Santrauka
COVID-19 pandemija stipriai sukrėtė pasaulio ekonomiką 2020 m., tačiau Lietuvos ūkis buvo tarp mažiausiai nukentėjusių ES. Stiprus fiskalinis ir monetarinis atsakas sušvelnino COVID-19 poveikį pasaulio ir Lietuvos ekonomikai, todėl ekonomikos susitraukimas buvo mažesnis, nei tikėtasi. Lietuvos realusis BVP 2020 m. susitraukė 0,8 proc., o 2021 m. pirmąjį ketvirtį buvo didesnis, nei prieš metus. Bendras atlyginimų augimas šalyje tebebuvo spartus ir gerino daugelio gyventojų finansinę padėtį. Įsibėgėjanti vakcinacija turėtų mažinti ir neapibrėžtumą dėl tolesnio ekonomikos augimo, kuris šiemet turėtų siekti 5,1 proc.
Daugeliui įmonių Lietuvoje pavyko prisitaikyti prie ribojimų pandemijos metu, tačiau dalis įmonių, ypač paslaugų sektoriuje, buvo paveiktos labiau, todėl valstybės pagalbos nutraukimas gali daryti įtaką bankrotų padidėjimui. Bendra įmonių padėtis ir toliau yra tvari, o daugelis jų sugebėjo sukaupti papildomus likvidumo rezervus. Vis dėlto su veiklos ribojimais ir sumažėjusia paklausa susidūrę sektoriai, pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius, tebėra pažeidžiami ir priklausomi nuo valstybės pagalbos, todėl, pasibaigus valstybės pagalbos priemonių efektui, pasimatys vadinamųjų verslo zombių mastas ir gali reikšmingai ūgtelti įmonių bankrotų skaičius. Tai keltų riziką dėl tokių įmonių įsipareigojimų nevykdymo, trikdytų pastaraisiais metais išaugusių įmonių tarpusavio skolų grandinę, blogintų tose įmonėse dirbančių namų ūkių finansinę padėtį ir neigiamai veiktų valstybės finansus.
Siekiant sušvelninti COVID-19 protrūkio pasekmes ekonomikai, dalį įmonių kredito rizikos prisiėmė valstybė. Lietuvos vykdyta anticiklinė fiskalinė politika, teikiant finansinę pagalbą verslui ir namų ūkiams, pernai gerokai padidino valdžios sektoriaus balanso deficitą ir skolą, kuri šiemet turėtų viršyti 50 proc. BVP. Valstybės pagalbos priemonės padeda užkardyti įmonių likvidumo ir mokumo riziką, kuri materializavimosi atveju galėtų persiduoti gyventojams ir kreditoriams. Vis dėlto fiskalines pagalbos priemones svarbu yra ne tik skirstyti tikslingai, bet ir turėti aiškią skolos stabilizavimo strategiją ir tvirtai jos laikytis. Kitu atveju užsitęsęs valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykio augimas gali kelti skolos tvarumo klausimų.
Lietuvoje veikiantys bankai reikšmingų nuostolių 2020 m. nepatyrė, o geri jų veiklos rodikliai rodo gebėjimą veikti tvariai ir pagal nepalankųjį scenarijų. Lietuvos bankų neveiksnių paskolų lygis 2020 m. reikšmingai nekito, o veiklos rodikliai 2020 m. beveik nepablogėjo ir buvo vieni geriausių ES. Bankai tebėra gerai kapitalizuoti ir pasirengę atlaikyti net ir pagal nepalankųjį scenarijų (ekonomikai susitraukus 6,8 %) atsiradusius reikšmingus nuostolius. Išaugus gyventojų ir įmonių santaupoms indėliais, bankų likvidumas didėjo, todėl šiuo metu jie būtų pajėgūs atlaikyti net 40 proc. indėlių sumažėjimą. Bankų sektoriaus pelnas 2020 m. buvo mažesnis nei prieš metus, tačiau panašus kaip 2012–2017 m. vidurkis.
Pandemijos metu buvo toliau sparčiai teikiamos būsto paskolos, bankų skolinimas įmonėms sumažėjo, tačiau jos naudojosi sukauptais rezervais ir valstybės teikiama pagalba. Pandemijos pradžioje sulėtėjęs būsto paskolų augimas 2020 m. vasarą atsigavo, o susidomėjimui būsto pirkimu nemąžtant, būsto paskolų srautas turėtų būti didelis ir 2021 m. Kita vertus, ne finansų įmonėms suteiktų kredito įstaigų paskolų portfelis traukėsi sparčiausiai visoje ES, o tą lėmė dėl išaugusio neapibrėžtumo atidėtos įmonių investicijos ir atsargų pirkimai, reikšmingi pinigų srautai iš eksporto ir valstybės pagalbos bei atidesnis bankų požiūris į kai kuriuos sektorius. Be to, nors bankų finansavimas sumažėjo, ne finansų įmonių įsipareigojimai šiek tiek išaugo dėl padidėjusių trumpalaikių įsipareigojimų kitoms įmonėms.
Būsto kainų lygis Lietuvoje tebėra tvarus, tačiau stipriai išaugusi būsto paklausa lemia spartėjantį kainų augimą. Būsto rinka Lietuvoje atsigavo po pirmojo karantino ribojimų ir pagal pardavimus sugrįžo į ikipandeminį lygį. Prie didėjančio aktyvumo prisideda per pandemiją reikšmingai išaugęs namų ūkių santaupų lygis ir darbo iš namų padariniai, lemiantys susidomėjimą didesnio ploto būstu. Didėjanti paklausa kartu lemia ir būsto kainų įsibėgėjimą, kuris stebimas ir kitose Europos šalyse. Tiesa, spartus atlyginimų augimo tempas, didėjantis gyventojų skaičius miestuose ir didelė nuosavų lėšų dalis sandoriuose rodo, kad būsto rinka kol kas tebėra tvari, tačiau sparčiam kainų augimui užsitęsus situacija gali greitai pasikeisti. Disbalansų susidarymą ir netvarų būsto finansavimą toliau riboja Lietuvos banko taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai, tačiau augantys gyventojų lūkesčiai ir pasiūlos lankstumas turi būti atidžiai stebimi.
Komercinių patalpų neužimtumo augimas ir susidariusių disbalansų Švedijoje galima korekcija gali kelti riziką Lietuvos finansų sistemai. Dėl pandemijos metu paplitusio darbo iš namų ir veiklos ribojimų biurų ir prekybos patalpų neužimtumo lygis padidėjo. Biurų neužimtumo lygį gali didinti ir pastaraisiais metais gausiai suplanuotos naujų biurų statybos, todėl priklausomai nuo besiformuojančių darbo įpročių biurų savininkai gali susidurti su kainų korekcijos rizika. Tai neigiamai paveiktų ir finansų sistemą, kadangi komercinis NT sudaro reikšmingą bankų užstato dalį. Nors Lietuvos sąsajos su Švedijos finansų sistema yra gerokai mažesnės nei prieš dešimtmetį, dėl didelės Lietuvos bankų sektoriaus koncentracijos tebėra svarbi rizika dėl susidariusių NT rinkos ir namų ūkių įsiskolinimo disbalansų Švedijoje.
Klimato kaita ir kibernetinis saugumas tebėra iššūkiai Lietuvos finansų sistemai. Finansų sistemai tampant vis labiau skaitmenizuotai, kibernetinės rizikos suvaldymas tampa didesniu iššūkiu. Pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos tiek realiajam, tiek ir finansų sektoriui tampa aktualu tinkamai vertinti klimato kaitos keliamas rizikas, tokias kaip fizinės rizikos, susijusios su gamtos stichijomis, bei pereinamojo laikotarpio rizikos, susijusios su gebėjimu prisitaikyti prie naujų standartų ir reguliavimo.
Dėl tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos Lietuvos bankas toliau aktyviai taiko priemones finansiniam stabilumui palaikyti. Atsižvelgiant į neigiamą COVID-19 pandemijos įtaką šalies ekonomikai, prieš metus iki 0 proc. sumažinta AKR norma palikta galioti. Toliau galioja leidimai nesilaikyti rekomenduojamo 2 ramsčio kapitalo reikalavimo, jungtinio kapitalo rezervo. Be to, 2021 m. pradžioje buvo sutarta atnaujinti moratoriumus verslui ir gyventojams iki šių metų kovo 31 d. Siekiant ateityje tikslingiau reaguoti į kylančias rizikas, KRD pakeitimai bus perkeliami į nacionalinę teisę, tai leis Lietuvos bankui lanksčiau taikyti makroprudencinius reikalavimus dėl konkrečių skolinimo segmentų. Lietuvos bankas aktyviai vykdo makroprudencinę politiką ir yra pasirengęs taikyti priemones, skirtas rizikoms finansiniam stabilumui mažinti.
1.Finansų sistemos būklė ir perspektyvos
1.1.Finansų rinkų ir ekonomikos raida
Pasaulio ekonomikos nuosmukis 2020 m. dėl COVID-19 padarinių buvo didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, tačiau mažesnis, nei prognozuota. 2021 m. balandžio mėn. TVF vertinimu, pasaulio ekonomika 2020 m. susitraukė 3,3 proc. – 1,6 proc. punkto mažiau, nei prognozuota 2020 m. birželio mėn., tačiau daugiau nei per prieš dešimtmetį buvusią finansų krizę. Nuosmukį lėmė dėl COVID-19 įvestos judėjimo ir socialinių kontaktų ribojimo priemonės, neigiamai paveikusios tarptautinės prekybos srautus, tiekimo grandines, namų ūkių vartojimą. JAV BVP 2020 m. sumažėjo 3,5, o euro zonos – 6,6 proc. Euro zonos BVP traukėsi daugiau dėl griežtesnių ribojimų, mažesnių fiskalinės pagalbos apimčių. TVF nuo 2021 m. prognozuoja pasaulio ekonomikos augimą, tačiau valstybių atsigavimo tempai skiriasi. Prognozuojama, kad JAV BVP augs 6,4, o euro zonos – 4,4 proc. Lėtesnį prognozuojamą euro zonos atsigavimą lemia lėtesnis vakcinavimo tempas ir mažesnis fiskalinis atsakas nei JAV.
2020 m. įvyko didžiausias pasaulio ekonomikos nuosmukis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
1 pav. Faktinė ir numatoma BVP palyginamosiomis kainomis raida
Šaltiniai: Eurostatas, Lietuvos bankas, Sent Luiso federalinio rezervo bankas ir TVF.
Pastaba: 2021P–2023P yra Lietuvos banko ir TVF, 2024P–2025P TVF parengtos BVP prognozės.
Lietuvos ekonomiką pandemija paveikė mažiau nei daugelio ES valstybių, 2021 m. pradžioje matoma ekonomikos atsigavimo ženklų. Lietuvos BVP 2020 m. susitraukė 0,8 proc. – gerokai mažiau, nei buvo tikėtasi prasidėjus COVID-19 sukeltai krizei. BVP susitraukimas buvo vienas mažiausių tarp visų ES valstybių (visa ES ekonomika susitraukė 6,1 %). Mažesniam Lietuvos ekonomikos susitraukimui įtakos turėjo santykinai didelė valstybės parama, nedidelė pirmoji COVID-19 banga, sėkminga eksportuotojų veikla ir santykinai maža ekonomikos priklausomybė nuo labiausiai apribotų ekonominių veiklų (pvz., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų). Vis dėlto, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis 2020 m. buvo didžiausias nuo 2015 m. ir sudarė 8,5 proc. (2,2 proc. p. daugiau nei prieš metus). Nedarbas daugiausia didėjo dėl atleistų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, prekybos, verslo aptarnavimo veiklų darbuotojų, reikšmingai išaugo jaunesnio amžiaus žmonių nedarbas. Nors bedarbių daugėjo, pandemija atlyginimų neigiamai nepaveikė – metų pabaigoje vidutinis darbo užmokestis buvo 12,2 proc. didesnis nei prieš metus, todėl didžiosios dalies šalies gyventojų finansinė padėtis pandemijos metu netgi gerėjo. 2021 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, fiksuotas 1,8 proc. realiojo Lietuvos BVP augimas ir 1 proc. augimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tikimasi, kad šiemet Lietuvos ūkis augs 5,1 proc.
Po sunkumų COVID-19 sukeltos krizės pradžioje pasaulio ir Lietuvos finansų rinkos atsigavo (žr. 2 pav.). Investicinį reitingą turinčių euro zonos įmonių obligacijų pajamingumas, 2020 m. kovo mėn. išaugęs 0,8–2 proc. punkto (iki aukščiausio lygio nuo 2013 m.), 2020 m. pabaigoje–2021 m. pradžioje buvo istoriškai mažas ir sudarė apie 0,4 proc., tad įmonių finansavimosi sąnaudos tebebuvo mažos. Europos bankų tarpusavio skolinimosi sąlygos taip pat tebėra palankios – 6 mėn. EURIBOR palūkanų normos, 2020 m. kovo–balandžio mėn. paaugusios 33 baziniais punktais ir pasiekusios aukščiausią lygį nuo 2016 m., 2021 m. vasario mėn. vėl buvo istoriškai žemiausio lygio (žr. 3 pav.). Žemam EURIBOR palūkanų normų lygio palaikymui įtakos turėjo išlaikyta 2019 m. rugsėjo mėn. ECB nustatyta –0,5 proc. palūkanų norma už bankų naudojimąsi indėlių galimybe. COVID-19 sukeltos krizės pradžioje gerokai nuvertėję pasaulio akcijų indeksai per metus atsigavo. JAV ir Lietuvos indeksai jau siekia istoriškai aukščiausias vertes, tačiau Europos akcijų vertės augo mažiau dėl numatomo lėtesnio ekonomikos atsigavimo. Akcijų kainų kilimui poveikį darė vyriausybių ir centrinių bankų taikytos pagalbos priemonės (pvz., ECB turto pirkimo apimtis 2020 m. pradžioje buvo aukščiausio lygio nuo 2017 m.), reikšmingai išaugusios gyventojų santaupos bei geri lūkesčiai dėl ekonomikos atsigavimo ateityje. Vis dėlto, sparčiai kylant akcijų vertėms, didėja jų kainų korekcijos rizika, galinti neigiamai paveikti pasaulio ekonomiką.
Dėl COVID-19 kritusios akcijų vertės per metus atsigavo.
2 pav. Pasaulio akcijų indeksai
Šaltiniai: Nasdaq, Yahoo Finance ir Refinitiv.
Centriniai bankai ėmėsi reikšmingų skatinimo priemonių siekdami sumažinti neigiamą COVID-19 protrūkio poveikį ekonomikai. ECB 2020 m. kovo mėn. paskelbta 750 mlrd. Eur specialioji pandeminė pirkimo programa birželio mėn. buvo papildyta 600 mlrd. ir gruodžio mėn. – dar 500 mlrd., iš viso – 1 850 mlrd. Eur (15 % euro zonos BVP). Eurosistemos pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis per 2020 m. išaugo trečdaliu ir sudarė 3 695 mlrd. Eur. Be to, ECB į tinkamo užstato sąrašą iki 2021 m. rugsėjo mėn. įtraukė VP, kurių reitingai buvo sumažinti iki neatitinkančių minimalių kredito kokybės reikalavimų. Dėl priimtų priemonių, ECB vertinimu, euro zonos ūkis 2020 m. susitraukė 0,4 proc. punkto mažiau, o 2021 m. augs 0,6 proc. punkto daugiau. Lietuvoje dėl minėtų priemonių ekonomika 2020 m. traukėsi 0,3 proc. punkto mažiau, o šiais metais augs 0,3 proc. punkto daugiau. JAV Federalinis rezervas paskelbė 700 mlrd. JAV dol. turto pirkimo programą, 2020 m. kovo 23 d. buvo panaikinti programos apimties limitai. Federalinio rezervo pirmininko teigimu 2021 m. balandžio mėn., turto pirkimo programos apimties mažinimas artimiausiu metu nebus svarstomas. Taip pat 2020 m. kovo mėn. Federalinis rezervas nustatė 0–0,25 proc. palūkanų normų tikslinį intervalą – žemiausią nuo nustatyto per 2008 m. krizę ir galiojusio iki 2015 m.
6 mėn. EURIBOR palūkanų normos 2021 m. pradžioje yra istoriškai žemos.
3 pav. 6 mėn. trukmės EURIBOR ir ECB indėlių galimybės palūkanų normos, ECB turto pirkimas
Šaltinis: ECB.
Vyriausybės teikia reikšmingą fiskalinę pagalbą COVID-19 padariniams valdyti, patvirtintos priemonės ekonomikos atsigavimui skatinti. Prasidėjus pandemijai, 2020 m. pradžioje EK atlaisvino valstybės pagalbos ir fiskalinės drausmės reikalavimus, suteikdama galimybę ES narėms teikti ypač didelę finansinę pagalbą savo ekonomikoms. Tai reikšmingai padidino šalių skolos lygius, tačiau padėjo suvaldyti dar didesnį ekonomikos nuosmukį ir nedarbo augimą. ES 2020 m. liepos mėn. sutarta ir gruodžio mėn. patvirtinta 750 mlrd. Eur (apie 6 % ES BVP) vertės laikinoji fiskalinė priemonė „Next Generation EU“, skirta ekonomikos gaivinimui ir žaliajai transformacijai skatinti. Pagal šią priemonę Lietuvai yra numatyta skirti 2,2 mlrd. Eur dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eur paskoloms (iš viso apie 10 % Lietuvos BVP). Be to, 2021–2027 m. patvirtinta 1 074 mlrd. Eur (apie 8 % ES BVP) vertės daugiametė finansų programa, prisidėsianti prie ekonomikos atsigavimo suvaldžius COVID-19. Pagal programą Lietuvai numatyta 13,5 proc. daugiau ES lėšų nei 2014–2020 m. O JAV 2020 m. kovo mėn. paskelbtas iki tol istoriškai didžiausias pagalbos paketas, siekiantis 2 200 mlrd. JAV dol. (11 % JAV BVP). Gruodžio mėn. patvirtintas naujas beveik 900 mlrd. JAV dol. fiskalinio skatinimo paketas, 2021 m. kovo mėn. – dar didesnis, 1 900 mlrd. JAV dol. paketas, siekiantis apie 9 proc. JAV BVP.
1.2.Bankų sektoriaus raida
2020 m. Lietuvos bankų sektorius pradinį COVID-19 sukeltą šoką atlaikė, o veiklos rodikliai buvo vieni geriausių ES. Lietuvoje veikiantys bankai pandemiją pasitiko būdami palankesnėje pozicijoje nei dauguma bankų ES, kurių dalis, ypač didžiosiose ES valstybėse, tuo metu susidūrė su pelningumo ir efektyvumo problemomis. Didelė Lietuvos bankų sektoriaus turto grąža, mažas išlaidų ir pajamų santykis, didelis kapitalo pakankamumas ir palyginti nedidelis ekonomikos nuosmukis Lietuvoje lėmė, kad Lietuvos bankų veiklos rodikliai beveik nepablogėjo, o palyginti su ES – 2020 m. pabaigoje buvo vieni geriausių (žr. 4 pav.). Ypač pažymėtinas likvidumo atsargų augimas bankuose: Lietuvoje privačiojo sektoriaus indėliams augant sparčiausiai ES, padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis per metus padidėjo nuo 272 iki 743 proc. ir tapo didžiausias ES.
Lietuvos bankų sektoriaus rodikliai tebebuvo vieni geriausių ES.
4 pav. Lietuvos bankų sektoriaus veiklos rodiklių palyginimas su kitų ES šalių bankų rodikliais
(2020 m. IV ketv.)
Šaltiniai: EBI, ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: koncentracija matuojama Herfindahlio ir Hirschmano (HHI) indeksu. Naujausi koncentracijos duomenys – 2019 m. Žalia spalva – geresnis Lietuvos bankų sektoriaus rodiklis nei daugumos ES šalių, o raudona – blogesnis.
Dėl šiek tiek suprastėjusios paskolų kokybės bankų sektoriaus pelningumas sumažėjo, bet ir toliau buvo vienas didžiausių ES. 2020 m. bankų sektoriaus pelnas sudarė 279,7 mln. Eur ir buvo 16,4 proc. mažesnis nei prieš metus, tačiau reikšmingai nesiskyrė nuo 2012–2017 m. vidurkio (žr. 5 pav.). Labiausiai bankų pelną mažino dėl pandemijos daugiau nei du kartus padidėjęs paskolų vertės sumažėjimas, jis sudarė beveik 57 mln. Eur (0,2 %, palyginti su turtu). Vis dėlto, palyginti su 2009 m. finansų krizės sukeltais nuostoliais, kai paskolų vertės sumažėjimo nuostoliai viršijo 1 mlrd. Eur (6,4 %, palyginti su turtu), šis sumažėjimas buvo nedidelis. Tikėtina, kad, mažėjant valstybės paramai, įmonės ir namų ūkiai gali susidurti su finansiniais sunkumais, dėl ko ateityje bankai dėl kredito rizikos gali turėti papildomų nuostolių (plačiau žr. 2.1 skirsnį „Pablogėjusi suvaržymų paveiktų įmonių finansinė būklė ir su tuo susiję padariniai ekonomikai“).
Pandemijos akivaizdoje bankai dirbo pelningai, o bankų sektoriaus pelnas reikšmingai nesiskyrė nuo 2012–2017 m. vidurkio.
5 pav. Bankų sektoriaus pelno (nuostolio) ir jo veiksnių kaita
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Bankų palūkanų išlaidos didėjo dėl neigiamų palūkanų, kurias bankai moka už lėšų saugojimą centriniame banke.
6 pav. Palūkanų išlaidų pokytis ir jas lėmę veiksniai
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: dėl palyginamumo su ankstesniais laikotarpiais prie palūkanų išlaidų (kiti įsipareigojimai) pridėtos indėlių draudimo išlaidos ir įmokos į pertvarkymo fondą, jos nuo 2020 m. liepos 1 d. nebėra priskiriamos prie palūkanų išlaidų.
Aukštas kapitalo pakankamumas padės bankams atlaikyti galimus nuostolius. Prasidėjus pandemijai bankai neišmokėjo dividendų, todėl išaugo bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 4,7 proc. punkto – iki 23,7 proc. Tačiau dėl padidėjusios kredito rizikos šiek tiek išaugo rizikos svoriai ir pagal riziką įvertintas turtas, o tai darė neigiamą spaudimą kapitalo pakankamumo rodikliui, kuris nuo 2020 m. pradžios sumažėjo beveik 2 proc. punkto. Vis dėlto bankai turi sukaupę 1,2 mlrd. Eur kapitalo virš minimalių reikalavimų, juo galėtų padengti paskolų nuostolius nepažeisdami minimalių kapitalo reikalavimų – tai beveik keturis kartus didesnė suma nei dabartinis neveiksnių paskolų portfelis. Pažymėtina, kad 73 proc. veiksnių paskolų portfelio yra padengta užtikrinimo priemonėmis, todėl realios bankų galimybės atlaikyti nuostolius ir toliau vykdyti reikalavimus yra gerokai didesnės. Tai, kad bankai yra pasirengę padengti galimus nuostolius, patvirtina ir testavimas nepalankiomis sąlygomis – pagal nepalankųjį scenarijų, kai bankų sektoriaus patiriami kredito nuostoliai 2021–2022 m. sudarytų apie 665 mln. Eur, kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų nuo 20,8 iki 17,2 proc. ir bankų sektoriaus turimo kapitalo pakaktų, kad būtų tenkinami minimalūs reikalavimai, įskaitant 2 ramsčio, su atsarga (plačiau žr. 4 skyrių „Testavimas nepalankiomis sąlygomis“).
Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis išaugo bankams neišmokėjus dividendų, o neveiksnių paskolų šiek tiek padaugėjo.
7 pav. Neveiksnios paskolos pagal paskolų segmentą ir bankų kapitalo pakankamumas
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Paskolų moratoriumų dalis Lietuvoje veikiančiuose bankuose buvo viena mažiausių ES.
8 pav. EBI paskolų moratoriumų dalis, palyginti su paskolų įmonėms ir namų ūkiams portfeliais ES šalyse
(2020 m. III ketv.)
Šaltiniai: EBI, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: Lietuvos duomenys – 2020 m. ketvirtasis ketvirtis, kitų ES šalių duomenys – 2020 m. trečiasis ketvirtis.
Paskolų įmonėms palūkanų normos 2020 m. pabaigoje pradėjo mažėti, tačiau, mažėjant skolinimui, paskolų portfelis sparčiai traukėsi. Vidutinė paskolų įmonėms palūkanų norma paaugo nuo 2,1 proc. (2017 m. pabaigoje) iki 3,0 proc. (2019 m. pabaigoje), tačiau nuo 2020 m. pabaigos pastebima ir mažėjimo tendencija (žr. 9 pav.). Vis dėlto skolinimo srautai 2020 m. reikšmingai susitraukė (plačiau žr. 1.3 skirsnį „Kreditavimo raida ir įsiskolinimas“), bet sumažėjimas buvo stebimas iš esmės visuose bankuose, todėl srautų koncentracijos rodiklis per metus reikšmingai nepakito. Tokios tendencijos parodo, kad, priešingai nei būsto paskolų atveju, didelio kreditavimo poreikio ir spaudimo palūkanų normoms nebuvo (plačiau apie palūkanų kainodarą žr. 1 intarpe). Dėl sumažėjusio skolinimo 2020 m. bankuose reikšmingai traukėsi paskolų įmonėms portfelis – per metus jis sumažėjo 16 proc. (–1,3 mlrd. Eur). Tai lėmė, kad įmonių paskolų dalis bankuose susitraukė nuo 43 iki 38 proc. paskolų portfelio ir tapo mažesnė už būsto paskolų portfelį, kuris bendrą portfelio sumažėjimą iš dalies atsvėrė ir per metus išaugo 9 proc. (+754 mln. Eur).
Daugiau bankų pradėjus aktyviau teikti būsto paskolas, mažėjo palūkanų normos.
9 pav. Naujų paskolų palūkanų normų ir koncentracijos raida
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: 6 mėn. slenkamieji srautai.
Šiame intarpe, remiantis ekonometriniais metodais, siekiama atsakyti į klausimą, kokie veiksniai lemia suteikiamų naujų paskolų maržų raidą Lietuvoje. Įkainodami paskolas, bankai paprastai atsižvelgia į keturis komponentus: 1) banko patiriamas ir būsimas finansavimo išlaidas; 2) banko administracines ir kitas veiklos sąnaudas; 3) tikėtinus paskolos nuostolius, t. y. paskolos ar kliento rizikingumą; 4) banko kapitalo kainą, kuri priklauso ir nuo kapitalo reikalavimų bei akcininkų siekiamos grąžos. Akcininkų siekiama grąža priklauso ne tik nuo akcininkų lūkesčių, bet ir nuo rinkos, kurioje veikia bankas, struktūros, taip pat paklausos, galimybės diferencijuoti paskolos produktą ir kt. (žr.: Maudos, de Guevara, 2004; Gambacorta, 2006).
,
kur: indeksas – bankas, – ketvirtis, – individualus banko (fiksuotas) efektas, – vidutinė indėlių palūkanų normos marža, – indėliai, – bendras paskolų portfelio dydis, – Europos bankų obligacijų pajamingumo priedas, – įsipareigojimai užsienio kredito įstaigoms, – bankams nustatyti kapitalo reikalavimai, – vidutinis paskolų (verslo arba būsto) rizikos svoris, – kiti kintamieji (pvz., klientų kredito rizika, rinkos koncentracija, suteiktų paskolų augimas ir kt.). Paskolų ne finansų įmonėms ir būsto paskolų maržos modeliuojamos atskirai.
A lentelė. Panelinės regresijos taikymo rezultatai
Modelis |
Paskolų ne finansų įmonėms |
Būsto pasklolų |
Finansavimosi indėliais išlaidos |
0,56*** (0,06) |
0,58*** (0,05) |
Finansavimosi iš užsienio išlaidos |
0,32** (0,15) |
0,39*** (0,08) |
Administracinės išlaidos |
0,03 (0,09) |
0,30*** (0,07) |
Indėlių draudimo ir pertvarkymo fondo įmokos |
1,62*** (0,48) |
0,96** (0,39) |
Kapitalo reikalavimai |
0,06*** (0,02) |
0,0003 (0,02) |
Kredito rizika / nuostoliai |
0,06*** (0,02) |
0,08*** (0,01) |
Koncentracija |
0,72*** (0,22) |
0,53*** (0,09) |
Perteklinių rezervų įmokos |
0,01 (0,01) |
0,02* (0,01) |
Paskolų augimas |
–0,003 (0,003) |
0,05 (0,14) |
Stebiniai Kor. Banko FE |
459 0,35 Taip |
388 0,59 Taip |
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: statistinis reikšmingumas 0 '***' 0,01 '**' 0,05 '*' 0,1, pateikiamos stabilizuotosios standartinės liekamosios paklaidos (angl. robust standard errors). FE – fiksuoti (bankų) efektai. Kredito rizika vertinama kaip atidėjinių ir paskolų santykis, imamas dviejų ketvirčių ankstinys (angl. lead); koncentracija vertinama kaip HHI (apskaičiuotas pagal paskolų įmonėms arba būsto paskolų likutį). Modeliai įvertinti atsižvelgiant į bankų paskolų (įmonėms arba būstui) portfelio dydį, kuris yra kintantis laike. Į būsto paskolų maržų modelį (antrame stulpelyje) neįtraukiamas UAB Medicinos bankas, kuris istoriškai (beveik) neteikė būsto paskolų.
Paskolų maržų išskaidymas (žr. A pav.) rodo, kad veiksniai, susiję su paskolų įmonėms ir būsto paskolų maržų padidėjimu, krizės laikotarpiu, 2009–2010 m., ir pastaraisiais metais, 2018–2019 m., skiriasi. Krizės laikotarpiu išaugusios maržos gali būti siejamos su padidėjusia kredito rizika ir finansavimosi išlaidomis, o pastaraisiais metais – su padidėjusia koncentracija bankų sektoriuje, išaugusiais kompoziciniais efektais ir kitais (nestebimais) veiksniais. Pagal modelio skaičiavimus, išaugusi koncentracija 2016–2019 m. didino paskolų įmonėms maržas apie 0,28, o būsto paskolų maržas – apie 0,34 proc. punkto. Kaip rodo padidėję kompoziciniai efektai, augęs skolinimasis iš brangesnes paskolas siūlančių bankų tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai didino paskolų įmonėms maržas apie 0,2 ir šiek tiek mažiau (apie 0,07 proc. p.) – būsto paskolų maržas.
Apie 0,26 proc. punkto paskolų įmonėms ir 0,11 proc. punkto būsto paskolų maržų padidėjimo (žr. A pav. pilką spalvą) negalima paaiškinti jokiais turimais duomenimis, tokiais kaip finansavimosi išlaidos, kredito rizika ir pan. Kitaip tariant, ekonometriniame modelyje sukontroliavus visus su maržų didėjimu susijusius veiksnius, likusi nepaaiškinta maržų augimo dalis gali būti siejama su kitais veiksniais, pavyzdžiui, sumažėjusia kredito pasiūla ar didesnės grąžos siekimu. Būtent kitų (nestebimų) veiksnių sumažėjimas gali būti siejamas su 2020 m. paskolų įmonėms ir būsto paskolų maržų kritimu. O stebimų kintamųjų poveikis palūkanų maržoms 2020 m. tebėra panašaus lygio kaip 2018–2019 m.
A pav. Paskolų įmonėms ir būsto paskolų palūkanų maržų išskaidymas
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: lyginamasis laikotarpis – 2016 m. pirmasis ketvirtis. Bankų kompoziciniai efektai – bankų individualūs (fiksuoti) efektai, IDF – indėlių draudimo fondas, SRF – Bendras pertvarkymo fondas (angl. Single Resolution Fund), kita – likutis. Koncentracija matuojama HHI (apskaičiuotu pagal banko suteiktų paskolų įmonėms arba būsto paskolų likutį). Modeliai įvertinti atsižvelgiant į bankų paskolų (įmonėms arba būstui) portfelio dydį, kuris yra kintantis laike.
1.3.Kreditavimo raida ir įsiskolinimas
Ne finansų įmonių įsiskolinimo lygis mažėjo, o namų ūkių – augo.
10 pav. Ne finansų įmonėms ir namų ūkiams suteikto kredito ir BVP santykiai
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Kredito įstaigų skolinimas įmonėms toliau traukėsi, tačiau būsto paskolų augimas tebebuvo spartus.
11 pav. PFĮ suteiktų paskolų portfelio metinis pokytis
Šaltinis: Lietuvos bankas.
2020 m. mažėjo beveik visų ne finansų įmonių sektorių paskolų portfeliai.
12 pav. Paskolų ne finansų įmonėms portfelio metinio augimo veiksniai
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: remiantis gegužės 14 d. duomenimis. Kai kurių ekonominių veiklų pavadinimai yra sutrumpinti.
Nors portfelis mažėja, pastebimas naujų paskolų įmonėms srauto pagyvėjimas.
13 pav. Paskolų įmonėms srautai ir įmonių persitarimai dėl esamų paskolų sąlygų
Šaltinis: Lietuvos bankas.
2020 m. bendri verslo įsipareigojimai padidėjo nedaug, o jų augimą palaikė įsiskolinimas trumpalaikiams tikslams. Ne finansų įmonių turimi įsipareigojimai 2020 m. pabaigoje buvo 3,3 proc. didesni nei prieš metus. Tam didžiausią įtaką darė 7,5 proc. (1,8 mlrd. Eur) išaugę trumpalaikiai įsipareigojimai – atidėtos mokestinės nepriemokos, padidėję įmonių tarpusavio įsiskolinimai prekybos kreditais. Kita vertus, ilgalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 3,6 proc. (0,5 mlrd. Eur), daugiausia dėl sumažėjusių kredito įstaigų suteiktų paskolų. Tam nemažą įtaką darė sparti įmonių paskolų amortizacija, kurios didžioji dalis nebuvo pakeičiama naujomis paskolomis. Pavyzdžiui, materialinės investicijos, kurių bent 30 proc. yra finansuojama paskolomis, ypač per pirmąjį karantiną vyravus dideliam neapibrėžtumui, pastebimai traukėsi, nes buvo atidedamos arba jų atsisakoma. Nepaisant to, bendra investicijų apimtis nesumažėjo dėl atsigavimo metų pabaigoje, jį daugiausia lėmė viešojo sektoriaus investicijos.
Be padidėjusio neapibrėžtumo ir atidėtų investicijų, vangesniam skolinimuisi įtakos galėjo turėti einamosios sąskaitos perteklius, valstybės pagalba ir griežtesnės skolinimosi sąlygos labiau pandemijos paveiktiems sektoriams. Lietuvos einamosios sąskaitos balansas 2020 m. buvo istoriškai geriausias ir perkopė 3 mlrd. Eur, o tai rodo, kad įmonės ir namų ūkiai pastaraisiais metais iš užsienio gavo kur kas daugiau lėšų, nei išleido (žr. 14 pav.). Tai atitinkamai sudarė sąlygas sukaupti likvidumo rezervus ir, tikėtina, prisidėjo prie mažesnio poreikio skolintis. Per pirmąjį karantiną taip pat buvo pastebimas sparčiai mažėjantis kredito linijų panaudojimas. Be išaugusių įplaukų iš užsienio, mažesniam verslo poreikiui skolintis apyvartinėms lėšoms įtakos galėjo turėti valstybės pagalbos priemonės: subsidijos, kompensacijos ir lengvatinės paskolos, kurios suteikė įmonėms papildomo likvidumo ir padidino mokumo galimybes trumpuoju laikotarpiu už daugiau nei 1 mlrd. Eur, ir beveik 1 mlrd. Eur siekę mokesčių atidėjimai. Taigi, valstybės pagalbos priemonių ir naujo kredito srautas 2020 m. buvo didesnis nei 2019 m. kredito įstaigų suteiktos naujos paskolos (žr. 15 pav.). Atsižvelgiant į pasiūlą, buvo pastebimas laikinas skolinimo sąlygų verslui griežtėjimas. Nors skolinimo kaina 2020 m. buvo gana stabili, o 2021 m. pradžioje net linkusi mažėti, šalyje prasidėjus pirmajam karantinui, dalis bankų nurodė griežtinę užstato reikalavimus ir mažinę paskolos ar kredito linijos dydį. Dėl COVID-19 pasekmių taip pat pastebimas labiau ribojamas skolinimas padidėjusios rizikos ekonominėms veikloms, ypač apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklai.
Per pandemiją Lietuvoje susidarė einamosios sąskaitos perteklius.
14 pav. Lietuvos einamosios sąskaitos balansas
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
2020 m. pagalbos priemonių ir kredito srautas reikšmingai viršijo 2019 m. kredito srautą.
15 pav. Valstybės pagalbos priemonių ir tikrųjų naujų paskolų ne finansų įmonėms srautas
Šaltiniai: Lietuvos bankas, INVEGA, SADM, VMI, koronastop.lrv.lt ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Nuo pirmojo karantino pradžios indėlių apimtis reikšmingai išaugo.
16 pav. Ne finansų įmonių ir namų ūkių indėlių metinis pokytis
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Per pandemiją įmonės išpardavė dalį atsargų ir atidėjo naujų atsargų pildymą.
17 pav. Metinis įmonių trumpalaikio turto pokytis pagal turto rūšį
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Tolesniam ne finansų įmonių kreditavimui įtaką darys COVID-19 pandemijos eiga ir jos suvaldymas. Remiantis Lietuvos banko vykdomos bankų apklausos duomenimis, ne finansų įmonių paklausos bankų paskoloms susitraukimą galėjo lemti dėl padidėjusio neužtikrintumo sumažėjusios kapitalinės investicijos ir alternatyvūs finansavimosi šaltiniai. Tačiau įsibėgėjusi vakcinacija leidžia tikėtis toliau gerėjančių gyventojų ir įmonių lūkesčių – duomenys rodo, kad vartotojų ir verslo pasitikėjimo rodikliai Lietuvoje pastaruoju metu yra didesni nei euro zonoje, nors dar nėra iki galo atsikūrę. Taigi, artimiausiais metais galima tikėtis vartojimo ir eksporto atsigavimo, įsigijimo atsargų, kurių papildymas buvo atidėtas, pavyzdžiui, dėl sutrikusių tiekimo grandinių, augimo ir didesnių verslo investicijų, o tai atitinkamai turėtų prisidėti ir prie didesnio kredito poreikio.
Dalis įmonių, kurių veiklą ribojo finansiniai sunkumai, padidėjo, bet nedaug.
18 pav. Finansinių sunkumų patiriančių įmonių dalis
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.
Būsto paskolų sąlygos ir toliau buvo palankios: pirmojo karantino metu mažėjęs LTV pradėjo augti ir stabilizavosi, DSTI reikšmingai nepakito.
19 pav. DSTI ir LTV rodiklių vidurkiai
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Būsto paskolų paklausa augo, o vartojimo paskolų – mažėjo.
20 pav. Būsto paskolų paklausos veiksniai bei būsto ir vartojimo paskolų paklausos pokyčiai
Šaltiniai: Bankų apklausa ir Lietuvos banko skaičiavimai.
(1) ,
(2) ,
(3) ,
(4) ,
Gauti rezultatai (žr. A lentelę) rodo, kokie veiksniai didino, o kokie mažino mažų paskolų įmonėms paklausą ir pasiūlą 2004–2020 m. Įmonių paklausa skolintis mažėja įmonėms turint daugiau lėšų sąskaitose ar daugiau skolinantis iš kitų alternatyvių (nebankinių) finansavimosi šaltinių. Mažėjanti įmonių kredito paklausa taip pat siejama su prastėjančiomis makroekonominėmis sąlygomis, pavyzdžiui, didėjančiu nedarbu ir mažėjančia infliacija (ji taip pat didina realiąsias palūkanų normas). O įmonių paklausos ir paskolų palūkanų ryšys nėra statistiškai reikšmingas. Priešingai nei paklausa, kredito pasiūla yra teigiamai ir statistiškai reikšmingai susijusi su palūkanų norma. Kitaip tariant, bankai, galėdami taikyti didesnę palūkanų normą, didina kredito pasiūlą. Kredito pasiūla taip pat didėja mažėjant kredito rizikai (atidėjiniams), bankams turint daugiau nuosavo kapitalo, kylant NT kainoms (tai lemia didesnę užstato vertę) ir mažėjant koncentracijai rinkoje.
A lentelė. Nepusiausvyros modelio taikymo rezultatai
Lygtis |
Paklausos lygtis () |
Pasiūlos lygtis () |
Konstanta |
814,5*** (185,8) |
602,9*** (164,0) |
Įmonių lėšos bankuose |
–13,9 (10,3) |
|
Įmonių alternatyvus finansavimasis |
–10,6** (4,5) |
|
Nedarbas |
–20,1*** (3,4) |
|
Infliacija |
15,4*** (3,9) |
|
Kredito rizika (atidėjiniai) |
–27,2*** (3,2) |
|
NT kainos |
1,9*** (0,6) |
|
Bankų kapitalas |
8,3*** 3,1 |
|
Rinkos koncentracija |
–0,27*** (0,06) |
|
Paskolų palūkanų normos |
13,8 (11,8) |
45,5*** (8,8) |
Stebiniai
|
61 0,53 |
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: statistinis reikšmingumas 0 '***' 0,01 '**' 0,05 '*' 0,1. Įmonių lėšos bankuose matuojamos įmonių indėlių ir turto santykiu, alternatyvus finansavimasis – finansavimosi ne bankų lėšomis ir turto santykiu, kredito rizika – atidėjinių ir paskolų įmonėms santykiu (naudojamas dviejų ketvirčių ankstinys, rinkos struktūra – HHI (apskaičiuotas pagal bankų suteiktų paskolų įmonėms likutį).
A pav. Pasiūlos perteklius (+) ar trūkumas (–)
Mln. Eur
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: D < S (D > S) – ketvirčiai, kai paskolų palūkanų maržų metinis augimas yra neigiamas (teigiamas); (---) 68 proc. pasikliautinasis intervalas, apskaičiuotas kaip ±1 standartinis nuokrypis. Teigiamos reikšmės – pasiūlos perteklius (paklausos trūkumas), neigiamos – pasiūlos trūkumas (paklausos perviršis).
B pav. Mažų paskolų pasiūlos ir paklausos kaitos veiksniai
(paskolos iki 1 mln. Eur)
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: bazinis laikotarpis – 2017 m. pirmasis ketvirtis. Juoda linija – suteiktos mažos (iki 1 mln. Eur) paskolos įmonėms, pilka linija – skaičiavimai pagal modelį. Makroekonominė aplinka apima nedarbą, infliaciją ir NT kainas. Kredito rizika matuojama atidėjinių ir paskolų santykiu, įmonių lėšos bankuose – įmonių indėlių ir turto santykiu, o rinkos struktūra – bankų sektoriaus HHI (apskaičiuotu pagal bankų paskolų įmonėms likutį).
1.4.NT rinkos raida
Be kreditavimo įsigyjamo būsto dalis tebėra stabili: 2020 m. sandorių su paskola dalis pagal objektų skaičių Lietuvoje sudarė 42,8 proc. (1 proc. p. mažiau nei 2019 m.), Vilniuje – 56,4 proc. (0,8 proc. p. mažiau); sandorių su hipoteka dalis pagal sandorių vertę Lietuvoje – 60,1 proc. (1,1 proc. p. mažiau), Vilniuje – 60,5 proc. (1,3 proc. p. mažiau). 2020 m. išaugo paskolų, skirtų ne pirmam būstui įsigyti, dalis, tačiau asmenų, turinčių daugiau nei vieną būsto paskolą, dalis 2020 m. nepakito ir toliau sudaro apie 10 proc. naujų būsto paskolų vertės.
Būsto rinka ir toliau yra aktyvi, sandorių su hipoteka dalis tebėra stabili.
21 pav. Būsto sandorių dinamika
Šaltinis: Registrų centras.
Pastaba: remiantis gegužės 27 d. duomenimis.
Būsto pardavimo kainos Lietuvoje 2020 m. antrojoje pusėje ir 2021 m. pradžioje pradėjo kilti sparčiau. Aktyvumui būsto rinkoje nemąžtant, būsto pardavimo ir nuomos kainos 2020 m. pakilo atitinkamai 9,4 ir 7,4 proc. (žr. 22 pav.). UAB „OBER-HAUS“ duomenimis, 2021 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje būsto kainos pradėjo kilti sparčiau ir penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sudarė 7,2 proc. (per ketvirtį kainų augimo tempas paspartėjo 3,2 proc. p.). Kainos kilo visuose Lietuvos miestuose ir visuose būsto segmentuose – brango tiek butai, tiek individualūs namai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, būsto kainos Vilniuje augo lėčiau nei kitoje Lietuvos dalyje (atitinkamai 9,3 % ir 9,5 % per metus). Sparčiausiai kainos pastaruoju metu kyla Lietuvos teritorijoje, neįskaitant trijų didžiųjų miestų savivaldybių, kur per 2020 m. itin ūgtelėjo senesnės statybos individualių namų kainos. Sparčiai kylant būsto kainoms, didėja rinkos perkaitimo rizika (žr. 2.2 skirsnį „Istoriškai rekordinį aktyvumą pasiekusio gyvenamojo NT sektoriaus galimo perkaitimo rizika“).
Būsto pardavimo ir butų nuomos kainos 2020 m. kilo pastebimai.
Šaltiniai: Aruodas.lt, Lietuvos statistikos departamentas, UAB „OBER-HAUS“, Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Butų nuomos kainos po staigaus sumažėjimo per pirmąjį karantiną jam pasibaigus gana greitai stabilizavosi ir, 2020 m. pabaigoje buvo grįžusios į priešpandeminį augimo lygį (žr. 23 pav.), butų nuomos, kaip ir būsto pardavimo, kainos 2021 m. pirmąjį ketvirtį kilo sparčiau. Aruodas.lt duomenimis, butų nuomos kainos 2021 m. kovo mėn. buvo 10 proc. didesnės nei prieš metus (kainų augimas per ketvirtį paspartėjo 2,6 proc. p.). Kylančios nuomos kainos lėmė, kad tiek sostinėje, tiek kitoje Lietuvos dalyje, vis dar esant žemų palūkanų aplinkai, ilgalaikės nuomos patrauklumas nuomininkui per praėjusius metus sumažėjo. 2020 m. pabaigoje daugmaž susilygino būsto pardavimo kainos ir vidutinio darbo užmokesčio bei būsto pardavimo kainos ir būsto nuomos kainos santykiai. Kadangi žemų palūkanų aplinkoje dažnai mėnesio nuomos kaina viršija mėnesio paskolos įmoką, galintieji gauti paskolą yra labiau suinteresuoti įsigyti nuosavą būstą nei jį ilgą laiką nuomotis.
Skelbimuose nurodomų butų nuomos kainų augimas didžiuosiuose miestuose grįžo į ikipandeminį lygį.
23 pav. Skelbimuose nurodytų butų nuomos kainų metiniai pokyčiai
Šaltinis: Aruodas.lt.
Leidimų statyti būstus skaičius viršija pradėtų statyti būstų skaičių.
24 pav. Statybos leidimai ir pradėtų statyti būstų skaičius
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.
Naujų butų rezervacija 2021 m. pradžioje siekė istoriškai aukštą lygį: 2021 m. balandžio mėn. Vilniuje buvo rezervuotas istoriškai didžiausias naujų butų skaičius, o neparduotų naujų butų jau pastatytuose arba dar statomuose pastatuose per metus didžiuosiuose miestuose sumažėjo 29,5 proc. Jei ateinančiais mėnesiais išliktų dabartinis aktyvumas pirminėje rinkoje, visas dabartinis naujų butų sandėlis didžiuosiuose Lietuvos miestuose būtų išparduotas greičiau nei per metus. Nors 2020 m. buvo pradėta statyti 22,1 proc. daugiau būstų nei prieš metus, jei susidomėjimas būstais neslops, ilgesnėje perspektyvoje gali susiformuoti pasiūlos trūkumas, o tai gali lemti kainų didėjimą ir rinkos perkaitimą (žr. 2.2 skirsnį „Istoriškai rekordinį aktyvumą pasiekusio gyvenamojo NT sektoriaus galimo perkaitimo rizika“).
Investicinių sandorių rinka tebėra aktyvi.
25 pav. Komercinio NT investicinių sandorių apimtis Lietuvoje
Šaltinis: UAB „OBER-HAUS“.
Tikėtina, kad komercinio NT pajamingumas ateityje mažės, ypač dėl per COVID-19 pandemiją įvestų veiklos ribojimų prekybos sektoriuje. Nuo pat pirmojo karantino įvedimo prekybos patalpų nuomos kainos ėmė mažėti, o 2020 m. pabaigoje sumažėjo ir pardavimo kainos (žr. 26 pav.). Jau padidėjo neveiksnių komerciniu NT užtikrintų paskolų lygis, o per Lietuvos banko vykdomą NT rinkos dalyvių apklausą didžioji dalis jų nurodė, kad nuo 2020 m. kovo mėn. bankuose skolinimosi investicijoms į prekybinių patalpų plėtojimą arba įsigijimą Vilniuje sąlygos sugriežtėjo. Taip manė visi respondentai, vertinę šią rinką (27 proc. p. daugiau nei per prieš metus vykdytą apklausą) (plačiau žr. 2.3 skirsnį „Komercinio NT, ypač biurų ir prekybos patalpų, vertės sumažėjimo rizika“).
COVID-19 akivaizdoje mažėja prekybos patalpų nuomos ir pardavimo kainos.
26 pav. Prekybos patalpų nuomos ir pardavimo kainų raida
Šaltiniai: UAB „OBER-HAUS“ ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: atvaizduoti prekybos patalpų nuomos ir pardavimo kainų Lietuvoje vidurkiai.
PSBKI, palyginti su kitais indeksais, turi kelis pranašumus, tačiau turi ir trūkumų. Pagrindinis PSBKI pranašumas yra tas, kad, jį skaičiuojant, ataskaitinio laikotarpio būsto sandoriai yra lyginami su anksčiau įvykusiais tų pačių NT objektų sandoriais. Taip PSBKI išsprendžiama imties objektų palyginamumo problema: kainų pokytis apskaičiuojamas lyginant tuos pačius būstus. Be to, palyginti su kitais minėtais indeksais, PSBKI apskaičiuoti reikalingas duomenų kiekis yra nedidelis, nes nereikia išsamios informacijos apie būstų kokybines savybes. Nedidelis reikiamų duomenų kiekis lemia ir tai, kad PSBKI gali būti apskaičiuojamas greičiau nei kitų rūšių indeksai. Pagrindiniai indekso trūkumai yra tai, kad jį skaičiuojant gali būti nepanaudota reikšminga būsto sandorių dalis, jei būstai perleidžiami pirmą kartą. Be to, skaičiuojant PSBKI neįvertinamas kiekvieno NT objekto grynasis nusidėvėjimas (nusidėvėjimo sąnaudos minus būsto pagerinimo ar remonto išlaidos), o dažniau perleidžiami būstai indekse turi santykinai didesnį svorį, dėl kurio gali susidaryti imties nuokrypis. Pažymėtina, kad paskutiniai du trūkumai yra būdingi ir kitų rūšių būsto kainų indeksams.
Į PSBKI įtraukiami tik butų sandoriai, indeksas skaičiuojamas kas mėnesį visai Lietuvai ir didiesiems miestams. Indekso aprėptis – tik butai, kadangi pasikartojančių namų pardavimo sandorių skaičius iki šiol buvo nedidelis. Indeksas apskaičiuojamas kas mėnesį 3 mėn. slenkamosios sumos principu: kiekvieno ataskaitinio laikotarpio indekso reikšmė gaunama įvertinus ataskaitinio mėnesio ir dviejų ankstesnių mėnesių sandorius. Taip užtikrinama pakankama pasikartojančių sandorių imtis. Indeksas skaičiuojamas visai Lietuvai, Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Lietuvai be Vilniaus ir Lietuvai bei trijų didžiausių miestų. Trukmė tarp įtraukiamų sandorių – bent 6 mėn. Į indeksą įtraukiami visų plotų butai, sandoriai iki 1 000 Eur yra atmetami. Taip pat atmetami sandoriai, kai butų požymiai tarp sandorių reikšmingai pasikeitė (pvz., pasikeitė buto baigtumas, plotas, kambarių skaičius ir pan.), ir sandoriai, kai kaina tarp jų pasikeitė bent penkiais standartiniais nuokrypiais. Atsiradus naujų sandorių duomenų, indeksas perskaičiuojamas, pokyčiai fiksuojami ir stebimi. Indekso skaičiavimo metodika aprašyta viešosios konsultacijos dėl indekso 2 priede.
Būsto kainų tendencijos pagal PSBKI ir kitus indeksus yra panašios, pagal PSBKI paskutinius penkerius metus būsto kainos sparčiausiai augo Kaune. Butų kainos Lietuvoje nuo 2015 m. yra šiek tiek didesnės nei pagal kitus indeksus (žr. 22 pav.). Būsto kainų kilimas prieš 2008 m. finansų krizę pagal PSBKI matomas truputį anksčiau nei pagal kitus indeksus. Vidutiniai metiniai indeksų pokyčiai nuo 2006 m. pradžios iki 2020 m. pabaigos yra panašūs – tarp 4,1 ir 4,2 proc., išskyrus „OBER-HAUS“ indeksą, pagal kurį vidutinis metinis pokytis yra apie 1,3 proc. PSBKI standartinis nuokrypis yra didžiausias, „OBER-HAUS“ indekso – mažiausias. Pagal PSBKI kainos labiausiai kyla Kaune, o mažiausiai – Klaipėdoje. Be to, kainos Vilniuje kyla lėčiau nei kitoje Lietuvos dalyje (žr. A pav.).
A pav. Mėnesinis PSBKI pagal regioną
Šaltinis: Lietuvos bankas.
1.5.Draudimo rinka, investiciniai ir pensijų fondai
Draudimo įmonių valdomų investicinių portfelių panašumas šiek tiek mažėja.
27 pav. Draudimo įmonių investicinių portfelių panašumas
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pastaba: panašumas gali būti tarp 0 ir 1, didesnis panašumo rodiklis indikuoja didesnį investicinių portfelių persidengimą. Kai panašumas yra 1, investiciniai portfeliai yra identiški.
2020 m. augo pensijų fondų valdomas dalyvių turtas ir dalyvių skaičius, fondų grąža buvo teigiama. 2020 m. pabaigoje pensijų fonduose kaupiamas dalyvių turtas sudarė 4,7 mlrd. Eur (apie 10 % BVP) – 16 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiau nei 96 proc. turto ir apie 95 proc. dalyvių tenka II pakopos pensijų fondams. Nors 2020 m. pradžioje pensijų fondų vienetų vertės krito dėl COVID-19 pandemijos sukeltų rinkos svyravimų, per metus finansų rinkos atsigavo ir metinė pensijų fondų grąža buvo beveik tokia pati kaip ir vidutiniškai per praėjusius 10 metų. 2021 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, daugiausia augo jaunesnio amžiaus tikslinių pensijų fondų grupių dalyvių turtas dėl augančių dalyvių pajamų ir įsitraukimo į darbo rinką, kylančių akcijų kainų. Dalyviai, pensinį amžių pasieksiantys anksčiausiai arba jį jau pasiekę ir priklausantys 1954–1960 m. bei 1961–1967 m. gimimo ir turto išsaugojimo tikslinėms grupėms, yra sukaupę 27 proc. viso II pakopos pensijų fondų turto. Šių grupių pensijų fondų grąža 2020 m. buvo teigiama, tad COVID-19 neigiamai nepaveikė žmonių, į pensiją išeinančių anksčiausiai, santaupų pensijai.
Investicijos į NT investicinius fondus toliau auga.
28 pav. NT investicinių fondų vertė bei NT fondų ir NT operacijoms PFĮ suteiktų paskolų santykis
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pastaba: Lietuvoje veikiančių NT fondų investicinė veikla apima ne tik Lietuvą.
2.Rizikos finansų sistemai
2.1.Pablogėjusi suvaržymų paveiktų įmonių finansinė būklė ir su tuo susiję padariniai ekonomikai
Dėl COVID-19 įvestų ribojimų labiausiai paveiktų įmonių ir namų ūkių prastėjanti finansinė padėtis lemia didesnę jų kredito riziką ir galimus nuostolius kredito davėjams. Nors bendra įmonių padėtis ir toliau yra gana stabili, vis dėlto pandemijos pasekmių poveikis ekonominėms veikloms yra labai netolygus. Su veiklos ribojimais ir sumažėjusia paklausa susiduriantys sektoriai yra labiau pažeidžiami. Jautriausios tebėra paslaugų, tokių kaip apgyvendinimo ir maitinimo, administracinės ir aptarnavimo, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo bei švietimo, veiklos. 2020 m. šių veiklų finansiniai rodikliai blogėjo labiausiai: pajamos krito 16–27 proc., pelningų įmonių dalis, išskyrus švietimo veiklą, sumažėjo 4–20 proc. punktų, o likvidumas – 4–28 proc. (žr. 29 pav.). Tebėra rizika, kad, net ir atlaisvinus dėl karantino įvestus ribojimus ir pasibaigus valstybės pagalbos priemonėms, dalis labiausiai paveiktų įmonių gali neatsikurti, tapti nemokios ir bankrutuoti, o tai atitinkamai lemtų nedarbo lygio augimą. Nors 2020 m. bendra įmonių neveiksnių paskolų dalis bankuose išaugo gana nedaug (0,6 proc. p.), jautresnėms karantino ribojimams įmonėms suteiktų PFĮ paskolų dalis galėtų siekti beveik dešimtadalį viso paskolų portfelio (žr. 30 pav.). Taigi, šios rizikos poveikis įmonėms yra labai asimetriškas ir tiesiogiai stipriai veikia mažesnę dalį verslo bei namų ūkių. Nors atlaisvinami karantino suvaržymai bei pamažu atsikuriantys įmonių ir gyventojų lūkesčiai žada teigiamą postūmį, vyrauja didelis neapibrėžtumas dėl įmonių bankrotų masto ateityje, ypač kol kas dar palaikomų tik valstybės pagalbos priemonėmis verslų, kurie pasibaigus pagalbai negalės tęsti veiklos, o tai atitinkamai neigiamai paveiks ir kitus sektorius.
Labiausiai nuo pandemijos nukentėjo paslaugų sektorius.
29 pav. Įmonių finansinių rodiklių pokytis per metus pagal ekonomines veiklas
(2020 m. IV ketv.)
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Labiausiai paveiktų ekonominių veiklų paskolos sudaro apie dešimtadalį viso PFĮ paskolų portfelio.
30 pav. PFĮ paskolų ne finansų įmonėms portfelio pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pastaba: remiantis gegužės 14 d. duomenimis.
Nors nukentėjusių įmonių poveikis finansų sistemai tebėra ribotas, tačiau riziką gali padidinti įmonių tarpusavio skolos nuostoliai. Karantino metu verslo likvidumą palaiko valstybės pagalbos priemonės, tačiau, šioms priemonėms pasibaigus, tikėtina, kad padidės bankrotų skaičius, nes būtent tuomet paaiškės tikrasis vadinamųjų įmonių zombių mastas. Dėl to kyla rizika, kad vienų įmonių sunkumai greitai persiduos kitoms įmonėms. Remiantis Europos Centrinio Banko skaičiavimais, vien iki pandemijos euro zonoje galėjo būti vidutiniškai šiek tiek daugiau nei 3 proc. tokių įmonių. Šio tipo įmonės gali kelti įtampą ekonomikai ir finansiniam stabilumui, jeigu jų skaičius staiga sparčiai paaugtų, pavyzdžiui, dėl netikėto neigiamo ekonominio šoko, silpnesnio, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimo arba nesubalansuoto ir staigaus valstybės pagalbos priemonių atitraukimo. Tokiu atveju istoriškai aukščiausio lygio ir 15,3 mlrd. Eur (35 % visų įsipareigojimų) siekiantys įmonių tarpusavio, ypač trumpalaikiai (14 mlrd. Eur), įsipareigojimai gali lemti jų tarpusavio skolų grandinės trikdžius bei nuostolius finansų įstaigoms. Pavyzdžiui, pirmiau minėtų labiausiai paveiktų ekonominių veiklų įsiskolinimas prekybos kreditais ar paskolomis kitoms įmonėms siekia maždaug 640 mln. Eur, o tai apie ketvirtadalis visų šių veiklų įsipareigojimų (žr. 31 pav.).
Iš labiausiai paveiktų sektorių daugiausia įsipareigojimų kitoms įmonėms turi administracinės veiklos įmonės.
31 pav. Kai kurių veiklų įmonių skolos kitoms įmonėms
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Dėl suprastėjusios įmonių finansinės padėties galimi įmonių bankrotai ateityje didina namų ūkių kredito riziką. Dėl COVID-19 įvestų ribojimų labiausiai nukentėjusios įmonės, ypač pasibaigus finansinės pagalbos priemonėms, gali susidurti su finansiniais sunkumais, o tai gali prisidėti prie augančio nedarbo lygio ir prastėjančios gyventojų finansinės padėties. Remiantis naujausiais Namų ūkių finansinės stebėsenos informacinės sistemos (NŪFSIS) duomenimis, beveik dešimtadalis paskolų vertės tenka gyventojams, pagrindines pajamas generuojantiems iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei administracinės ir aptarnavimo veiklos, t. y. veiklų, kuriose nedarbo lygis karantino metu augo sparčiausiai (žr. 32 pav.). Kitas dešimtadalis paskolų vertės tenka veiklų grupei, apimančiai ir dalį kitų paveiktų sektorių – švietimo bei meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą. Bendrai šių paskolų vertė siekia truputį daugiau nei 1,7 mlrd. Eur, iš jų didžioji dalis tenka hipotekos paskoloms (1,4 mlrd. Eur), todėl reikšmingai išaugęs nedarbo lygis šiuose sektoriuose galėtų neigiamai paveikti šių paskolų gavėjų galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
Beveik penktadalis paskolų vertės tenka namų ūkiams, pagrindines pajamas generuojantiems iš karantino labiausiai pažeistų sektorių.
32 pav. Paskolų vertės pasiskirstymas pagal paskolų rūšis ir labiausiai paveiktas ekonomines veiklas
(2019 m. III ketv. pab.)
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir NŪFSIS duomenys.
Išaugęs jaunimo nedarbas ir reikšminga šios amžiaus grupės vartojimo paskolų dalis gali lemti prastesnę šio paskolų portfelio kokybę. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį bendras nedarbo lygis šalyje siekė 9 proc. (2,6 proc. p. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus), o jaunimo (iki 29 m.) – 13,9 proc. (3,5 proc. p. daugiau nei ankstesniais metais) (žr. 33 pav.). Spartesniam jaunų asmenų nedarbo lygio augimui įtaką daro tai, kad nemaža dalis šio amžiaus asmenų dažniau dirba labiau karantino pažeidžiamuose sektoriuose. Nors, prasidėjus palankesniam sezonui ir gerėjant epidemiologinei situacijai, darbo paklausa šiuose sektoriuose padidėjo, tačiau suprastėjusi įmonių finansinė padėtis bei galimi bankrotai gali prisidėti prie tolesnio jaunimo, ypač turinčio mažiau patirties ir žemesnę kvalifikaciją, nedarbo lygio augimo bei šių asmenų finansinės padėties pablogėjimo. 2020 m. pabaigoje šiek tiek daugiau nei dešimtadalis būsto paskolų ir šeštadalis vartojimo paskolų vertės teko jaunesnio amžiaus (iki 29 m.) gyventojams. Pastarosios yra rizikingesnės, nes teikiamos be užstato, todėl, pablogėjus gyventojų finansinei padėčiai, gali lemti nuostolius šiuos kreditus suteikusioms kredito įstaigoms.
Pandemijos metu sparčiausiai išaugo jaunesnio amžiaus asmenų nedarbo lygis.
33 pav. Nedarbo lygis
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.
Ypač padidėjusi meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, švietimo bei administravimo veiklų kredito rizika.
34 pav. Įmonių neveiksnių paskolų dalis, palyginti su paskolų portfeliu, pagal ekonomines veiklas
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Valstybės parama reikšmingai prisidėjo prie to, kad įmonių ir namų ūkių finansinė padėtis stipriai nepablogėjo, tačiau užsitęsęs valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykio augimas gali kelti skolos tvarumo klausimų. 2020 m. Lietuvos vykdyta anticiklinė fiskalinė politika, teikiant finansinę pagalbą verslui ir namų ūkiams, gerokai padidino valdžios sektoriaus balanso deficitą ir skolą. Lietuvos valdžios sektoriaus skola pernai padidėjo daugiau nei 10 proc. punktų, o šiemet skolos lygis turėtų viršyti 50 proc. BVP (žr. 35 pav.). Prie skolos santykio augimo daugiausia prisidėjo valstybės pagalbos priemonių verslui ir gyventojams paketas, kuris lėmė nedarbo bei kitų socialinių išmokų didėjimą ir mokestinių pajamų netekimą. Kadangi pagalba verslui mokestinių paskolų pavidalu jau matyti iš valdžios sektoriaus skolos rodiklio, tai galimas tokių paskolų neveiksnumas papildomos įtakos skolos rodikliui neturės. Vis dėlto, jeigu pandeminė situacija užsitęs ilgiau, nei šiuo metu numatoma, o ekonomikos augimas bus lėtesnis, senėjančios Lietuvos visuomenės kontekste finansų rinkos gali pradėti kelti Lietuvos skolos tvarumo klausimų. Dėl to ypač svarbu turėti aiškią skolos santykio stabilizavimo strategiją ir, pandemijai pasibaigus, tvirtai jos laikytis. Be to, žvelgiant į ateitį, būtina atsakingai ir racionaliai naudoti skolintas ir papildomai iš ES gausimas RRF lėšas (pvz., pasirenkant investicijų kryptis) ir taip sudaryti sąlygas tvariam ekonomikos augimui, kuris yra vienas svarbiausių veiksnių norint stabilizuoti skolos ir BVP santykį.
Valstybės parama tebėra svarbi karantino labiausiai paveiktoms veikloms, o staigus jos nutraukimas galėtų sukelti įmonių bankrotų bangą. 2020 m. buvo beveik 50 proc. mažiau pradėtų įmonių bankroto procesų nei 2019 m. ir beveik 63 proc. mažiau, palyginti su paskutinių septynerių metų vidurkiu (žr. 36 pav.). Gerokai susitraukęs bankrotų skaičius matomas ir 2021 m. pradžioje. Mažesniam bankrotų skaičiui paaiškinti gali būti ne viena svarbi priežastis. Pirmiausia, bankrotų sumažėjimą lėmė tai, kad juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba bankroto proceso inicijavimo gali būti netaikoma karantino metu ir 3 mėn. po karantino. Antra, valstybės pagalbos priemonės, ypač subsidijos po prastovų, mokesčių atidėjimai ir lengvatinės paskolos, reikšmingai prisidėjo prie verslo likvidumo palaikymo. Dėl šių priežasčių vyrauja didelis neapibrėžtumas dėl esamo nemokių įmonių – vadinamųjų verslo zombių – kurių bankrotai kol kas yra atidedami ateičiai, skaičiaus. Tačiau įmonėms, ypač toms, kurios pandemijos metu nukentėjo labiausiai, bet vis dar turi potencialo, suteikiama parama yra itin svarbi siekiant atkurti veiklą. Pavyzdžiui, balandžio mėn. subsidijas už prastovas dar gavo daugiau nei 5 tūkst. įmonių, o prastovose buvo beveik 20 tūkst. darbuotojų. Taigi, labiausiai nukentėjusiam verslui parama turėtų būti nutraukta tolygiai ir laiku.
Vyriausybės priemonės COVID-19 ekonominėms pasekmėms mažinti gerokai didina valstybės skolą.
35 pav. Lietuvos valdžios sektoriaus skola
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: 2021P, 2022P, 2023P ir 2024P yra atitinkamų metų prognozės.
2020 m. inicijuotų įmonių bankrotų skaičius buvo dvigubai mažesnis nei 2019 m.
36 pav. Pradėtų juridinių asmenų bankroto procesų skaičius
Šaltiniai: AVNT ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: x ašyje nurodyti mėnesiai.
Įsipareigojimų neįvykdymo riziką mažina sparčiai atsigaunanti ekonomika, per pandemiją reikšmingai išaugusios santaupos ir palyginti nedidelis Lietuvos įmonių ir namų ūkių įsiskolinimo lygis. Pernai šiek tiek sulėtėjusi, Lietuvos ekonomika šiemet toliau demonstruoja atsparumą. Prie to prisidėjo ir mūsų ekonomikos struktūra. Pavyzdžiui, su kelionėmis susijusios veiklos, kaip turizmo, nuomos paslaugų, oro transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų iki pandemijos Lietuvoje sukurdavo daugiau nei 3, o kai kuriose Pietų Europos šalyse – apie 8 proc. BVP. Be to, toliau augančios gyventojų pajamos, didėjanti vidaus paklausa ir apsukas didinantis atvirasis sektorius sudaro palankias sąlygas verslui augti, o tai kartu mažina vadinamosios zombifikacijos tikimybę. 2020 m. pabaigoje privatusis ne finansų sektorius Lietuvoje buvo vienas mažiausiai įsiskolinusių ES (žr. 37 pav.), o tai lemia mažesnį galimą kredito rizikos materializacijos mastą bei poveikį ekonomikai. Be to, dalis įmonių ir namų ūkių, kurių finansinė padėtis nebuvo neigiamai paveikta dėl pandemijos įvestų suvaržymų, sukaupė reikšmingus santaupų rezervus. 2021 m. kovo pabaigoje privačiojo ne finansų sektoriaus indėliai kredito įstaigose buvo šiek tiek daugiau kaip ketvirtadaliu (26,3 %) didesni nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus: namų ūkių indėliai išaugo 3,3 mlrd., o ne finansų įmonių – 2,5 mlrd. Eur. Tam sąlygas sudarė daugumoje veiklų ir toliau sparčiai kilęs darbo užmokestis, mažesnės galimybės išlaidauti ir verslo, kuris buvo mažiau paveiktas COVID-19 pandemijos pasekmių, geri veiklos rezultatai – didėjusios pajamos bei pelnas.
Ne finansų įmonės ir namų ūkiai Lietuvoje yra vieni mažiausiai įsiskolinusių ES.
37 pav. Ne finansų įmonių ir namų ūkių skolos bei BVP santykis
Šaltinis: ECB.
Siekiant sušvelninti COVID-19 protrūkio pasekmes ekonomikai, dalį įmonių kredito rizikos prisiėmė valstybė. Valstybės pagalba verslui pernai buvo itin reikšminga ir siekė daugiau nei 2 mlrd. Eur. Valstybės pagalbos priemonės padėjo užkardyti įmonių likvidumo ir mokumo riziką, kuri materializavimosi atveju galėjo persiduoti gyventojams ir kreditoriams. Todėl valstybės reakcija į susidariusią neeilinę padėtį vertinama palankiai. Tačiau tiek kovoje su COVID-19 pandemijos pasekmėmis, tiek susiduriant su iššūkiais ateityje, fiskalines pagalbos priemones svarbu skirstyti tikslingai. Pavyzdžiui, dosniausios valstybės pagalbos priemonės, tokios kaip subsidijos, turėtų būti skiriamos labiausiai nukentėjusiam verslui. Tokiu atveju pagalbos priemonių mastas ir skolos, skirtos pagalbos priemonėms, našta galėtų būti mažesnė, ypač tuo atveju, jei pasikeistų mažų palūkanų normų aplinka.
2.2.Istoriškai rekordinį aktyvumą pasiekusio gyvenamojo NT sektoriaus galimo perkaitimo rizika
Itin didelis aktyvumas būsto rinkoje gali lemti paklausos ir pasiūlos disbalansą bei netvarų kainų augimą, kurio korekcija turėtų neigiamų pasekmių namų ūkiams, NT vystytojams ir kredito įstaigoms. Išaugęs aktyvumas šalies NT rinkose buvo stebimas jau keletą metų, o 2021 m. pirmais mėnesiais paklausa būstui įsigyti ir toliau augo. Dėl to gali atsirasti paklausos ir pasiūlos disbalansas, kurį dar labiau didintų pernelyg optimistiniai lūkesčiai, išaugusi gyventojų perkamoji galia dėl pandemijos metu padidėjusių santaupų, augantis kreditavimas ir trumpuoju laikotarpiu per maža būsto pasiūla. Disbalansų susidarymas lemtų netvarų būsto kainų augimą ir didintų kainų korekcijos tikimybę. Esant tokiai situacijai, rizika dėl buvusios aktyvios būsto rinkos ir jos susitraukimo gali materializuotis keliais skirtingais kanalais: pernelyg didele įsipareigojimų našta būsto paskolų gavėjams suprastėjus jų finansinei padėčiai; išaugusiais NT vystytojų ir statybos įmonių nuostoliais dėl susitraukusios NT paklausos ir veiklos finansavimo; kredito įstaigų nuostoliais dėl klientų mokumo problemų ir nuvertėjusio įkeisto NT. Tai kartu galėtų neigiamai paveikti ir realiąją ekonomiką.
Istoriškai didelis susidomėjimas būsto pirkimu didina netvarios paklausos tikimybę. Išaugęs aktyvumas šalies būsto paskolų ir NT rinkose buvo stebimas jau keletą metų. Būsto rinkos aktyvumas 2021 m. pradžioje buvo panašus į tai, kas buvo stebima prieš metus, kai būsto rinka buvo istoriškai aukščiausio lygio (plačiau apie tai 1.4 skirsnyje „NT rinkos raida“). Nuo pirmojo karantino pabaigos pastebimai išaugo ir Google paieškų apie NT skaičius, ir NT skelbimų peržiūros. Itin daug susidomėjimo sulaukė individualūs namai (2020 m. individualių namų pirkimo–pardavimo sandorių buvo sudaryta 8,5 % daugiau nei 2019 m.) ir naujos statybos butai sostinėje. Esant tokiam dideliam susidomėjimui būsto pirkimu, didėja ir tikimybė, kad dalis paklausos bus netvari, t. y. būstą gyventojai pirks neturėdami poreikio, tačiau sekdami kitų asmenų sprendimais.
Pernelyg optimistiniai gyventojų lūkesčiai dėl būsto įsigijimo gali lemti būsto kainų augimo įsibėgėjimą. Net ir vis dar esant itin dideliam neapibrėžtumui dėl ekonomikos perspektyvų, istoriškai daug gyventojų svarsto apie galimybę įsigyti būstą (žr. 38 pav.). Apklaustųjų balansas gerėja daugiausiai dėl to, kad daugėja planuojančiųjų, bet vis dar abejojančiųjų (atsakiusiųjų „Galbūt“) ir mažėja neketinančiųjų įsigyti būstą (atsakiusiųjų „Ne“). Kartu Lietuvos banko atliekamos namų ūkių apklausos 2020 m. rodė didėjančius lūkesčius dėl spartesnio būsto kainų augimo. 2021 m. pradžioje jau matoma kainų augimo tempo spartėjimo ženklų ir, geriems lūkesčiams neblėstant, būsto paklausa gali viršyti pasiūlą ir lemti dar spartesnį kainų augimą, tokiu atveju būsto kainų lygis gali atitolti nuo fundamentalių veiksnių.
Keičiasi gyventojų lūkesčiai: daugėja apie būsto įsigijimą galvojančių gyventojų.
38 pav. Gyventojų lūkesčiai dėl būsto įsigijimo ir butų kainų pokytis
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, UAB „OBER-HAUS“ ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Geras būsto įperkamumas sukuria prielaidas tolesniam paklausos augimui. Nors būsto kainos 2020 m. gana sparčiai stiebėsi aukštyn, kainų kilimas vis dar atsiliko nuo atlyginimų augimo, todėl būsto įperkamumo galimybės tapo istoriškai geros (nuo 2008 m. būsto kainos Lietuvoje pakilo apie 19 %, o gyventojų neto pajamos – beveik padvigubėjo). Vis dėlto ši situacija gali greitai pasikeisti, jei būsto kainos ims augti gerokai sparčiau nei atlyginimai, o pasiūla nepatenkins išaugusios paklausos, ypač tokio tipo – individualių namų didmiesčiuose ir aplink juos ir naujos statybos butų Vilniuje – būstų segmentuose.
2021 m. pradžioje reikšmingai išaugęs būsto paklausos lygis pirminėje rinkoje lemia didėjantį paklausos atotrūkį nuo pasiūlos trumpuoju laikotarpiu. 2021 m. pirmaisiais mėnesiais naujų butų rezervacijų skaičiai pirminėje rinkoje buvo ypač dideli, neparduotų butų sandėlis visuose didžiuosiuose miestuose sumažėjo iki mažiausio lygio per kelerius metus, o tai rodė naujo būsto pasiūlos trūkumą (žr. 39 pav.). Prie trūkumo prisidėjo ir tai, jog dalis būsto plėtotojų dėl pandemijos pradžioje kilusio neapibrėžtumo buvo atidėję ar laikinai sustabdę naujų projektų plėtrą. Vis dėlto išduotų leidimų statyti būstą skaičius per 2020 m. reikšmingai nepakito, o pradėtų statyti būstų skaičius buvo didesnis nei prieš metus, todėl, tikėtina, kad ilgesniuoju laikotarpiu susidaręs pasiūlos trūkumas turėtų mažėti.
Augantys būsto „iš brėžinių“ pirkimai taip pat rodo paklausos ir pasiūlos neatitikimą ir kelia tam tikrų rizikų. Būstą rezervuojant pirminėje rinkoje pagal išankstines sutartis, sumokama tik nedidelė būsto vertės dalis (iki 10–15 %), nėra daromos užklausos kredito įstaigoms dėl galimybių gauti būsto paskolą, todėl tebėra rizika, kad po 1,5–2 m., kai būstas bus baigtas statyti, pirkėjas kreditavimo negaus (dėl, pvz., nepakankamų pajamų paskolos grąžinimui užtikrinti) ir bus priverstas nutraukti pirkimo–pardavimo susitarimus. Jei tokių atvejų skaičius pastebimai išaugtų, būsto projektus plėtojančios įmonės gali susidurti su sunkumais vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.
Neparduotų butų sandėlis trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sparčiai mažėja.
39 pav. Neparduotų butų sandėlis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje
Šaltinis: UAB „Inreal“.
Pastaba: remiantis gegužės 3 d. duomenimis.
Būsto paklausai toliau augant greičiau nei pasiūlai, didėja rinkos perkaitimo rizika. Geras būsto įperkamumas bei lūkesčiai dėl spartaus kainų kilimo ateityje gali sudaryti sąlygas pasiūlos ir paklausos disbalanso atsiradimui, dėl kurio rinka gali perkaisti: būsto kainos gali atitrūkti nuo pamatinių jas lemiančių veiksnių implikuojamų dydžių, išaugti spekuliacinių sandorių dalis, būstas tapti arba neįperkamas vidutinių pajamų gyventojams, arba skatinti juos būstą įsigyti prisiimant netvarių finansinių įsipareigojimų. Kainų burbulai ir didelė spekuliatyvių sandorių dalis rinkoje, kai didelė dalis sandorių yra finansuojami paskolomis, gali reikšti kredito įstaigų išaugusius nuostolius rinkos korekcijos atveju.
Būsto paskolų srautas auga, tačiau pastaruosius keletą metų iš esmės atitiko ekonomikos augimą.
40 pav. Būsto paskolų srauto ir BVP santykis
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
ASN riboja būsto paskolų rizikingumą. 2020 m. atidėjinių būsto paskoloms dalis bankų portfeliuose mažėjo, o būsto sandorių, finansuotų didesnės rizikos paskolomis, dalis nepakito (žr. 41 pav.). Būsto paskolų portfelio rizikingumą bei spekuliacines būsto pirkimo su paskola galimybes gerokai sumažina Lietuvos banko taikomi ASN, užtikrinantys minimalų 15 proc. įnašą būsto sandoriams su hipoteka, ne didesnį nei 40 proc. paskolos įmokos dydžio ir pajamų santykį ir ribojantys kredito grąžinimo trukmę iki ne daugiau nei 30 metų.
Būstų sandorių, finansuotų didesnės rizikos paskolomis, dalis per 2020 m. nepasikeitė, o metų viduryje daugėjo mažos ir vidutinės rizikos sandorių.
41 pav. Būsto sandorių pagal finansavimo rizikingumą pasiskirstymas
Šaltiniai: Registrų centras, PRDB ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: mažos rizikos sandoris: LTV < 80 proc. ir DSTI < 30 proc.; vidutinės rizikos sandoris: LTV < 80 proc. ir DSTI = 30–40 proc.; didesnės rizikos sandoris: LTV = 80–85 proc. ir DSTI = 30–40 proc.
Santykiniai rodikliai rodo, kad būsto kainos Lietuvoje 2020 m. pabaigoje buvo arti fundamentalių verčių, tačiau kainų augimo įsibėgėjimas 2021 m. gali lemti jų atitolimą nuo pamatinių veiksnių. Nors būsto rinkos aktyvumas buvo aukšto lygio, santykinių būsto rinkos rodiklių ir ekonometrinių modelių mediana rodė apie 4,9 proc. būsto kainų pervertinimą Lietuvoje 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, tad būsto kainos nebuvo reikšmingai pervertintos (žr. 42 pav.). Vis dėlto pastebimas itin išaugęs neapibrėžtumas dėl tolesnės NT kainų raidos: tai rodo pastebimai padidėjusi įverčių sklaida.
Būsto kainų atotrūkis nuo fundamentalių verčių gali atsirasti tam tikruose būsto rinkos segmentuose dėl netolygiai kylančių kainų. Remiantis naujausiais duomenimis, ypač sparčiai kyla butų Vilniaus centre ir namų, esančių netoli didžiųjų Lietuvos miestų, kainos. Todėl net ir tuo atveju, jei bendrai Lietuvoje būsto kainos nėra pervertintos, šiuose rinkos segmentuose kainos gali nutolti nuo fundamentalių būsto verčių ir susiformuoti kainų burbulai. Taip nutikus, Lietuvos bankas gali imtis tam tikrų priemonių griežtinti skolinimo standartus perkantiems būtent šio tipo būstą, siekdamas apriboti finansų įstaigų nuostolius kainų korekcijos atveju.
Būsto kainos nuo 2010 m. buvo netoli fundamentalių verčių.
42 pav. Būsto kainų atotrūkis nuo tikrosios vertės
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: įverčiai yra apskaičiuoti remiantis kainos ir nuomos santykiu, kainos ir pajamų santykiu, ekonometriniu modeliu ir HP filtru.
Šiame intarpe aprašomi ekonometrinio modeliavimo, kuriuo siekiama atsakyti į klausimą, kokie veiksniai daro įtaką butų paklausai, pasiūlai bei kainai ir palyginti pastaraisiais metais matomo ir 2006–2008 m. stebėto būsto rinkos aktyvumo galimų priežasčių skirtumus, rezultatai. Butų paklausai ir pasiūlai vertinti sudarytas ekonometrinis modelis remiantis G. S. Maddala ir F. D. Nelson (1974) ir aprašomas 1–4 lygtimis:
(1) ,
(2) ,
(3) ,
(4) ,
kur: – butų paklausa, – butų pasiūla, , – konstantos, – paklausos veiksniai, – pasiūlos veiksniai, – būsto kainos, – paklausos šokai, – pasiūlos šokai, – faktinis butų sandorių skaičius, – vartotojų kainų indeksas. Paklausos veiksniai apima naujų būsto paskolų srautą, būsto paskolų palūkanų normas, neto darbo užmokesčio augimą, disponuojamųjų pajamų augimą, įvairius vartotojų lūkesčius atspindinčius rodiklius, indėlių ir BVP santykį bei jo augimą, emigrantų perlaidas, gimstamumą bei urbanizacijos rodiklį, apibrėžiamą kaip populiacijos dalį didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje). Pasiūlos veiksniai apima paskolų įmonėms palūkanų normas, bankų skolinimo standartus įmonėms, statybos sąnaudų kainas ir leistų bei baigtų statyti būstų skaičių.
Paklausos ir pasiūlos lygčių išskaidymas (žr. A pav.) rodo, kad butų paklausą 2006–2008 m. ir 2016–2019 m. labiausiai mažino didelės būstų kainos, o paklausą didinantys veiksniai šiais laikotarpiais skyrėsi. 2006–2008 m. butų paklausą labiausiai skatino namų ūkių kreditavimas ir augančios gyventojų pajamos. 2016–2019 m. šių veiksnių įtaka paklausai taip pat buvo teigiama, tačiau kur kas mažesnė. Minimu laikotarpiu paklausą skatino urbanizacija, taip pat prisidėjo ir emigrantų perlaidos bei augančios gyventojų santaupos. Paklausos kritimas 2020 m. pradžioje atspindi kovo mėn. įvesto pirmojo karantino įtaką ir yra susijęs su sustojusiu kreditavimu, sumažėjusiu gyventojų pajamų augimu, suprastėjusiais lūkesčiais. 2020 m. antrojoje pusėje pagerėję lūkesčiai, atsigavęs kreditavimas ir gyventojų pajamų augimas vėl teigiamai veikė paklausą.
Pagrindinis butų pasiūlą skatinantis veiksnys – būsto kainos. Teigiamą poveikį pasiūlai taip pat daro žemų palūkanų aplinka ir augantis leistų ir baigtų statyti būstų skaičius, o neigiamą – didelės statybų sąnaudų kainos.
A pav. Butų paklausos ir pasiūlos kaitos veiksniai
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Registrų centras, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: lyginama su viso laikotarpio vidurkiu. Santaupos apima emigrantų perlaidas bei indėlių ir BVP santykį. Lūkesčiai apima vartotojų pasitikėjimo rodiklį, infliacijos lūkesčius, būsto kainų augimo lūkesčius, gyventojų ketinimus pirkti NT, namų ūkių finansinės padėties pasikeitimo prognozę. Namų ūkių kreditavimas apima naujų būsto paskolų srautą ir būsto paskolų palūkanų normas. Įmonių kreditavimas apima bankų skolinimo įmonėms standartus ir įmonių paskolų palūkanų normas.
B pav. Būsto kainų kaitos veiksniai
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: lyginama su viso laikotarpio vidurkiu. Santaupos apima emigrantų perlaidas bei indėlių ir BVP santykį. Lūkesčiai apima vartotojų pasitikėjimo rodiklį, infliacijos lūkesčius, būsto kainų augimo lūkesčius, gyventojų ketinimus pirkti NT, namų ūkių finansinės padėties pasikeitimo prognozę. Namų ūkių kreditavimas apima naujų būsto paskolų srautą ir būsto paskolų palūkanų normas. Įmonių kreditavimas apima bankų skolinimo standartus įmonėms ir įmonių paskolų palūkanų normas.
2.3.Komercinio NT, ypač biurų ir prekybos patalpų, vertės sumažėjimo rizika
Bankai finansavimą komerciniam NT plėtoti nuo COVID-19 pandemijos pradžios vertina atsargiau. Komerciniu NT užtikrintų paskolų suteikiama nedaug, todėl jų dalis sraute pastebimai svyruoja. Tačiau, žvelgiant į kelių mėnesių vidurkį, komerciniu NT užtikrintų paskolų NT ir statybos įmonėms dalis naujų bankų paskolų sraute nuo COVID-19 pandemijos pradžios nekinta ir sudaro apie 2 proc. viso naujų bankų paskolų srauto. Naujų paskolų maržos pagal užstato tipą – ar paskola imama biurams, ar prekybos patalpoms, ar gamybos ir sandėliavimo patalpoms plėtoti – labai nesiskiria ir, Lietuvos banko turimais duomenimis, siekia 3,5–4,5 proc.
Komerciniu NT užtikrintų paskolų dalis Lietuvoje veikiančių bankų portfeliuose sumažėjo.
43 pav. Komerciniu NT užtikrintų paskolų dalis bankų portfelyje
Šaltinis: PRDB.
Daugėja NT rinkos dalyvių, pastebinčių su per didele biurų pasiūla Vilniuje susijusių disbalansų, o Klaipėdos regione jaučiamas sandėliavimo patalpų stygius. Kad 2021 m. pradžioje sostinėje nuomojamų biurų pasiūla viršija paklausą, manė ketvirtadalis (25 %) šį rinkos segmentą Lietuvos banko apklausoje vertinusių respondentų (per pusmetį taip manančiųjų padaugėjo 5 proc. p.). Sandėliavimo patalpų Klaipėdoje trūkumą įžvelgiančių atsakiusiųjų dalis per pusmetį išaugo 75 proc. punktais: prieš pusmetį sandėlių pajūryje trūkumą jautė kas ketvirtas apklausos respondentas, o šiuo metu visi į apklausą atsakiusieji teigė, kad sandėlių paklausa viršija pasiūlą.
2020 m. Vilniuje buvo pasiūlytas rekordinis naujų biurų plotas.
44 pav. Modernių biurų pasiūlos dinamika Vilniuje
Šaltinis: UAB „OBER-HAUS“.
Prognozuojama, kad didės biurų neužimtumas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2020 m. baigtų statyti prekybos objektų ir įstaigų paskirties patalpų pasiūla (plotas) Lietuvoje buvo panaši į 2019 m. Tačiau NT rinkos dalyviai tikisi, kad, didėjant pasiūlai ir kintant įmonių poreikiams, populiarėjant hibridiniam darbo modeliui po COVID-19 pandemijos, biurų neužimtumas Vilniuje padidės (žr. 45 pav.) ir darys spaudimą biurų nuomos kainoms bei biurų pastatų vertei mažėti. Lietuvos banko vykdomoje NT rinkos dalyvių apklausoje dauguma apklaustųjų (53 %) tikėjosi, kad per ateinančius 12 mėn. pagal naujas sutartis bus išnuomota mažiau modernių biurų ploto Vilniuje nei per ankstesnius 12 mėn. A ir B klasės biurų nuomos kainų kritimo Vilniuje tikėjosi atitinkamai 33 ir 47 proc. respondentų, o kad sostinėje nuomojamų biurų pasiūla viršija paklausą, manė ketvirtadalis (25 %) šį rinkos segmentą vertinusių respondentų. Vis dėlto bent kol kas biurų pajamingumas tebėra stabilus ir siekia 6,5–8,5 proc. (žr. 46 pav.).
2021 m. Vilniuje tikimasi, kad reikšmingai didės neužimtų biurų dalis.
45 pav. Biurų neužimtumas Vilniuje
Šaltiniai: UAB „OBER-HAUS“, CBRE Baltics ir Newsec.
Pastaba: 2021P yra Newsec prognozė.
Biurų pajamingumas kol kas tebėra stabilus.
46 pav. Biurų pajamingumas Lietuvoje
Šaltiniai: UAB „OBER_HAUS“ ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: biurų pajamingumas apskaičiuojamas kaip vidutinės biurų nuomos kainos (Eur/m2 per mėn.), padaugintos iš 12, ir vidutinės biurų pardavimo kainos (Eur/m2) santykis (%). A klasės biurai yra biurai miestų centre arba verslo rajonuose; B klasės biurai yra gyvenamuosiuose arba pramoniniuose rajonuose.
2020 m. antrojoje pusėje Baltijos šalyse prekiaujamų NT fondų kainos stabilizavosi ties priešpandeminiu lygiu, o akcijų kainos toliau sparčiai kilo.
47 pav. Biržoje prekiaujamų Baltijos šalių NT fondų ir akcijų kainų indeksas
Šaltiniai: Nasdaq Baltic ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Bankai pesimistiškiau vertina komercinio NT nei gyvenamojo NT ateities perspektyvas. Naujausios Lietuvos banko atliktos bankų apklausos rezultatai patvirtina, kad dauguma Lietuvoje veikiančių bankų nesitiki komercinio NT vertės didėjimo (žr. 48 pav.) Vis dėlto šie lūkesčiai nuo COVID-19 pandemijos pradžios pagerėjo: pirmojo karantino akivaizdoje bankai tikėjosi, kad komercinio NT vertė labai kris, tačiau 2021 m. pradžioje didesnio nei 10 proc. vertės sumažėjimo per artimiausius metus besitikinčiųjų nebuvo. Komercinio NT rinka Lietuvoje yra reikšmingai priklausoma nuo investicijų srauto iš užsienio šalių, kuris net ir pandemijos akivaizdoje tebebuvo aktyvus. Viena vertus, tai mažina vietinės finansų sistemos pažeidžiamumą, tačiau, kita vertus, padaro Lietuvos komercinio NT rinką mažiau atsparią pasauliniams ekonomikos šokams.
Bankų komercinio NT ateities perspektyvų vertinimas gerėja, tačiau yra prastesnis nei gyvenamojo NT.
48 pav. Bankų lūkesčiai dėl NT kainų pokyčių per artimiausius metus
Šaltiniai: bankų apklausa ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Neveiksnių komerciniu NT užtikrintų paskolų sumos COVID-19 pandemijos akivaizdoje ūgtelėjo ir vėl viršija būstu užtikrintų neveiksnių paskolų sumą. Neveiksnių komerciniu NT užtikrintų paskolų dalis Lietuvoje veikiančiuose bankuose pandemijos metu išaugo ir siekė 2,5 proc. viso bankų paskolų ne finansų įmonėms portfelio (per metus padėjo 0,5 proc. p.). Lyginant neveiksnių paskolų sumas matyti, kad 2019 m. komerciniu NT ir gyvenamuoju NT užtikrintų neveiksnių paskolų sumos buvo daugmaž susilyginusios, o pandemijos akivaizdoje tendencijos išsiskyrė: būstu užtikrintų neveiksnių paskolų mažėjo, o komerciniu NT užtikrintų neveiksnių paskolų suma pastebimai ūgtelėjo. Vis dėlto net ir padidėjusi neveiksnių paskolų su komerciniu NT užstatu suma bankų portfelyje ir toliau yra istoriškai nedidelė.
Neigiamą komercinio NT vertės mažėjimo poveikį finansų sistemai ribos pastaruoju metu griežtėjantys skolinimo komerciniam NT plėtoti ar įsigyti standartai. Apklausos rodo, kad 2020 m. paskolų komerciniam NT plėtoti ar įsigyti teikimo standartai griežtėjo. Per 2021 m. pradžioje atliktą NT rinkos dalyvių apklausą 67 proc. apklaustųjų nurodė, kad per paskutinius 12 mėn. skolintis biurams Vilniuje plėtoti ar įsigyti tapo sunkiau. Taip pat visi apklausti NT rinkos dalyviai nurodė, kad nuo 2020 m. kovo mėn. bankuose skolinimosi sąlygos investicijoms į prekybos patalpų plėtojimą arba įsigijimą Vilniuje sugriežtėjo (27 proc. p. daugiau nei per prieš metus atliktą apklausą).
2.4.Rizika dėl galimos disbalansų Šiaurės šalyse korekcijos esant didelei koncentracijai bankų sektoriuje
Lietuvos bankų finansavimasis patronuojančiųjų bankų indėliais mažėjo, tačiau koncentracija išaugo.
49 pav. Lietuvos bankų finansavimasis užsienio kredito įstaigų indėliais ir koncentracija
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: bankų sektoriaus koncentracija įvertinta pagal HHI. Rinkos daliai apskaičiuoti naudotas bankų turtas.
Pandemija paspartino Švedijos NT kainų ir namų ūkių įsiskolinimo augimą.
50 pav. Namų ūkių įsiskolinimo ir NT kainų raida Švedijoje
Šaltiniai: Statistics Sweden ir Valueguard.
Švedijos bankai COVID-19 jautriausioms įmonėms iki pandemijos skolino palyginti nedaug, tačiau didelė dalis paskolų koncentruota NT sektoriuje.
51 pav. Skolinimas jautriausioms COVID-19 įmonėms 2019 m.
Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.
* Pagal 2020 m. gegužės mėn. ECB Financial Stability Report apibrėžimą: gamybos, prekybos, transporto ir saugojimo, kasybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos įmonės.
Švedijos bankų akcijos grįžo į priešpandeminį lygį.
52 pav. SEB, Swedbank ir Europos akcijų indeksų raida
Šaltiniai: Refinitiv ir Lietuvos banko skaičiavimai.
* STOXX EUROPE 600 BANKS.
** STOXX EUROPE 600.
Švedijos bankų finansavimasis rinkose vienas didžiausių ES.
53 pav. Europos bankų sektorių finansavimosi rinkose dalis 2019 m.
Šaltinis: ECB.
3.Iššūkiai finansų sistemai
3.1.Kibernetinis saugumas: augantis kibernetinių atakų skaičius
Finansų sistemai tampant vis labiau skaitmenizuotai, didėja iššūkis siekiant suvaldyti kylančias kibernetines grėsmes ir jų galimą poveikį finansiniam stabilumui. Kasmet augantis elektroninės ir mobiliosios bankininkystės vartotojų skaičius, didėjanti negrynųjų atsiskaitymų apimtis rodo, kad vis daugiau kasdienių finansinių operacijų yra perkeliama į elektroninę erdvę. Be to, Lietuvoje jau kurį laiką stebima ir sparti finansinių technologijų sektoriaus plėtra, o pastarieji metai taip pat ne išimtis: 2020 m. užregistruota 40 naujų FinTech bendrovių, o bendras jų skaičius – 230. Dėl pandemijos didėjo ir skaitmeninių projektų poreikis – auganti pardavimų internetu apimtis, vartotojų autorizavimo paslaugos ir pan. Sparčiai plečiantis finansinių technologijų sektoriui, vis daugiau paslaugų perkeliant į elektroninę erdvę ir augant jų vartotojų apimčiai, daugėja ir galimybių sutrikdyti atskirų rinkos dalyvių ar net visos finansų sistemos funkcionavimą. Sėkmingos kibernetinės atakos galėtų paveikti pasitikėjimą atskirais rinkos dalyviais ar net visa rinka, o tai galėtų lemti staigų lėšų atitraukimą ir sukelti likvidumo šoką. Rinkos dalyvių tarpusavio sąsajos ir tam tikrų kritinių paslaugų teikimo pakeičiamumo stoka, kai jos yra sutrikdomos, taip pat galėtų turėti neigiamą poveikį finansų sistemos stabilumui, o tai signalizuoja apie didėjančią kibernetinės saugos užtikrinimo svarbą visos finansų sistemos mastu.
Nuo COVID-19 pandemijos pradžios padidėjo kibernetinių atakų skaičius. Siekiant riboti viruso plitimą, nuo pandemijos pradžios vis daugiau paslaugų ir atliekamų operacijų perkeliama į virtualiąją erdvę. Atitinkamai auga ir per kibernetines atakas potencialiai pažeidžiamos informacijos srautas ir duomenų kiekis, dėl to kibernetinės rizikos suvaldymas tampa vis didesniu iššūkiu. Piktavaliams siekiant pasinaudoti susiklosčiusia situacija, didėja patiriamų kibernetinių incidentų skaičius. Remiantis Lietuvos banko atliktos finansų sistemos dalyvių apklausos dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai duomenimis, pastaruoju metu išaugo finansų įstaigų, patyrusių kibernetinių atakų, dalis (žr. 54 pav.). Įstaigos tvirtino, kad karantino laikotarpiu gerokai padidėjo kibernetinių atakų skaičius, tačiau nė viena nenurodė dėl to patyrusi finansinių nuostolių. Keletas jų pažymėjo, kad kibernetinės atakos karantino laikotarpiu tapo kasdieniu reiškiniu, o tai paskatino didesnes investicijas į naudojamų elektroninių sistemų saugumo užtikrinimą.
Karantino laikotarpiu išaugo kibernetinių atakų skaičius.
54 pav. Finansų įstaigų, patyrusių kibernetinių atakų, dalies kaita
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Tarptautiniu ir nacionaliniu lygiais vyksta įvairios iniciatyvos siekiant suvaldyti kibernetinės rizikos keliamą pavojų bei galimus padarinius. Dėl sparčios rinkos skaitmenizacijos keičiasi finansų rinkos rizikų profilis ir vis daugiau reikšmės įgauna kibernetinio saugumo užtikrinimas. Įvairios institucijos tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiais atitinkamai į tai reaguoja – leidžiamos gairės ir rekomendacijos, skirtos kibernetiniam atsparumui didinti, dalijamasi geriausiomis kibernetinės rizikos valdymo praktikomis, tarptautiniu ir nacionaliniu mastu atliekamos kibernetinio saugumo pratybos, susijusios su praktinių kibernetinio saugumo įgūdžių formavimu, vykdomų procedūrų ir tarpusavio komunikacijos patikrinimu. Lietuvos bankas, reaguodamas į didėjančią kibernetinio saugumo svarbą, taip pat įgyvendino organizacinius pokyčius – pertvarkyta Priežiūros tarnyba ir įsteigtas Operacinės ir informacinių technologijų rizikos skyrius, siekiant sustiprinti operacinę, informacinių technologijų ir mokėjimų saugumo rizikų priežiūrą bei jų suvaldymą.
