Lietuvos bankas

Santrauka

COVID-19 pandemija stipriai sukrėtė pasaulio ekonomiką 2020 m., tačiau Lietuvos ūkis buvo tarp mažiausiai nukentėjusių ES. Stiprus fiskalinis ir monetarinis atsakas sušvelnino COVID-19 poveikį pasaulio ir Lietuvos ekonomikai, todėl ekonomikos susitraukimas buvo mažesnis, nei tikėtasi. Lietuvos realusis BVP 2020 m. susitraukė 0,8 proc., o 2021 m. pirmąjį ketvirtį buvo didesnis, nei prieš metus. Bendras atlyginimų augimas šalyje tebebuvo spartus ir gerino daugelio gyventojų finansinę padėtį. Įsibėgėjanti vakcinacija turėtų mažinti ir neapibrėžtumą dėl tolesnio ekonomikos augimo, kuris šiemet turėtų siekti 5,1 proc.

Daugeliui įmonių Lietuvoje pavyko prisitaikyti prie ribojimų pandemijos metu, tačiau dalis įmonių, ypač paslaugų sektoriuje, buvo paveiktos labiau, todėl valstybės pagalbos nutraukimas gali daryti įtaką bankrotų padidėjimui. Bendra įmonių padėtis ir toliau yra tvari, o daugelis jų sugebėjo sukaupti papildomus likvidumo rezervus. Vis dėlto su veiklos ribojimais ir sumažėjusia paklausa susidūrę sektoriai, pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius, tebėra pažeidžiami ir priklausomi nuo valstybės pagalbos, todėl, pasibaigus valstybės pagalbos priemonių efektui, pasimatys vadinamųjų verslo zombių mastas ir gali reikšmingai ūgtelti įmonių bankrotų skaičius. Tai keltų riziką dėl tokių įmonių įsipareigojimų nevykdymo, trikdytų pastaraisiais metais išaugusių įmonių tarpusavio skolų grandinę, blogintų tose įmonėse dirbančių namų ūkių finansinę padėtį ir neigiamai veiktų valstybės finansus.

Siekiant sušvelninti COVID-19 protrūkio pasekmes ekonomikai, dalį įmonių kredito rizikos prisiėmė valstybė. Lietuvos vykdyta anticiklinė fiskalinė politika, teikiant finansinę pagalbą verslui ir namų ūkiams, pernai gerokai padidino valdžios sektoriaus balanso deficitą ir skolą, kuri šiemet turėtų viršyti 50 proc. BVP. Valstybės pagalbos priemonės padeda užkardyti įmonių likvidumo ir mokumo riziką, kuri materializavimosi atveju galėtų persiduoti gyventojams ir kreditoriams. Vis dėlto fiskalines pagalbos priemones svarbu yra ne tik skirstyti tikslingai, bet ir turėti aiškią skolos stabilizavimo strategiją ir tvirtai jos laikytis. Kitu atveju užsitęsęs valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykio augimas gali kelti skolos tvarumo klausimų.

Lietuvoje veikiantys bankai reikšmingų nuostolių 2020 m. nepatyrė, o geri jų veiklos rodikliai rodo gebėjimą veikti tvariai ir pagal nepalankųjį scenarijų. Lietuvos bankų neveiksnių paskolų lygis 2020 m. reikšmingai nekito, o veiklos rodikliai 2020 m. beveik nepablogėjo ir buvo vieni geriausių ES. Bankai tebėra gerai kapitalizuoti ir pasirengę atlaikyti net ir pagal nepalankųjį scenarijų (ekonomikai susitraukus 6,8 %) atsiradusius reikšmingus nuostolius. Išaugus gyventojų ir įmonių santaupoms indėliais, bankų likvidumas didėjo, todėl šiuo metu jie būtų pajėgūs atlaikyti net 40 proc. indėlių sumažėjimą. Bankų sektoriaus pelnas 2020 m. buvo mažesnis nei prieš metus, tačiau panašus kaip 2012–2017 m. vidurkis.

Pandemijos metu buvo toliau sparčiai teikiamos būsto paskolos, bankų skolinimas įmonėms sumažėjo, tačiau jos naudojosi sukauptais rezervais ir valstybės teikiama pagalba. Pandemijos pradžioje sulėtėjęs būsto paskolų augimas 2020 m. vasarą atsigavo, o susidomėjimui būsto pirkimu nemąžtant, būsto paskolų srautas turėtų būti didelis ir 2021 m. Kita vertus, ne finansų įmonėms suteiktų kredito įstaigų paskolų portfelis traukėsi sparčiausiai visoje ES, o tą lėmė dėl išaugusio neapibrėžtumo atidėtos įmonių investicijos ir atsargų pirkimai, reikšmingi pinigų srautai iš eksporto ir valstybės pagalbos bei atidesnis bankų požiūris į kai kuriuos sektorius. Be to, nors bankų finansavimas sumažėjo, ne finansų įmonių įsipareigojimai šiek tiek išaugo dėl padidėjusių trumpalaikių įsipareigojimų kitoms įmonėms.

Būsto kainų lygis Lietuvoje tebėra tvarus, tačiau stipriai išaugusi būsto paklausa lemia spartėjantį kainų augimą. Būsto rinka Lietuvoje atsigavo po pirmojo karantino ribojimų ir pagal pardavimus sugrįžo į ikipandeminį lygį. Prie didėjančio aktyvumo prisideda per pandemiją reikšmingai išaugęs namų ūkių santaupų lygis ir darbo iš namų padariniai, lemiantys susidomėjimą didesnio ploto būstu. Didėjanti paklausa kartu lemia ir būsto kainų įsibėgėjimą, kuris stebimas ir kitose Europos šalyse. Tiesa, spartus atlyginimų augimo tempas, didėjantis gyventojų skaičius miestuose ir didelė nuosavų lėšų dalis sandoriuose rodo, kad būsto rinka kol kas tebėra tvari, tačiau sparčiam kainų augimui užsitęsus situacija gali greitai pasikeisti. Disbalansų susidarymą ir netvarų būsto finansavimą toliau riboja Lietuvos banko taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai, tačiau augantys gyventojų lūkesčiai ir pasiūlos lankstumas turi būti atidžiai stebimi.

Komercinių patalpų neužimtumo augimas ir susidariusių disbalansų Švedijoje galima korekcija gali kelti riziką Lietuvos finansų sistemai. Dėl pandemijos metu paplitusio darbo iš namų ir veiklos ribojimų biurų ir prekybos patalpų neužimtumo lygis padidėjo. Biurų neužimtumo lygį gali didinti ir pastaraisiais metais gausiai suplanuotos naujų biurų statybos, todėl priklausomai nuo besiformuojančių darbo įpročių biurų savininkai gali susidurti su kainų korekcijos rizika. Tai neigiamai paveiktų ir finansų sistemą, kadangi komercinis NT sudaro reikšmingą bankų užstato dalį. Nors Lietuvos sąsajos su Švedijos finansų sistema yra gerokai mažesnės nei prieš dešimtmetį, dėl didelės Lietuvos bankų sektoriaus koncentracijos tebėra svarbi rizika dėl susidariusių NT rinkos ir namų ūkių įsiskolinimo disbalansų Švedijoje.

Klimato kaita ir kibernetinis saugumas tebėra iššūkiai Lietuvos finansų sistemai. Finansų sistemai tampant vis labiau skaitmenizuotai, kibernetinės rizikos suvaldymas tampa didesniu iššūkiu. Pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos tiek realiajam, tiek ir finansų sektoriui tampa aktualu tinkamai vertinti klimato kaitos keliamas rizikas, tokias kaip fizinės rizikos, susijusios su gamtos stichijomis, bei pereinamojo laikotarpio rizikos, susijusios su gebėjimu prisitaikyti prie naujų standartų ir reguliavimo.

Dėl tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos Lietuvos bankas toliau aktyviai taiko priemones finansiniam stabilumui palaikyti. Atsižvelgiant į neigiamą COVID-19 pandemijos įtaką šalies ekonomikai, prieš metus iki 0 proc. sumažinta AKR norma palikta galioti. Toliau galioja leidimai nesilaikyti rekomenduojamo 2 ramsčio kapitalo reikalavimo, jungtinio kapitalo rezervo. Be to, 2021 m. pradžioje buvo sutarta atnaujinti moratoriumus verslui ir gyventojams iki šių metų kovo 31 d. Siekiant ateityje tikslingiau reaguoti į kylančias rizikas, KRD pakeitimai bus perkeliami į nacionalinę teisę, tai leis Lietuvos bankui lanksčiau taikyti makroprudencinius reikalavimus dėl konkrečių skolinimo segmentų. Lietuvos bankas aktyviai vykdo makroprudencinę politiką ir yra pasirengęs taikyti priemones, skirtas rizikoms finansiniam stabilumui mažinti.


1.Finansų sistemos būklė ir perspektyvos


1.1.Finansų rinkų ir ekonomikos raida

Pasaulio ekonomikos nuosmukis 2020 m. dėl COVID-19 padarinių buvo didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, tačiau mažesnis, nei prognozuota. 2021 m. balandžio mėn. TVF vertinimu, pasaulio ekonomika 2020 m. susitraukė 3,3 proc. – 1,6 proc. punkto mažiau, nei prognozuota 2020 m. birželio mėn., tačiau daugiau nei per prieš dešimtmetį buvusią finansų krizę. Nuosmukį lėmė dėl COVID-19 įvestos judėjimo ir socialinių kontaktų ribojimo priemonės, neigiamai paveikusios tarptautinės prekybos srautus, tiekimo grandines, namų ūkių vartojimą. JAV BVP 2020 m. sumažėjo 3,5, o euro zonos – 6,6 proc. Euro zonos BVP traukėsi daugiau dėl griežtesnių ribojimų, mažesnių fiskalinės pagalbos apimčių. TVF nuo 2021 m. prognozuoja pasaulio ekonomikos augimą, tačiau valstybių atsigavimo tempai skiriasi. Prognozuojama, kad JAV BVP augs 6,4, o euro zonos – 4,4 proc. Lėtesnį prognozuojamą euro zonos atsigavimą lemia lėtesnis vakcinavimo tempas ir mažesnis fiskalinis atsakas nei JAV.

2020 m. įvyko didžiausias pasaulio ekonomikos nuosmukis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

1 pav. Faktinė ir numatoma BVP palyginamosiomis kainomis raida

Šaltiniai: Eurostatas, Lietuvos bankas, Sent Luiso federalinio rezervo bankas ir TVF.

Pastaba: 2021P–2023P yra Lietuvos banko ir TVF, 2024P–2025P TVF parengtos BVP prognozės.

Lietuvos ekonomiką pandemija paveikė mažiau nei daugelio ES valstybių, 2021 m. pradžioje matoma ekonomikos atsigavimo ženklų. Lietuvos BVP 2020 m. susitraukė 0,8 proc. – gerokai mažiau, nei buvo tikėtasi prasidėjus COVID-19 sukeltai krizei. BVP susitraukimas buvo vienas mažiausių tarp visų ES valstybių (visa ES ekonomika susitraukė 6,1 %). Mažesniam Lietuvos ekonomikos susitraukimui įtakos turėjo santykinai didelė valstybės parama, nedidelė pirmoji COVID-19 banga, sėkminga eksportuotojų veikla ir santykinai maža ekonomikos priklausomybė nuo labiausiai apribotų ekonominių veiklų (pvz., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų). Vis dėlto, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis 2020 m. buvo didžiausias nuo 2015 m. ir sudarė 8,5 proc. (2,2 proc. p. daugiau nei prieš metus). Nedarbas daugiausia didėjo dėl atleistų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, prekybos, verslo aptarnavimo veiklų darbuotojų, reikšmingai išaugo jaunesnio amžiaus žmonių nedarbas. Nors bedarbių daugėjo, pandemija atlyginimų neigiamai nepaveikė – metų pabaigoje vidutinis darbo užmokestis buvo 12,2 proc. didesnis nei prieš metus, todėl didžiosios dalies šalies gyventojų finansinė padėtis pandemijos metu netgi gerėjo. 2021 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, fiksuotas 1,8 proc. realiojo Lietuvos BVP augimas ir 1 proc. augimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tikimasi, kad šiemet Lietuvos ūkis augs 5,1 proc.

