio šalyse, kur prekybininkai priima šias korteles.

Karo draskomoje Ukrainoje atsiskaitymų negrynaisiais pinigais infrastruktūra veika ir užtikrina galimybę atsiskaityti gyventojams, valstybei ir verslui. Remiantis Ukrainos centrinio banko informacija, atsiskaitymai šalyje (tose vietovėse, kur infrastruktūra nėra fiziškai sunaikinta) toliau vyksta įprastai. Prasidėjus karo veiksmams ir su jais susijusiems neramumams, tapo aišku, kad mokėjimai negrynaisiais pinigais yra vienas saugiausių ir patikimiausių atsiskaitymo būdų, todėl buvo dedamos pastangos užtikrinti, kad tokie mokėjimai nebūtų apriboti – užtikrintas sklandus Ukrainos centrinio banko valdomos mokėjimų sistemos SEP veikimas, o prekybos vietos toliau priėmė atsiskaitymus negrynaisiais pinigais. Be to, suprantant, kad karo metu situacija gali būti nenuspėjama, aplinka nesaugi, o logistika sudėtinga, buvo išplėstos galimybės pasiimti grynųjų pinigų ne tik iš bankomatų, tačiau ir prekybos vietose. Kadangi mokėjimai negrynaisiais pinigais nebuvo ribojami, pabėgėliai užsienio šalyse galėjo atsiskaityti tarptautinių mokėjimo schemų mokėjimo kortelėmis ir pasiimti grynųjų pinigų iš bankomatų.

Pastaruoju metu didžiausias pavojus finansų ir mokėjimų infrastruktūrai buvo siejamas su kibernetinėmis grėsmėmis ir daug priemonių yra nukreiptos į apsisaugojimą nuo jų. 2022 m. vasaros įvykiai, ypač rusijos įsilaužėlių aktyvistų (haktyvistų) surengtos atakos prieš Lietuvos viešojo sektoriaus, energetikos ir finansų įstaigas, patvirtino, kad kibernetinio puolimo grėsmės yra aktualios. Nors kelių įstaigų ir įmonių internetinių svetainių ir el. savitarnų veikla buvo sutrikdyta, pagal viešai paskelbtą informaciją, bandymai įsilaužti neturėjo įtakos jų veiklai ilgesnį laiką. Tokių išpuolių atvejais itin svarbu yra tai, kaip įstaiga ar įmonė geba reaguoti, užkirsti kelią atakos plitimui ir kaip greitai gali atkurti veiklą. Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų veikla nebuvo trikdoma kibernetinių atakų, tačiau šių sistemų operatoriai padidino budrumą dėl jų pasireikšimo tikimybės.

Karas Ukrainoje parodė, kad ne mažiau aktualus yra ir fizinis finansų infrastruktūros saugumas. Finansų sektoriaus dalyviai ir priežiūros institucijos turi (iš naujo) įvertinti, koks gali būti blogiausias rizikos pasireiškimo scenarijus, į rizikos paveikslą įtraukti karo tikimybę ir numatyti atitinkamas priemones, leidžiančias teikti bent ribotos apimties mokėjimo paslaugas. Viena iš tokių priemonių, galinčių užtikrinti paslaugų teikimo tęstinumą, galėtų būti (atsarginės) infrastruktūros (duomenų bazių, sistemų, programinės įrangos ir pan.) palaikymas kitoje, toliau esančioje, draugiškoje ir patikimoje šalyje ar naudojimasis tarptautiniais paslaugų teikėjais. Remiantis įvairiais viešais šaltiniais, Ukraina taip pat naudojasi trečiųjų šalių išteklių nuomos paslaugomis (angl. hosting arrangements) ir yra iškėlusi tam tikrus duomenis ir paslaugas už Ukrainos teritorijos ribų. Kitas svarbus aspektas yra ryšys – kliento ryšys su banku, banko ryšys su jo naudojamais duomenų centrais, mokėjimo sistemomis, kitais bankais ir pan., – nes, net turint patikimus ir veikiančius duomenų centrus, reikia, kad veiktų visa ryšio grandinė nuo pat kliento iki galutinės atsiskaitymo vietos (bankomatas, prekybos vieta, mokėjimo sistema ar bankas korespondentas).

Lietuvoje įsteigtos finansų rinkos infrastruktūros yra gerai pasirengusios veikti ekstremaliomis sąlygomis. Atsižvelgdamos į prasidėjusius karo veiksmus Ukrainoje, Lietuvoje įsteigtos finansų rinkos infrastruktūros (įskaitant Lietuvos banką) kartu su didžiausiais finansų rinkos dalyviais peržiūrėjo savo veiklos tęstinumo ir veiklos atkūrimo planus, siekdamos užtikrinti, kad galės būti pasirengusios teikti būtiniausias paslaugas Lietuvos gyventojams, verslui ir valstybės institucijoms net ir nepalankiausiomis sąlygomis. Lietuvos bankas stebi ir prižiūri, kad minėti planai ir juose numatytos priemonės būtų aktualūs, pakankami ir atitiktų taikomus reikalavimus. Be to, Lietuvos bankas kartu su pagrindiniais rinkos dalyviais, atsižvelgdami į kitų šalių realią patirtį, ėmėsi papildomų priemonių ir veiksmų, kurie sustiprintų Lietuvos finansų infrastruktūros atsparumą ekstremaliems įvykiams.

---

Santrumpos

ECB                  Europos Centrinis Bankas

EEE                  Europos ekonominė erdvė

EK                    Europos Komisija

EPĮ                   elektroninių pinigų įstaigos

el. pinigai          elektroniniai pinigai

el. prekyba       elektroninė prekyba

FATF                 Finansinių veiksmų darbo grupė (angl. Financial Action Task Force, FATF)

ES                    Europos Sąjunga

KU                    kredito unijos

LBA                  Lietuvos bankų asociacija

Memorandumas Tarpusavio supratimo memorandumas siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje

MĮ                    mokėjimo įstaigos

MPT                  mokėjimo paslaugų teikėjai

NKSC                Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

PPTF                 pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas

PPTFP               pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija