Santrauka
Aukštų palūkanų normų aplinka atvėsino įsibėgėjusią infliaciją išvengiant „kieto“ ekonomikos ir finansinio ciklo nusileidimo, rizikų fonas tapo šviesesnis, bet išaugusi geopolitinė įtampa kelia grėsmę šalių ekonomikoms ir finansiniam stabilumui. ECB padidinus indėlių galimybės palūkanų normą iki 4, infliacija euro zonoje jau sumažėjo iki 2,4, Lietuvoje – iki 0,4 proc. Atslūgstant infliacijai, kartu tikimasi, kad ir ECB 2024 m. mažins palūkanų normas. O pigesnis skolinimasis įgalintų gyvybingesnį ekonomikų augimą 2024 ir 2025 m. Vis dėlto pakilusios palūkanų normos ir toliau bus pagrindiniu finansų sistemą veikiančiu veiksniu. Be to, pasaulyje toliau tvyrant geopolitinei įtampai, šiais metais daugelyje šalių vykstant rinkimams ir dėl to esant padidėjusiam neapibrėžtumui, šalių ekonomikos ir finansinis stabilumas ir toliau yra pažeidžiami netikėtų sukrėtimų.
Pabrangus skolinimuisi ir išsikvėpus infliacijai, kredito teikimas namų ūkiams ir įmonėms reikšmingai prislopo, tačiau 2024 m. tikimasi, kad kredito paklausa atsigaus. Sugriežtėjus skolinimosi standartams, pastaruosius keletą metų įmonių ir namų ūkių skolos portfelis augo lėčiausiu tempu, o skolos ir BVP santykis tebebuvo stabilus ir vis dar buvo vienas mažiausių euro zonoje. 2023 m. nustojo augti aukštos infliacijos laikotarpiu sparčiai didėję įmonių trumpalaikiai įsipareigojimai, santykinai daugiau skolintasi ilgam laikotarpiui. Prieinamumui prie bankų kredito tebesant vienam prasčiausių Europoje, jo dalis įmonių finansinių įsipareigojimų struktūroje toliau mažėjo, o bankų paskolų įmonėms ir BVP santykis nusileido į 2004 m. lygį. Vis dėlto, finansų rinkose formuojantis pinigų politikos laisvėjimo lūkesčiams, bankai apklausose praneša, kad 2024 m. įmonių ir gyventojų kredito paklausa jau turėtų augti. Be to, SVV finansavimo galimybes gerina valstybės garantijos, nors yra tikslinga siekti didesnio jų efektyvumo.
Riziką finansų sistemai tebekelia įmonių finansinės būklės jautrumas trapioje makroekonominėje aplinkoje pagrindiniams prekybos partneriams patiriant sunkumų. Užsitęsęs užsienio paklausos susitraukimas neigiamai paveiktų su eksportu susijusiuose gamybos, prekybos bei transporto ir saugojimo sektoriuose veikiančių Lietuvos įmonių finansinę būklę. Nors šių sektorių įmonėms būdingas riziką mažinantis žemas įsiskolinimo lygis, jų skolų negrąžinimo tikimybę didina reikšmingas tarpusavio susietumas, kuris nepalankaus scenarijaus atveju galėtų pabloginti ir kituose sektoriuose veikiančių įmonių finansinę padėtį. Kita vertus, nors rizikos lygis tebėra išaugęs, ne finansų įmonės iki šiol veikė pelningai ir sėkmingai atlaikė pandemijos, karo ir pakilusių palūkanų normų sukrėtimus, o naujausi duomenys nerodo reikšmingų bankrotų skaičiaus ar neveiksnių paskolų lygio augimo ženklų.
Gyventojų finansinė padėtis ir toliau yra atspari dėl tvaraus įsiskolinimo, didėjančios perkamosios galios ir dar per pandemiją sukauptų santaupų. Nepaisant ekonomikos stagnacijos, gyventojų užimtumas tebėra aukšto lygio. 2023 m. antrąją pusę pradėjusi augti gyventojų perkamoji galia padėjo mažiausias pajamas turintiems namų ūkiams laiku mokėti paskolų įmokas net ir pakilus palūkanų normoms, o bankų veiklos reguliavimas ir taikomi ASN leido išvengti perteklinio įsiskolinimo rizikų tiek gyventojams, tiek bankams. Gyventojai buvo atsparūs esamos makroekonominės aplinkos keliamiems iššūkiams, o jų turimų paskolų kokybė ir atsparumas ekonomikos sukrėtimams ir toliau buvo aukšti. Vis dėlto anksčiau minėtos rizikos įmonėms galėtų lemti darbuotojų atleidimą, didėjantį nedarbo lygį ir mažėjančias gyventojų pajamas. Jautriausi tokio nepalankaus scenarijaus išsipildymo atveju būtų apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje dirbantys asmenys.
Būsto rinka tebėra nuosmukio fazėje ir, nors kainų korekcijos pavyko išvengti, menkas aktyvumas bei susidarę riboto dydžio kainų disbalansai vis dar kelia sisteminę riziką. Dėl aukštų palūkanų normų ir geopolitinės įtampos registruotų būstų pardavimų skaičius yra nusileidęs į 2015 m. lygį, o metinis kainų augimas sulėtėjo ir ima nusistovėti ties maždaug 5 proc. Nuo 2022 m. pabaigos kainoms kylant lėčiau nei atlyginimams, būsto įperkamumas ima pamažu gerėti. Kad jis tebebūtų geras ir ilguoju laikotarpiu, svarbu imtis kryptingų priemonių, orientuotų į tvarios paklausos bei lanksčios pasiūlos užtikrinimą. Vis dėlto, būstų paklausai vis dar esant nedidelei, o kainų pervertinimui siekiant apie 5 proc., rinka tebėra pažeidžiama dėl galimų sukrėtimų, kurie galėtų lemti kainų korekciją ir sisteminį poveikį finansų rinkai.
Sisteminę riziką kelia ir išaugęs komercinio NT rinkos jautrumas dėl aukštų palūkanų normų, nors reikšmingo rinkos nuosmukio kol kas išvengta. Komercinio NT rinkos aktyvumas yra mažiausias per ketverius metus, o rizikos lygis dėl atsitraukusių investicijų ir suprastėjusio NT valdytojų pelningumo – aukštesnis nei gyvenamojo NT rinkoje. Nors ir mažiau aktyvi komercinio NT rinka kol kas atlaikė pakilusių palūkanų normų sukrėtimą – skirtingai nei reikšmingus šios rinkos nuosmukius patyrusiose Vakarų šalyse, Lietuvoje kainų korekcijos iki šiol išvengta. Tačiau tuo atveju, jei ekonomikos augimas sulėtėtų reikšmingiau, o NT valdytojai nebepajėgtų refinansuoti finansinių įsipareigojimų, NT rinkos lauktų didesnė korekcija, dėl to didėtų bankų kredito nuostoliai, mažėtų jų teikiamas finansavimas ekonomikai.
Nors ekonominės perspektyvos yra suprastėjusios, išskirtinių aplinkybių veikiamo bankų sektoriaus pelningumas buvo ypač didelis, jis išlaikė gerą paskolų kokybę ir aukštą atsparumo lygį, tačiau toliau bankams sisteminę riziką kelia kibernetinių atakų pavojus rusijos agresijos metu. Vyraujanti paskolų kintamosiomis palūkanų normomis dalis, likvidžių lėšų perteklius ir kur kas lėčiau nei pajamos didėjusios finansavimosi išlaidos lėmė, kad Lietuvos bankų sektorius 2023 m. uždirbo beveik 1 mlrd. Eur pelno po solidarumo įnašo sumokėjimo ir pasiekė vieną aukščiausių pelningumo lygių ES. Neveiksnių paskolų rodiklis tebebuvo istoriškai žemo lygio. Bankai ir toliau susidūrė su išaugusiu kibernetinių atakų skaičiumi ir, nors sisteminio lygio padarinių buvo išvengta, kibernetinės rizikos lygis, ypač dėl geopolitinių motyvų, tebėra padidėjęs ir kelia sisteminę riziką bankų sektoriuje. Lietuvos banko atlikti bankų sektoriaus mokumo ir likvidumo testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankų sektorius gebėtų atlaikyti nepalankius ekonominės raidos scenarijus, įskaitant antrinius efektus ar netikėtus likvidumo sukrėtimus. Per mokumo testavimą įvertintas kapitalo sumažėjimas nekelia rizikos sektoriaus stabilumui, o tvirta likvidumo padėtis, daugiausia nulemta pakankamo likvidžiojo turto lygio, leistų bankų sektoriui atlaikyti tiek trumpalaikius, tiek ilgesnio laikotarpio likvidumo sukrėtimus.
Ne bankų sektoriaus turtas Lietuvoje ir toliau augo, tačiau FinTech ir kriptoturto sektorių brandos didinimas tebėra svarbus, siekiant sumažinti galimą reputacinę riziką šalies finansų sistemai. Per metus reikšmingiausiai didėjo pensijų ir investicinių fondų turtas. Tą lėmė geros sąlygos finansų rinkose ir padidėjęs investuotojų susidomėjimas. Nors EPĮ ir MĮ sektorius bendrai buvo pelningas, augo jo užimama mokėjimo rinkos dalis, tačiau beveik pusė įstaigų pelno neuždirbo, o daugeliui ir toliau padidintą riziką tebekelia klientai nerezidentai. Pastarųjų mokėjimų operacijos susijusios su didesnės rizikos teritorijomis ir finansinėmis veiklomis. PPTF rizikos potencialas stebimas dėl didelio Lietuvoje įsisteigusių kriptoturto įmonių skaičiaus. Tiesa, rizikas mažins artimiausiu metu įsigaliosiantys nauji kriptoturto įstaigų veiklos reikalavimai. Bendrai tiek FinTech, tiek ir kriptoturto įmonių tolesnis brandos didinimas padės riboti galimą neigiamą poveikį šalies finansų sistemos reputacijai.
Galiojančios makroprudencinės priemonės užtikrina Lietuvos finansų sistemos atsparumą, o priėmus naujus Lietuvos banko siūlymus, bus sprendžiami rinkoje susidarę netobulumai. Lietuvos bankas vertina galiojančių makroprudencinių priemonių pakankamumą ir reguliariai peržiūri jų dydžius. 2023 m. spalio 1 d. įsigaliojo 1 proc. AKR norma, kuri buvo grąžinta į prieš pandemiją buvusį lygį, o nuo 2023 m. liepos 1 d. sisteminės svarbos Revolut Bank UAB taikomas 1 proc. papildomo kapitalo rezervo reikalavimas 2023 m. gruodžio mėn. padidintas iki 2 proc. ir įsigalios 2024 m. liepos 1 d. Taip pat Lietuvos bankas, reaguodamas į Lietuvos finansų sistemoje esančius arba laikinai susidarančius neefektyvumo atvejus, kurie gali neigiamai paveikti finansų sistemos raidą ir finansinę įtrauktį, aktyviai siūlo teisės aktų pakeitimus ir formuoja pozicijas aktualiais klausimais, įskaitant dėl būsto paskolų palūkanų normų fiksavimo ir refinansavimo galimybių didinimo bei Lietuvos bankų sektoriaus gauto nelaukto ir reikšmingai didesnio pelno prieaugio skyrimo solidarumo įnašui.
1.Finansų sistemos būklė, rizikos ir atsparumas
1.1.Lietuvos ir tarptautinės makroekonominės aplinkos bei finansų rinkų raida
Infliacijai euro zonoje grįžtant link 2 proc. tikslo, tikimasi, kad mažės ir palūkanų normos.
1 pav. Paskolų privačiajam sektoriui Lietuvoje ir 6 mėn. EURIBOR palūkanų normos (grafikas kairėje) ir metinė infliacija (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Refinitiv, Lietuvos bankas, TVF, ECB ir Chatham Financial.
Pastaba: punktyrinės linijos grafike dešinėje žymi TVF, ECB ir Lietuvos banko prognozes.
Pabrangus skolinimuisi, šalių ekonomikos auga vangiai.
2 pav. VVP pajamingumai ir skolinimosi kaina privačiajame sektoriuje (grafikas kairėje), BVP augimo tempai Lietuvoje ir pagrindinėse prekybos partnerėse (grafikas viduryje) bei akcijų vertės (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: EK, Refinitiv, Lietuvos bankas ir ECB.
* 2024 m. kovo mėn. Lietuvos banko makroekonominės prognozės Lietuvai, kitoms šalims – 2024 m. vasario mėn. EK prognozės.
1.2.Kreditavimo ir įsiskolinimo raida
Išaugusių palūkanų normų ir makroekonominio neapibrėžtumo aplinkoje finansinis ciklas Lietuvoje 2023 m. lėtėjo ir atitiko „švelnaus“ nusileidimo scenarijų. Lietuvos banko skaičiuojamas finansinio ciklo indeksas (žr. 3 pav. grafiką kairėje) 2023 m. mažėjo ir 2024 m. pradžioje tebebuvo pasiekęs žemiausią lygį. Sulėtėjusį ciklą daugiausia nulėmė dėl padidėjusių palūkanų normų sumažėjusi skolininkų paklausa, kadangi bankų skolinimo galimybės nebuvo pernelyg apribotos. Apskritai verslo ir gyventojų įsiskolinimas ir toliau buvo stabilus, tą rodė 61,6 proc. siekęs įsipareigojimų ir BVP santykis (žr. 3 pav. grafiką viduryje), o gautų paskolų iš bankų ir BVP santykis vis dar buvo vienas žemiausių visoje euro zonoje (35,6 %). Gyventojams ir įmonėms suteiktų bankų paskolų ir BVP santykis pastaraisiais metais buvo mažesnis už jo ilgalaikę tendenciją, todėl kreditavimas disbalansų nekėlė (žr. 3 pav. grafiką dešinėje). Pačių bankų finansavimasis taip pat buvo tvarus – jų suteiktų paskolų ir turimų vietinių indėlių santykis sudarė 79 proc.
Lėtėjant finansiniam ciklui, kreditavimas augo lėčiau už ekonomiką, o kreditavimo atotrūkiai nuo ilgalaikės tendencijos tebebuvo neigiami.
3 pav. PFĮ kreditu pagrįstas Lietuvos finansinio ciklo indeksas ir jo kaitos veiksniai (grafikas kairėje), kredito ir BVP santykiai (grafikas viduryje) bei PFĮ kredito ir BVP santykio atotrūkiai (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: VDA ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: platus kreditas apima visą kreditą, suteiktą ne finansų įmonėms ir namų ūkiams, nepriklausomai nuo kredito teikėjo.
2023 m. nustojo augti aukštos infliacijos laikotarpiu sparčiai didėjęs įmonių trumpalaikių finansinių įsipareigojimų portfelis, santykinai daugiau skolintasi ilgam laikotarpiui. Visas įmonių įsipareigojimų portfelis 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį didėjo 4 proc. metiniu tempu, t. y. lėčiausiai nuo 2020 m. Sumažėjus finansavimuisi mokėtinomis sumomis ir prekybos kreditais, įmonių trumpalaikių įsipareigojimų portfelio augimas iš esmės sustojo (2023 m. ketvirtąjį ketvirtį didėjo 1,4 % metiniu tempu ir sudarė 45,7 mlrd. Eur). Kita vertus, įmonių tarpusavio paskolas pakeitus kitų finansų įstaigų ir užsienio kreditu, ilgalaikių įsipareigojimų portfelis toliau didėjo gana sparčiai – 10 proc. metiniu tempu ir sudarė 21,2 mlrd. Eur, žr. 4 pav. grafikus kairėje ir viduryje). Visas įmonių finansinis turtas, ypač nebiržinės akcijos, per 2023 m. paaugo dvigubai daugiau nei visi įmonių įsipareigojimai (atitinkamai 4,9 mlrd. ir 2,5 mlrd. Eur), tad įmonių grynasis finansinis turtas padidėjo 17,5 proc. (2023 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 15,7 mlrd. Eur). Taigi, bendrai įmonės savo veiklą finansuoja tvariai, o sulėtėjusį finansinių įsipareigojimų augimą labiausiai lemia sumažėjusi infliacija.
Įmonės 2023 m. daugiau skolinosi ilgam laikotarpiui, o bankų kredito svarba įmonių finansinių įsipareigojimų struktūroje toliau mažėjo.
4 pav. Ne finansų įmonių trumpalaikių (grafikas kairėje), ilgalaikių (grafikas viduryje) finansinių įsipareigojimų metinis pokytis ir finansinių įsipareigojimų struktūra (grafikas dešinėje)
Šaltinis: finansinės sąskaitos.
ES šalių praktikoje valstybės teikiamos paskolų garantijos yra paplitusi priemonė SVV įmonių prieigai prie finansavimo didinti. Jos padeda mažinti SVV įmonių finansavimo atotrūkį, susidarantį dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad SVV įmonės neturi pakankamai tinkamo įkeisti turto, yra labai mažos, pateikia mažiau finansinių duomenų, o kredito įstaigų požiūris į jų riziką yra atsargesnis.
A pav. Paskolų, suteiktų 2019 m. spalio–2022 m. liepos mėn., vertė (grafikas kairėje), paskolų srauto pasiskirstymas pagal paskolų gavėjų ekonominį sektorių (grafikas viduryje) ir paskolų srauto pasiskirstymas pagal Scorify kredito reitingus (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai, INVEGA, Scorify.
Pastabos: INVEGA: IG – individualios garantijos, INVEGA: PG – portfelinės garantijos.
Valstybės garantijos, ypač individualios, sudaro palankesnes skolinimosi sąlygas SVV įmonėms, bet bankų taikomi užstato reikalavimai vis vien tebėra griežti. Ekonometrinė analizė indikuoja, kad paskolų su individualiomis garantijomis sąlygos yra palankesnės nei paskolų be INVEGA garantijų (0,27 proc. p. mažesnė marža, 7 proc. p. didesnis įsiskolinimas (paskolos sumos ir turto santykis) ir 46 proc. p. mažesnis NT užstato ir paskolos santykis). Portfelinių garantijų įtaka paskolos sąlygoms taip pat statistiškai reikšminga, bet mažesnė nei individualių (0,3 proc. p. mažesnė marža, 3 proc. p. didesnis įsiskolinimas ir 24 proc. p. mažesnis NT užstato ir paskolos santykis). Nors paskolų su garantijomis mažesnis NT užstato lygis (žr. B pav. grafiką kairėje ), nei individualios, nei portfelinės garantijos neturėjo reikšmingo poveikio ne NT tipo užstato dydžiui. Net ir turėdamos garantiją, SVV įmonės neretai pateikdavo kitą didelės vertės užstatą: pusės paskolų, kurioms suteikta INVEGA garantija, atveju ši garantija nėra didžiausios vertės užstatas (žr. B pav. grafiką dešinėje). Todėl INVEGA garantija dažniau taikyta kaip papildomas, o ne pagrindinis užstatas.
Remiantis ekonometrinio modeliavimo rezultatais, paskolų garantijos Lietuvoje potencialiai galėtų būti naudojamos plačiau. Ekonometriniu modeliavimu palyginus 10 tūkst. paskolų be garantijų ir 1,1 tūkst. paskolų su garantijomis, nustatyta, kad apie penktadalio paskolas be garantijų gavusių SVV įmonių rodikliai panašūs į garantijas gavusių įmonių rodiklius. Tai rodo, kad šioms paskoloms galėjo būti suteiktos garantijos, tačiau SVV įmonė arba nesikreipė gauti garantijos, arba dėl įmonės ypatumų ar kitų nefinansinių veiksnių garantijos paraiška buvo atmesta. Duomenų trūkumas riboja galimybes tiksliai nustatyti nesinaudojimo garantijomis priežastis.
B pav. NT užstato (paskolų su NT užstatu) ir paskolos santykis (grafikas kairėje) bei paskolų vertės pasiskirstymas pagal didžiausią užstato vertę užtikrinant paskolą (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai, INVEGA.
Pastabos: INVEGA: IG – individualios garantijos, INVEGA: PG – portfelinės garantijos.
INVEGA teikiamos paskolų garantijos gerina SVV įmonių finansavimo galimybes, tačiau turėtų būti daugiau dėmesio skiriama jų poveikio vertinimui, tai padėtų toliau tobulinti jų taikymą. Pavyzdžiui, Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, individualių ir portfelinių garantijų pasiskirstymas galimai nėra optimalus. Kadangi individualios garantijos lemia geresnes paskolos sąlygas įmonėms nei portfelinės, manytina, kad ateityje Lietuvoje individualių garantijų schemos galėtų būti taikomos intensyviau. Be to, turėtų būti kreipiamas dėmesys, kad garantijos pasiektų įmones, kurioms garantijų reikia labiausiai, įskaitant ir žemesnio reitingo, įvairesnių sektorių, mažas ir labai mažas įmones, tai veiksmingai sumažintų papildomo užstato poreikį. Platesnis garantijų taikymas padėtų gauti finansavimą ir tokioms įmonėms, kurių skolinimąsi riboja laiduojančio fizinio asmens finansinė būklė, neatitinkanti įmonės siekiamos paskolos įsipareigojimų masto.
Bankų skolinimas įmonėms ir gyventojams būstui įsigyti 2023 m. prislopo, ryškiau augo tik vartojimo paskolų teikimas. Dėl didelių palūkanų normų mažėjant kredito paklausai, bankai paskolas teikė nuosaikiau: įmonėms suteiktų PFĮ paskolų portfelio metinis augimas 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 4,3 proc. (14 proc. p. mažiau nei prieš metus), namų ūkiams – 6,7 proc. (4,5 proc. p. metinis sumažėjimas, žr. 5 pav. grafiką kairėje). Suteiktų naujų paskolų įmonėms skaičius 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo šeštadaliu mažesnis nei prieš metus, nors naujo kredito vertė padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Atitinkamai naujų būsto paskolų skaičius ir vertė dėl prislopusios paklausos ir griežtesnių skolinimo standartų buvo maždaug šeštadaliu mažesni nei prieš metus (žr. 5 pav. viduryje ir dešinėje). Tačiau Bankų apklausos rezultatai rodo, kad, formuojantis pinigų politikos laisvėjimo lūkesčiams, po dvejų metų pertraukos 2024 m. pirmąjį ketvirtį būsto kredito paklausa augo, o skolinimo standartai – laisvėjo. Būsto paskolą turinčių namų ūkių skaičius Lietuvoje per metus šiek tiek sumažėjo: 2023 m. pabaigoje bent vieną būsto paskolą turėjo 228 tūkst. (apie 15 %) namų ūkių, šių paskolų likutinė vertė sudarė 68 proc. visų gyventojų turimų įsiskolinimų vertės. Beveik du penktadaliai (38 %) būsto paskolas turinčių namų ūkių kartu turi ir vartojimo paskolą, o šių paskolų 2023 m. teikta istoriškai daug: nominalusis jų srautas Lietuvos rezidentams per metus padidėjo daugiau kaip šeštadaliu. Tam reikšmingą įtaką turėjo aktyvesnis naujesnių bankų kreditavimas, išaugęs didesnių nei 5 tūkst. Eur vertės bei ilgesnės nei trejų metų trukmės vartojimo paskolų skaičius. Žvelgiant į ateitį, Lietuvos banko apklausoje dalyvavę bankai artimiausiu metu tikisi, kad didės visų rūšių naujų paskolų paklausa.
Pabrangus skolinimuisi, PFĮ kredito teikimas yra prislopęs jau beveik antrus metus, tačiau 2024 m. pirmąją pusę tikimasi didėsiančios namų ūkių kredito paklausos.
5 pav. PFĮ paskolų portfelio metinis augimo tempas (grafikas kairėje), naujų PFĮ paskolų vertės ir BVP santykis (grafikas viduryje) ir mėnesinis naujų paskolų skaičius (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: ECB statistinių duomenų saugykla, VDA, Lietuvos bankas ir PRDB.
Didžiausią įtaką energiškai efektyvaus NT užstato didėjimui būsto paskolų portfelyje turėjo naujos statybos būsto kreditavimas didmiesčių savivaldybėse.
6 pav. Būsto paskolų portfelio struktūra pagal įkeisto NT energinę klasę (grafikas kairėje), įkeisto būsto statybos metų svertinis vidurkis (lentelė) ir būsto paskolų portfelio su energiškai efektyviu užstatu dalis pagal regionus 2023 m. pabaigoje (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: VĮ Registrų centras, Pastatų energinio naudingumo sertifikatų registras, Lietuvos bankas ir PRDB.
Pastaba: svertinis vidurkis apskaičiuotas atsižvelgiant į užstato ir paskolos likučio vertę (lentelė), skliaustuose pavaizduotas proc. p. skirtumas nuo 2020 m. pabaigos (grafikas dešinėje).
1.3.Įmonių ir namų ūkių atsparumas
Įmonių apklausų duomenys rodo gerėjančius Lietuvos prekybos, tačiau prastėjančius statybos bei paslaugų įmonių lūkesčius ir neigiamas užsienio prekybos partnerių nuotaikas.
7 pav. ES valstybių įmonių pasitikėjimo rodikliai
Šaltinis: Eurostatas.
Įmonių pažeidžiamumą ir įsipareigojimų nevykdymo riziką gali padidinti reikšmingi tarpusavio įsipareigojimai ir galimai išaugsianti nelikvidžiojo turto dalis. Daugumoje sektorių didžiąją įmonių įsipareigojimų dalį sudaro skolos kitoms ne finansų įmonėms (žr. 8 pav. grafiką kairėje), šiuo aspektu išsiskiria tik NT operacijų sektoriaus santykinai didelė skolų kredito įstaigoms dalis (34 % visų įsipareigojimų). Sektorių tarpusavio sąsajas rodo ir turto struktūra, kur svarbi susijusių įmonių akcijų ir paskolų joms dalis – ji sudaro nuo 10 proc. viso turto pramonėje iki 60 proc. profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuje (žr. 8 pav. grafiką viduryje). Susijusių įmonių akcijų ir paskolų joms dalis pastaraisiais metais augo pramonės, statybos, transporto ir saugojimo bei NT operacijų sektorių turto struktūroje. Dėl įmonių tarpusavio susietumo vieno sektoriaus įmonėms susidūrus su finansiniais sunkumais ir negalint vykdyti turimų įsipareigojimų, galėtų būti paveiktos ir kitos susijusios įmonės, o tai galėtų lemti ir nuostolius finansų įstaigoms. Taip pat, nors prekybos ir apdirbamosios gamybos sektoriuose didelė likvidžiojo turto – pinigų ir atsargų – dalis, eksporto paklausos susitraukimo atveju apie ketvirtadalį viso šių sektorių turto sudarančios atsargos galėtų tapti nelikvidžios, taigi mažintų šių sektorių įmonių galimybes grąžinti skolas.
Žemas įsiskolinimo lygis ir pelninga veikla mažina, o tarpusavio įsipareigojimai didina ne finansų įmonių skolos negrąžinimo riziką.
8 pav. Ne finansų įmonių 2022 m. įsipareigojimų ir turto santykis pagal įsipareigojimų rūšį (grafikas kairėje), turto struktūra (grafikas viduryje) bei turto grąža ir jos sudedamosios dalys (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: VDA ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: „Kitos veiklos“ apima I, N, P, Q, R, S sektorius; „Kitas NT“ – gyvenamąjį NT, statinius, žemę ir nebaigtą statybą; „Kitas materialusis turtas“ – transporto priemones, mašinas ir įrangą. Turto grąža – sektoriaus grynojo pelno ir viso turto santykis. Turto grąžą galima išskaidyti į dviejų rodiklių – pelno maržos (grynojo pelno ir pardavimo pajamų santykio) ir turto apyvartumo (pardavimo pajamų ir turto santykio) sandaugą.
Bankų paskolų ne finansų įmonėms portfelio neveiksnių paskolų lygis ir įmonių bankrotų skaičius ir toliau buvo žemas, tačiau fiksuotas riboto dydžio paskolų kokybės suprastėjimas apdirbamosios gamybos sektoriuje ir padidėjęs bankrotų skaičius transporto sektoriuje. 2023 m. bankų paskolų ne finansų įmonėms portfelio neveiksnių paskolų lygis tebebuvo žemas – metų pabaigoje sudarė 1,3 proc. (žr. 9 pav. grafiką viduryje), o pandemijos laikotarpiu dėl taikytų moratoriumų perpus sumažėjęs bankrotų skaičius šiek tiek padidėjo, tačiau vis dar nesiekė ikipandeminio lygio (žr. 9 pav. grafiką dešinėje). Nors įmonių neveiksnių paskolų ir bankrotų skaičiai ir toliau buvo stabilūs, tačiau ryškėjo pokyčiai ekonominės veiklos sektoriuose. Dėl galimų rizikų ir silpnesnės finansinės padėties dažnai bankų atsargiau vertinamų statybos ir apgyvendinimo bei maitinimo ekonominių veiklų neveiksnių paskolų dalis vis dar tebebuvo viena didžiausių, palyginti su kitais sektoriais. Vis dėlto per metus ši dalis sumažėjo daugiau nei 4 proc. punktais ir sudarė atitinkamai 3,4 ir 4,3 proc., taip pat 2023 m. reikšmingai sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonių bankrotų skaičius. Kita vertus, sumažėjusi eksporto apimtis ir padidėjusios skolos tvarkymo sąnaudos neigiamai veikė apdirbamosios gamybos bei transporto ir saugojimo sektorių raidą – tai rodė ir šių sektorių neveiksnių paskolų apimtis. Tačiau pažymėtina, kad sektoriams, kurių neveiksnių paskolų lygis aukštesnis, suteiktos paskolos sudaro palyginti nedidelę viso bankų paskolų ne finansų įmonėms portfelio dalį (žr. 9 pav. grafiką kairėje). Remiantis naujausiais 2024 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, bendras įmonių bankrotų skaičius ir toliau yra stabilus, tačiau, palyginti su 2023 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, išsiskiria NT operacijų bei transporto ir saugojimo sektoriai, kuriuose veikiančių įmonių bankroto procedūrų skaičius padidėjo atitinkamai 2 ir daugiau nei 2,5 karto. Blogėjančią transporto sektoriaus finansinę būklę nurodė ir trečdalis 2024 m. pirmąjį ketvirtį apklausoje dalyvavusių bankų.
Apibendrinus pažymėtina, kad didžiausią riziką įmonių finansinei būklei kelia trapi makroekonominė aplinka ir galimas tolesnis realiojo eksporto mažėjimas dėl pagrindinių prekybos partnerių patiriamų sunkumų, o rizikos lygis tebėra išaugęs. Galimas užsitęsęs užsienio paklausos mažėjimas gali lemti su eksportu susijusiuose gamybos, prekybos bei transporto ir saugojimo sektoriuose veikiančių Lietuvos įmonių finansinės būklės prastėjimą. Nors šių sektorių įmonių žemas įsiskolinimo lygis riziką mažina, jų skolų negrąžinimo tikimybę didina reikšmingas tarpusavio susietumas, kuris nepalankiojo scenarijaus atveju galėtų pabloginti ir kituose sektoriuose veikiančių įmonių finansinę padėtį. Kita vertus, nors rizikos lygis tebėra išaugęs, ne finansų įmonės iki šiol veikė pelningai ir sėkmingai atlaikė pandemijos, karo ir padidėjusių palūkanų normų sukrėtimus, o naujausi duomenys nerodo reikšmingų bankrotų skaičiaus ar neveiksnių paskolų lygio pokyčių.
Ne finansų įmonių neveiksnių paskolų lygis ir bankrotų skaičius ir toliau yra nedidelis.
9 pav. Ekonominės veiklos sektorių paskolų dalys bendrame bankų paskolų įmonėms portfelyje ir sektorių neveiksnių paskolų lygis (grafikas kairėje), bendro ne finansų įmonių neveiksnių paskolų lygio kaitos veiksniai pagal ekonomines veiklas (grafikas viduryje) ir ne finansų įmonių bankrotų skaičius (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos bankas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AVNT) ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Per pandemiją sukauptos santaupos ir pastaruoju metu sparčiai kilę atlyginimai didino gyventojų perkamąją galią ir palengvino išaugusių paskolų palūkanų naštą.
10 pav. Realiojo neto darbo užmokesčio indeksas bei nedarbo lygis (grafikas kairėje), namų ūkių turimų paskolų LSTI rodiklio dinamika (grafikas viduryje) ir DTI rodiklio dinamika (grafikas dešinėje) paskolų portfelyje pagal pajamų kvintilius
Šaltiniai: VDA, NŪFSIS ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: grafikuose viduryje ir dešinėje pajamų kvintiliais namų ūkiai suskirstyti į penkias grupes pagal turimas pajamas. Į pirmąjį kvintilį patenka 20 proc. mažiausias pajamas turinčių namų ūkių, į penktąjį – 20 proc. didžiausias pajamas turinčių namų ūkių.
Namų ūkių būsto paskolų portfelis tebėra atsparus galimiems makroekonominiams sukrėtimams, prie to prisideda ASN, ribojantys perteklinį įsiskolinimą. Ekonometrinis testavimas parodė, kad makroekonominio sukrėtimo (žr. 1 lentelę 1.5.1 skirsnyje) atveju tikimybės, kad namų ūkis bent kartą vėluotų mokėti būsto paskolos įmokas, mediana, palyginti su labiausiai tikėtinu scenarijumi, išaugtų nedaug ir neviršytų 2 proc. (žr. 11 pav. grafiką kairėje). Dėl reikšmingo būsto kainų kritimo nepalankiojo scenarijaus atveju pastebimai išaugtų tikėtini būsto paskolų nuostoliai. Tačiau tiek bankų savireguliacija suteikiant būsto paskolas, tiek ASN, kuriuose nustatyti minimalūs paskolų padengimo užstatu reikalavimai, lemtų kad galimi nuostoliai sudarytų vos 0,075 proc. būsto paskolų portfelio vertės (žr. 11 pav. grafiką dešinėje). Be to, remiantis modelio rezultatais, sisteminės svarbos bankų būsto paskolų portfeliui būdingas didesnis atsparumas nei mažesnės svarbos bankų ir kredito unijų – tikėtini šių grupių kreditorių nuostoliai nepalankiojo scenarijaus atveju sudarytų atitinkamai 0,043 ir 0,153 proc. portfelio vertės.
Labiausiai pažeidžiamos yra apgyvendinimo ir maitinimo, o atspariausios – informacijos, ryšių ir finansinės veiklos sektoriuose dirbančių namų ūkių būsto paskolos. Apgyvendinimo ir maitinimo srityje dirbančių gyventojų būsto paskolų tapimo neveiksniomis tikimybė pagal nepalankųjį scenarijų yra didžiausia – apie 40 proc. didesnė nei viso portfelio. Be to, dešimtadalio rizikingiausių šio sektoriaus skolininkų ji didesnė nei 20 proc. (žr. 12 pav. grafiką kairėje). Tai iš dalies lemia vidutiniškai vieni mažiausių atlyginimų, palyginti su kitais ekonominiais sektoriais, ir spartesnė darbuotojų kaita. Taip pat šiame sektoriuje dirbančių namų ūkių asmenų būsto paskolų nuostolių dalis, palyginti su atitinkamo sektoriaus portfelio verte, pagal nepalankųjį scenarijų yra 1,5 karto didesnė nei kituose sektoriuose dirbančių namų ūkių asmenų (žr. 12 pav. grafiką dešinėje). Vis dėlto svarbu pastebėti, kad šio sektoriaus skolininkų būsto paskolos sudaro vos 2 proc. viso namų ūkių būsto paskolų portfelio. Informacijos, ryšių ir finansinės veiklos sektoriuose dirbančių namų ūkių asmenų būsto paskolų kredito rizikos rodikliai yra geriausi.
Namų ūkių būsto paskolų kredito kokybė yra gera, paskolos atsparios ekonominiams sukrėtimams.
11 pav. Būsto paskolų tapimo neveiksniomis tikimybių sklaida (grafikas kairėje) ir tikėtinų nuostolių dalis, palyginti su paskolų portfeliu, pagal kredito davėjo rūšį (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: įvertinta visos likutinės paskolos trukmės kredito rizika. Naudoti 2023 m. ketvirtojo ketvirčio būsto paskolų portfelio duomenys.
12 pav. Būsto paskolų negrąžinimo tikimybių sklaida (grafikas kairėje) ir tikėtinų nuostolių dalis, palyginti su paskolų portfeliu, pagal skolininko darbovietės EVRK sektorių (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: įvertinta visos likutinės paskolos trukmės kredito rizika. Naudoti 2023 m.ketvirtojo ketvirčio būsto paskolų portfelio duomenys. Ekonominės veiklos sektorių apibrėžimai pagal EVRK 2 redakcijos sekcijas: „Apgyvendinimas ir maitinimas“: I, „Statyba“: F, L; „Prekyba ir transportas“: G, H; „Pramonė“: B, C, D, E; „Administravimas, švietimas ir sveikata“: Q, P, N; „Informacija, ryšiai ir finansinė veikla“: K, J; „Kita“: kitos, anksčiau neminėtos EVRK sekcijos.
Apibendrinant pažymėtina, kad gyventojams finansinį atsparumą išlaikyti labiausiai padėjo didėjusi perkamoji galia ir sukauptos santaupos, todėl bendras rizikos lygis tebebuvo žemas, o iššūkių ateityje galėtų kelti reikšmingai pablogėjusi įmonių finansinė perspektyva. Sparčiai didėjusios pajamos, palanki padėtis darbo rinkoje ir sukauptos santaupos leido namų ūkiams reikšmingai nekeisti vartojimo įpročių. 2023 m. antrąją pusę pradėjusi augti gyventojų perkamoji galia padėjo mažiausias pajamas turintiems namų ūkiams laiku mokėti paskolų įmokas net ir pakilus palūkanų normoms, ASN reikalavimai leido išvengti perteklinio įsiskolinimo rizikų tiek gyventojams, tiek bankams. Gyventojai buvo atsparūs esamos makroekonominės aplinkos keliamiems iššūkiams, o jų turimų paskolų kokybė ir atsparumas ekonomikos sukrėtimams tebebuvo aukšti. Jei ateityje reikšmingai pablogėtų Lietuvos ir jos pagrindinių eksporto partnerių ekonominė padėtis, šalies įmonės galėtų susidurti su finansinėmis problemomis, o tai lemtų išaugantį atleidimų skaičių ir dar reikšmingesnį nedarbo lygio kilimą. Jautriausi tokio atšiauraus scenarijaus išsipildymo atveju būtų apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje dirbantys asmenys.
1.4.Būsto ir komercinio NT rinkų tendencijos
Dėl didelių palūkanų normų, geopolitinės įtampos ir makroekonominio neapibrėžtumo būsto paklausa 2023 m. toliau mažėjo. Per visus 2023 m. parduotų būstų skaičius buvo 14 proc. mažesnis nei 2022 m. ir mažiausias nuo 2015 m. Pardavimų skaičius 2024 m. pirmąjį ketvirtį nedidėjo – buvo ketvirtadaliu mažesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Pardavimų skaičiaus sumenkimas daro įtaką sumažėjusios galimybės pasiskolinti – galimas gauti paskolos dydis yra sumažėjęs iki 2020 m. lygio (plačiau žr. 2 intarpe), taip pat neapibrėžtumas dėl tvyrančios geopolitinės įtampos. Vis dėlto ne visuose rinkos segmentuose pardavimų skaičius susitraukė tiek pat. Labiausiai sumažėję yra senos statybos būstų pardavimai Lietuvoje be Vilniaus – iki 2013 m. lygio (žr. 13 pav. grafiką kairėje). Naujos statybos būstų pardavimai šiame regione yra susitraukę mažiausiai – iki 2020 m. lygio. Vilniuje tiek naujos, tiek senos statybos būstų pardavimai yra kritę iki 2015–2016 m. lygio. Tendencijas pirminėje rinkoje lemia iš esmės tie patys veiksniai kaip ir antrinėje. Susitarimų skaičius reikšmingai susitraukė prasidėjus rusijos karui prieš Ukrainą ir vėliau pradėjus didėti palūkanų normoms, bet nuo 2023 m. pradžios tebėra gana stabilus. Vis dėlto 2024 m. pirmąjį ketvirtį pardavimai buvo didžiausi per pastaruosius dvejus metus, o tai galimai signalizuoja, kad pirkėjai pamažu pradeda grįžti į rinką.
Parduotų būstų skaičius vis dar yra sumažėjęs, bet aktyvumu išsiskiria Vilniuje būstą perkantys juridiniai asmenys.
13 pav. Oficialiai įregistruotų būsto pardavimų skaičiaus indeksas (grafikas kairėje) ir investicijai bei juridinių asmenų įsigytų būstų dalys (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: VĮ Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: naudojami 12 mėn. slankieji vidurkiai.
Esant sumažėjusiam pardavimų skaičiui, metinis būsto kainų augimo tempas 2023 m. lėtėjo, o 2024 m. pradžioje ima nusistovėti. VDA duomenimis, per 2023 m. būsto kainos pakilo 8,3 proc. (žr. 14 pav. grafiką kairėje). Kainos jau penkis ketvirčius iš eilės kyla lėčiau nei atlyginimai, tad būsto įperkamumas ima gerėti (plačiau žr. 2 intarpe). Senos statybos būstų kainų augimas iš esmės grįžo į lygį, fiksuotą 2018–2019 m. O naujos statybos būstų kainos didėja sparčiau – panašiai kaip ir 2021 m. pradžioje. Spartesnį naujų būstų kainų augimą gali lemti šiuo metu oficialiai užbaiginėjami anksčiau sudaryti preliminarūs susitarimai. Vertinant naujausius Lietuvos banko ir rinkos dalyvių duomenis, matyti, kad metinis kainų augimas nebelėtėja – augimas nusistovi prie tam tikro stabilaus, dabartines rinkos sąlygas atitinkančio lygio (svyruojančio apie 5 %). Tai parodo, kad, nepaisant tvyrančios geopolitinės įtampos ir makroekonominio neapibrėžtumo, gyventojai ir NT plėtotojai nejaučia spaudimo parduoti būstus.
Būsto kainų augimo tempas lėtėja, bet kainos vis dar yra šiek tiek pervertintos.
14 pav. Metinis būsto kainų pokytis (grafikas kairėje), naujos ir senos statybos būsto kainų metinis pokytis (grafikas viduryje) ir būsto kainų pervertinimas (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, VDA ir Lietuvos bankas.
Pastaba: grafike dešinėje įverčių sklaida apima šešių skirtingų rodiklių įverčius.
Kai kuriose šalyse 2023 m. fiksavus būsto kainų kritimą, prie kainų atsparumo Lietuvoje prisideda mažas namų ūkių įsiskolinimas ir nedidelis kainų pervertinimas. ECB palūkanų normoms tapus teigiamoms, kainų augimas lėtėjo daugiau tose šalyse, kuriose namų ūkių įsiskolinimas, pradedant didėti palūkanų normoms, buvo didesnis (žr. 15 pav. grafiką kairėje). Lietuvoje namų ūkių įsiskolinimas yra nedidelis, tad ir kainos toliau auga santykinai sparčiai. Tvarų skolos lygį Lietuvoje padeda užtikrinti ASN laikymasis (žr. plačiau 2 skyriuje). Taip pat matyti, kad su paskola įsigytų būstų dalis Lietuvoje reikšmingai nekinta ir 2023 m. sudarė 37 proc. visų sandorių skaičiaus arba 55 proc. sandorių vertės. Vis dėlto įsiskolinimas Lietuvoje ir prieš finansų krizę buvo nedidelis, bet kainų kritimas buvo vienas didžiausių. Papildomai įvertinus ryšį tarp būsto kainų pervertinimo ir kainų pokyčio, matyti, kad šalyse, kuriose kainos labiau pervertintos, kainų augimas lėtėjo daugiau (žr. 15 pav. grafiką viduryje). O Lietuvoje per pandemiją, kitaip nei prieš finansų krizę, didelis kainų pervertinimas nesusiformavo. Tad būsto kainų atsparumą padidėjus palūkanų normoms Lietuvoje padeda paaiškinti nedidelis namų ūkių įsiskolinimas ir nedaug pervertintos kainos. Vis dėlto būsto kainas veikia ir daugybė kitų veiksnių – gyventojų pajamų augimas ir pan. Prie kainų atsparumo mažėjimui prisideda ir išaugęs NT operacijų įmonių pelningumas (žr. 15 pav. grafiką dešinėje), dėl to šios įmonės sukaupė likvidumo rezervus ir jaučia mažesnį poreikį mažinti būsto pardavimo kainas.
Pradėjus kilti palūkanų normoms, būsto kainos augo lėčiau arba mažėjo šalyse, kuriose gyventojai daugiau įsiskolinę ir kur kainos labiau pervertintos.
15 pav. Ryšys tarp namų ūkių įsiskolinimo ir būsto kainų pokyčio (grafikas kairėje), ryšys tarp būsto kainų pervertinimo ir kainų pokyčio (grafikas viduryje) ir NT operacijų įmonių grynasis pelningumas (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Eurostatas ir ECB.
Pastabos: būsto kainų pervertinimas 2022 m. trečiąjį ketvirtį, namų ūkių skolos ir BVP santykis 2022 m. trečiąjį ketvirtį ir būsto kainų pokytis nuo 2022 m. trečiojo ketvirčio iki 2023 m. ketvirtojo ketvirčio. Dėl duomenų trūkumo grafike dešinėje neatvaizduotos Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Lenkija, Slovakija ir Suomija. Grafike dešinėje grynasis pelningumas skaičiuojamas kaip grynojo pelno ir pardavimo pajamų santykis.
Vis dar vyraujant rizikoms, kurių išsipildymas neigiamai paveiktų ekonomikos raidą ir dėl ko būsto paklausa sumažėtų dar labiau, šiek tiek pervertintų būsto kainų korekcijos tikimybė tebėra padidėjusi. Namų ūkiai tebėra pažeidžiami galimam didesniam ekonomikos sukrėtimui. Būstų pardavimų skaičius jau dabar yra susitraukęs, o suprastėjus padėčiai darbo rinkoje ir išaugus nedarbui, būstų paklausa sumažėtų dar daugiau. Didesnio sukrėtimo atveju paskolas turintys namų ūkiai galėtų būti nepajėgūs vykdyti finansinių įsipareigojimų, kurie jau yra išaugę dėl padidėjusių paskolų įmokų. Tokiu atveju jiems gali tekti savo būstus parduoti, o esant mažai paklausai, būsto kainos galėtų kristi daugiau. Be to, vis dar esant nedideliam būstų pardavimų lygiui, mažiau likvidumo rezervų turintys plėtotojai gali būti priversti mažinti būsto kainas siekdami paskatinti pardavimus. Dėl to kainas mažinti gali tekti ir kitiems rinkos dalyviams, o tai galėtų sukelti kainų koregavimo spiralę.
Dėl sumažėjusios paklausos plėtotojai nepradeda naujų projektų, o tai mažina didesnės kainų korekcijos tikimybę, bet paklausai atsigavus, pasiūla gali nespėti padidėti, dėl to kainos galėtų kilti sparčiau. Per 2023 m. baigta statyti 15,4 tūkst. būstų (žr. 16 pav. grafiką kairėje). Istoriškai geresnis rezultatas fiksuotas tik 2022 m. (17 tūkst. būstų). Tikėtina, kad tokį didelį baigtų statyti būstų skaičių lemia dar prieš keltą metų pradėtų projektų užbaigimas. Bet, matydami sumažėjusį pardavimų skaičių, plėtotojai neapsiima naujų projektų, kurių galiausiai gali nepavykti parduoti (žr. 16 pav. grafiką viduryje). Pradėtų statyti būstų skaičius 2023 m. (10,8 tūkst.) buvo mažiausias nuo 2017 m., leistų statyti (11,8 tūkst.) – mažiausias nuo 2014 m. Toks pasiūlos reagavimas į sumažėjusią paklausą leidžia nesusidaryti pasiūlos perviršiui ir mažina spaudimą kainoms mažėti. Kita vertus, apie būsto įsigijimą galvojančių gyventojų dalis nėra reikšmingai sumažėjusi (žr. 16 pav. grafiką dešinėje). Teigiamai pirkėjų nuotaikas paveikiančios naujienos, kaip ECB pagrindinių palūkanų normų mažinimas ar sumažėjusi geopolitinė įtampa, galėtų juos paskatinti įsigyti būstą. Jei nauja pasiūla nespės įsibėgėti, ką jau matėme per pandemiją, būsto kainos galėtų kilti sparčiau.
Reaguojant į sumažėjusį pardavimų skaičių, mažiau plėtojama naujų būstų, bet gyventojai planų įsigyti būstą neatsisako.
16 pav. Leisti ir baigti statyti būstai (grafikas kairėje), ryšys tarp parduotų ir pradėtų statyti butų (grafikas viduryje) bei gyventojų ketinimai pirkti ar statyti būstą (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: VDA ir VĮ Registrų centras.
Pastabos: grafike kairėje atvaizduotos keturių ketvirčių slankiosios sumos. Grafike dešinėje gyventojų, ketinančių pirkti ar statyti būstą, dalis skaičiuojama kaip gyventojų, į klausimą atsakiusių „Taip, tikrai“ ir „Galbūt“, dalis.
Vieno rodiklio, kuris parodytų, ar būstas yra įperkamas, ar ne, nėra, tad įperkamumą reikia vertinti atsižvelgiant į kelių rodiklių visumą. Vienais rodikliais (pvz., kainų ir pajamų santykis) atsižvelgiama tik į finansines galimybes būstą įsigyti tam tikroje geografinėje vietovėje tam tikru laiku, kitais (pvz., būsto išlaikymo finansinė našta) atsižvelgiama į būsto išlaikymo sąnaudas, trečiais – į būsto kokybę. Įvairius įperkamumo rodiklius yra aprašiusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, o intarpe būsto įperkamumas Lietuvoje vertinamas pasitelkiant tik kelis iš jų.
Dešimtmetį gerėjęs būsto įperkamumas, 2021 m. ėmė blogėti, bet pastaruoju metu sulėtėjus kainų augimui ir toliau kylant atlyginimams turėtų vėl atsigauti. Pagal būsto kainų ir pajamų santykį, būsto kainų augimui aplenkus atlyginimų augimą, įperkamumas buvo suprastėjęs iki 2017–2018 m. lygio (žr. A pav. grafiką kairėje). O atsižvelgus į paskolų prieinamumą, matyti, kad, pakilus palūkanų normoms, didžiausia paskolos suma sumažėjo iki 2020 m. lygio. Mažesnė prieinama paskolos suma ir kartu išaugusios būsto kainos lėmė, kad maksimalus su paskola įperkamas būsto plotas sumažėjo iki 2012 m. lygio (žr. A pav. grafiką dešinėje). Vis dėlto nuo 2022 m. pabaigos atlyginimai vėl kyla sparčiau nei būsto kainos. Todėl įperkamumas pagal kainų ir pajamų santykį 2025 m. galėtų sugrįžti į arti istoriškai geriausią lygį. O numatant palūkanų normų mažėjimą, su paskola bus įmanoma įpirkti panašaus ploto būstą kaip 2022 m. pradžioje, t. y. prieš pradedant kilti palūkanų normoms.
A pav. Būsto kainų ir gyventojų pajamų santykis (grafikas kairėje) bei būsto įperkamumas su paskola (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, VDA ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: pilkais stačiakampiais pažymėtos rodiklių prognozės remiantis 2024 m. kovo mėn. Lietuvos banko makroekonominėmis prognozėmis ir finansų rinkų lūkesčiais dėl 6 mėn. EURIBOR palūkanų normų. Skaičiavimams naudojamas vieno asmens vidutinis darbo užmokestis. Paveiksle dešinėje skaičiavimams visais laikotarpiais taikomi nuo 2015 m. galiojantys ASN.
Pastaraisiais metais pradėjus augti gyventojų skaičiui, ateityje gali atsirasti būstų pasiūlos trūkumas, kuris gali lemti spartesnį kainų augimą ir prastesnį įperkamumą. Nors šiuo metu būstų Lietuvoje yra daugiau nei namų ūkių, nuo 2020 m. būstų skaičius, tenkantis vienam namų ūkiui mažėja visuose Lietuvos regionuose. O nuo 2022 m. pradėjus didėti gyventojų skaičiui, gali pradėti formuotis struktūrinis pasiūlos trūkumas. Lietuvoje statybos leidimų išduodama daugiau nei vidutiniškai ES, tad nepanašu, kad šalies mastu biurokratija būtų pagrindinis veiksnys, ribojantis naują pasiūlą. Tačiau Vilniuje įžvelgiama trikdžių išduodant statybos leidimus. Be to, matyti, kad plėtotojai reaguoja į situaciją rinkoje – pasiūla juda ta pačia kryptimi kaip pardavimai. Rinkos dalyvių reagavimas tik į dabartinę situaciją gali neužtikrinti pakankamos pasiūlos ilguoju laikotarpiu.
Lietuvos bankas vertina, kad būsto įperkamumo suprastėjimas Lietuvoje yra laikinas reiškinys, nulemtas stiprių išorės sukrėtimų, iš esmės nesiskiria nuo tendencijų kitose išsivysčiusiose šalyse. Ateities prognozės rodo įperkamumo atsigavimą, todėl svarbu, kad Lietuvoje vykdoma būsto politika užtikrintų sąlygas struktūriškai tvariam įperkamumo lygiui palaikyti. Lietuvos bankas skiria keturias svarbiausias tvarios būsto politikos kryptis:
1. Siekti tvarios būsto paklausos raidos, taip sumažinant galimą paklausos ir pasiūlos neatitikimą, sukeliantį spartų kainų augimą. To galima pasiekti neskatinant perteklinio kreditavimo pasitelkiant ASN, vengiant paklausą didinančių fiskalinių priemonių, plečiant gyvenamojo NT mokestį.
2. Siekti didesnės ir lankstesnės kokybiško būsto pasiūlos, taip skatinti didinti trūkstamą pasiūlą ilguoju laikotarpiu. Prie to pirmiausia prisidėtų spartesnė būsto renovacija, efektyvus žemės sklypų naudojimas, statybos leidimų proceso lankstumo užtikrinimas.
3. Siekti veiksmingai tenkinti socialiai jautrių gyventojų būsto poreikį, užtikrinant tikslinę fiskalinę paramą nesukuriant perteklinės finansinės naštos bei būsto paklausos ir kartu užtikrinant socialinio būsto suteikimo strategiją.
4. Siekti turėti ilgalaikę ir bendrą būsto politikos strategiją šalies mastu – nustatyti esminius būsto politikos tikslus ir ilgalaikes gaires, didinti būsto politikos koordinavimą ir siekti centrinės valdžios bei savivaldos bendradarbiavimo.
Rizikos lygis komercinio NT rinkoje tebėra padidėjęs, tačiau mažesnis nei reikšmingus nuosmukius patyrusiose Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos ekonomikose. Komercinio NT rinką jau antrus metus paeiliui neigiamai veikia cikliniai ir struktūriniai iššūkiai – neigiamą spaudimą patalpų kainoms daro didelė skolinimosi kaina, vangus ekonomikos augimas ir po pandemijos sumažėjusi biurų bei tradicinių prekybos erdvių paklausa. Geopolitinė įtampa ir sumažėjusi rizikos premija (komercinio NT ir VVP pajamingumų skirtumas tebėra apie 3 proc. p. mažesnis už priešinfliacinį laikotarpį) investuotojų aktyvumą sugrąžino į 2017 m. lygį: per 2023 m. sudaryta 355 mln. Eur vertės investicinių sandorių, t. y. beveik dvigubai mažiau nei rekordiniais 2021 ir 2022 m. Kita vertus, skirtingai nei bendrai euro zonoje, kur komercinio NT pardavimo kainos jau krito apie 10 proc., Lietuvoje plačios kainų korekcijos iki šiol nestebima. Panašu, kad reikšmingo ir staigaus komercinio NT rinkos nuosmukio išvengta, tačiau užsitęsusios stagnacijos tikimybė yra didelė, o pažeidžiamumas tolesniems sukrėtimams – padidėjęs.
Komercinio NT rinkos aktyvumas nuo 2022 m. vasaros yra sumažėjęs, todėl kainų korekcijos tikimybė yra padidėjusi. Patalpų pardavimų apimtis nuo 2022 m. pradžioje fiksuoto piko biurų, prekybos ir pramoninių patalpų segmentuose yra sumažėjusi atitinkamai 17, 31 ir 33 proc. (žr. A pav. grafiką kairėje). Atlikti skaičiavimai rodo, kad istoriškai kainos į smukusią pardavimų apimtį labiausiai reaguoja po 2–3 ketvirčių, tačiau kol kas neigiamas poveikis kainoms matyti tik 2022 m. išskirtinį kainų šuolį patyrusiame pramoninių patalpų segmente: šių patalpų pardavimo kainos per 2023 m. smuktelėjo 8 proc. Kita vertus, biurų ir prekybos patalpų kainos toliau didėjo: 2023 m. jos paaugo atitinkamai 6 ir 11 proc. (vidutinis metinis augimo tempas 2012–2022 m. siekė atitinkamai 12 ir 7 proc.). Istorines aukštumas pasiekusi kainų sklaida rodo padidėjusį kainų kintamumą ir galimai vis labiau išsiskiriančius pardavėjų ir pirkėjų kainų lūkesčius (žr. A pav. grafiką dešinėje). Tai leidžia tikėtis, kad galiausiai, pagerėjus rinkos likvidumui, galime išvysti platesnio masto nei iki šiol kainų korekciją.
Komercinio NT sandorių skaičius traukiasi jau antrus metus paeiliui, tačiau, išskyrus 2022 m. didelį kainų šuolį patyrusį pramoninių patalpų segmentą, kainų korekcijos iki šiol nefiksuota.
17 pav. Ketvirtinis komercinio NT sandorių skaičius Lietuvos didmiesčių apskrityse (grafikas kairėje) bei pardavimo sandorių kainos ir jų sklaida (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: VĮ Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: pramoninių patalpų segmentas apibrėžiamas kaip gamybinės ir logistinės paskirties komercinis NT. Grafikuose dešinėje vaizduojamas pardavimo kainų tarpkvartilinis plotis (kainų skirstinio 25–75 procentilių ribos).
Pavieniuose komercinių patalpų segmentuose galimai susidarę kainų disbalansai didina netvarkingos kainų korekcijos riziką, taip pat kuria prielaidas NT įmonėms netvariai didinti finansinį svertą. Santykiniai rinkos raidos rodikliai rodo, kad Vilniaus A klasės biurai yra pervertinti apie 18 proc. (žr. B pav. grafiką kairėje). Šį kainų disbalansą daugiausia lemia greičiau nei patalpų nuomos kainos ir gyventojų užimtumas augusios Vilniaus A klasės biurų pardavimo kainos (2020–2023 m. dirbančių gyventojų Vilniuje padaugėjo 8 %, A klasės biurų nuomos kaina 19 %, o pardavimo kaina – daugiau kaip 50 %). Tolesnių ekonominių sukrėtimų atveju tokie kainų disbalansai galėtų lemti didesnę kainų korekciją, kuri reikšmingiau pažeistų finansų sistemą. Be to, įmonės gali pasinaudoti pernelyg sparčiai augančia komercinio NT užstato verte ir netvariai didinti finansinį svertą. Vis dėlto, palyginti su NT rinka, bankai yra linkę komercinio NT užstatą vertinti rečiau ir konservatyviau, o tai riboja NT įmonių galimybes pasinaudoti greitu kainų augimu didinti finansinį svertą (žr. B pav. grafiką dešinėje).
Komercinio NT kainos pavieniuose segmentuose galimai yra pervertintos, tačiau NT valdytojai tik ribotai gali pasinaudoti išaugusia užstato rinkos verte didindami finansinį svertą.
18 pav. Vilniaus A klasės biurų pervertinimo veiksniai (grafikas kairėje), komercinio NT kainos pagal pardavimus ir bankų turto vertinimą (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: VĮ Registrų centras, Colliers, UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, VDA ir PRDB.
Užsitęsus ekonomikos augimo sulėtėjimui, pastaraisiais metais reikšmingai gausėjusi biurų ir pramoninių patalpų pasiūla gali būti sunkiau įsisavinta. Per pastarąjį dešimtmetį komercinių erdvių fondas padvigubėjo: prekybinių erdvių plėtra buvo lėčiausia (fondas augo 3,2 % vidutiniu metiniu tempu), o biurų ir pramoninių patalpų fondas padidėjo dvigubai (augo atitinkamai 12 ir 8 % vidutiniais metiniais tempais). Greičiau plėtoti segmentai šiuo metu susiduria su didesniais sunkumais užpildant patalpas. Vilniaus A klasės biurų neužimtumas 2024 m. pirmąjį ketvirtį šoktelėjo iki 6,4 proc., o įmonėms persiorientuojant nuo prekybos su Baltarusija ir Rusija, jis iki 3,5 proc. pakilo ir pramoninių patalpų segmente (žr. C pav. grafiką kairėje). Vis dėlto, skirtingai nei bendrai euro zonoje, kur patalpų nuomos kainos koreguojasi (per 2023 m. A klasės biurų nuomos kainos smuktelėjo 2, o B klasės biurų – 8 %), Lietuvoje Vilniaus A klasės biurų nuomos kainos kilo 10, B klasės – 20, o visų patalpų – vidutiniškai 7 proc. (žr. C pav. grafiką dešinėje). Tai, kad NT valdytojai Lietuvoje vis dar geba didinti patalpų nuomos kainas, sufleruoja, kad susidaręs pasiūlos ir paklausos disbalansas yra veikiau laikinas nei struktūrinis.
Komercinių erdvių neužimtumas 2023 m. antrąją pusę ūgtelėjo, tačiau kylančios nuomos kainos sufleruoja, kad pastatų paklausa nėra reikšmingai kritusi.
19 pav. Komercinių patalpų neužimtumas (grafikas kairėje) ir komercinio NT nuomos kainos (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Colliers.
Pastaba: grafike kairėje skiltis „Visos patalpos“ – vidutinis svertinis visų klasių patalpų neužimtumas Lietuvos didmiesčiuose.
Lietuvos bankai yra glaudžiai susiję su komercinio NT rinka, tad užsitęsęs rinkos nuosmukis gali didinti kredito įstaigų nuostolius ir apriboti kredito teikimą realiajai ekonomikai. Bankai Lietuvoje yra pagrindiniai komercinio NT veiklų finansuotojai. Palyginti su NT fondais, kurie 2023 m. pabaigoje bendrai valdė 1,2 mlrd. Eur vertės komercinį NT, Lietuvoje veikiantys bankai yra suteikę 3 mlrd. Eur paskolų NT statybai ar įsigijimui, jos yra garantuotos apie 6 mlrd. Eur vertės užstatu (žr. D pav. grafiką kairėje). Be to, bankai plačiai naudoja šią turto klasę kaip užstatą teikdami paskolas įmonėms – apie 70 proc. (arba daugiau kaip 8 mlrd. Eur) paskolų įmonėms yra garantuotos komerciniu NT. Jeigu, toliau prastėjant NT rinkos perspektyvoms ir stagnuojant ekonomikai, skolininkai pradėtų nevykdyti įsipareigojimų, bankai galėtų patirti reikšmingų nuostolių, nes komerciniu NT užtikrintos paskolos sudaro apie 12 proc. viso bankų turto. Be to, jeigu komercinio NT kainų korekcija galiausiai įvyktų, užstato vertės mažėjimas ribotų įmonių skolinimąsi, o tai galėtų pakenkti realiosios ekonomikos augimui.
Bankų komercinio NT finansavimo lokalumas ir uždaras NT fondų tipas mažina riziką, sietiną su užkratu iš užsienio rinkų ir likvidumo neatitikimu. Absoliuti dauguma Lietuvos PFĮ komerciniu NT užtikrintų paskolų pozicijų yra Lietuvos teritorijoje (žr. D pav. grafiką dešinėje), tad Lietuvoje veikiantys bankai yra atsparūs užkratui, kuris galėtų ateiti iš didesnį komercinio NT rinkos nuosmukį patiriančių Vakarų Europos ar Skandinavijos šalių. Be to, kitaip nei didžiosiose euro zonos ekonomikose, Lietuvoje dominuoja uždarojo tipo NT fondai, t. y. terminuotieji fondai, kuriuose investicijos „užrakinamos“ 5–7 metams, o galimybės akcininkams išpirkti valdomo fondo vienetus anksčiau laiko yra labai ribotos. Tai reiškia, kad, mažėjant realiai komercinio NT kaip turto klasės grąžai, priverstiniai staigūs fondų turto pardavimai yra mažiau tikėtini, o likvidumo neatitikties rizika – ne tokia aktuali. Draudimo įstaigų ir pensijų fondų komercinio NT pozicijos Lietuvoje nėra reikšmingos, o tai dar labiau mažina staigaus turto išsipardavimo tikimybę ir galimą neigiamą poveikį NT kainoms.
Apie 8 mlrd. Eur Lietuvoje veikiančių bankų paskolų yra padengtos daugiau kaip 15 mlrd. Eur vertės komerciniu NT, kuris daugiausia sutelktas Lietuvos didmiesčiuose.
20 pav. Komercinio NT užstatas, paskolos tikslas (grafikas kairėje) ir užstato lokacija (grafikas dešinėje)
Šaltinis: PRDB.
Pastabos: duomenys – 2023 m. gruodžio mėn. Pagal ESRV rekomendaciją (ESRV, 2019/3), komerciniu NT laikomas bet koks ne fiziniams asmenims priklausantis pajamų teikiantis NT, įskaitant juridinių asmenų nuomojamą gyvenamąjį NT. Į grafiką dešinėje neįtrauktas apie 100 mln. Eur vertės užstatas, esantis Lenkijoje.
Daugiausia iššūkių komercinio NT valdytojams kelia patalpų pajamingumą atitinkanti (o kapitalo rinkose dažnai ir lenkianti) skolos tvarkymo ir refinansavimo kaina. Pavyzdžiui, Vilniaus A klasės biurų nuomos pajamingumo norma kone susilygino su bankų finansavimo kaina, o tai neigiamai veikia NT įmonių pelningumą (žr. E pav. grafiką kairėje). NT valdytojams reaguojant į pabrangusį skolinimą, komercinio NT pirkimo sandorių, atliekamų su paskola, dalis smuktelėjo į 2021 m. lygį (žr. E pav. grafiką viduryje). Didesnių iššūkių NT įmonėms gali kilti refinansuojant neamortizuotus įsipareigojimus – grąžinant šios rūšies paskolas, visa pagrindinė suma sumokama sumokant paskutinę įmoką, tad, suėjus sukakties terminui, skolininkas patiria staigų lėšų poreikį. 2024 m. sukanka apie 0,5 mlrd. Eur vertės komerciniu NT užtikrintų neamortizuotų paskolų (žr. E pav. grafiką dešinėje), tačiau tik nedidelė dalis (60 mln. Eur, arba 2 % viso šios paskirties paskolų portfelio) jų yra skirtos komerciniam NT statyti ar įsigyti. Tad, nepaisant didesnio rizikingumo, neamortizuotos paskolos sudaro nedidelę dalį bankų turto, o apskritai šiuo aspektu Lietuvoje veikiantys bankai euro zonoje išsiskiria konservatyvumu – pavyzdžiui, Vokietijoje net beveik pusė komercinio NT paskolų yra neamortizuotos.
Komercinių patalpų valdytojai daugiausia iššūkių patiria dėl išaugusių skolos tvarkymo sąnaudų, o sunkiausia gali būti refinansuoti neamortizuotus finansinius įsipareigojimus.
21 pav. Komercinių patalpų pajamingumas (grafikas kairėje), pardavimo sandorių, atliekamų su paskola, dalis (grafikas viduryje) ir komerciniu NT užtikrinto kredito portfelis pagal paskolų sukakties terminą (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Colliers, VĮ Registrų centras ir PRDB.
Pastaba: juodas punktyras žymi COVID-19 pandemijos, o raudonas – ECB pinigų politikos griežtinimo ciklo pradžią.
Komercinio NT valdytojams papildomų iššūkių galėtų kelti atitraukiamas bankų finansavimas, tačiau neigiamas poveikis kredito teikimui yra mažesnis nei per pandemiją. 2023 m. gruodžio mėn. bankų komercinio NT statybai arba pirkimui skirtų paskolų portfelis siekė 3 mlrd. Eur, arba apie trečdalį viso komerciniu NT užtikrintų paskolų portfelio (žr. F pav. grafiką kairėje). Pabrangęs skolinimasis labiau neigiamai veikė komercinio NT statybos kreditavimą: nuo 2022 m. vasaros, kai pradėjo griežtėti pinigų politika, naujų statybos paskolų vertė krito trečdaliu, o skaičius – perpus (paskolų įsigyti komercinį NT vertė ir skaičius smuktelėjo atitinkamai penktadaliu ir ketvirtadaliu, žr. F pav. grafiką viduryje). Nepaisant sulėtėjusio kredito teikimo, statybos paskirties paskolų portfelis 2023 m. gruodžio mėn. vis dar augo 6,7 proc. metiniu tempu, kuris iš esmės atitiko bendrą įmonių kreditavimo tendenciją (plačiau žr. 1.2 skirsnyje), o pirkimo paskirties paskolų portfelis didėjo itin aukštu (25,6 %) metiniu tempu. Panašu, kad pandemija (kai komercinio NT kredito portfelis traukėsi, o naujas kreditavimas kuriam laikui buvo beveik sustojęs) komercinio NT finansavimą apribojo labiau nei sugriežtinta pinigų politika.
Komercinio NT kredito portfelio rizikingumas tebėra padidėjęs, tačiau neveiksnių paskolų daliai pasiekus istorines žemumas, portfelio kokybė yra gera. 2023 m. gruodžio mėn. duomenimis, atitinkamai 15,5 ir 11,7 proc. komercinio NT statybai ir pirkimui skirtų paskolų vertintos kaip padidėjusio rizikingumo, t. y. šioms paskoloms pirmiau priskirti atidėjiniai buvo padidinti. Nors tokių paskolų dalis tebėra padidėjusi, nuo 2022 m. vasarą pasiekto piko ji traukėsi, o ligšiolinį padidėjimą galima traktuoti kaip bankų pasirengimą galimiems kredito nuostoliams, sietiniems su griežtinama pinigų politika. Apskritai, gerą komercinio NT kredito portfelio kokybę rodo, nepaisant pandemijos ir pabrangusio skolinimosi, istorines žemumas pasiekusi neveiksnių paskolų dalis: komercinio NT statybai ir pirkimui skirtų paskolų 2023 m. gruodžio mėn. ji sudarė atitinkamai 0,2 ir 0,3 proc. (žr. F pav. grafiką dešinėje).
NT įmonių finansinę padėtį papildomai galėtų apsunkinti atitraukiamas bankų finansavimas, tačiau nepanašu, kad bankai būtų reikšmingai riboję komercinio NT kreditavimą.
22 pav. Komerciniu NT užtikrintų paskolų portfelis (grafikas kairėje), šių paskolų ketvirtinio srauto ir BVP santykis (grafikas viduryje) ir neveiksnių paskolų dalis portfelyje (grafikas dešinėje)
Šaltinis: PRDB.
Pastaba: juodas punktyras žymi COVID-19 pandemijos, o raudonas – ECB pinigų politikos griežtinimo ciklo pradžią.
Rizikos lygis dėl tebesitęsiančio nuosmukio komercinio NT rinkoje vertinamas kaip padidėjęs, o svarba – vidutinė dėl galimų reikšmingų nuostolių bankams. Komercinio NT valdytojų pelningumą neigiamai veikia didėjantis patalpų neužimtumas bei išaugusios skolos tvarkymo ir refinansavimo sąnaudos. Kita vertus, NT įmonės yra sukaupusios finansinių rezervų (2021–2022 m. joms buvo istoriškai pelningi), o, nepaisant mažesnio rinkos aktyvumo, pajamų srautus teigiamai veikia toliau kylančios nuomos ir patalpų pardavimo kainos. Be to, bankai yra gerai kapitalizuoti ir pasirengę padengti tiek tikėtinus, tiek pagal nepalankųjį scenarijų galinčius susidaryti nuostolius. Tad, net išsipildžius rizikoms, mažai tikėtina, kad su komercinio NT kreditu sietini bankų patiriami nuostoliai reikšmingai destabilizuotų finansų sistemą. Didesnių problemų kiltų, jeigu skolos refinansavimo kaina būtų padidėjusi ilgiau, nei dabar tikimasi, ir, prasidėjus NT įmonių bankrotams, šie pažeistų bankų turto kokybę.
1.5.Bankų sektoriaus raida ir atsparumas
Aukštą paskolų ir indėlių koncentraciją bankų sektoriuje šiek tiek mažino padidėjusi konkurencija iš esamų vidutinio dydžio bankų ir naujų rinkos dalyvių. Nuo 2018 m. bankų sektoriui pasipildžius dešimčia naujų rinkos dalyvių, kurie daugiausia specializuojasi teikti vartojimo paskolas ir paskolas SVV įmonėms, ir aktyviau veikiant vidutinio dydžio esamiems rinkos dalyviams, koncentracija šių paskolų portfeliuose pradėjo po truputį mažėti (žr. 23 pav. grafiką viduryje). Būsto paskolų segmente, kur aktyviausi tebėra didieji bankai, koncentracijos lygis vis dar buvo aukščiausias. Tiesa, nuo 2020 m. mažėjančios būsto paskolų maržos rodo didėjančią bankų konkurenciją ir šiame segmente (plačiau žr. 2 skyriuje). Terminuotųjų indėlių koncentracija taip pat mažėjo (žr. 23 pav. grafiką dešinėje). Tą lėmė mažųjų rinkos dalyvių už terminuotuosius indėlius siūloma didesnė grąža ir kartu dėl didelių likvidumo rezervų santykinai mažesnis poreikis didiesiems rinkos dalyviams pritraukti indėlininkų. Tiesa, neįtraukiant bankų, reikšmingą (daugiau nei 70 %) indėlių dalį pritraukiančių užsienio indėlių platformose, kuriose dominuoja terminuotieji užsienio rezidentų indėliai, poveikis koncentracijai yra mažesnis. Kartu, pašalinus reikšmingą Revolut Bank UAB įtaką, einamųjų indėlių koncentracija tebėra didelė ir pastaruoju metu iš esmės nekito.
2023 m. Lietuvos bankų sektoriaus rodikliai ir toliau buvo tarp geriausių ES, tačiau koncentracijos lygis tebebuvo reikšmingas.
23 pav. Bankų veiklos rodikliai (grafikas kairėje), paskolų portfelių koncentracija (grafikas viduryje) ir privačiojo ne finansų sektoriaus indėlių koncentracija (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Europos bankininkystės institucija (EBI), Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: koncentracija matuojama Herfindahlio ir Hirschmano indeksu (HHI). Naujausi koncentracijos duomenys grafike kairėje – 2022 m. Žalia spalva rodo geresnį Lietuvos rodiklį nei daugumoje ES šalių, o raudona – blogesnį. Lietuvos bankų sektorius lyginamas su kitų šalių EBI imtimi.
Kredito rizika šiek tiek padidėjo visuose paskolų segmentuose, tačiau paskolų portfelio kokybė tebebuvo gera.
24 pav. Neveiksnių paskolų dalis (grafikas kairėje), neveiksnių paskolų ne finansų įmonėms ir namų ūkiams dalis pagal sisteminį bankų reikšmingumą (grafikas viduryje) ir paskolų, kurių kredito rizika yra reikšmingai padidėjusi, dalis (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pastaba: CB – centrinis bankas.
Dėl 2023 m. toliau didėjusių pagrindinių palūkanų normų reikšmingai išaugo Lietuvoje veikiančių bankų grynosios palūkanų pajamos. Sukaupti reikšmingi likvidžiųjų lėšų rezervai, kurie generavo nerizikingą didelę grąžą už šių lėšų laikymą centriniuose bankuose, ir vyraujanti kintamųjų palūkanų normų paskolų dalis portfeliuose, sparčiai pakilus tarpbankinei palūkanų normai, lėmė beveik tris kartus didesnes palūkanų pajamas (2,9 mlrd. Eur). Terminuotųjų indėlių palūkanų normos taip pat didėjo, tačiau gyventojų ir ne finansų įmonių terminuotieji indėliai 2023 m. pabaigoje sudarė tik 26 proc. visų bankų turimų indėlių, o palūkanų normos už vienadienius indėlius tebebuvo artimos nuliui. Dėl to bankų patirtos palūkanų išlaidos buvo kur kas mažesnės (sudarė 464 mln. Eur). Visa tai lėmė, kad bankų sektoriaus grynosios palūkanų pajamos per metus išaugo 2,5 karto ir sudarė daugiau nei 2 mlrd. Eur. Pažymėtina, kad dėl skirtingų verslo modelių ir teikiamų paslaugų masto, pakilusios palūkanų normos darė skirtingą poveikį bankų veiklos rezultatams – keturių didžiųjų kredito davėjų šios pajamos per metus padidėjo 131, o kituose bankuose (pašalinus Revolut Bank UAB įtaką) – 34,4 proc. (žr. 25 pav. grafiką viduryje).