Po sunkumų COVID-19 sukeltos krizės pradžioje pasaulio ir Lietuvos finansų rinkos atsigavo (žr. 2 pav.). Investicinį reitingą turinčių euro zonos įmonių obligacijų pajamingumas, 2020 m. kovo mėn. išaugęs 0,8–2 proc. punkto (iki aukščiausio lygio nuo 2013 m.), 2020 m. pabaigoje–2021 m. pradžioje buvo istoriškai mažas ir sudarė apie 0,4 proc., tad įmonių finansavimosi sąnaudos tebebuvo mažos. Europos bankų tarpusavio skolinimosi sąlygos taip pat tebėra palankios – 6 mėn. EURIBOR palūkanų normos, 2020 m. kovo–balandžio mėn. paaugusios 33 baziniais punktais ir pasiekusios aukščiausią lygį nuo 2016 m., 2021 m. vasario mėn. vėl buvo istoriškai žemiausio lygio (žr. 3 pav.). Žemam EURIBOR palūkanų normų lygio palaikymui įtakos turėjo išlaikyta 2019 m. rugsėjo mėn. ECB nustatyta –0,5 proc. palūkanų norma už bankų naudojimąsi indėlių galimybe. COVID-19 sukeltos krizės pradžioje gerokai nuvertėję pasaulio akcijų indeksai per metus atsigavo. JAV ir Lietuvos indeksai jau siekia istoriškai aukščiausias vertes, tačiau Europos akcijų vertės augo mažiau dėl numatomo lėtesnio ekonomikos atsigavimo. Akcijų kainų kilimui poveikį darė vyriausybių ir centrinių bankų taikytos pagalbos priemonės (pvz., ECB turto pirkimo apimtis 2020 m. pradžioje buvo aukščiausio lygio nuo 2017 m.), reikšmingai išaugusios gyventojų santaupos bei geri lūkesčiai dėl ekonomikos atsigavimo ateityje. Vis dėlto, sparčiai kylant akcijų vertėms, didėja jų kainų korekcijos rizika, galinti neigiamai paveikti pasaulio ekonomiką.

Dėl COVID-19 kritusios akcijų vertės per metus atsigavo.

2 pav. Pasaulio akcijų indeksai

Šaltiniai: Nasdaq, Yahoo Finance ir Refinitiv.

Centriniai bankai ėmėsi reikšmingų skatinimo priemonių siekdami sumažinti neigiamą COVID-19 protrūkio poveikį ekonomikai. ECB 2020 m. kovo mėn. paskelbta 750 mlrd. Eur specialioji pandeminė pirkimo programa birželio mėn. buvo papildyta 600 mlrd. ir gruodžio mėn. – dar 500 mlrd., iš viso – 1 850 mlrd. Eur (15 % euro zonos BVP). Eurosistemos pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis per 2020 m. išaugo trečdaliu ir sudarė 3 695 mlrd. Eur. Be to, ECB į tinkamo užstato sąrašą iki 2021 m. rugsėjo mėn. įtraukė VP, kurių reitingai buvo sumažinti iki neatitinkančių minimalių kredito kokybės reikalavimų. Dėl priimtų priemonių, ECB vertinimu, euro zonos ūkis 2020 m. susitraukė 0,4 proc. punkto mažiau, o 2021 m. augs 0,6 proc. punkto daugiau. Lietuvoje dėl minėtų priemonių ekonomika 2020 m. traukėsi 0,3 proc. punkto mažiau, o šiais metais augs 0,3 proc. punkto daugiau. JAV Federalinis rezervas paskelbė 700 mlrd. JAV dol. turto pirkimo programą, 2020 m. kovo 23 d. buvo panaikinti programos apimties limitai. Federalinio rezervo pirmininko teigimu 2021 m. balandžio mėn., turto pirkimo programos apimties mažinimas artimiausiu metu nebus svarstomas. Taip pat 2020 m. kovo mėn. Federalinis rezervas nustatė 0–0,25 proc. palūkanų normų tikslinį intervalą – žemiausią nuo nustatyto per 2008 m. krizę ir galiojusio iki 2015 m.

6 mėn. EURIBOR palūkanų normos 2021 m. pradžioje yra istoriškai žemos.

3 pav. 6 mėn. trukmės EURIBOR ir ECB indėlių galimybės palūkanų normos, ECB turto pirkimas

Šaltinis: ECB.

Vyriausybės teikia reikšmingą fiskalinę pagalbą COVID-19 padariniams valdyti, patvirtintos priemonės ekonomikos atsigavimui skatinti. Prasidėjus pandemijai, 2020 m. pradžioje EK atlaisvino valstybės pagalbos ir fiskalinės drausmės reikalavimus, suteikdama galimybę ES narėms teikti ypač didelę finansinę pagalbą savo ekonomikoms. Tai reikšmingai padidino šalių skolos lygius, tačiau padėjo suvaldyti dar didesnį ekonomikos nuosmukį ir nedarbo augimą. ES 2020 m. liepos mėn. sutarta ir gruodžio mėn. patvirtinta 750 mlrd. Eur (apie 6 % ES BVP) vertės laikinoji fiskalinė priemonė „Next Generation EU“, skirta ekonomikos gaivinimui ir žaliajai transformacijai skatinti. Pagal šią priemonę Lietuvai yra numatyta skirti 2,2 mlrd. Eur dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eur paskoloms (iš viso apie 10 % Lietuvos BVP). Be to, 2021–2027 m. patvirtinta 1 074 mlrd. Eur (apie 8 % ES BVP) vertės daugiametė finansų programa, prisidėsianti prie ekonomikos atsigavimo suvaldžius COVID-19. Pagal programą Lietuvai numatyta 13,5 proc. daugiau ES lėšų nei 2014–2020 m. O JAV 2020 m. kovo mėn. paskelbtas iki tol istoriškai didžiausias pagalbos paketas, siekiantis 2 200 mlrd. JAV dol. (11 % JAV BVP). Gruodžio mėn. patvirtintas naujas beveik 900 mlrd. JAV dol. fiskalinio skatinimo paketas, 2021 m. kovo mėn. – dar didesnis, 1 900 mlrd. JAV dol. paketas, siekiantis apie 9 proc. JAV BVP.


1.2.Bankų sektoriaus raida

2020 m. Lietuvos bankų sektorius pradinį COVID-19 sukeltą šoką atlaikė, o veiklos rodikliai buvo vieni geriausių ES. Lietuvoje veikiantys bankai pandemiją pasitiko būdami palankesnėje pozicijoje nei dauguma bankų ES, kurių dalis, ypač didžiosiose ES valstybėse, tuo metu susidūrė su pelningumo ir efektyvumo problemomis. Didelė Lietuvos bankų sektoriaus turto grąža, mažas išlaidų ir pajamų santykis, didelis kapitalo pakankamumas ir palyginti nedidelis ekonomikos nuosmukis Lietuvoje lėmė, kad Lietuvos bankų veiklos rodikliai beveik nepablogėjo, o palyginti su ES – 2020 m. pabaigoje buvo vieni geriausių (žr. 4 pav.). Ypač pažymėtinas likvidumo atsargų augimas bankuose: Lietuvoje privačiojo sektoriaus indėliams augant sparčiausiai ES, padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis per metus padidėjo nuo 272 iki 743 proc. ir tapo didžiausias ES.

Lietuvos bankų sektoriaus rodikliai tebebuvo vieni geriausių ES.           

4 pav. Lietuvos bankų sektoriaus veiklos rodiklių palyginimas su kitų ES šalių bankų rodikliais

(2020 m. IV ketv.)

Šaltiniai: EBI, ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: koncentracija matuojama Herfindahlio ir Hirschmano (HHI) indeksu. Naujausi koncentracijos duomenys – 2019 m. Žalia spalva – geresnis Lietuvos bankų sektoriaus rodiklis nei daugumos ES šalių, o raudona – blogesnis.

Dėl šiek tiek suprastėjusios paskolų kokybės bankų sektoriaus pelningumas sumažėjo, bet ir toliau buvo vienas didžiausių ES. 2020 m. bankų sektoriaus pelnas sudarė 279,7 mln. Eur ir buvo 16,4 proc. mažesnis nei prieš metus, tačiau reikšmingai nesiskyrė nuo 2012–2017 m. vidurkio (žr. 5 pav.). Labiausiai bankų pelną mažino dėl pandemijos daugiau nei du kartus padidėjęs paskolų vertės sumažėjimas, jis sudarė beveik 57 mln. Eur (0,2 %, palyginti su turtu). Vis dėlto, palyginti su 2009 m. finansų krizės sukeltais nuostoliais, kai paskolų vertės sumažėjimo nuostoliai viršijo 1 mlrd. Eur (6,4 %, palyginti su turtu), šis sumažėjimas buvo nedidelis. Tikėtina, kad, mažėjant valstybės paramai, įmonės ir namų ūkiai gali susidurti su finansiniais sunkumais, dėl ko ateityje bankai dėl kredito rizikos gali turėti papildomų nuostolių (plačiau žr. 2.1 skirsnį „Pablogėjusi suvaržymų paveiktų įmonių finansinė būklė ir su tuo susiję padariniai ekonomikai“).

Pandemijos akivaizdoje bankai dirbo pelningai, o bankų sektoriaus pelnas reikšmingai nesiskyrė nuo 2012–2017 m. vidurkio.

5 pav. Bankų sektoriaus pelno (nuostolio) ir jo veiksnių kaita

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Augant palūkanų išlaidoms ir sumažėjus už skolinimą gaunamoms pajamoms, bankams tampa sunkiau didinti pelningumą grynosiomis palūkanų pajamomis. Pastaraisiais metais besitraukiantis įmonių paskolų portfelis lėmė, kad bankai iš šio segmento surinko mažiau palūkanų pajamų. Vis dėlto dėl spartaus namų ūkių kreditavimo už skolinimą gaunamos palūkanų pajamos reikšmingai nesitraukė, tačiau bendrai didžiuosiuose bankuose grynosios palūkanų pajamos sumažėjo 4,6 proc.[1]
[1] 2020 m. grynosios palūkanų pajamos padidėjo 4,9 proc., tačiau tai iš dalies lėmė palyginamosios bazės pokyčiai. Į juos atsižvelgus, grynosios palūkanų pajamos išaugo 0,5, o keturiuose didžiuosiuose bankuose sumažėjo 4,6 proc. Plačiau žr. Bankų veiklos apžvalgą, 2020 m.
Grynąsias palūkanų pajamas taip pat mažino bankų už indėlius centriniuose bankuose ir kitose finansų įstaigose mokamos palūkanų išlaidos (42,6 mln. Eur). Šios įmokos buvo pagrindinis palūkanų išlaidų augimo veiksnys 2019–2020 m., o jų dalis padidėjo nuo 23 proc. (2017 m.) iki 41 proc. (2020 m.) visų palūkanų išlaidų (žr. 6 pav.). Savo ruožtu palūkanų pajamos, kurias bankai gauna už indėlius ar kitas finansines priemones su neigiamomis palūkanų normomis, tesiekė 8 mln. Eur, o jų dalis per tą patį laikotarpį beveik nepakito (paaugo nuo 1,1 iki 1,3 % palūkanų pajamų). Sparčiai augant privačiojo sektoriaus indėliams, o skolinimui atsiliekant, lėšos centriniuose bankuose sudaro vis didesnę bankų turto dalį (32 %), dėl to, vis dar esant neigiamų palūkanų aplinkai, bankų už turtą mokamos palūkanų išlaidos ir toliau bus didelės. Bankams nesuradus būdų, kaip efektyviau panaudoti šias lėšas, ateityje sektoriaus pelningumas gali mažėti.

Bankų palūkanų išlaidos didėjo dėl neigiamų palūkanų, kurias bankai moka už lėšų saugojimą centriniame banke.

6 pav. Palūkanų išlaidų pokytis ir jas lėmę veiksniai

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: dėl palyginamumo su ankstesniais laikotarpiais prie palūkanų išlaidų (kiti įsipareigojimai) pridėtos indėlių draudimo išlaidos ir įmokos į pertvarkymo fondą, jos nuo 2020 m. liepos 1 d. nebėra priskiriamos prie palūkanų išlaidų.

Nors dalies skolininkų kredito rizika išaugo, reikšmingo neveiksnių paskolų augimo dar nebuvo fiksuota. Per 2020 m. šiek tiek išaugo įmonių ir vartojimo neveiksnių paskolų rodikliai (atitinkamai +0,6 ir +2,0 proc. p.), tačiau daugelyje bankų augimas nebuvo didelis, o bendrą lygio padidėjimą daugiausia lėmė vienkartiniai veiksniai, susiję su keliais bankais, ir tai, kad, traukiantis paskolų įmonėms ir namų ūkių vartojimui portfeliams, mažėjo palyginamoji bazė[2]
[2] Neveiksnių paskolų lygiui reikšmingai nekintant, neveiksnių paskolų rodiklio skaitiklis nesikeitė, tačiau, mažėjant paskolų portfeliui, mažėjo vardiklis, dėl to augo ir rodiklio reikšmė.
. Neveiksnių paskolų augimą pristabdė ir bankų pasirašyti moratoriumai, kurie leido įmonėms ir namų ūkiams atidėti paskolų grąžinimo mokėjimus. Vis dėlto pagal EBI gaires pasirašytų paskolų moratoriumų dalis Lietuvoje veikiančiuose bankuose (2,7 %), palyginti su kitomis ES valstybėmis, buvo nereikšminga[3]
[3] Moratoriumų galiojimo laikotarpiu, nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. kovo 31 d., pagal EBI gaires pasirašytų moratoriumų suma siekė apie 500 mln. Eur, o kiti pertvarkymai dėl COVID-19 – apie 300 mln. Eur. Taip pat per šį laikotarpį bankai sudarinėjo ir kitus dvišalius susitarimus su klientais, todėl, LBA duomenimis, bendra atidėtų įsipareigojimų vertė siekė 1,5 mlrd. Eur. Paveiksle atvaizduota pagal EBI ataskaitas renkama moratoriumų statistika, kuri yra palyginama tarp ES šalių, tačiau ir kitose valstybėse paskolų atidėjimų mastas gali būti didesnis, nei pateikta ataskaitose. EBI analizė parodė, kad ne pagal EBI gaires pertvarkytos paskolos Lietuvoje veikiančiuose bankuose sudarė didesnę dalį nei kituose ES bankuose.
(žr. 8 pav.), o didžioji moratoriumų dalis jau baigė galioti ir klientai turėjo grįžti prie įprastų mokėjimų grafikų. Pažymėtina, kad iš baigusių galioti paskolų su moratoriumu ir kitų pertvarkytų dėl pandemijos paskolų Lietuvoje veikiančiuose bankuose tik apie 10 proc. tapo neveiksnios[4]
[4] Iš paskolų su moratoriumu ir kitų pertvarkytų dėl COVID-19 paskolų 12,8 mln. Eur namų ūkių ir 10,8 mln. Eur įmonių paskolų tapo neveiksnios. Tai sudaro atitinkamai 8,4 ir 4,1 proc. neveiksnių paskolų namų ūkiams ir įmonėms portfelių.
. Nors tokie skaičiai leidžia manyti, kad skolininkų būklė reikšmingai nepablogėjo, bet apie galimai prastėsiančią paskolų kokybę parodo bankuose išaugusi paskolų su padidėjusia kredito rizika dalis (plačiau žr. 2.1 skirsnyje „Pablogėjusi suvaržymų paveiktų įmonių finansinė būklė ir su tuo susiję padariniai ekonomikai
).

Aukštas kapitalo pakankamumas padės bankams atlaikyti galimus nuostolius. Prasidėjus pandemijai bankai neišmokėjo dividendų, todėl išaugo bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 4,7 proc. punkto – iki 23,7 proc. Tačiau dėl padidėjusios kredito rizikos šiek tiek išaugo rizikos svoriai ir pagal riziką įvertintas turtas, o tai darė neigiamą spaudimą kapitalo pakankamumo rodikliui, kuris nuo 2020 m. pradžios sumažėjo beveik 2 proc. punkto. Vis dėlto bankai turi sukaupę 1,2 mlrd. Eur kapitalo virš minimalių reikalavimų, juo galėtų padengti paskolų nuostolius nepažeisdami minimalių kapitalo reikalavimų – tai beveik keturis kartus didesnė suma nei dabartinis neveiksnių paskolų portfelis. Pažymėtina, kad 73 proc. veiksnių paskolų portfelio yra padengta užtikrinimo priemonėmis, todėl realios bankų galimybės atlaikyti nuostolius ir toliau vykdyti reikalavimus yra gerokai didesnės. Tai, kad bankai yra pasirengę padengti galimus nuostolius, patvirtina ir testavimas nepalankiomis sąlygomis – pagal nepalankųjį scenarijų, kai bankų sektoriaus patiriami kredito nuostoliai 2021–2022 m. sudarytų apie 665 mln. Eur, kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų nuo 20,8 iki 17,2 proc. ir bankų sektoriaus turimo kapitalo pakaktų, kad būtų tenkinami minimalūs reikalavimai, įskaitant 2 ramsčio, su atsarga (plačiau žr. 4 skyrių „Testavimas nepalankiomis sąlygomis“).

Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis išaugo bankams neišmokėjus dividendų, o neveiksnių paskolų šiek tiek padaugėjo.

7 pav. Neveiksnios paskolos pagal paskolų segmentą ir bankų kapitalo pakankamumas

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Paskolų moratoriumų dalis Lietuvoje veikiančiuose bankuose buvo viena mažiausių ES.

8 pav. EBI paskolų moratoriumų dalis, palyginti su paskolų įmonėms ir namų ūkiams portfeliais ES šalyse

(2020 m. III ketv.)

Šaltiniai: EBI, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: Lietuvos duomenys – 2020 m. ketvirtasis ketvirtis, kitų ES šalių duomenys – 2020 m. trečiasis ketvirtis.

Gausėjant būsto paskolas teikiančių finansų rinkų dalyvių gretoms, pradėjo mažėti palūkanų normos, kurios grįžo į 2019 m. stebėtą lygį. Prasidėjus pandemijai, būsto paskolų augimas buvo prislopęs, tačiau vasarą vėl atsigavo ir pakilo į naujas aukštumas (plačiau žr. 1.3 skirsnį „Kreditavimo raida ir įsiskolinimas”). Skolinimo padidėjimą lėmė ir tai, kad sparčiau būstą kredituoti pradėjo iki tol šiam tikslui aktyviai neskolinę rinkos dalyviai. Tą galima matyti iš sparčiai mažėjančio būsto skolinimo srautų HHI[5]
[5] HHI apskaičiuojamas pagal šią formulę: HHI=t=1nst2 , kur st – atskirų bankų skolinimo srauto dalis.
, rodančio, kad bendras srautas yra mažiau susikoncentravęs keliuose bankuose. Keli rinkos dalyviai bankų apklausoje pažymėjo, kad būtent dėl padidėjusio konkurencinio spaudimo 2020 m. pabaigoje mažino būsto paskolų palūkanų normas[6]
[6] Plačiau žr. Bankų apklausos apžvalgoje, 2021 m., Nr. 1.

. Padidėjusi konkurencija būsto rinkoje mažina bankų sektoriaus priklausomybę nuo dviejų didžiųjų Švedijos kapitalo bankų ir mažina dėl to kylančią sisteminę riziką, tačiau kartu prisideda prie augančio NT rinkos aktyvumo (plačiau žr. 2.2 skirsnį „Istoriškai rekordinį aktyvumą pasiekusio gyvenamojo NT sektoriaus galimo perkaitimo rizika“).

Paskolų įmonėms palūkanų normos 2020 m. pabaigoje pradėjo mažėti, tačiau, mažėjant skolinimui, paskolų portfelis sparčiai traukėsi. Vidutinė paskolų įmonėms palūkanų norma paaugo nuo 2,1 proc. (2017 m. pabaigoje) iki 3,0 proc. (2019 m. pabaigoje), tačiau nuo 2020 m. pabaigos pastebima ir mažėjimo tendencija (žr. 9 pav.). Vis dėlto skolinimo srautai 2020 m. reikšmingai susitraukė (plačiau žr. 1.3 skirsnį „Kreditavimo raida ir įsiskolinimas“), bet sumažėjimas buvo stebimas iš esmės visuose bankuose, todėl srautų koncentracijos rodiklis per metus reikšmingai nepakito. Tokios tendencijos parodo, kad, priešingai nei būsto paskolų atveju, didelio kreditavimo poreikio ir spaudimo palūkanų normoms nebuvo (plačiau apie palūkanų kainodarą žr. 1 intarpe). Dėl sumažėjusio skolinimo 2020 m. bankuose reikšmingai traukėsi paskolų įmonėms portfelis – per metus jis sumažėjo 16 proc. (–1,3 mlrd. Eur). Tai lėmė, kad įmonių paskolų dalis bankuose susitraukė nuo 43 iki 38 proc. paskolų portfelio ir tapo mažesnė už būsto paskolų portfelį, kuris bendrą portfelio sumažėjimą iš dalies atsvėrė ir per metus išaugo 9 proc. (+754 mln. Eur).

Daugiau bankų pradėjus aktyviau teikti būsto paskolas, mažėjo palūkanų normos.

9 pav. Naujų paskolų palūkanų normų ir koncentracijos raida

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: 6 mėn. slenkamieji srautai.

Šiame intarpe, remiantis ekonometriniais metodais, siekiama atsakyti į klausimą, kokie veiksniai lemia suteikiamų naujų paskolų maržų raidą Lietuvoje. Įkainodami paskolas, bankai paprastai atsižvelgia į keturis komponentus: 1) banko patiriamas ir būsimas finansavimo išlaidas; 2) banko administracines ir kitas veiklos sąnaudas; 3) tikėtinus paskolos nuostolius, t. y. paskolos ar kliento rizikingumą; 4) banko kapitalo kainą, kuri priklauso ir nuo kapitalo reikalavimų bei akcininkų siekiamos grąžos. Akcininkų siekiama grąža priklauso ne tik nuo akcininkų lūkesčių, bet ir nuo rinkos, kurioje veikia bankas, struktūros, taip pat paklausos, galimybės diferencijuoti paskolos produktą ir kt. (žr.: Maudos, de Guevara, 2004; Gambacorta, 2006).

Norint suprasti, kaip skirtingi kainodaros elementai yra susiję su teikiamų paskolų kaina, sudaromas supaprastintas bankų paskolų maržų kainodaros modelis. Paskolų maržos (mb,t), apibrėžiamos kaip naujų paskolų palūkanų normos atėmus atitinkamos trukmės EURIBOR[7]
[7] 2006–2015 m. naudojamas svertinis EURIBOR-VILIBOR rodiklis, apskaičiuotas pagal kiekvieno banko suteikiamas paskolas eurais ir litais. Būsto paskoloms naudojamas 6 mėn. EURIBOR, įmonių paskoloms – 3 mėn. EURIBOR. Modelyje daroma prielaida, kad EURIBOR indeksas yra nėra neigiamas, t. y. EURIBOR = max (EURIBOR; 0).
indeksą, modeliuojamos taikant panelinės regresijos modelį:

mb,t= ab+βmb,tDDb,tLb,t+δmb,tFFb,tLb,t+γ(CRb,tωb,t)+ρXb,t+eb, t,

kur: indeksas b  – bankas, t – ketvirtis, ab  – individualus banko (fiksuotas) efektas, mb,tD  – vidutinė indėlių palūkanų normos marža, Db,t – indėliai, Lb,t – bendras paskolų portfelio dydis, mb,tF – Europos bankų obligacijų pajamingumo priedas, Fb,t – įsipareigojimai užsienio kredito įstaigoms, CRb,t – bankams nustatyti kapitalo reikalavimai, ωb,t – vidutinis paskolų (verslo arba būsto) rizikos svoris, Xb,t – kiti kintamieji (pvz., klientų kredito rizika, rinkos koncentracija, suteiktų paskolų augimas ir kt.). Paskolų ne finansų įmonėms ir būsto paskolų maržos modeliuojamos atskirai.

Analizė apima aštuonis Lietuvoje veikiančius bankus. Šių bankų paskolos 2019 m. kartu sudarė apie 90 proc. bankų suteiktų verslo paskolų srauto ir (beveik) visą būsto paskolų srautą. Naudojami 2006–2020 m. ketvirtiniai duomenys[8]
[8] Į modelį įtraukti visi stebimi duomenys apie bankų išlaidas. Be to, atsižvelgiama ir į kitus literatūroje dažniausiai naudojamus kintamuosius, tokius kaip rinkos koncentracija ir kredito rizika (žr. Gambacorta, 2008; Maudos ir De Guevara, 2004). Suteiktos naujos paskolos, indėliai ir jų palūkanų normos, bankų užsienio įsipareigojimai yra iš PFĮ duomenų bazės. Administracinės išlaidos, atidėjiniai, paskolų rizikos svoriai paimti iš FINREP ir COREP ataskaitų. Perteklinių rezervų įmokos, indėlių draudimo ir pertvarkymo fondo įmokos, kapitalo reikalavimai – Lietuvos banko duomenys. Bankų obligacijų pajamingumas – iš Refinitiv. Koncentracija, matuojama HHI, apskaičiuotu pagal paskolų ne finansų įmonėms arba būsto paskolų likučius – Lietuvos banko skaičiavimai naudojant PFĮ duomenis. Maudos, J., ir De Guevara, J. F. (2004). Factors explaining the interest margin in the banking sectors of the European Union. Journal of Banking & Finance, 28(9), 2259-2281; Gambacorta, L. (2008). How do banks set interest rates? European Economic Review, 52(5), 792–819.
.
Gauti rezultatai rodo, kad paskolų įmonėms ir būsto paskolų maržų kaita yra statistiškai reikšmingai susijusi su bankų patiriamomis finansavimosi išlaidomis, kredito rizika, indėlių draudimo ir pertvarkymo fondo įmokomis bei rinkos koncentracija (žr. A lentelę). Pavyzdžiui, 1 proc. punktu padidėjus bankų indėlių maržoms, paskolų įmonėms maržos vidutiniškai augtų apie 0,56, o būsto paskolų maržos – apie 0,58 proc. punkto. Padidėjus paskolų koncentracijai (HHI indeksui išaugus 1 000 p.), įmonių ir būsto paskolų maržos vidutiniškai padidėtų atitinkamai apie 0,72 ir 0,53 proc. punkto[9]
[9] Palyginkime: 2016–2019 m. HHI indeksas, apskaičiuotas pagal paskolų įmonėms likučius, paaugo 350 punktų (nuo 2 000 iki 2 350), o būsto paskolų HHI – 900 punktų (nuo 2 260 iki 3 160).
. O suteiktų paskolų augimas ir perteklinių rezervų įmokos nėra statistiškai reikšmingos palūkanų maržų komponentės (pasirinkus 0,05 reikšmingumo lygmenį)[10]
[10] Paminėtina, kad modelyje įtraukiamos perteklinės rezervų įmokos yra vertinamos neatsižvelgiant į kitas pinigų politikos priemones.
.

A lentelė. Panelinės regresijos taikymo rezultatai

Modelis

Paskolų ne finansų įmonėms

Būsto pasklolų

Finansavimosi indėliais išlaidos

0,56***

(0,06)

0,58***

(0,05)

Finansavimosi iš užsienio išlaidos

0,32**

(0,15)

0,39***

(0,08)

Administracinės išlaidos

0,03

(0,09)

0,30***

(0,07)

Indėlių draudimo ir pertvarkymo fondo įmokos

1,62***

(0,48)

0,96**

(0,39)

Kapitalo reikalavimai

0,06***

(0,02)

0,0003

(0,02)

Kredito rizika / nuostoliai

0,06***

(0,02)

0,08***

(0,01)

Koncentracija

0,72***

(0,22)

0,53***

(0,09)

Perteklinių rezervų įmokos

0,01

(0,01)

0,02*

(0,01)

Paskolų augimas

0,003

(0,003)

0,05

(0,14)

Stebiniai

Kor. R2

Banko FE

459

0,35

Taip

388

0,59

Taip

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: statistinis reikšmingumas 0 '***' 0,01 '**' 0,05 '*' 0,1, pateikiamos stabilizuotosios standartinės liekamosios paklaidos (angl. robust standard errors). FE – fiksuoti (bankų) efektai. Kredito rizika vertinama kaip atidėjinių ir paskolų santykis, imamas dviejų ketvirčių ankstinys (angl. lead); koncentracija vertinama kaip HHI (apskaičiuotas pagal paskolų įmonėms arba būsto paskolų likutį). Modeliai įvertinti atsižvelgiant į bankų paskolų (įmonėms arba būstui) portfelio dydį, kuris yra kintantis laike. Į būsto paskolų maržų modelį (antrame stulpelyje) neįtraukiamas UAB Medicinos bankas, kuris istoriškai (beveik) neteikė būsto paskolų.

Paskolų maržų išskaidymas (žr. A pav.) rodo, kad veiksniai, susiję su paskolų įmonėms ir būsto paskolų maržų padidėjimu, krizės laikotarpiu, 2009–2010 m., ir pastaraisiais metais, 2018–2019 m., skiriasi. Krizės laikotarpiu išaugusios maržos gali būti siejamos su padidėjusia kredito rizika ir finansavimosi išlaidomis, o pastaraisiais metais – su padidėjusia koncentracija bankų sektoriuje, išaugusiais kompoziciniais efektais ir kitais (nestebimais) veiksniais. Pagal modelio skaičiavimus, išaugusi koncentracija 2016–2019 m. didino paskolų įmonėms maržas apie 0,28, o būsto paskolų maržas – apie 0,34 proc. punkto. Kaip rodo padidėję kompoziciniai efektai, augęs skolinimasis iš brangesnes paskolas siūlančių bankų tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai didino paskolų įmonėms maržas apie 0,2 ir šiek tiek mažiau (apie 0,07 proc. p.) – būsto paskolų maržas.

Apie 0,26 proc. punkto paskolų įmonėms ir 0,11 proc. punkto būsto paskolų maržų padidėjimo (žr. A pav. pilką spalvą) negalima paaiškinti jokiais turimais duomenimis, tokiais kaip finansavimosi išlaidos, kredito rizika ir pan. Kitaip tariant, ekonometriniame modelyje sukontroliavus visus su maržų didėjimu susijusius veiksnius, likusi nepaaiškinta maržų augimo dalis gali būti siejama su kitais veiksniais, pavyzdžiui, sumažėjusia kredito pasiūla ar didesnės grąžos siekimu. Būtent kitų (nestebimų) veiksnių sumažėjimas gali būti siejamas su 2020 m. paskolų įmonėms ir būsto paskolų maržų kritimu. O stebimų kintamųjų poveikis palūkanų maržoms 2020 m. tebėra panašaus lygio kaip 2018–2019 m.

A pav. Paskolų įmonėms ir būsto paskolų palūkanų maržų išskaidymas

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: lyginamasis laikotarpis – 2016 m. pirmasis ketvirtis. Bankų kompoziciniai efektai – bankų individualūs (fiksuoti) efektai, IDF – indėlių draudimo fondas, SRF – Bendras pertvarkymo fondas (angl. Single Resolution Fund), kita – likutis. Koncentracija matuojama HHI (apskaičiuotu pagal banko suteiktų paskolų įmonėms arba būsto paskolų likutį). Modeliai įvertinti atsižvelgiant į bankų paskolų (įmonėms arba būstui) portfelio dydį, kuris yra kintantis laike.


1.3.Kreditavimo raida ir įsiskolinimas

2020 m. kredito augimas šalyje reikšmingai sulėtėjo, daugiausia dėl susitraukusio skolinimo ne finansų įmonėms. 2020 m. pabaigoje metinis kredito, apimančio visų rūšių finansavimo šaltinius[11]
[11] Šiuo atveju sąvoka „kreditas“ apima visų skolintojų (kredito įstaigų, kitų finansų įstaigų, ne finansų įmonių, užsienio rezidentų ir kt.) privačiajam ne finansų sektoriui suteiktas paskolas.
, augimo tempas sulėtėjo iki 0,6 proc., daugiausia dėl mažėjančio kredito įstaigų suteiktų paskolų privačiajam ne finansų sektoriui portfelio. Dėl to, net ir sumažėjus ekonominiam aktyvumui, bendras įsiskolinimo lygis ir toliau buvo stabilus – kredito ir BVP santykis šiek tiek paaugo ir sudarė 62,3 proc., o kredito įstaigų suteiktų paskolų ir BVP santykis 2021 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje susitraukė iki 39,5 proc. Tačiau ne finansų įmonių ir namų ūkių įsiskolinimas kito skirtinga linkme: namų ūkiams suteikto kredito ir BVP santykis didėjo, o ne finansų įmonėms – mažėjo (žr. 10 pav.). Tam įtaką darė toliau mažėjantis kredito įstaigų suteiktų paskolų ne finansų įmonėms portfelis: jis 2021 m. kovo mėn. buvo 11,2 proc. mažesnis nei prieš metus (žr. 11 pav.). Kita vertus, paskolų namų ūkiams portfelio augimo tempas tebebuvo stabilus ir sudarė 6,6 proc. Šį augimą, besitraukiant vartojimo ir kitų paskolų portfeliui, palaikė ir toliau aktyviai teiktos būsto paskolos. Valdžios institucijų turimi finansiniai įsipareigojimai kredito įstaigoms toliau mažėjo, nors ir lėčiau nei ankstesniais metais – jų turimų paskolų portfelis per metus susitraukė 3,2 proc., daugiausia dėl sumažėjusios savivaldybių skolos kredito įstaigoms.

Ne finansų įmonių įsiskolinimo lygis mažėjo, o namų ūkių – augo.

10 pav. Ne finansų įmonėms ir namų ūkiams suteikto kredito ir BVP santykiai

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Kredito įstaigų skolinimas įmonėms toliau traukėsi, tačiau būsto paskolų augimas tebebuvo spartus.

11 pav. PFĮ suteiktų paskolų portfelio metinis pokytis

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Kredito įstaigų paskolų ne finansų įmonėms portfelis mažėjo labiausiai ES, susitraukimas buvo stebimas beveik visose ekonominėse veiklose. Per 2020 m. PFĮ paskolų įmonėms portfelis susitraukė daugiau nei 1,1 mlrd. Eur. Tam didžiausią įtaką darė paskolų didelėms įmonėms mažėjimas – šių įmonių paskolų portfelis per metus susitraukė 13,4 proc.[12]
[12] Remiantis PRDB duomenimis.
(šiek tiek daugiau nei 800 mln. Eur). Taip pat mažėjo beveik visų ekonominių veiklų paskolų portfelis. Reikšmingai susitraukė prekybos (470 mln. Eur), profesinės veiklos, kurioje dominuoja kontroliuojančiosios bendrovės (300 mln. Eur), gamybos ir transporto veiklų (atitinkamai 120 ir 160 mln. Eur, žr. 12 pav.) paskolų portfeliai. Kita vertus, 2021 m. pirmąjį ketvirtį tendencija pasikeitė ir paskolų įmonėms portfelis per šį ketvirtį padidėjo (77 mln. Eur). Nuo pirmojo karantino buvo stebima išaugusi persitarimų apimtis: 2020 m. paskolų persitarimai per metus padidėjo 50 proc. (neįtraukiant pagal moratoriumo sąlygas pertvarkytų paskolų), o vien per pirmąjį karantiną buvo persitarta dėl du kartus didesnės sumos nei ilgalaikis vidurkis (žr. 13 pav.).

2020 m. mažėjo beveik visų ne finansų įmonių sektorių paskolų portfeliai.

12 pav. Paskolų ne finansų įmonėms portfelio metinio augimo veiksniai

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: remiantis gegužės 14 d. duomenimis. Kai kurių ekonominių veiklų pavadinimai yra sutrumpinti.

Nuo 2020 m. pabaigos pastebima naujų paskolų ne finansų įmonėms srauto atsigavimo ženklų. 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį–2021 m. pirmąjį ketvirtį naujos paskolos ne finansų įmonėms teiktos aktyviau, o tai lėmė, kad metinis tikrųjų[13]
[13] Tikrosios naujos paskolos apima sutartis, kuriose pirmą kartą nustatomos paskolos sąlygos, ir persvarstant sutartis padidintas paskolų dalis.
naujų paskolų srautas, apimantis ir pirmojo karantino laikotarpį, kada buvo stebimas naujų paskolų srautų susitraukimas, 2021 m. kovo mėn. buvo 11,6 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Aktyviau buvo teikiamos didesnės nei 1 mln. Eur paskolos (įskaitant paskolų persitarimus), jų srautas padidėjo 22,2 proc., o paskolų iki 1 mln. Eur buvo suteikta 17,6 proc. daugiau nei prieš metus. Remiantis PRDB duomenimis, daugiausia suteiktų naujų paskolų 2021 m. pirmąjį ketvirtį teko NT operacijų (19 %), gamybos (13 %), prekybos (13 %) ir transporto (12 %) veikloms. Skolinimas augo beveik visiems sektoriams, išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, informacijos ir ryšių bei žmonių sveikatos priežiūros veikloms, t. y. daliai tų veiklų, kurios buvo labiausiai paveiktos karantino ribojimų. Per 2021 m. pirmąjį ketvirtį suteiktų naujų paskolų daugiausia sudarė tiesioginiai kreditai (57 %) ir finansinė nuoma (21 %).

Nors portfelis mažėja, pastebimas naujų paskolų įmonėms srauto pagyvėjimas.

13 pav. Paskolų įmonėms srautai ir įmonių persitarimai dėl esamų paskolų sąlygų

Šaltinis: Lietuvos bankas.       

2020 m. bendri verslo įsipareigojimai padidėjo nedaug, o jų augimą palaikė įsiskolinimas trumpalaikiams tikslams. Ne finansų įmonių turimi įsipareigojimai 2020 m. pabaigoje buvo 3,3 proc. didesni nei prieš metus. Tam didžiausią įtaką darė 7,5 proc. (1,8 mlrd. Eur) išaugę trumpalaikiai įsipareigojimai – atidėtos mokestinės nepriemokos, padidėję įmonių tarpusavio įsiskolinimai prekybos kreditais. Kita vertus, ilgalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 3,6 proc. (0,5 mlrd. Eur), daugiausia dėl sumažėjusių kredito įstaigų suteiktų paskolų. Tam nemažą įtaką darė sparti įmonių paskolų amortizacija, kurios didžioji dalis nebuvo pakeičiama naujomis paskolomis. Pavyzdžiui, materialinės investicijos, kurių bent 30 proc. yra finansuojama paskolomis, ypač per pirmąjį karantiną vyravus dideliam neapibrėžtumui, pastebimai traukėsi, nes buvo atidedamos arba jų atsisakoma. Nepaisant to, bendra investicijų apimtis nesumažėjo dėl atsigavimo metų pabaigoje, jį daugiausia lėmė viešojo sektoriaus investicijos.

Be padidėjusio neapibrėžtumo ir atidėtų investicijų, vangesniam skolinimuisi įtakos galėjo turėti einamosios sąskaitos perteklius, valstybės pagalba ir griežtesnės skolinimosi sąlygos labiau pandemijos paveiktiems sektoriams. Lietuvos einamosios sąskaitos balansas 2020 m. buvo istoriškai geriausias ir perkopė 3 mlrd. Eur, o tai rodo, kad įmonės ir namų ūkiai pastaraisiais metais iš užsienio gavo kur kas daugiau lėšų, nei išleido (žr. 14 pav.). Tai atitinkamai sudarė sąlygas sukaupti likvidumo rezervus ir, tikėtina, prisidėjo prie mažesnio poreikio skolintis. Per pirmąjį karantiną taip pat buvo pastebimas sparčiai mažėjantis kredito linijų panaudojimas. Be išaugusių įplaukų iš užsienio, mažesniam verslo poreikiui skolintis apyvartinėms lėšoms įtakos galėjo turėti valstybės pagalbos priemonės: subsidijos, kompensacijos ir lengvatinės paskolos, kurios suteikė įmonėms papildomo likvidumo ir padidino mokumo galimybes trumpuoju laikotarpiu už daugiau nei 1 mlrd. Eur, ir beveik 1 mlrd. Eur siekę mokesčių atidėjimai. Taigi, valstybės pagalbos priemonių ir naujo kredito srautas 2020 m. buvo didesnis nei 2019 m. kredito įstaigų suteiktos naujos paskolos (žr. 15 pav.). Atsižvelgiant į pasiūlą, buvo pastebimas laikinas skolinimo sąlygų verslui griežtėjimas. Nors skolinimo kaina 2020 m. buvo gana stabili, o 2021 m. pradžioje net linkusi mažėti, šalyje prasidėjus pirmajam karantinui, dalis bankų nurodė griežtinę užstato reikalavimus ir mažinę paskolos ar kredito linijos dydį. Dėl COVID-19 pasekmių taip pat pastebimas labiau ribojamas skolinimas padidėjusios rizikos ekonominėms veikloms, ypač apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklai.

Per pandemiją Lietuvoje susidarė einamosios sąskaitos perteklius.

14 pav. Lietuvos einamosios sąskaitos balansas

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

2020 m. pagalbos priemonių ir kredito srautas reikšmingai viršijo 2019 m. kredito srautą.

15 pav. Valstybės pagalbos priemonių ir tikrųjų naujų paskolų ne finansų įmonėms srautas

Šaltiniai: Lietuvos bankas, INVEGA, SADM, VMI, koronastop.lrv.lt ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Nepaisant COVID-19 sukelto ekonominio nuosmukio, bendras verslo atsparumas likvidumo šokams yra padidėjęs. 2021 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje įmonių indėliai buvo 38 proc. didesni nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, o bendrasis likvidumas išaugo šiek tiek daugiau nei 5 proc. punktais ir pasiekė istorines aukštumas (168 %, žr. 16 pav.). Išaugusiam įmonių likvidumui įtaką darė keli veiksniai. Visų pirma, palanki finansinė padėtis 2019 m. – sparčiai augusios pajamos ir pelnas dar prieš prasidedant pandemijai. Antra, dalies verslo, kuris buvo mažiau paveiktas COVID-19 pandemijos pasekmių, atsparumą galimiems finansiniams sukrėtimams net ir per karantiną didino jų veiklos rezultatai[14]
[14] Plačiau žr. 2.1 skirsnyje „Pablogėjusi suvaržymų paveiktų įmonių finansinė būklė ir su tuo susiję padariniai ekonomikai“.
. Bendras įmonių pelnas 2020 m. didėjo, įskaitant ir antrąjį ketvirtį, kai prie augimo prisidėjo prekybos, gamybos ir statybos įmonės, realizavusios beveik 8 proc., arba apie 700 mln. Eur, anksčiau sukauptų atsargų (žr. 17 pav.). Šie veiksniai kartu su valstybės pagalbos priemonėmis prisidėjo prie padidėjusio bendro atsparumo likvidumo šokams. Remiantis apklausų duomenimis, sudėtingiausiu 2020 m. laikotarpiu su finansiniais sunkumais susidūrė 14–19 proc. įmonių, vėliau ši dalis sumažėjo, o 2009–2010 m. šis skaičius siekė iki 52 proc. (žr. 18 pav.).

Nuo pirmojo karantino pradžios indėlių apimtis reikšmingai išaugo.

16 pav. Ne finansų įmonių ir namų ūkių indėlių metinis pokytis

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Per pandemiją įmonės išpardavė dalį atsargų ir atidėjo naujų atsargų pildymą.

17 pav. Metinis įmonių trumpalaikio turto pokytis pagal turto rūšį

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Tolesniam ne finansų įmonių kreditavimui įtaką darys COVID-19 pandemijos eiga ir jos suvaldymas. Remiantis Lietuvos banko vykdomos bankų apklausos duomenimis, ne finansų įmonių paklausos bankų paskoloms susitraukimą galėjo lemti dėl padidėjusio neužtikrintumo sumažėjusios kapitalinės investicijos ir alternatyvūs finansavimosi šaltiniai. Tačiau įsibėgėjusi vakcinacija leidžia tikėtis toliau gerėjančių gyventojų ir įmonių lūkesčių – duomenys rodo, kad vartotojų ir verslo pasitikėjimo rodikliai Lietuvoje pastaruoju metu yra didesni nei euro zonoje, nors dar nėra iki galo atsikūrę. Taigi, artimiausiais metais galima tikėtis vartojimo ir eksporto atsigavimo, įsigijimo atsargų, kurių papildymas buvo atidėtas, pavyzdžiui, dėl sutrikusių tiekimo grandinių, augimo ir didesnių verslo investicijų, o tai atitinkamai turėtų prisidėti ir prie didesnio kredito poreikio.

Dalis įmonių, kurių veiklą ribojo finansiniai sunkumai, padidėjo, bet nedaug.

18 pav. Finansinių sunkumų patiriančių įmonių dalis

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Nepaisant dėl COVID-19 įvestų suvaržymų, būsto paskolos teiktos aktyviai. 2021 m. kovo pabaigoje kredito įstaigų[15]
[15] Remiantis PFĮ duomenimis.
suteiktų būsto paskolų portfelio metinis augimo tempas sudarė 9,4 proc. Nors per pirmąjį karantiną tikrųjų naujų būsto paskolų srautas prislopo, antrąjį pusmetį jis atsigavo ir išaugo, todėl 2021 m. kovo pabaigoje metinis paskolų srautas jau siekė beveik 1,5 mlrd. Eur ir buvo 8,8 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Taip pat padidėjo ir persvarstytų (neapimant pagal moratoriumo sąlygas pertvarkytų paskolų) būsto paskolų metinis srautas – jis buvo 15,5 proc. didesnis nei prieš metus. 2020 m. pusė naujų paskolų susitarimų buvo pasirašyta Vilniaus apskrityje, nors apskritai būsto paskolų portfeliai augo beveik visuose regionuose[16]
[16] Įskaitant ir didžiuosius miestus.
. Skolinimo sąlygos taip pat buvo palankios – vidutinė metinė palūkanų norma sumažėjo iki 2,3 proc. (0,1 proc. p. mažiau nei prieš metus), DSTI rodiklio vidurkis reikšmingai nepakito, o per pirmąjį karantiną šiek tiek mažėjęs vidutinis LTV, antrąjį pusmetį pradėjo augti ir stabilizavosi grįžęs į prieš pandemiją vyravusį lygį (žr. 19 pav.).

Būsto paskolų sąlygos ir toliau buvo palankios: pirmojo karantino metu mažėjęs LTV pradėjo augti ir stabilizavosi, DSTI reikšmingai nepakito.

19 pav. DSTI ir LTV rodiklių vidurkiai

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Nors bendras naujų vartojimo paskolų srautas pastaraisiais metais prislopo, didėjo susidomėjimas tarpusavio skolinimo platformomis. 2020 m. kitų vartojimo kredito davėjų (ne bankų) suteiktų naujų vartojimo paskolų vertė siekė 390 mln. Eur, t. y. ketvirtadaliu mažiau nei ankstesniais metais, o portfelis susitraukė 11,6 proc. Nors portfelio mažėjimui įtakos turėjo ir kiti veiksniai[17]
[17] Dviejų vartojimo kredito davėjų veiklos pobūdžio pakeitimas.
, tačiau šio segmento paskolų mažėjimo tendencija, net ir pašalinus pastaruosius veiksnius, išlieka. Bankai vartojimo paskolas taip pat teikė vangiau – 2021 m. kovo mėn. metinis PFĮ suteiktų naujų vartojimo paskolų srautas per metus sumažėjo 7,6 proc. ir sudarė 223 mln. Eur. PFĮ suteiktų vartojimo ir kitų paskolų portfelis taip pat pradėjo trauktis – jis 2021 m. kovo pabaigoje buvo 5,5 proc. mažesnis nei prieš metus, tačiau 2021 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje naujų vartojimo paskolų srautai pamažu pradėjo rodyti atsigavimo ženklų. Nors per karantiną bendrai skolinimas vartojimui sumažėjo, tačiau buvo pastebimas šiek tiek išaugęs susidomėjimas tarpusavio skolinimo platformomis: 2020 m. tarpusavio skolinimo platformų operatorių suteiktų vartojimo paskolų vertė sudarė 35,4 mln. Eur, t. y. 3,8 proc. daugiau nei ankstesniais metais, o portfelis padidėjo 23 proc.
Neapibrėžtumas dėl ateities lėmė mažesnį skolinimąsi vartojimui, o išaugusios santaupos ir lūkesčiai – būsto paskolų paklausos augimą. Prislopusį skolinimąsi vartojimui, tikėtina, veikė dėl COVID-19 išaugęs neapibrėžtumas: gyventojai vengė prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų, o dėl karantino įvesti ribojimai galimai mažino ir skolinimosi poreikį. Nors dėl COVID-19 įvestų ribojimų dalis gyventojų neteko darbo, o pajamos reikšmingai susitraukė, dalies jų finansinė padėtis nepakito arba net pagerėjo[18]
[18] Plačiau žr. 2.1 skirsnyje „Pablogėjusi suvaržymų paveiktų įmonių finansinė būklė ir su tuo susiję padariniai ekonomikai“.
. Kylantis darbo užmokestis sudarė palankias sąlygas taupyti – tai rodo ir šiek tiek daugiau nei penktadaliu padidėjusi indėlių apimtis. Padidėjusios santaupos, lūkesčiai ir palankios skolinimo sąlygos galimai prisidėjo prie būsto paskolų paklausos didėjimo (žr. 20 pav.). Nors gyventojų lūkesčiai dėl ateities perspektyvų dar visiškai nesugrįžo į 2019 m. stebėtą lygį, tačiau nuo antrojo karantino pradžios sumenkęs vartotojų pasitikėjimo rodiklis balandžio mėn. vėl tapo teigiamas, o vis labiau atlaisvinus esamus suvaržymus, tikėtina, kad namų ūkiai ims daugiau vartoti ir skolintis šioms reikmėms, o būsto paskolų paklausa galimai ir toliau bus aktyvi.

Būsto paskolų paklausa augo, o vartojimo paskolų – mažėjo.

20 pav. Būsto paskolų paklausos veiksniai bei būsto ir vartojimo paskolų paklausos pokyčiai

Šaltiniai: Bankų apklausa ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Šiame intarpe siekiama kiekybiškai įvertinti, kokie veiksniai yra susiję su mažų paskolų (iki 1 mln. Eur) įmonėms paklausa ir pasiūla. Remiantis G. S. Maddala ir F. D. Nelson (1974) darbu[19]
[19] Maddala, G. S., Nelson, F. D. (1974). Maximum likelihood methods for models of markets in disequilibrium. Econometrica: Journal of the Econometric Society, 1013–1030.
, bankų kredito pasiūlai ir paklausai vertinti sudarytas ekonometrinis modelis. Jame daroma prielaida, kad pasiūla ir paklausa yra nebūtinai subalansuotos, t. y. egzistuoja nepusiausvyra (angl. disequilibrium), o faktinis skolinimas yra lygus mažesnei iš dviejų – paklausai arba pasiūlai (žr. 1, 2 ir 3 lygtis). Paklausos ir pasiūlos dydžiai praktikoje nėra stebimi, tad, siekiant juos nustatyti, tariama, kad, esant paklausos perviršiui, palūkanų marža didėja, o esant pasiūlos perviršiui, marža krinta. Konkretus maržos pokyčio dydis yra tiesiškai proporcingas atotrūkiui tarp paklausos ir pasiūlos (žr. 4 lygtį).