3.2.Klimato kaitos iššūkiai finansiniam stabilumui
Daugiausia neužtikrintumo ir iššūkių finansų sistemai kelia pereinamojo laikotarpio rizika. Lietuva atsilieka nuo ES pagal keletą itin svarbių klimato kaitos poveikio mažinimui veiksnių dėl mažesnio energijos efektyvumo, didesnio ŠESD intensyvumo ir mažesnių taršos mokesčių. Todėl, pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos, Lietuva turės įgyvendinti reformas, kurios reikšmingai paveiks didelį ŠESD kiekį išmetančias įmones. Vienam eurui Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės tenka beveik dvigubai daugiau ŠESD nei vidutiniškai ES ir, nors per pastarąjį dešimtmetį ŠESD intensyvumas mažėjo, Lietuva ir toliau buvo tarp prasčiausią rodiklį turinčių ES valstybių. Atkreiptinas dėmesys į transporto sektorių, kuriam sparčiai besiplečiant nuo 2013 m. ŠESD intensyvumas padidėjo 78 proc., bendrai 2019 m. šis sektorius buvo atsakingas už daugiau nei trečdalį ŠESD emisijų Lietuvoje. Plečiantis transporto įmonėms, augo ir pagrindinių finansų sistemos dalyvių – bankų – sąsajos su šiuo sektoriumi. Bankai daugiausia skolina NT ir prekybos įmonėms, kurioms nebūdingas didelis ŠESD intensyvumas ir kurios yra atsakingos už palyginti nedidelę Lietuvos ŠESD emisijų dalį, o labiausiai pereinamojo laikotarpio riziką bankams didina skolinimas transporto ir gamybos įmonėms. Bendrai paskolos šių veiklų įmonėms sudaro ketvirtadalį bankų portfelio, tačiau jų veikla lemia daugiau kaip 60 proc. visų ŠESD emisijų Lietuvoje (žr. 55 pav.) ir yra beveik dvigubai ŠESD intensyvesnė nei atitinkami sektoriai ES.
55 pav. Sąryšis tarp skolinimo įmonėms ir įmonių ŠESD emisijų pagal ekonomines veiklas
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Eurostatas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: burbuliukų plotis žymi ŠESD intensyvumą pagal ekonomines veiklas. Naujausi duomenys: 2019 m. – ŠESD kiekis ir ŠESD intensyvumas, 2020 m. – paskolų įmonėms portfelis.
4.Testavimas nepalankiomis sąlygomis
4.1.Bankų mokumo testavimas
Atliekant testavimą nepalankiomis sąlygomis, buvo sudarytas nepalankusis ekonomikos raidos scenarijus. Pagal sudarytą scenarijų daroma prielaida, kad dėl užsitęsusios koronaviruso pandemijos, karantino ir mažos vakcinavimo apimties vidaus paklausa 2021 m. sumažėtų 5,6 proc. (2022 m. – 2,8 %), nedarbo lygis išaugtų iki 12,1 proc. (2022 m. – iki 13,2 %), o prekių ir paslaugų eksportas 2021 m. kristų per 7,8 proc. Jeigu susiklostytų nepalankusis ekonomikos scenarijus, Lietuvos realusis BVP 2021 m. sumažėtų 6,8, o 2022 m. – daugiau kaip 1,8 proc. Kiti svarbiausi testavimo metu naudojami makroekonominiai rodikliai ir jų kaita parodyta 1 lentelėje ir 56 pav.
Pagrindinių makroekonominių rodiklių kaita pagal testavimo scenarijus.
1 lentelė. Rodiklių kaita
(procentais)
Faktinis rodiklis |
Labiausiai tikėtinas scenarijus |
Nepalankusis scenarijus |
|||
2020 |
2021 |
2022 |
2021 |
2022 |
|
BVP (metinis pokytis) |
–0,8 |
2,9 |
5,1 |
–6,8 |
–1,8 |
Eksportas (metinis pokytis) |
–1,3 |
5,9 |
5,9 |
–7,8 |
0,0 |
Vartojimo išlaidos (metinis pokytis) |
–1,4 |
4,8 |
6,7 |
–5,6 |
–2,8 |
Nedarbo lygis (vidutinis metinis pokytis) |
8,5 |
8,4 |
7,0 |
12,1 |
13,2 |
Darbo užmokestis (metinis pokytis) |
6,4 |
6,6 |
7,1 |
–5,0 |
–4,2 |
Vidutinė metinė infliacija (apskaičiuota pagal SVKI) |
1,1 |
1,6 |
1,9 |
–0,1 |
–0,4 |
NT kainų indeksas (metinis pokytis) |
7,3 |
9,3 |
7,5 |
–19,4 |
–7,1 |
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: labiausiai tikėtinas scenarijus sudarytas remiantis oficialiomis Lietuvos banko makroekonominės raidos prognozėmis (pagrindiniu scenarijumi), paskelbtomis 2021 m. kovo mėn. Šis scenarijus naudojamas norint įvertinti bankų veiklos tvarumą esant labiausiai tikėtinai ūkio raidai. BVP, prekių ir paslaugų eksportas, privačiojo vartojimo išlaidos nurodyti palyginamosiomis kainomis.
Pagal nepalankųjį scenarijų šalies BVP 2022 m. būtų apie 19 proc. mažesnis nei pagal labiausiai tikėtiną scenarijų.
56 pav. Lietuvos realiojo BVP raida pagal scenarijus ir ekonomikos nuosmukio laikotarpiais
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: t = 2020 m. ketvirtasis ketvirtis.
Pagal nepalankųjį scenarijų įvertinti bankų sektoriaus patiriami kredito nuostoliai 2021–2022 m. sudarytų apie 665 mln. Eur, arba apie 4,3 proc. viso 2020 m. pabaigoje buvusio paskolų portfelio. Didžioji dalis kredito nuostolių (apie 65 %) būtų patiriama iš paskolų verslo klientams. 2021–2022 m., palyginti su 2019-2020 m., pagal nepalankųjį ekonominį scenarijų bankų veiklos pajamos galėtų sumažėti apie 16,6 proc. Paminėtina, kad valstybės suteikiamos garantijos paskoloms ne finansų įmonėms gali reikšmingai mažinti bankų patiriamus kredito nuostolius ir švelninti palūkanų pajamų netekimą, taip mažindamos neigiamą įtaką bankų kapitalo pakankamumo rodikliui.
Bankų sektorius yra atsparus ekonominiams sukrėtimams.
57 pav. Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklio sumažėjimas pagal scenarijus
Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.
4.2.Bankų likvidumo testavimas
Bankai turimu likvidžiuoju turtu gebėtų padengti indėlių sumažėjimą 41,5 proc., tačiau bankų likvidumo padėtis nevienoda (žr. 59 pav.). Pavienių bankų rezultatai svyruoja nuo 21,6 iki 58,7 proc. Palyginkime: bankų sektoriuje indėliai per mėnesį daugiausia sumažėjo 6,2 proc. 2008 m. spalio mėn., indėlininkams suabejojus vieno banko veiklos tvarumu (indėliai tame banke sumažėjo 9,3 %). Vertinant atskirus bankus, didžiausias netikėtas indėlių sumažėjimas per mėnesį – 28,7 proc. 2008 m. lapkričio mėn. tuometiniame AB „Parex“ banke (dabar – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), kai jo patronuojantysis bankas patyrė sunkumų ir Latvijos Respublikos Vyriausybė jam suteikė paramą.
Pasitvirtinus nepalankiajam scenarijui, nė vienas bankas nepažeistų LCR normatyvo.
58 pav. Bankų likvidumo testavimo rezultatai
Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: remiantis bankų pateiktais duomenimis, Lietuvos banko apskaičiuotas preliminarus LCR įvertis.
Bankų sektorius turimu likvidžiuoju turtu gebėtų padengti indėlių sumažėjimą 41,5 proc.
59 pav. Indėlių sumažėjimas, kurį atlaikytų bankai
Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.
5.Finansinio stabilumo stiprinimas
Finansinį stabilumą didina Lietuvos banko taikomos ir nuolat peržiūrimos priemonės.
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pastabos: maksimali mėnesinė paskolos įmoka išimtiniais atvejais (ne daugiau kaip 5 % per kalendorinius metus kredito davėjo sudarytų naujų kredito sutarčių būstui įsigyti) gali sudaryti iki 60 proc. tvarių pajamų. Palūkanų padidėjimo testas reiškia, kad maksimali mėnesinė paskolos įmoka turi būti ne didesnė kaip 50 proc. tvarių pajamų, skaičiavimui naudojant 5 proc. palūkanų normą. Antrai ir paskesnei paskolai pradinis įnašas turėtų būti didesnis nei 15 proc. Kapitalo rezervai taikomi bankams, centrinėms kredito unijoms ir centrinių kredito unijų grupėms (konsoliduotai).
Nuo 2011 m. taikomų ASN tikslas – užtikrinti atsakingą skolinimo ir skolinimosi praktiką bei tvarų namų ūkių skolos lygį. ASN įpareigoja kredito davėjus visokeriopai įvertinti kredito gavėjo kreditingumą, apibrėžia kitus atsakingojo skolinimo veiksnius ir nustato ribojamus skolininkų apsaugai skirtų makroprudencinių priemonių dydžius (žr. 60 pav.). Šių dydžių nesilaikymas galimas tik išskirtiniais, ASN apibrėžtais atvejais, pavyzdžiui, keičiantiems būstą sudaroma galimybė gauti kreditą be pradinio įnašo, t. y. su LTV iki 100 proc., jeigu įsipareigojama per protingą laikotarpį, pardavus anksčiau turėtą būstą, padengti dalį kredito, užtikrinant ne didesnį nei 85 proc. LTV; taip pat kredito davėjai gali suteikti iki 5 proc. naujų paskolų būstui įsigyti su DSTI iki 60 proc., jei kiekvienu konkrečiu atveju didesnio DSTI taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo principų.
Nors būsto paskolų rinka 2020 m. pabaigoje sparčiai augo, skolinimo standartai neviršijo prieš karantiną stebėto lygio. Paskelbus pirmąjį karantiną reikšmingai sumažėjo paskolų su aukštu LTV ir (arba) ilga trukme dalis. Tokį skolinimo praktikų pasikeitimą, ypač LTV atveju, galimai lėmė išaugęs kredito davėjų susirūpinimas dėl galimo būsto kainų kritimo. Tačiau antrąjį pusmetį, padidėjus būsto paskolų rinkos aktyvumui, paskolų su aukštu LTV, DSTI ar ilga trukme dalis sugrįžo į prieš karantiną stebėtą lygį. Tai rodo, kad 2020 m. pabaigoje stebėtas itin didelis būsto paskolų rinkos aktyvumas nebuvo paskatintas pernelyg atlaisvintų skolinimo standartų. Be to, atsakingojo skolinimo praktikos įsitvirtinimą rinkoje demonstruoja ir tai, kad kredito davėjai galimybe suteikti paskolas su DSTI iki 60 proc., kaip ir yra nustatyta ASN, naudojasi tik išskirtiniais atvejais – paskolų su išimtimi dėl DSTI per ketvirtį suteikiama iki 1 proc. naujų paskolų būstui įsigyti (žr. 61 pav.).
Išimties dėl DSTI panaudojimas ir toliau yra nedidelis.
61 pav. Naujų būsto paskolų, suteikiamų pasinaudojant išimtimi dėl DSTI reikalavimo, apimtis
Šaltinis: PRDB.
Be to, nuo 2021 m. birželio 28 d. įsigalios dauguma peržiūrėto Kapitalo reikalavimo reglamento nuostatų – bus pradėti taikyti minimalus 3 proc. finansinio sverto ir 100 proc. grynojo stabilaus finansavimo rodiklių reikalavimai. Lietuvoje įsteigti bankai jau yra pasirengę vykdyti šiuos reikalavimus ir jų atitinkami rodikliai su atsarga viršija būsimus reikalavimus.
Siekiant nuosekliai stiprinti bankų pasirengimą krizėms, o jų atveju – apsaugoti valstybės biudžeto lėšas, buvo peržiūrėti kredito įstaigoms taikomi MREL reikalavimai. Atsižvelgdama į 2020 m. pabaigoje pasikeitusį ES reglamentavimą, Bendra pertvarkymo valdyba, kuri yra centrinė euro zonos pertvarkymo institucija, kartu su Lietuvos banku peržiūrėjo MREL reikalavimus trims Lietuvos sistemiškai svarbiems bankams – AB SEB bankui, „Swedbank“, AB, ir AB Šiaulių bankui. Siekiant, kad bankai galėtų nuosekliai sukaupti šiam reikalavimui vykdyti reikalingas lėšas, jiems privalomai nustatomas dviejų pakopų MREL – tarpinis ir galutinis. Visoms trims Lietuvos sisteminės svarbos įstaigoms nustatyto naujo tarpinio MREL, kuris turi būti vykdomas nuo 2022 m. sausio 1 d., vidurkis sudaro 17,4 proc. bendros rizikos pozicijos sumos ir 6,25 proc. bendro pozicijų mato, o galutinio MREL, kuris turi būti vykdomas nuo 2024 m. sausio 1 d., vidurkis – atitinkamai 21,8 ir 6,25 proc. Šiemet privalomas MREL reikalavimas buvo nustatytas arba atitinkamai peržiūrėtas ir trims ne sisteminės svarbos Lietuvos kredito įstaigoms – UAB Medicinos bankui, Lietuvos centrinei kredito unijai ir Jungtinei centrinei kredito unijai.
Santrumpos
AKR anticiklinis kapitalo rezervas
ASN Atsakingojo skolinimo nuostatai
AVNT Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
DSTI vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt service-to-income ratio)
EBI Europos bankininkystės institucija
ECB Europos Centrinis Bankas
EIOPA Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija
EK Europos Komisija
ES Europos Sąjunga
ESRV Europos sisteminės rizikos valdyba
EURIBOR Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. euro interbank offered rate)
HHI Herfindahlio–Hirschmano indeksas
INVEGA UAB „Investicijų ir verslo garantijos“
KRD Kapitalo reikalavimų direktyva
LCR padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (angl. liquidity coverage ratio)
LIBOR vidutinė tarpbankinė palūkanų norma
LTV kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykis (angl. loan-to-value ratio)
MREL minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities)
NT nekilnojamasis turtas
PFĮ pinigų finansų įstaiga
proc. p. procentinis punktas
RRF Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility)
SADM Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
ŠESD šiltnamio efektą sukeliančios dujos
TVF Tarptautinis valiutos fondas
UAB uždaroji akcinė bendrovė
VMI Valstybinė mokesčių inspekcija
VP vertybiniai popieriai
VVP vyriausybių vertybiniai popieriai
Šalių kodai:
AT Austrija
BE Belgija
BG Bulgarija
CY Kipras
CZ Čekija
DE Vokietija
DK Danija
EE Estija
ES (paveiksluose) Ispanija
EU Europos Sąjunga
FI Suomija
FR Prancūzija
GB Didžioji Britanija
GR Graikija
HR Kroatija
HU Vengrija
IE Airija
IT Italija
JAV Jungtinės Amerikos Valstijos
LT Lietuva
LU Liuksemburgas
LV Latvija
MT Malta
NL Nyderlandai
NO Norvegija
PL Lenkija
PT Portugalija
RO Rumunija
SE Švedija
SI Slovėnija
SK Slovakija
© Lietuvos bankas Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius Apžvalgą parengė Lietuvos banko
Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnyba. Jeigu nenurodyta kitaip, remiamasi
duomenimis iki 2021 m. gegužės 1 d. Leidinys „Finansinio stabilumo apžvalga“ skelbiamas EBSCO Publishing, Inc., Business Source Complete duomenų bazėje. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. ISSN 1822-5071 (online) |