Išaugusios pagrindinės palūkanų normos lėmė daugiau nei du kartus didesnes bankų grynąsias palūkanų pajamas ir bendrą veiklos rezultatą.
25 pav. PFĮ privačiojo ne finansų sektoriaus indėlių likučiai ir paskolų bei sutarto termino indėlių palūkanų normos (grafikas kairėje), grynųjų palūkanų pajamų dinamika (grafikas viduryje), bankų sektoriaus pelnas ir jį lėmę veiksniai (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Suaktyvėjusios kibernetinės atakos gali kelti grėsmę finansiniam stabilumui dėl galimo neigiamo poveikio pasitikėjimui finansų sistema ir kritinės infrastruktūros bei teikiamų paslaugų sutrikdymo. Įvykdyta reikšmingo poveikio kibernetinė ataka (pvz., jei būtų nutekinta jautri informacija, ji būtų prarasta ar ilgą laiką nepavyktų atkurti paslaugų teikimo), nukreipta prieš sistemiškai svarbias finansų įstaigas ar trečių šalių paslaugų teikėjus (pvz., IT paslaugas bankams teikiančias įmones), galėtų sukelti didelę reputacinę žalą ir pasitikėjimo praradimą atskirais finansų sektoriaus dalyviais arba visu bankų sektoriumi, o kartu ir paskatinti reikšmingą likvidumo atitraukimą. Taip pat dažnai geopolitiniais sumetimais atakuojamų kritinės infrastruktūros objektų veiklos sutrikdymas galėtų lemti neigiamus antrinius efektus visai ekonomikai, įskaitant ir finansų sektorių, jei negalėtų būti užtikrinamas finansinių paslaugų teikimas. Remiantis 2023 m. Microsoft ataskaitos duomenimis, net 41 proc. klientams išsiųstų grėsmės pranešimų, susijusių su valstybių remiamais subjektais, teko kritinės infrastruktūros sektoriams. Jei pastarųjų veikla būtų sutrikdyta ilgesniam laikui, tai galėtų sukelti finansinius nuostolius ne tik bankams, jų klientams, bet ir sutrikdyti bendrą ekonomikos aktyvumą.
Reaguojant į padidėjusias kibernetines grėsmes, vykdomos iniciatyvos tarptautiniam ir nacionaliniam bendradarbiavimui stiprinti, atliekami priežiūriniai veiksmai ir didinamas bankų atsparumas. Lietuvoje nuo 2023 m. vidurio kredito įstaigos dalijasi informacija įvairiais kibernetinio saugumo aspektais: įspėjimais, konfigūravimo priemonėmis ir kitais techniniais kibernetinio išpuolio duomenimis. Šiuo metu taip pat įgyvendinama 2022 m. ESRV paskelbta rekomendacija dėl Europos sisteminių kibernetinių incidentų koordinavimo sistemos (EU-SCICF) sukūrimo, ji užtikrins informacijos apsikeitimą ir tarptautiniu mastu. Lietuvos bankas taip pat vykdo priežiūrinius veiksmus, įskaitant patikrinimus vietoje, rekomendacijų teikimą ir skatinimą dalytis kibernetine žvalgybine informacija. Bankų sektoriaus dalyviai taip pat didina savo atsparumą: keičiantis rizikos lygiui peržiūri procesus, stiprina IT sistemų apsaugą, vykdo stebėseną ir reguliariai atnaujina veiklos tęstinumo planus.
Tebevyraujant geopolitinei įtampai, finansų sektorius ir toliau susiduria su išaugusiu kibernetinių atakų skaičiumi, o tai didina riziką dėl galimų sisteminio lygio padarinių.
26 pav. Su kibernetinėmis atakomis susidūrusių finansų įstaigų dalies kaita (grafikas kairėje), su kibernetinėmis atakomis susidūrusių finansų įstaigų dalis pagal įstaigų rūšis (grafikas viduryje) ir kibernetinių incidentų, paveikusių bankus, skaičiaus kaita (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
1.5.1.Bankų mokumo situacija ir atsparumas
Bankų sektoriaus mokumo rodikliai, palaikomi didelio pelningumo, ir toliau rodo gerą bankų atsparumą galimiems netikėtumams ateityje. 2023 m. pabaigoje KPR tebebuvo aukšto lygio, nors per metus sumažėjo nuo 20,3 iki 19,9 proc. Tam didžiausią įtaką turėjo sparčiau nei kapitalo bazė augusios rizikos pozicijos, nors kapitalo atsargas didino dauguma bankų ir, nepaisant geros kapitalizacijos bei itin gerų veiklos rezultatų, tik pavieniai bankai dalį uždirbto pelno skyrė dividendams. Be to, Lietuvoje veikiančių bankų kapitale dominuoja tik aukščiausio lygio kapitalo priemonės – bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) rodiklis sudarė 18,6 proc. ir agreguotu lygmeniu buvo panašaus dydžio sisteminės ir mažos sisteminės svarbos bankuose (žr. A pav. grafiką kairėje). Sverto rodiklis taip pat tebebuvo aukšto lygio: per metus padidėjo 0,2 proc. punkto – iki 6 proc. ir buvo du kartus didesnis, nei nustatytas minimalus reikalavimas.
Nepalankiojo scenarijaus atveju daroma prielaida, kad Lietuvos ekonomika patirs dvejus metus trunkantį traukimąsi, sukeliamą stipraus eksporto kritimo, ir lydimą korekcijos NT rinkoje. Pagal šį hipotetinį scenarijų sumažėjusi paklausa pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse turėtų stiprų ir ilgalaikį neigiamą poveikį Lietuvos eksportui. Sumažėjus užsienio paklausai, lėtėtų gamyba, būtų atliekama mažiau investicijų. Tokiu atveju sumažėtų pramonės sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė. Galiausiai, neigiama makroekonominė aplinka, prastėjantys lūkesčiai, nesubalansuotumas NT rinkoje ir aukštų palūkanų normų aplinka lemtų stiprią ir ilgalaikę NT kainų korekciją. Daroma prielaida, kad 2024 m. būsto kainos sumažėtų 9,7, o 2025 m. – 7,2 proc. Būsto kainų korekcija neigiamai paveiktų statybos bei NT operacijų sektorių veiklą ir jų sukuriamą pridėtinę vertę.
1 lentelė. Pagrindinių makroekonominių rodiklių kaita pagal testavimo scenarijus
(procentais)
Faktinis rodiklis |
Labiausiai tikėtinas scenarijus |
Nepalankusis scenarijus
|
||||||||
2023 |
2024 |
2025 |
2026 |
2024 |
2025 |
2026 |
|
|||
BVP |
–0,3 |
1,6 |
3,1 |
3,3 |
–4,7 |
–1,8 |
1,3 |
|
||
Eksportas |
–4,8 |
0,2 |
3,3 |
3,5 |
–10,8 |
–6,7 |
–1,8 |
|
||
Vartojimo
išlaidos |
–1,1 |
3,0 |
3,7 |
3,7 |
–5,2 |
–5,2 |
–2,9 |
|
||
Nedarbo
lygis |
6,8 |
7,0 |
6,8 |
6,6 |
8,9 |
11,5 |
13,1 |
|
||
Darbo
užmokestis |
12,9 |
8,9 |
7,9 |
7,9 |
2,4 |
–0,8 |
–0,3 |
|
||
Vidutinė
metinė infliacija |
8,7 |
1,6 |
2,4 |
2,4 |
1,1 |
0,4 |
–0,3 |
|
||
Būsto
kainų indeksas |
8,3 |
6,1 |
7,5 |
7,4 |
–9,7 |
–7,2 |
–6,4 |
|
||
Šaltiniai: VDA ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: BVP, prekių ir paslaugų eksportas ir privačiojo vartojimo išlaidos nurodyti palyginamosiomis kainomis.
27 pav. Finansų rinkos dalyvių bendro KPR pokytis pagal scenarijus (grafikas kairėje), svarbių įstaigų KPR pokytis pagal scenarijus (grafikas viduryje), mažiau svarbių įstaigų KPR pokytis pagal scenarijus (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: bendrą kapitalo pakankamumo reikalavimą sudaro: 8 proc. minimalus kapitalo reikalavimas, 2 ramsčio kapitalo reikalavimas, kapitalo apsaugos rezervas, AKR, sisteminės svarbos įstaigų kapitalo reikalavimas ir sektorinis SRR.
Pagal nepalankųjį scenarijų 2025 m. pabaigoje trys mažiau svarbios įstaigos galėtų pažeisti bendrą mikroprudencinį ir makroprudencinį kapitalo reikalavimą, tačiau papildomo kapitalo poreikis nesiektų 1 proc. dabartinio sistemos kapitalo lygio. Viena šių įstaigų pažeistų minimalų reikalavimą, apimantį 8 proc. ir 2 ramsčio kapitalo reikalavimą, jai reikėtų 0,7 mln. Eur reikalavimui įgyvendinti. Apskritai, testuojamoms įstaigoms reikėtų apie 20,7 mln. Eur papildomo kapitalo, kad būtų tenkinami visi reikalavimai (0,7 % dabar turimo bankų ir centrinių kredito unijų kapitalo). Šioms įstaigoms rekomenduojama stiprinti savo veiklos modelį, gerinti rizikos valdymą ir didinti turimą kapitalo rezervą.
Pagal nepalankųjį scenarijų įvertinti finansų rinkos dalyvių patiriami kredito nuostoliai 2024–2025 m. sudarytų apie 861,7 mln. Eur, arba apie 3,3 proc. viso 2023 m. pabaigoje buvusio paskolų portfelio (paskolų ne finansų įmonėms nuostolingumas sudarytų 7,9 %, būsto paskolų – 1,2 %, vartojimo paskolų – 3 %). KPR pokyčio išskaidymas rodo, kad kredito nuostoliai sumažintų rodiklį daugiau kaip 5,5 proc. punkto (žr. 28 pav. grafiką dešinėje). O grynosios palūkanų pajamos būtų pagrindinis šaltinis (+12 proc. p.), kuris leistų absorbuoti nuostolį, patirtą dėl paskolų kokybės pokyčių. Be to, esant nepalankiai ekonomikos situacijai, testuojamos įstaigos stengtųsi griežčiau kontroliuoti administracines išlaidas (–5,6 proc. p.), palyginti su labiausiai tikėtinu scenarijumi (–6,4 proc. p.). Galiausiai, laikinasis solidarumo įnašas, nors šiek tiek sulėtintų bankų kapitalo kaupimą pagal nagrinėjamus scenarijus, tačiau reikšmingo poveikio kapitalo reikalavimų vykdymui pagal testavimo scenarijus nedarytų.
28 pav. Finansų rinkos dalyvių KPR išskaidymas pagal labiausiai tikėtiną scenarijų (grafikas kairėje) ir pagal nepalankųjį scenarijų (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Nuo šių metų makroprudencinės priežiūros tikslais pradėtas taikyti naujas testavimo nepalankiomis sąlygomis modelis – sisteminės rizikos modeliavimo sistema (toliau – SRMS modelis). Vienas iš pagrindinių SRMS modelio privalumų, palyginti su ankstesniu testavimo modeliu, – antrinių efektų, atsirandančių dėl bankų ir makroekonominių kintamųjų sąveikos, įtraukimas. Leidžiant bankams dinamiškai reaguoti į makroekonominių sąlygų pokyčius koreguojant savo turtą bei palūkanų normas ir atsižvelgiant į antrinius efektus, testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai padeda geriau suprasti, kaip šios sąlygos pasireiškia bankų sektoriuje, ir geriau suvokti sisteminę riziką, kuri gali kilti esant nepalankiems makroekonominiams pokyčiams. Testavimo sąrangoje taip pat išplėstas testuojamų įstaigų skaičius (nuo 4 iki 10) ir įdiegta galimybė taikyti dinaminę balanso prielaidą, leidžiančią modeliuoti finansų rinkos dalyvių balansų dinamiką atsižvelgiant į taikomą scenarijų. Šiame intarpe išsamiau apžvelgiama, kaip tai veikia.
A pav. Antrinių efektų ciklas
Išsipildžius hipotetiniam nepalankiajam scenarijui, aprašytam 1 lentelėje, bankų sektoriaus skolinimas trauktųsi (žr. B pav. grafiką kairėje). Modeliu įvertintas bankų paskolų portfelis pagal pradinį scenarijų nuo 2023 m. ketvirtojo ketvirčio iki 2026 m. ketvirtojo ketvirčio sumažėtų 3,9 proc. Nors dėl sąlyginai aukšto mokumo ir pelningumo lygio paskolų portfelis scenarijaus pradžioje (žr. horizontą 1–10), atsižvelgiant į antrinius efektus, potencialiai galėtų didėti sparčiau nei pradiniame scenarijuje, pablogėjus bankų sektoriaus rodikliams ir makroaplinkai, galiausiai skolinimasis per scenarijaus horizontą trauktųsi 0,4 proc. stipriau.
Paskolų dinamikos pokyčiai per antrinius efektus sustiprintų nepalankųjį makroekonominį scenarijų. Modeliu įvertinta, kad dėl antrinių efektų (kredito paklausos ir pasiūlos sukrėtimų) Lietuvos BVP papildomai per visą scenarijaus horizontą mažėtų 2,0 proc. punkto (nuo –3,1 iki –5,1 %), o būsto kainos kristų papildomai 6,3 proc. punkto (nuo –16,6 iki –22,9 %). Taigi, paskolų portfelio susitraukimas dar pagilintų krizę, o tai papildomai mažintų bankų pelningumą ir didintų jų kredito nuostolį.
B pav. Modeliu įvertintas antrinių efektų poveikis bankų sektoriaus paskolų portfelio dinamikai (grafikas kairėje), BVP (grafikas viduryje) ir būsto kainoms (grafikas dešinėje) pagal nepalankųjį scenarijų
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: scenarijaus horizontas x ašyje nurodytas ketvirčiais: 0 reiškia paskutinį stebėjimą 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, 1 – pirmąjį scenarijaus ketvirtį, t. y. 2024 m. pirmąjį ketvirtį, o 12 – paskutinį scenarijaus ketvirtį, t. y. 2026 m. ketvirtąjį ketvirtį. Grafike dešinėje pavaizduota SRMS modeliu įvertinta bankų sektoriaus paskolų portfelio raida taikant dinaminę balanso prielaidą („Pradinis scenarijus“) ir dinaminę prielaidą, ir atsižvelgiant į antrinius efektus („Scenarijus su antriniais efektais“). Grafikuose viduryje ir dešinėje pavaizduota BVP ir būsto kainų indekso dinamika.