(1) Dt= cD+α0Xt-α1Rt+ut,

(2) St=cS+β0Zt+β1Rt+vt,

(3) Qt=minDt, St,

(4) Δ4Rt-et'=γDt-St,

kur: paskolų paklausa Dtir pasiūla St yra nestebimi dydžiai; Qt– suteiktų naujų paskolų (iki 1 mln. Eur dydžio) įmonėms faktinė vertė, mln. Eur; Xt – paklausos veiksniai; Zt – pasiūlos veiksniai; Rt – paskolų įmonėms palūkanų norma; et' – EURIBOR indeksas. Modelyje daroma prielaida, kad EURIBOR indeksas yra neneigiamas, t. y. EURIBOR = max(EURIBOR;0). Konstantos žymimos cD ir cS, o modelio liekanos – ut ir  vt. Paklausos veiksniai Xt apima nedarbo lygį, infliaciją, įmonių indėlių ir turto santykį, įmonių nebankinio (alternatyvaus)[20]
[20] Nebankinis (alternatyvus) finansavimasis apima ne finansų bendrovių, namų ūkių ir kitų (ne pinigų) finansų įstaigų paskolas, skolos vertybinius popierius, prekybos kreditus ir išankstinius mokėjimus.
finansavimosi ir turto santykį. Pasiūlos veiksniai
Zt apima atidėjinius blogoms verslo paskoloms, NT kainas, bankų kapitalo pakankamumo rodiklį ir bankų rinkos struktūrą[21]
[21] Kintamieji pasirinkti išnagrinėjus daugelį ekonominių veiksnių, susisijusių su kredito paklausa ir pasiūla (žr. Vouldis, 2018; Everaert et al., 2015). Pasirinktas modelis gerai aprašo kredito paklausą ir pasiūlą: modelio determinacijos koeficientas (R2= 0,53, žr. A lentelę) ir koreliacija tarp maržos pokyčio dydžio ir paklausos bei pasiūlos atotrūkio (žr. (4) lygtį)  corr Δ4Rt-et',Dt-St=0,78 yra gana dideli. Vouldis, A. T. (2018). Measuring credit demand and supply: a Bayesian model with an application to Greece (2003–2011). Journal of Economics and Statistics, 238(1). Everaert, G., et al. (2015) Does supply or demand drive the credit cycle? Evidence from Central, Eastern, and Southeastern Europe. International Monetary Fund.
. Ji matuojama HHI[22]
[22] Suteiktų naujų paskolų, jų palūkanų normų ir įmonių indėlių bankuose rodikliai imami iš PFĮ duomenų bazės, nedarbo, infliacijos, NT kainų, įmonių turto rodikliai – iš Lietuvos statistikos departamento. Įmonių alternatyvus finansavimasis – Lietuvos banko duomenys, atidėjiniai – FINREP (finansinės atskaitomybės) ataskaitų duomenys, HHI (apskaičiuotas pagal bankų paskolų įmonėms likutį) – Lietuvos banko skaičiavimai.
. Naudojami 2004 m. ketvirtojo ketvirčio–2020 m. ketvirtojo ketvirčio duomenys.

Gauti rezultatai (žr. A lentelę) rodo, kokie veiksniai didino, o kokie mažino mažų paskolų įmonėms paklausą ir pasiūlą 2004–2020 m. Įmonių paklausa skolintis mažėja įmonėms turint daugiau lėšų sąskaitose ar daugiau skolinantis iš kitų alternatyvių (nebankinių) finansavimosi šaltinių. Mažėjanti įmonių kredito paklausa taip pat siejama su prastėjančiomis makroekonominėmis sąlygomis, pavyzdžiui, didėjančiu nedarbu ir mažėjančia infliacija (ji taip pat didina realiąsias palūkanų normas). O įmonių paklausos ir paskolų palūkanų ryšys nėra statistiškai reikšmingas. Priešingai nei paklausa, kredito pasiūla yra teigiamai ir statistiškai reikšmingai susijusi su palūkanų norma. Kitaip tariant, bankai, galėdami taikyti didesnę palūkanų normą, didina kredito pasiūlą. Kredito pasiūla taip pat didėja mažėjant kredito rizikai (atidėjiniams), bankams turint daugiau nuosavo kapitalo, kylant NT kainoms (tai lemia didesnę užstato vertę) ir mažėjant koncentracijai rinkoje.

A lentelė. Nepusiausvyros modelio taikymo rezultatai

Lygtis

Paklausos lygtis (Dt)

Pasiūlos lygtis (St)

Konstanta

814,5***

(185,8)

602,9***

(164,0)

Įmonių lėšos bankuose

–13,9

(10,3)

Įmonių alternatyvus finansavimasis

–10,6**

(4,5)

Nedarbas

–20,1***

(3,4)

Infliacija

15,4***

(3,9)

Kredito rizika (atidėjiniai)

–27,2***

(3,2)

NT kainos

1,9***

(0,6)

Bankų kapitalas

8,3***

3,1

Rinkos koncentracija

–0,27***

(0,06)

Paskolų palūkanų normos

13,8

(11,8)

45,5***

(8,8)

Stebiniai

R2

61

0,53

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: statistinis reikšmingumas 0 '***' 0,01 '**' 0,05 '*' 0,1. Įmonių lėšos bankuose matuojamos įmonių indėlių ir turto santykiu, alternatyvus finansavimasis – finansavimosi ne bankų lėšomis ir turto santykiu, kredito rizika – atidėjinių ir paskolų įmonėms santykiu (naudojamas dviejų ketvirčių ankstinys, rinkos struktūra – HHI (apskaičiuotas pagal bankų suteiktų paskolų įmonėms likutį).

A pav. Pasiūlos perteklius (+) ar trūkumas (–)

Mln. Eur

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: D < S (D > S) – ketvirčiai, kai paskolų palūkanų maržų metinis augimas yra neigiamas (teigiamas); (---) 68 proc. pasikliautinasis intervalas, apskaičiuotas kaip ±1 standartinis nuokrypis. Teigiamos reikšmės – pasiūlos perteklius (paklausos trūkumas), neigiamos – pasiūlos trūkumas (paklausos perviršis).

Ekonometrinis vertinimas rodo, kad mažų įmonių paskolų (iki 1 mln. Eur) pasiūlos perteklius ir trūkumas rinkoje pasireiškia gana cikliškai (žr. A pav.)[23]
[23]A pav. rezultatai atitinkamai gali būti skaitomi kaip paklausos perteklius ir trūkumas. Kitaip tariant, teigiamos reikšmės – pasiūlos perteklius (paklausos trūkumas), neigiamos – pasiūlos trūkumas (paklausos perviršis).
. Remiantis modeliu apskaičiuota, kad ekonomikos augimo bumo laikotarpiu, 2004–2008 m., didėjo tiek įmonių kredito paklausa, tiek bankų pasiūla (žr. B pav. pilką liniją), tačiau pasiūla augo sparčiau ir tai lėmė, kad rinkoje susiformavo statistiškai reikšmingas pasiūlos perteklius. Šis spartus pasiūlos augimas buvo susijęs su gerėjančia makroekonomine aplinka, didėjančiomis skolinimo palūkanų normomis ir nedideliais bankų patiriamais nuostoliais. O ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, 2009 m., labai sumažėjus kredito pasiūlai, rinkoje susidarė didžiausias analizuojamu laikotarpiu stebimas kredito trūkumas, kuris buvo susijęs su išaugusia klientų kredito rizika ir prastėjančia makroekonomine aplinka (žr. B pav.).
Po krizės, 2011–2014 m., įmonių paklausa ir bankų pasiūla buvo gana subalansuotos, tačiau 2017 m. pabaigoje–2018 m. pradžioje rinkoje vėl susiformavo statistiškai reikšmingas disbalansas. Modelio skaičiavimai rodo, kad dėl staiga sumažėjusios bankų kredito pasiūlos 2017 m. pabaigoje susidarė pasiūlos trūkumas. Šiam pasiūlos mažėjimui svarbiausią statistiškai reikšmingą poveikį turėjo išaugusi bankų sektoriaus koncentracija (žr. B pav. šviesiai žalią spalvą). Galiausiai, remiantis modeliu, 2020 m. antrąjį–ketvirtąjį ketvirčiais dėl karantino ribojimų sumažėjus įmonių paklausai, dėl prastėjančios makroekonominės aplinkos, rinkoje susiformavo paklausos trūkumas (pasiūlos perteklius)[24]
[24] Pažymėtina, kad dėl netipinės 2020 m. krizės sunku sumodeliuoti pastarojo meto tendencijas. Pavyzdžiui, pandemijos ir karantino laikotarpiu, blogėjant makroekonominei aplinkai, stebimas staigus paskolų (iki 1 mln. Eur) įmonėms srautų padidėjimas (žr. B pav. juodą liniją). Modelį bus galima tiksliau įvertinti ateityje turint daugiau stebinių.
.

B pav. Mažų paskolų pasiūlos ir paklausos kaitos veiksniai

(paskolos iki 1 mln. Eur)

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: bazinis laikotarpis – 2017 m. pirmasis ketvirtis. Juoda linija – suteiktos mažos (iki 1 mln. Eur) paskolos įmonėms, pilka linija – skaičiavimai pagal modelį. Makroekonominė aplinka apima nedarbą, infliaciją ir NT kainas. Kredito rizika matuojama atidėjinių ir paskolų santykiu, įmonių lėšos bankuose – įmonių indėlių ir turto santykiu, o rinkos struktūra – bankų sektoriaus HHI (apskaičiuotu pagal bankų paskolų įmonėms likutį).


1.4.NT rinkos raida

Būsto rinka, visiškai sustojusi dėl įvestų ribojimų per pirmąjį karantiną, jam pasibaigus sparčiai atsigavo ir į antrojo karantino įvedimą reagavo nedaug. Registrų centro duomenimis, Lietuvoje per 2020 m. registruotų būsto pirkimo–pardavimo sutarčių[25]
[25] Pirkėjai ir pardavėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys, apie 5 proc. būstų nuperka juridiniai asmenys.
skaičius buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 m. NT rinkos dalyvių (UAB „Inreal“) duomenimis, 2020 m. didžiųjų miestų naujų butų rinkos buvo mažiau aktyvios: šiuose miestuose buvo įsigyta 13,4 proc. naujų butų mažiau, nei 2019 m. Ryškiausiai pasikeitė įsigyjamo būsto klasių santykis – labiausiai padidėjo vidutinės klasės būsto pardavimai, o ekonominės klasės būsto populiarumas sumenko. Apskritai, daugiau susidomėjimo sulaukė individualūs namai (2020 m. individualių namų pirkimo–pardavimo sandorių sudaryta 8,5 % daugiau nei 2019 m.), o butų paklausa sumenko (2020 m. parduota 8,4 % mažiau butų nei prieš metus). Būsto rinkos aktyvumas 2021 m. pradžioje ėmė didėti – šiek tiek sumažėjęs sandorių skaičius dėl antrojo karantino kovo mėn. išaugo, ir per 2021 m. pirmąjį ketvirtį būsto sandorių buvo sudaryta 10,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tačiau 11,4 proc. mažiau nei per 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį.

Be kreditavimo įsigyjamo būsto dalis tebėra stabili: 2020 m. sandorių su paskola dalis pagal objektų skaičių Lietuvoje sudarė 42,8 proc. (1 proc. p. mažiau nei 2019 m.), Vilniuje – 56,4 proc. (0,8 proc. p. mažiau); sandorių su hipoteka dalis pagal sandorių vertę Lietuvoje – 60,1 proc. (1,1 proc. p. mažiau), Vilniuje – 60,5 proc. (1,3 proc. p. mažiau). 2020 m. išaugo paskolų, skirtų ne pirmam būstui įsigyti, dalis, tačiau asmenų, turinčių daugiau nei vieną būsto paskolą, dalis 2020 m. nepakito ir toliau sudaro apie 10 proc. naujų būsto paskolų vertės.

Būsto rinka ir toliau yra aktyvi, sandorių su hipoteka dalis tebėra stabili.

21 pav. Būsto sandorių dinamika

Šaltinis: Registrų centras.

Pastaba: remiantis gegužės 27 d. duomenimis.

Būsto pardavimo kainos Lietuvoje 2020 m. antrojoje pusėje ir 2021 m. pradžioje pradėjo kilti sparčiau. Aktyvumui būsto rinkoje nemąžtant, būsto pardavimo ir nuomos kainos 2020 m. pakilo atitinkamai 9,4 ir 7,4 proc. (žr. 22 pav.). UAB „OBER-HAUS“ duomenimis, 2021 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje būsto kainos pradėjo kilti sparčiau ir penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sudarė 7,2 proc. (per ketvirtį kainų augimo tempas paspartėjo 3,2 proc. p.). Kainos kilo visuose Lietuvos miestuose ir visuose būsto segmentuose – brango tiek butai, tiek individualūs namai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, būsto kainos Vilniuje augo lėčiau nei kitoje Lietuvos dalyje (atitinkamai 9,3 % ir 9,5 % per metus). Sparčiausiai kainos pastaruoju metu kyla Lietuvos teritorijoje, neįskaitant trijų didžiųjų miestų savivaldybių, kur per 2020 m. itin ūgtelėjo senesnės statybos individualių namų kainos. Sparčiai kylant būsto kainoms, didėja rinkos perkaitimo rizika (žr. 2.2 skirsnį „Istoriškai rekordinį aktyvumą pasiekusio gyvenamojo NT sektoriaus galimo perkaitimo rizika“).

Būsto pardavimo ir butų nuomos kainos 2020 m. kilo pastebimai.

22 pav. Būsto pardavimo ir butų nuomos kainų indeksai[26]
[26] Plačiau apie Lietuvos banko skaičiuojamą pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą skaitykite 3 intarpe.

Šaltiniai: Aruodas.lt, Lietuvos statistikos departamentas, UAB „OBER-HAUS“, Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Butų nuomos kainos po staigaus sumažėjimo per pirmąjį karantiną jam pasibaigus gana greitai stabilizavosi ir, 2020 m. pabaigoje buvo grįžusios į priešpandeminį augimo lygį (žr. 23 pav.), butų nuomos, kaip ir būsto pardavimo, kainos 2021 m. pirmąjį ketvirtį kilo sparčiau. Aruodas.lt duomenimis, butų nuomos kainos 2021 m. kovo mėn. buvo 10 proc. didesnės nei prieš metus (kainų augimas per ketvirtį paspartėjo 2,6 proc. p.). Kylančios nuomos kainos lėmė, kad tiek sostinėje, tiek kitoje Lietuvos dalyje, vis dar esant žemų palūkanų aplinkai, ilgalaikės nuomos patrauklumas nuomininkui per praėjusius metus sumažėjo. 2020 m. pabaigoje daugmaž susilygino būsto pardavimo kainos ir vidutinio darbo užmokesčio bei būsto pardavimo kainos ir būsto nuomos kainos santykiai. Kadangi žemų palūkanų aplinkoje dažnai mėnesio nuomos kaina viršija mėnesio paskolos įmoką, galintieji gauti paskolą yra labiau suinteresuoti įsigyti nuosavą būstą nei jį ilgą laiką nuomotis.

Skelbimuose nurodomų butų nuomos kainų augimas didžiuosiuose miestuose grįžo į ikipandeminį lygį.

23 pav. Skelbimuose nurodytų butų nuomos kainų metiniai pokyčiai

Šaltinis: Aruodas.lt.

2020 m. baigta statyti istoriškai daug būstų, tačiau Vilniuje nusimato pasiūlos sumažėjimas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje baigta statyti 10,6 proc. daugiau būstų nei praėjusiais metais. Baigtų statyti būstų skaičiui itin didelę įtaką padarė vieno didelio daugiabučių projekto Vilniuje keleto etapų užbaigimas 2020 m. pabaigoje. 2020 m. leistų statyti būstų skaičius Vilniaus m. savivaldybėje buvo penktadaliu mažesnis nei prieš metus[27]
[27] Lietuvos statistikos departamento duomenys.
. Išduotų leidimų naujiems būstams statyti skaičius taip pat buvo mažesnis už pradėtų statyti būstų skaičių (žr. 24 pav.), tad trumpuoju laikotarpiu gali sumažėti naujų būstų pasiūla Vilniuje. Be to, po pirmojo karantino išaugęs pirkėjų aktyvumas pirminėje butų rinkoje lėmė neparduotų naujų butų skaičiaus sumažėjimą.

Leidimų statyti būstus skaičius viršija pradėtų statyti būstų skaičių.

24 pav. Statybos leidimai ir pradėtų statyti būstų skaičius

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Naujų butų rezervacija 2021 m. pradžioje siekė istoriškai aukštą lygį: 2021 m. balandžio mėn. Vilniuje buvo rezervuotas istoriškai didžiausias naujų butų skaičius, o neparduotų naujų butų jau pastatytuose arba dar statomuose pastatuose per metus didžiuosiuose miestuose sumažėjo 29,5 proc. Jei ateinančiais mėnesiais išliktų dabartinis aktyvumas pirminėje rinkoje, visas dabartinis naujų butų sandėlis didžiuosiuose Lietuvos miestuose būtų išparduotas greičiau nei per metus. Nors 2020 m. buvo pradėta statyti 22,1 proc. daugiau būstų nei prieš metus, jei susidomėjimas būstais neslops, ilgesnėje perspektyvoje gali susiformuoti pasiūlos trūkumas, o tai gali lemti kainų didėjimą ir rinkos perkaitimą (žr. 2.2 skirsnį „Istoriškai rekordinį aktyvumą pasiekusio gyvenamojo NT sektoriaus galimo perkaitimo rizika“).

Pajamingumo paieškos skatino investuotojų aktyvumą Lietuvos komercinio NT rinkoje, o patalpų pasiūla didėjo. Iki COVID-19 pandemijos, ekonomikai stabiliai augant, komercinio NT patalpų paklausa taip pat didėjo, todėl NT plėtotojai nuosekliai didino patalpų pasiūlą, o investuotojai, siekdami pajamingumo, didino investicijas į komercinį NT. Pandemijos akivaizdoje investicijų į komercinį NT srautas Lietuvoje per 2020 m. sumažėjo beveik dešimtadaliu (8,5 %) ir siekė 421 mln. Eur[28]
[28] Colliers International duomenimis.
(žr. 25 pav.). Investicijų į komercinį NT grąža Lietuvoje vis dar buvo viena didžiausių euro zonoje ir 2020 m. pabaigoje siekė 6–9 proc. (apie 3 proc. p. daugiau nei euro zonos Vakarų Europos šalyse).

Investicinių sandorių rinka tebėra aktyvi.

25 pav. Komercinio NT investicinių sandorių apimtis Lietuvoje

Šaltinis: UAB „OBER-HAUS“.

Tikėtina, kad komercinio NT pajamingumas ateityje mažės, ypač dėl per COVID-19 pandemiją įvestų veiklos ribojimų prekybos sektoriuje. Nuo pat pirmojo karantino įvedimo prekybos patalpų nuomos kainos ėmė mažėti, o 2020 m. pabaigoje sumažėjo ir pardavimo kainos (žr. 26 pav.). Jau padidėjo neveiksnių komerciniu NT užtikrintų paskolų lygis, o per Lietuvos banko vykdomą NT rinkos dalyvių apklausą didžioji dalis jų nurodė, kad nuo 2020 m. kovo mėn. bankuose skolinimosi investicijoms į prekybinių patalpų plėtojimą arba įsigijimą Vilniuje sąlygos sugriežtėjo. Taip manė visi respondentai, vertinę šią rinką (27 proc. p. daugiau nei per prieš metus vykdytą apklausą) (plačiau žr. 2.3 skirsnį „Komercinio NT, ypač biurų ir prekybos patalpų, vertės sumažėjimo rizika“).

COVID-19 akivaizdoje mažėja prekybos patalpų nuomos ir pardavimo kainos.

26 pav. Prekybos patalpų nuomos ir pardavimo kainų raida

Šaltiniai: UAB „OBER-HAUS“ ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: atvaizduoti prekybos patalpų nuomos ir pardavimo kainų Lietuvoje vidurkiai.

Iki šiol būsto kainų indeksai buvo apskaičiuojami įtraukiant skirtingų savybių būstus, Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas šią problema išsprendžia. Lietuvos bankas reguliariai stebi situaciją Lietuvos NT rinkoje, vertina jos tendencijas. Būsto kainų raida vertinama remiantis keliais duomenų šaltiniais. Oficialią statistiką apie būsto kainų pokyčius ir kainų indeksus skelbia Lietuvos statistikos departamentas ir Registrų centras. Privatūs NT rinkos dalyviai taip pat skelbia savo skaičiuojamus būsto kainų indeksus (pvz., UAB „OBER-HAUS“, Aruodas.lt). Pagrindinė problema, su kuria susiduriama skaičiuojant minėtus būsto kainų indeksus, yra į indeksus įtraukiamų NT objektų palyginamumas – šie indeksai skaičiuojami lyginant skirtingų savybių būstus. Vis dėlto būsto kainai įtaką daro jo kokybinės savybės (pvz., aukštas, kambarių skaičius), į daugelį kurių skaičiuojant šiuos indeksus nevisiškai atsižvelgiama. Lietuvos bankas, siekdamas pagerinti būsto kainų raidos stebėjimo kokybę ir papildyti naudojamų rodiklių įvairovę, nuo 2020 m. gruodžio mėn. pradėjo skelbti pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą (PSBKI), pagrįstą Case ir Shiller (1987) indeksu[29]
[29] Case, K. E. & Shiller, R. J. (1987). Prices of single-family homes since 1970: New indexes for four cities. New England Economic Review, 2393, 45–56.
.

PSBKI, palyginti su kitais indeksais, turi kelis pranašumus, tačiau turi ir trūkumų. Pagrindinis PSBKI pranašumas yra tas, kad, jį skaičiuojant, ataskaitinio laikotarpio būsto sandoriai yra lyginami su anksčiau įvykusiais tų pačių NT objektų sandoriais. Taip PSBKI išsprendžiama imties objektų palyginamumo problema: kainų pokytis apskaičiuojamas lyginant tuos pačius būstus. Be to, palyginti su kitais minėtais indeksais, PSBKI apskaičiuoti reikalingas duomenų kiekis yra nedidelis, nes nereikia išsamios informacijos apie būstų kokybines savybes. Nedidelis reikiamų duomenų kiekis lemia ir tai, kad PSBKI gali būti apskaičiuojamas greičiau nei kitų rūšių indeksai. Pagrindiniai indekso trūkumai yra tai, kad jį skaičiuojant gali būti nepanaudota reikšminga būsto sandorių dalis, jei būstai perleidžiami pirmą kartą. Be to, skaičiuojant PSBKI neįvertinamas kiekvieno NT objekto grynasis nusidėvėjimas (nusidėvėjimo sąnaudos minus būsto pagerinimo ar remonto išlaidos), o dažniau perleidžiami būstai indekse turi santykinai didesnį svorį, dėl kurio gali susidaryti imties nuokrypis. Pažymėtina, kad paskutiniai du trūkumai yra būdingi ir kitų rūšių būsto kainų indeksams.

Į PSBKI įtraukiami tik butų sandoriai, indeksas skaičiuojamas kas mėnesį visai Lietuvai ir didiesiems miestams. Indekso aprėptis – tik butai, kadangi pasikartojančių namų pardavimo sandorių skaičius iki šiol buvo nedidelis. Indeksas apskaičiuojamas kas mėnesį 3 mėn. slenkamosios sumos principu: kiekvieno ataskaitinio laikotarpio indekso reikšmė gaunama įvertinus ataskaitinio mėnesio ir dviejų ankstesnių mėnesių sandorius. Taip užtikrinama pakankama pasikartojančių sandorių imtis. Indeksas skaičiuojamas visai Lietuvai, Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Lietuvai be Vilniaus ir Lietuvai bei trijų didžiausių miestų. Trukmė tarp įtraukiamų sandorių – bent 6 mėn. Į indeksą įtraukiami visų plotų butai, sandoriai iki 1 000 Eur yra atmetami. Taip pat atmetami sandoriai, kai butų požymiai tarp sandorių reikšmingai pasikeitė (pvz., pasikeitė buto baigtumas, plotas, kambarių skaičius ir pan.), ir sandoriai, kai kaina tarp jų pasikeitė bent penkiais standartiniais nuokrypiais. Atsiradus naujų sandorių duomenų, indeksas perskaičiuojamas, pokyčiai fiksuojami ir stebimi. Indekso skaičiavimo metodika aprašyta viešosios konsultacijos dėl indekso 2 priede.

Būsto kainų tendencijos pagal PSBKI ir kitus indeksus yra panašios, pagal PSBKI paskutinius penkerius metus būsto kainos sparčiausiai augo Kaune. Butų kainos Lietuvoje nuo 2015 m. yra šiek tiek didesnės nei pagal kitus indeksus (žr. 22 pav.). Būsto kainų kilimas prieš 2008 m. finansų krizę pagal PSBKI matomas truputį anksčiau nei pagal kitus indeksus. Vidutiniai metiniai indeksų pokyčiai nuo 2006 m. pradžios iki 2020 m. pabaigos yra panašūs – tarp 4,1 ir 4,2 proc., išskyrus „OBER-HAUS“ indeksą, pagal kurį vidutinis metinis pokytis yra apie 1,3 proc. PSBKI standartinis nuokrypis yra didžiausias, „OBER-HAUS“ indekso – mažiausias. Pagal PSBKI kainos labiausiai kyla Kaune, o mažiausiai – Klaipėdoje. Be to, kainos Vilniuje kyla lėčiau nei kitoje Lietuvos dalyje (žr. A pav.).

A pav. Mėnesinis PSBKI pagal regioną

Šaltinis: Lietuvos bankas.