1.5.2.Bankų likvidumo vertinimas
Vertinant Lietuvoje veikiančių finansų rinkos dalyvių likvidumo atsparumą galimiems sukrėtimams, buvo atlikti du testavimo nepalankiomis sąlygomis pratimai: padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio testavimas ir pinigų srautų (angl. cash flow) analizė. LCR testavimas parodo finansų rinkos dalyvių gebėjimą patenkinti 30 dienų likvidumo poreikį, o pinigų srautų analizėje atsižvelgiama į skirtingus pinigų įplaukų ir netenkamų srautų terminus vienų metų laikotarpiu.
Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio analizė
Testavimo rezultatai rodo, kad finansų rinkos dalyviai yra gerai pasirengę atlaikyti trumpo laikotarpio likvidumo sukrėtimus (žr. 29 pav. grafiką kairėje). 2023 m. pabaigos duomenimis, pagal visus scenarijus nė viena iš testuojamų įstaigų nepažeistų 100 proc. LCR reikalavimo. Pagal griežčiausią kombinuoto sukrėtimo scenarijų (S4) finansų rinkos dalyvių LCR vidurkis nuo 248 sumažėtų iki 163 proc. Vertinant S1–S3 scenarijus, matyti, kad labiausiai finansų rinkos dalyvių likvidumo situaciją paveiktų didesni nei įprastai netenkamų pinigų srautai (S2 scenarijus), o mažiausiai – likvidžiojo turto sukrėtimo scenarijus (S1).
29 pav. Finansų rinkos dalyvių padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio sklaida pagal testavimo scenarijus (grafikas kairėje) ir testavimo rezultatų kaita per paskutinį pusmetį (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Nors metų pabaigoje finansų rinkos dalyvių likvidumo situacija buvo gera, tačiau, vertinant ilgesnę istoriją, nedidelei daliai rinkos dalyvių buvo būdingas šiek tiek didesnis jautrumas. 2023 m. antrąjį pusmetį testuojamų įstaigų faktinė LCR mediana kito nuo 212 iki 262 (29 pav. grafikas dešinėje), o pagal nepalankųjį scenarijų – nuo 134 iki 163 proc. Vis dėlto skirtingais mėnesiais 3–4 finansų rinkos dalyviai būtų pažeidę minimalų 100 proc. reikalavimą griežčiausio S4 scenarijaus atveju.
Pinigų srautų analizė
2 lentelė. Bankų pinigų srautų testavimo scenarijams taikytos prielaidos
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Analizė atlikta naudojant du streso scenarijus: 3 ir 6 mėn. likvidumo sukrėtimo scenarijus (žr. 2 lentelę). Kiekviena įsipareigojimų klasė ir kiekvieno termino segmentas padauginamas iš įsipareigojimų sumažėjimo koeficiento, kuris lemia pinigų išmokėjimą pagal scenarijų. Atitinkamai gaunamų įplaukų sumažėjimas parodo, kiek finansų rinkos dalyviai netektų pinigų įplaukų. Be to, esant nepalankioms sąlygoms, kai kurios likvidumo atsargos klasės gali tapti nelikvidžios arba gali būti konvertuojamos į likvidųjį turtą mažiau palankiomis kainomis. Daroma prielaida, kad sisteminis likvidumo sukrėtimas paveikia visus finansų rinkos dalyvius vienodai, tačiau vienos įstaigos rezultatai nepaveikia kitų. Todėl testo rezultatus galima interpretuoti tik iš vieno finansų rinkos dalyvio perspektyvos. Scenarijai kalibruojami atsižvelgiant į LCR testavimo scenarijų, TVF, ECB, kitų nacionalinių centrinių bankų taikomus scenarijus testuojant pinigų srautus nepalankiomis sąlygomis.
Pinigų srautų testavimas rodo, kad pagal abu likvidumo sukrėtimų scenarijus finansų rinkos dalyviai iš esmės yra atsparūs ilgesnio laikotarpio likvidumo sukrėtimams (žr. 30 pav.). Testuojamos įstaigos patirtų tik trumpalaikį (iki 1 mėn.) likvidžiojo turto sumažėjimą, tačiau ilgesniuoju laikotarpiu (po 3 mėn.) gaunami pinigų srautai galėtų atkurti pradinį likvidumo sumažėjimą. Veiklos indėliai būtų pagrindinis įsipareigojimų sumažėjimo arba piniginių išlaidų šaltinis (23,5 % visų išmokų). Tvirta likvidumo padėtis daugiausia buvo nulemta pakankamo likvidžiojo turto lygio (vidutiniškai 27,3 % viso turto) kartu su didele stabilių mažmeninių indėlių apimtimi – jie sudaro apie 52,4 proc. visų įsipareigojimų. Tik viena iš mažiau svarbių įstaigų nepalankiojo scenarijaus atveju susidurtų su likvidumo trūkumu, t. y. jos turimos likvidumo atsargos neužtektų padengti grynuosius pinigų srautus pagal abu nepalankius scenarijus – šiai įstaigai rekomenduotina stiprinti likvidumo valdymą, padidinant turimą likvidžiojo turto atsargą.
30 pav. Finansų rinkos dalyvių likvidžiojo turto atsargos ir viso turto santykio kaita pagal 3 mėn. likvidumo sukrėtimo scenarijų (grafikas kairėje) ir pagal 6 mėn. likvidumo sukrėtimo scenarijų (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai
Pastaba: pradinė reikšmė – finansų rinkos dalyvių likvidžiojo turto atsargos ir viso turto santykio reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.6.Ne bankų sektoriaus tendencijos
2023 m. visų rūšių ne bankų finansų įstaigų turtas didėjo (žr. 31 pav. grafiką kairėje), daugiausia – pensijų ir investicinių fondų. Pensijų fondų valdomas turtas paaugo 27 proc. Tokį prieaugį lėmė palankios sąlygos finansų rinkose ir dėl to 7,4 proc. padidėjusi svertinio vieneto vertė. Investicinių fondų valdomas turtas minimu laikotarpiu paaugo 20 proc. Tam įtaką turėjo geros sąlygos finansų rinkose ir padidėjęs investuotojų susidomėjimas – investuojančiųjų į informuotiesiems investuotojams skirtus KIS skaičius padaugėjo 23 proc. Per metus labiausiai išaugo obligacijų fondų (36 %) ir akcijų fondų (34 %) išleistų investicinių fondų vienetų vertės. O sulėtėjus NT rinkų augimui, NT fondų išleistų vienetų vertė padidėjo mažiausiai – 13 proc. Mažiausiai paaugo finansinių pagalbininkų turtas (1 %). Bankai ir kitos PFĮ ir toliau užima didžiąją dalį (76 %) Lietuvos finansų rinkos, ši dalis pastaruosius ketverius metus iš esmės nekinta (žr. 31 pav. grafiką dešinėje).
2023 m. padidėjo visų rūšių finansų įstaigų turtas.
31 pav. Finansų įstaigų turtas (grafikas kairėje) ir finansų įstaigų dalis visame finansų sektoriuje (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pastabos: naudojami finansinių sąskaitų duomenys neapima nefinansinio turto. Finansiniai pagalbininkai yra draudimo brokeriai ir agentai, pensijų fondų ir KIS valdymo įmonės, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, Vertybinių popierių birža AB Nasdaq Vilnius ir kt. Kiti finansiniai tarpininkai yra finansinės nuomos bendrovės, faktoringu užsiimančios bendrovės, rizikos kapitalo bendrovės ir kt.
Reikšmingą iššūkį sektoriuje kelia klientai nerezidentai, kurių mokėjimų operacijos susijusios su didesnės rizikos teritorijomis ir finansinėmis veiklomis. Lietuvos FinTech sektoriaus įmonės neapsiriboja šalies teritorija ir aktyviai aptarnauja užsienio šalių piliečius: pagal klientų skaičių nerezidentai 2023 m. sudarė 86, o jų operacijų vertė – 79 proc. viso FinTech sektoriaus. Nors didžioji klientų nerezidentų dalis yra iš EEE šalių, tačiau taip pat aptarnaujami ir asmenys, reziduojantys trečiosiose ar didelės rizikos valstybėse, tikslinėse teritorijose. Dėl to esamoje geopolitinėje aplinkoje būtina itin atidžiai vertinti su didesnės PPTF rizikos regionais susijusius klientus, jų atliekamus mokėjimus ir stebėti, ar tokias paslaugas teikiančios įstaigos laikosi nurodymų dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo. Reputacinę riziką kelia ir veiklų spektras, kuriomis užsiima FinTech sektoriaus klientai. Nors su aukštos rizikos veiklomis susijusių klientų nėra daug, tačiau jų atliekamų operacijų vertės dalis 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė beveik pusė FinTech sektoriaus klientų nerezidentų operacijų vertės. Didžioji dalis nerezidentų atliekamų mokėjimų yra susiję su kitomis finansų įstaigomis bei FinTech sektoriaus įmonių tarpusavio pavedimais. Aptarnaujamos finansų įstaigos tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Taip pat apie 12 proc. mokėjimų vertės yra susiję su loterijų ir azartinių lošimų organizavimo bei su virtualiojo turto paslaugų teikimo veiklomis. Tuo metu Lietuvoje esančių klientų (rezidentų), veikiančių aukštos rizikos veiklose, operacijų vertė sudaro gerokai mažiau – 13 proc. viso sektoriaus atliekamų operacijų. Didžioji dalis Lietuvoje gyvenančių sektoriaus klientų atliekamų operacijų vertės yra susijusi su virtualiojo turto paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Svarbu tinkamai įvertinti šias rizikas, siekiant išvengti FinTech sektoriaus įmonių įtraukimo į nelegalias veiklų vykdymo schemas. Papildomi reputaciniai iššūkiai taip pat galėtų kilti ir dėl išliekančio sektoriaus brandos stygiaus bei taikomų kontrolės priemonių trūkumų. Tebesitęsiant rusijos karui prieš Ukrainą ir vis dar esant padidėjusiai kibernetinių atakų rizikai (plačiau žr. 1.5 skirsnyje), itin aktualus yra FinTech sektoriaus kibernetinio pažeidžiamumo kontrolės procesų tobulinimo aspektas.
Išaugo FinTech sektoriaus veiklos pelningumas ir pritaikytų poveikio priemonių mastas, o vėl besiplečiančiame kriptoturto sektoriuje bus taikomi nauji veiklos vykdymo standartai.
32 pav. FinTech sektoriaus įmonių pajamos iš licencinės veiklos bei licencijų skaičius (grafikas kairėje), priežiūriniai veiksmai FinTech įmonių atžvilgiu (grafikas viduryje) ir kriptoturto paslaugų teikėjų skaičius Lietuvoje (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Siekiant mažinti besiformuojančias rizikas šiame sektoriuje, Lietuvos bankas kartu su kitomis institucijomis parengė priemonių paketą, griežtinantį kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūrą. Nelaukiant 2025 m. įsigaliosiančio europinio Kriptoturto rinkų reglamento (angl. Regulation on markets in crypto-assets, MiCA) reikalavimų, pateikti įstatymų pakeitimų projektai, kuriuose nustatyti nauji veiklos vykdymo reikalavimai šių paslaugų teikėjams ir įtvirtinamas jų licencijavimo procesas. Viena iš priemonių yra nauji PPTFPĮ pakeitimai, kuriais siekiama, kad visoje ES būtų nustatyti vienodi veiklos vykdymo reikalavimai kriptoturto paslaugų teikėjams. Nuo 2024 m. gegužės 1 d. jie privalės nuolat užtikrinti ne mažesnį kaip 125 tūkst. Eur nuosavo kapitalo lygį. Taip siekiama sumažinti atvejų, kai įstatinis kapitalas yra suformuojamas tik laikinai, o vėliau būdavo perkeliamas. Įsigaliojus veiklos standartų pakeitimams, už Lietuvoje veikiančių kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūrą ir licencijavimą bus atsakingas Lietuvos bankas, o licenciją gavusių kriptoturto paslaugų teikėjų skaičius, tikėtina, pastebimai sumažės.
2.Finansinio stabilumo didinimas
Nuo 2014 m. Lietuvos bankui yra suteiktas makroprudencinės politikos mandatas, kurį įgyvendinant yra stiprinama visos finansų sistemos stabilumo apsauga. Makroprudencinės politikos vykdymas leidžia anksti nustatyti finansų sistemai kylančias grėsmes ir imtis atitinkamų priemonių šioms rizikoms valdyti. Todėl Lietuvos bankas nuolat vertina Lietuvoje taikomų makroprudencinių politikos priemonių (žr. 33 pav.) pakankamumą ir reguliariai peržiūri nustatytus priemonių dydžius. Lietuvos bankas taip pat aktyviai siekia reaguoti Lietuvos finansų sistemoje susidarantį neefektyvumą, kuris turi neigiamą poveikį subalansuotai finansų sistemos raidai ar finansinei įtraukčiai. To siekdamas, Lietuvos bankas siūlo teisės aktų pakeitimus ir formuoja pozicijas aktualiais klausimais.
2.1.Makroprudencinių priemonių taikymas
2023 m. įsigaliojo 1 proc. AKR norma, grąžinta į prieš pandemiją buvusį lygį, o Revolut Bank UAB padidintas sisteminės svarbos įstaigų rezervas nuo 1 iki 2 proc., kuris įsigalios nuo 2024 m. liepos 1 d.
33 pav. Lietuvoje taikomos makroprudencinės politikos priemonės
* Išimtis taikoma kredito gavėjams, kurių kiekvienos ankstesnės paskolos likutis yra mažesnis nei 50 proc. su atitinkama paskola įsigyto būsto vertės.
Kapitalo rezervai didina bankų atsparumą nenumatytiems sukrėtimams.
34 pav. Jungtinio kapitalo rezervo sklaida Europos valstybėse (grafikas kairėje) ir Lietuvoje taikomų makroprudencinių kapitalo rezervų ir kitų kapitalo reikalavimų raida (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Skolininkų apsaugai didinti skirti ASN reikalavimai prisideda prie skolininkų atsparumo aukštų palūkanų normų aplinkoje. 2015 m. vyraujant mažoms palūkanų normoms, ASN įtvirtintas reikalavimas, įpareigojantis kredito davėjus atlikti palūkanų normų jautrumo testą, kuriuo kredito davėjas įvertina, ar kredito gavėjas bus pajėgus mokėti būsto paskolos įmokas palūkanų normai išaugus iki 5 proc. Šis reikalavimas lemia, kad žemų palūkanų aplinkoje, kai palūkanų normos neviršija 3,2 proc., maksimali skolininkui prieinama paskola negali viršyti 7,8 karto jo metinių pajamų. Tai leidžia apriboti perteklinį gyventojų įsiskolinimą esant mažoms palūkanų normoms. O esant didelėms palūkanų normoms, perteklinį įsiskolinimą riboja 40 proc. DSTI reikalavimas, kuris palūkanoms kylant tolygiai mažina didžiausios prieinamos paskolos sumą ir taip užtikrina skolininkų gebėjimą grąžinti paskolas reikšmingai pakilus palūkanų normoms. Tokia priemonių sąranga stiprina skolininkų atsparumą: net ir sparčiai kylant palūkanų normoms, neveiksnių būsto paskolų dalis sudarė istoriškai mažą dalį.
Dėl vis didintų palūkanų normų didinimo 2023 m. naujų būsto paskolų DSTI artėjo, o LTV tolo nuo ASN nustatytų limitų, kurie apsaugo skolininkus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos.
35 pav. Naujų būsto paskolų DSTI (grafikas kairėje), LTV (grafikas viduryje) ir būsto paskolų portfelio vidutinis DSTI ir LTV
Šaltinis: Lietuvos bankas.
2023 m. paskolų pirmam ir ne pirmam būstui srautai mažėjo, tačiau paskolų pirmam būstui standartai dažniau buvo arti ASN nustatytų ribų. 2023 m. pabrangus skolinimusi ir sumažėjus būsto paklausai, būsto paskolų srautas tiek tarp pirmo, tiek tarp ne pirmo būsto pirkėjų mažėjo panašiu tempu – per metus naujų paskolų pirmam būstui srautas sumažėjo 19, o paskolų ne pirmam būstui – apie 16 proc. (žr. 36 pav. grafiką kairėje). Kilusios palūkanų normos taip pat didino naujų būsto paskolų, kurių visi skolinimosi standartai (LTV, DSTI ir trukmė) yra aukšti, t. y. arti ASN nustatytų limitų, dalį. Nors 2020–2021 m. tokių paskolų dalis sudarė vos 1,6 proc. tiek pirmo, tiek ir ne pirmo būsto paskolų srauto, 2023 m. gruodžio mėn. šių paskolų dalys buvo atitinkamai 18 ir 12,4 proc. (žr. 36 pav. grafiką dešinėje). Mažesnė tokių paskolų dalis tarp ne pirmo būsto paskolų yra iš dalies susijusi su 2022 m. vasario mėn. įsigaliojusiu griežtesniu pradinio įnašo reikalavimu: ne mažesnis kaip 30 proc. būsto vertės įnašas, taikomas namų ūkiams, imantiems ne pirmą būsto paskolą. Vis dėlto palūkanų normoms nekylant ir naujų paskolų vidutiniam DSTI ėmus mažėti, 2024 m. pirmąjį ketvirtį naujų būsto paskolų, kurių skolinimosi standartai yra arti ASN nustatytų ribų, dalis sumažėjo iki 12 proc.
Kylant palūkanų normoms, naujų būsto paskolų srautas mažėjo, o paskolų, kurių rodikliai (LTV, DSTI ir trukmė) artėjo prie ASN nustatytų ribų, dalis didėjo
36 pav. Naujų būsto paskolų srautas pagal turimų paskolų ir turimo būsto skaičių (grafikas kairėje) bei paskolų su aukštu LTV (>80%), DSTI (>35%) ir ilga trukme (>25 m.) dalis pagal būsto tipą (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
2.2.Kitos Lietuvos banko pasiūlytos priemonės finansų sektoriui
2023 m. pradžioje Lietuvos bankas atkreipė dėmesį į Lietuvos bankų sektoriuje susidariusias išskirtines aplinkybes, dėl kurių sektorius gauna neplanuotą bei reikšmingai didesnį pelno prieaugį, ir kartu su Finansų ministerija pasiūlė laikinojo bankų solidarumo įnašo projektą. Lietuvos Respublikos Seimo priimtame įstatyme nustatytas įnašo taikymo laikotarpis nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Dėl itin aukšto Lietuvos bankų sektoriaus pelningumo faktinis įnašo surinkimas už 2023 m., t. y. už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki gruodžio 31 d., sudarė 250 mln. Eur ir net šiek tiek viršijo pirmines Lietuvos banko prognozes, o už 2024 m. tikimasi surinkti dar papildomai 220 mln. Eur. Laikinojo solidarumo įnašo lėšos yra skiriamos šalies karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.
Pastaraisiais metais įgyvendinami Lietuvos institucijų sprendimai gerina SVV įmonių finansavimo prieinamumą, tačiau tam tikrose srityse reikalingas didesnis proveržis. 2021 m. Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba publikavo tyrimą, kuriame įvertintos SVV įmonių prieigos prie finansavimo šaltinių Lietuvoje 2018–2019 m. galimybės ir jas ribojantys veiksniai. Be to, pasiūlytos priemonės ilgalaikiams (struktūriniams) trikdžiams mažinti, kurios prisidėtų prie kredito prieinamumo SVV įmonėms didinimo. Institucinės sąrangos pokyčiai atliepia tyrimo rekomendacijas – pavyzdžiui, įgyvendinta nacionalinių plėtros įstaigų konsolidacija didina valstybės pagalbos priemonių prieinamumo paprastumą ir aiškumą, o Inovacijų agentūros įkūrimas prisideda prie informacijos apie finansavimo galimybes SVV įmonėms sklaidos. Tačiau dalyje rekomendacijų sričių pažanga yra lėtesnė. Pavyzdžiui, ir toliau yra svarbu principingiau taikyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas priemones įmonėms, kurios veikia turėdamos neigiamą nuosavą kapitalą, ir reguliariai atlikti valstybės pagalbos priemonių veiksmingumo ex post vertinimą. Tokių priemonių įgyvendinimas galėtų prisidėti prie didesnio SVV įmonių finansavimo prieinamumo.
Lietuvos bankas pateikė siūlymus dėl paskolų palūkanų normų fiksavimo ir refinansavimo galimybių didinimo. Atlikta analizė, kuria siekta įvertinti būsto paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis problematiką ir refinansavimo galimybių didinimą, parodė, kad fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų būsto paskolų populiarumas ir tendencijos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, reikšmingai skiriasi: daugumoje euro zonos šalių gyventojai dažniau renkasi fiksuoti naujų paskolų palūkanų normas ilgesniam nei metų laikotarpiui, o Lietuvoje – priešingai, vis labiau vyrauja kintamųjų palūkanų paskolos. Todėl, siekdamas užtikrinti vartotojų galimybes rinktis fiksuotųjų palūkanų normų paskolą ar refinansuoti turimą paskolą geresnėmis sąlygomis, Lietuvos bankas parengė ir viešajai diskusijai pateikė savo pasiūlymus (žr. 4 intarpą).
Lietuvos gyventojai pastarąjį dešimtmetį daugiausia rinkosi būsto paskolas su kintamąja palūkanų norma, o euro zonoje dažniau suteikiamos paskolos su fiksuotąja palūkanų norma. Iki 2017 m. naujos būsto paskolos, kurių palūkanų norma fiksuota ilgesniam nei 12 mėn. laikotarpiui, sudarė reikšmingą dalį (daugiau nei 10 %) visų suteiktų naujų būsto paskolų ir nuo to laiko ši dalis gerokai mažėjo, o nuo 2018 m. tokių paskolų rinka Lietuvoje praktiškai išnyko – sudarė vos kelis procentus (žr. A pav. grafiką kairėje). O euro zonoje tarp naujų būsto paskolų dominavo paskolos, kurių palūkanų normų pradinis fiksavimo laikotarpis ilgesnis nei 12 mėn. Palūkanų normų fiksavimas populiarus šalyse, kuriose finansų sektorius yra didelis ir gerai išsivystęs (pvz., Prancūzijoje, Vokietijoje) – ši tendencija siejama su įvairiais veiksniais, įskaitant politines ir istorines aplinkybes. Paskolos su kintamąja palūkanų norma tipiškai dominuoja mažesnėse rinkose (žr. A pav. grafiką dešinėje). Kitų Baltijos šalių paskolų rinkose palūkanų normų fiksavimas taip pat nėra populiarus – gyventojai šiuo laikotarpiu buvo linkę rinktis paskolas su kintamosiomis palūkanų normomis, jų dalis 2023 m. buvo gerokai didesnė kaip 90 proc. ir Latvijoje, ir Estijoje.
A pav. Naujų būsto paskolų, kurių palūkanų norma fiksuota ilgesniam nei 12 mėn. laikotarpiui, dalies kaita (grafikas kairėje) ir atitinkamos dalies skirtingose ES šalyse 2023 m. vidurkis (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai
Pastaba: Suomijoje apie 25 proc. paskolų suteikiama vartotojui papildomai draudžiantis nuo palūkanų normų rizikos, kai taikoma viršutinė arba viršutinė ir apatinė kintamųjų palūkanų normų ribos.
Lietuvoje būsto paskolų su ilgesniam nei 12 mėn. laikotarpiui fiksuota palūkanų norma pasiūla vis dar yra ribota. Lietuvos banko 2023 m. tyrimo duomenimis, tokius pasiūlymus teikia tik dalis rinkos dalyvių ir dažniausiai tai nėra proaktyvus pasiūlymas, t. y. informacija apie tokį palūkanų normų fiksavimą teikiama tik vartotojui pasiteiravus. Iš šešių didžiausių būsto paskolų teikėjų tik trys siūlo paskolas su fiksuotosiomis palūkanų normomis tam tikram laikotarpiui ir tik vienas kreditorius proaktyviai siūlo tokius produktus klientams, siekiantiems sudaryti būsto paskolos sutartį. Maksimalus paskolos palūkanų fiksavimo terminas paprastai siekia iki 5 arba 10 m. Bankai kaip pagrindines priežastis, kodėl vartotojai nesirenka būsto paskolų su terminuotai nekintančiomis palūkanų normomis, išskyrė tokių kreditų kainą ir didesnius kredito sutarties bei ankstesnio grąžinimo mokesčius. Vartotojai savo ruožtu išskiria didesnes kainas, mažą fiksuotųjų palūkanų normų produktų būsto kreditavimo rinkoje pasiūlą ir tokių produktų sudėtingumą bei informacijos stoką.
Lietuvos bankas, siekdamas išplėsti vartotojų galimybes rinktis būsto kredito palūkanų rūšį ir refinansuoti esamas paskolas palankesnėmis sąlygomis, visuomenei pristatė pasiūlymus ir priemones. Šie pasiūlymai buvo parengti atlikus viešą konsultaciją, siekiant nustatyti ir pasiūlyti tinkamiausias priemones Lietuvos kredito rinkoje. Kredito davėjai būtų įpareigoti pasiūlyti vartotojams bent dvi būsto paskolos palūkanų normų rūšis: su kintamąja ir su bent 5 m. fiksuotąja palūkanų norma ar kitą būdą apsisaugoti nuo palūkanų normų svyravimų. Lietuvos bankas nustatys rekomendaciją, kad tais atvejais, kai keičiama esama paskolos sutartis, nekeičiant kredito davėjo, keitimo mokestis neturėtų viršyti naujos sutarties sudarymo mokesčio. Kredito davėjai turės reguliariai informuoti esamus būsto paskolų gavėjus apie palūkanų normų lygį rinkoje ir apie galimybę refinansuoti esamą paskolą. Šiems ir kitiems projekto tikslams įgyvendinti Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su Finansų ministerija, parengė siūlomų Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimų paketą, kuris pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui 2024 m. pavasario sesijoje. Šiomis iniciatyvomis Lietuvos bankas neskatina vartotojų rinktis vienos ar kitos palūkanų normų rūšies, o siekia užtikrinti vartotojų pasirinkimo galimybę ir informuotumą.
Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija, siekdami palankesnės paskolų kainos vartotojui ir efektyvesnės būsto paskolų rinkos, 2024 m. gegužės 9 d. pristatė siūlymus bei priemones, kaip Lietuvos vartotojams supaprastinti ir atpiginti būsto paskolų refinansavimą. Nors šiuo metu, būsto paskolų maržoms reikšmingai sumažėjus, daugiau nei pusei būsto paskolų turėtojų sąlygos paskolas refinansuoti yra ypač palankios, šia galimybe naudojasi nedaugelis. Lietuvos banko vertinimu, tai lemia proceso sudėtingumas ir refinansavimo metu vartotojo patiriami mokesčiai. Pasiūlymais siekiama, kad būsto paskolų refinansavimas vartotojams supaprastėtų ir nekainuotų, o tam reikėtų įtvirtinti nuostatas, kurios nustatytų kredito davėjų bendradarbiavimą refinansavimo proceso metu, galimybę be kompensacijos grąžinti paskolą (kai ji suteikta su kintamąja palūkanų norma) bet kuriuo metu, sudarytų sąlygas lankstesniam NT vertinimui, apribotų kredito davėjų galimybę taikyti vartotojui savo nustatytus mokesčius (už naujos paskolos sutarties sudarymą, už leidimą įkeisti NT antrine hipoteka ir pan.), ir įpareigoti naująjį kredito davėją sumokėti už vartotoją mokesčius už notaro paslaugas ir hipotekos išregistravimą bei įregistravimą. Toks būsto paskolų refinansavimas supaprastinta tvarka būtų taikomas, kai nesikeičia paskolos likutis, trukmė, įkeistas NT, o kredito davėjas tinkamai vykdo finansinius įsipareigojimus. Patvirtinus tokius pakeitimus ir jiems įsigaliojus, paskolų turintys ir jas refinansavę rinkos sąlygomis, gyventojai ilguoju laikotarpiu galėtų sutaupyti iki 0,5 mlrd. Eur.
Santrumpos
AB akcinė bendrovė
AKR anticiklinis kapitalo rezervas
ASN Atsakingojo skolinimo nuostatai
BVP bendrasis vidaus produktas
DSTI vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt service-to-income)
ECB Europos Centrinis Bankas
EEE Europos ekonominės erdvės šalys
EIF Europos investicinis fondas
EK Europos Komisija
EPĮ elektroninių pinigų įstaigos
ES Europos Sąjunga
ESRV Europos sisteminės rizikos valdyba
EURIBOR Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. euro interbank offered rate)
Eurosistema Europos Centrinis Bankas ir euro zonos centriniai bankai
Eurostatas Europos Sąjungos statistikos tarnyba
EVRK Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius
INVEGA UAB „Investicijų ir verslo garantijos“
IT informacinės technologijos
JAV Jungtinės Amerikos Valstijos
KIS kolektyvinio investavimo subjektai
KPR kapitalo pakankamumo rodiklis
LTV kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykis (angl. loan-to-value)
MĮ mokėjimo įstaigos
NT nekilnojamasis turtas
NŪFSIS Namų ūkių finansinės stebėsenos informacinė sistema
PFĮ pinigų finansų įstaigos
PPTF Pinigų plovimas ir teroristų finansavimas
PPTFPĮ Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas
PRDB Paskolų rizikos duomenų bazė
SRR sisteminės rizikos rezervas
SVKI suderintasis vartotojų kainų indeksas
SVV smulkusis ir vidutinis verslas
TVF Tarptautinis valiutos fondas
UAB uždaroji akcinė bendrovė
VDA Valstybės duomenų agentūra
VVP vyriausybės vertybiniai popieriai
Šalių kodai
AT Austrija
BE Belgija
BG Bulgarija
CY Kipras
CZ Čekija
DE Vokietija
DK Danija
EE Estija
ES (paveiksluose) Ispanija
EU Europos Sąjunga
EZ Euro zona
FI Suomija
FR Prancūzija
GB Didžioji Britanija
GR Graikija
HR Kroatija
HU Vengrija
IE Airija
IT Italija
JAV Jungtinės Amerikos Valstijos
LT Lietuva
LU Liuksemburgas
LV Latvija
MT Malta
NL Nyderlandai
NO Norvegija
PL Lenkija
PT Portugalija
RO Rumunija
SE Švedija
SI Slovėnija
SK Slovakija
© Lietuvos bankas Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius Apžvalgą parengė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamentas. Apžvalga PDF formatu pateikiama Lietuvos banko interneto svetainėje. Jeigu nenurodyta kitaip, remiamasi duomenimis iki 2024 m. gegužės 1 d. Analizuojant bankų sektorių, jei nenurodyta kitaip, naudojami konsoliduoti Lietuvoje veikiančių bankų, įskaitant užsienio bankų filialus, duomenys. Leidinys „Finansinio stabilumo apžvalga“ skelbiamas EBSCO Publishing, Inc., Business Source Complete duomenų bazėje. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. ISSN 1822-5071 (online) |