1.5.Draudimo rinka, investiciniai ir pensijų fondai

2020 m. draudimo įmokų surinkta panašiai, kiek prieš metus, jų dalis visame NŪ ir NFĮ turte reikšmingai nepasikeitė. 2020 m. Lietuvoje registruotos draudimo įmonės ir kitų ES šalių įmonių filialai, registruoti Lietuvoje, surinko beveik 955 mln. Eur įmokų – 1 proc. daugiau nei prieš metus. Dėl COVID-19 įvestų ribojimų sudaryta mažiau naujų draudimo sutarčių, tačiau dėl ankstesniais laikotarpiais augusio sudarytų gyvybės draudimo sutarčių skaičiaus buvo gautos didesnės gyvybės draudimo įmokos, kurios ir nulėmė, kad bendra įmokų suma per metus reikšmingai nepakito. Draudimo įmokų dalis visame NŪ ir NFĮ turte 2020 m. taip pat nepasikeitė ir sudarė atitinkamai apie 2,4 ir 0,4 proc. Lietuvos Respublikoje registruotų draudimo įmonių pelnas sudarė 50 mln. Eur ir buvo apie 10 proc. didesnis nei prieš metus dėl techninių veiksnių[30]
[30] Dėl didesnių ne gyvybės draudimo ankstesniais laikotarpiais suformuotų perkeltų įmokų techninių atidėjinių.
. Draudimo rinkos mokumo rodiklis[31]
[31] Draudimo įmonių mokumo rodiklis pagal direktyvos „Mokumas II“ reikalavimus skaičiuojamas kaip tinkamo nuosavo kapitalo ir reikalaujamo mokumo kapitalo santykis.
per metus šiek tiek pagerėjo ir metų pabaigoje siekė 186 proc. (prieš metus – 182 %), tačiau yra vis dar mažesnis už ES medianą, siekiančią apie 200 proc.
Lietuvos draudimo įmonės renkasi saugesnes investicijas, tačiau dėl didelio investicinių portfelių persidengimo kainų pokyčiai finansų rinkose gali kelti riziką visai draudimo rinkai. Draudimo įmonių valdomas turtas 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį siekė apie 1,7 mlrd. Eur (3,5 % Lietuvos BVP), nuosavos investicijos – 63 proc. valdomo turto. Apie 62 proc. nuosavų draudimo įmonių investicijų teko VVP, tik 7 proc. buvo investuota į akcijas ir kolektyvinio investavimo subjektus. Investicijų į rizikingesnį turtą Lietuvoje dalis yra gerokai mažesnė nei ES – 2019 m., EIOPA duomenimis, investicijos į įmonių kapitalą ir kolektyvinio investavimo subjektus sudarė apie 32 proc. ES draudimo įmonių turto. Vis dėlto Lietuvos draudimo įmonių investicijų portfelių struktūros yra labai panašios. Iki 2020 m. investicijų panašumo rodiklis svyravo tarp 0,80–0,85, 2020 m. pabaigoje nukrito iki maždaug 0,73 (žr. 27 pav.), tam įtakos turėjo įvykęs dviejų draudimo įmonių susijungimas[32]
[32] 2020 m. liepos 1 d. prie Lietuvos Respublikoje registruotos Compensa Vienna Insurance Group, ADB, buvo prijungta Estijos Respublikoje registruota Seesam Insurance AS.
. Tad, nors Lietuvos draudimo įmonės ir renkasi saugesnes investavimo kryptis, didelis investicinių portfelių persidengimas gali lemti visos rinkos nuosmukį įvykus tam tikrų turto klasių kainų korekcijoms, kaip, pavyzdžiui, VVP, kurie sudaro didžiąją draudimo įmonių investicinio portfelio dalį ir kurių vertės gali kisti dėl didėjančios valstybių skolos.

Draudimo įmonių valdomų investicinių portfelių panašumas šiek tiek mažėja.

27 pav. Draudimo įmonių investicinių portfelių panašumas

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Pastaba: panašumas gali būti tarp 0 ir 1, didesnis panašumo rodiklis indikuoja didesnį investicinių portfelių persidengimą. Kai panašumas yra 1, investiciniai portfeliai yra identiški.

Lietuvoje veikiančių investicinių fondų valdomas turtas 2020 m. reikšmingai augo, daugiausia investuota į NT fondus. Lietuvoje veikiančių investicinių fondų valdomas turtas 2021 m. vasario mėn. siekė beveik 1,6 mlrd. Eur (apie 3 % Lietuvos BVP) – 15 proc. daugiau nei prieš metus. Investicinių fondų grynųjų aktyvų vertė 2021 m. vasario mėn. buvo beveik 1,4 mlrd. Eur, apie 52 proc. visų aktyvų buvo NT fondų aktyvai. 2020 m. viduryje išleistų NT investicinių fondų akcijų vertė buvo nukritusi, tačiau ketvirtąjį ketvirtį atsigavo. NT investicinių fondų vertės ir PFĮ suteiktų paskolų NT operacijoms santykis pastaruosius metus augo ir 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį siekė istoriškai aukštą lygį (žr. 28 pav.). Tai rodo, kad investiciniai NT fondai yra svarbūs rinkos dalyviai finansuojant NT projektus[33]
[33] Dalis NT fondų yra pačių NT vystytojų įsteigti fondai ir nėra skirti kolektyviniam investuotojų lėšų investavimui, bet tai nėra dominuojantis veiksnys.
.

2020 m. augo pensijų fondų valdomas dalyvių turtas ir dalyvių skaičius, fondų grąža buvo teigiama. 2020 m. pabaigoje pensijų fonduose kaupiamas dalyvių turtas sudarė 4,7 mlrd. Eur (apie 10 % BVP) – 16 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiau nei 96 proc. turto ir apie 95 proc. dalyvių tenka II pakopos pensijų fondams. Nors 2020 m. pradžioje pensijų fondų vienetų vertės krito dėl COVID-19 pandemijos sukeltų rinkos svyravimų, per metus finansų rinkos atsigavo ir metinė pensijų fondų grąža buvo beveik tokia pati kaip ir vidutiniškai per praėjusius 10 metų. 2021 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, daugiausia augo jaunesnio amžiaus tikslinių pensijų fondų grupių dalyvių turtas dėl augančių dalyvių pajamų ir įsitraukimo į darbo rinką, kylančių akcijų kainų. Dalyviai, pensinį amžių pasieksiantys anksčiausiai arba jį jau pasiekę ir priklausantys 1954–1960 m. bei 1961–1967 m. gimimo ir turto išsaugojimo tikslinėms grupėms, yra sukaupę 27 proc. viso II pakopos pensijų fondų turto. Šių grupių pensijų fondų grąža 2020 m. buvo teigiama, tad COVID-19 neigiamai nepaveikė žmonių, į pensiją išeinančių anksčiausiai, santaupų pensijai.

Investicijos į NT investicinius fondus toliau auga.

28 pav. NT investicinių fondų vertė bei NT fondų ir NT operacijoms PFĮ suteiktų paskolų santykis

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Pastaba: Lietuvoje veikiančių NT fondų investicinė veikla apima ne tik Lietuvą.


2.Rizikos finansų sistemai


2.1.Pablogėjusi suvaržymų paveiktų įmonių finansinė būklė ir su tuo susiję padariniai ekonomikai

Dėl COVID-19 įvestų ribojimų labiausiai paveiktų įmonių ir namų ūkių prastėjanti finansinė padėtis lemia didesnę jų kredito riziką ir galimus nuostolius kredito davėjams. Nors bendra įmonių padėtis ir toliau yra gana stabili, vis dėlto pandemijos pasekmių poveikis ekonominėms veikloms yra labai netolygus. Su veiklos ribojimais ir sumažėjusia paklausa susiduriantys sektoriai yra labiau pažeidžiami. Jautriausios tebėra paslaugų, tokių kaip apgyvendinimo ir maitinimo, administracinės ir aptarnavimo, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo bei švietimo, veiklos. 2020 m. šių veiklų finansiniai rodikliai blogėjo labiausiai: pajamos krito 16–27 proc., pelningų įmonių dalis, išskyrus švietimo veiklą, sumažėjo 4–20 proc. punktų, o likvidumas – 4–28 proc. (žr. 29 pav.). Tebėra rizika, kad, net ir atlaisvinus dėl karantino įvestus ribojimus ir pasibaigus valstybės pagalbos priemonėms, dalis labiausiai paveiktų įmonių gali neatsikurti, tapti nemokios ir bankrutuoti, o tai atitinkamai lemtų nedarbo lygio augimą. Nors 2020 m. bendra įmonių neveiksnių paskolų dalis bankuose išaugo gana nedaug (0,6 proc. p.), jautresnėms karantino ribojimams įmonėms suteiktų PFĮ paskolų dalis galėtų siekti beveik dešimtadalį viso paskolų portfelio (žr. 30 pav.). Taigi, šios rizikos poveikis įmonėms yra labai asimetriškas ir tiesiogiai stipriai veikia mažesnę dalį verslo bei namų ūkių. Nors atlaisvinami karantino suvaržymai bei pamažu atsikuriantys įmonių ir gyventojų lūkesčiai žada teigiamą postūmį, vyrauja didelis neapibrėžtumas dėl įmonių bankrotų masto ateityje, ypač kol kas dar palaikomų tik valstybės pagalbos priemonėmis verslų, kurie pasibaigus pagalbai negalės tęsti veiklos, o tai atitinkamai neigiamai paveiks ir kitus sektorius.

Labiausiai nuo pandemijos nukentėjo paslaugų sektorius.

29 pav. Įmonių finansinių rodiklių pokytis per metus pagal ekonomines veiklas

(2020 m. IV ketv.)

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Labiausiai paveiktų ekonominių veiklų paskolos sudaro apie dešimtadalį viso PFĮ paskolų portfelio.

30 pav. PFĮ paskolų ne finansų įmonėms portfelio pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Pastaba: remiantis gegužės 14 d. duomenimis.

Nors nukentėjusių įmonių poveikis finansų sistemai tebėra ribotas, tačiau riziką gali padidinti įmonių tarpusavio skolos nuostoliai. Karantino metu verslo likvidumą palaiko valstybės pagalbos priemonės, tačiau, šioms priemonėms pasibaigus, tikėtina, kad padidės bankrotų skaičius, nes būtent tuomet paaiškės tikrasis vadinamųjų įmonių zombių mastas. Dėl to kyla rizika, kad vienų įmonių sunkumai greitai persiduos kitoms įmonėms. Remiantis Europos Centrinio Banko skaičiavimais, vien iki pandemijos euro zonoje galėjo būti vidutiniškai šiek tiek daugiau nei 3 proc. tokių įmonių. Šio tipo įmonės gali kelti įtampą ekonomikai ir finansiniam stabilumui, jeigu jų skaičius staiga sparčiai paaugtų, pavyzdžiui, dėl netikėto neigiamo ekonominio šoko, silpnesnio, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimo arba nesubalansuoto ir staigaus valstybės pagalbos priemonių atitraukimo. Tokiu atveju istoriškai aukščiausio lygio ir 15,3 mlrd. Eur (35 % visų įsipareigojimų) siekiantys įmonių tarpusavio, ypač trumpalaikiai (14 mlrd. Eur), įsipareigojimai gali lemti jų tarpusavio skolų grandinės trikdžius bei nuostolius finansų įstaigoms. Pavyzdžiui, pirmiau minėtų labiausiai paveiktų ekonominių veiklų įsiskolinimas prekybos kreditais ar paskolomis kitoms įmonėms siekia maždaug 640 mln. Eur, o tai apie ketvirtadalis visų šių veiklų įsipareigojimų (žr. 31 pav.).

Iš labiausiai paveiktų sektorių daugiausia įsipareigojimų kitoms įmonėms turi administracinės veiklos įmonės.

31 pav. Kai kurių veiklų įmonių skolos kitoms įmonėms

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Dėl suprastėjusios įmonių finansinės padėties galimi įmonių bankrotai ateityje didina namų ūkių kredito riziką. Dėl COVID-19 įvestų ribojimų labiausiai nukentėjusios įmonės, ypač pasibaigus finansinės pagalbos priemonėms, gali susidurti su finansiniais sunkumais, o tai gali prisidėti prie augančio nedarbo lygio ir prastėjančios gyventojų finansinės padėties. Remiantis naujausiais Namų ūkių finansinės stebėsenos informacinės sistemos (NŪFSIS) duomenimis, beveik dešimtadalis paskolų vertės tenka gyventojams, pagrindines pajamas generuojantiems iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei administracinės ir aptarnavimo veiklos, t. y. veiklų, kuriose nedarbo lygis karantino metu augo sparčiausiai (žr. 32 pav.). Kitas dešimtadalis paskolų vertės tenka veiklų grupei, apimančiai ir dalį kitų paveiktų sektorių – švietimo bei meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą. Bendrai šių paskolų vertė siekia truputį daugiau nei 1,7 mlrd. Eur, iš jų didžioji dalis tenka hipotekos paskoloms (1,4 mlrd. Eur), todėl reikšmingai išaugęs nedarbo lygis šiuose sektoriuose galėtų neigiamai paveikti šių paskolų gavėjų galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

Beveik penktadalis paskolų vertės tenka namų ūkiams, pagrindines pajamas generuojantiems iš karantino labiausiai pažeistų sektorių.

32 pav. Paskolų vertės pasiskirstymas pagal paskolų rūšis ir labiausiai paveiktas ekonomines veiklas

(2019 m. III ketv. pab.)

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir NŪFSIS duomenys.

Išaugęs jaunimo nedarbas ir reikšminga šios amžiaus grupės vartojimo paskolų dalis gali lemti prastesnę šio paskolų portfelio kokybę. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį bendras nedarbo lygis šalyje siekė 9 proc. (2,6 proc. p. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus), o jaunimo (iki 29 m.) – 13,9 proc. (3,5 proc. p. daugiau nei ankstesniais metais) (žr. 33 pav.). Spartesniam jaunų asmenų nedarbo lygio augimui įtaką daro tai, kad nemaža dalis šio amžiaus asmenų dažniau dirba labiau karantino pažeidžiamuose sektoriuose. Nors, prasidėjus palankesniam sezonui ir gerėjant epidemiologinei situacijai, darbo paklausa šiuose sektoriuose padidėjo, tačiau suprastėjusi įmonių finansinė padėtis bei galimi bankrotai gali prisidėti prie tolesnio jaunimo, ypač turinčio mažiau patirties ir žemesnę kvalifikaciją, nedarbo lygio augimo bei šių asmenų finansinės padėties pablogėjimo. 2020 m. pabaigoje šiek tiek daugiau nei dešimtadalis būsto paskolų ir šeštadalis vartojimo paskolų vertės teko jaunesnio amžiaus (iki 29 m.) gyventojams. Pastarosios yra rizikingesnės, nes teikiamos be užstato, todėl, pablogėjus gyventojų finansinei padėčiai, gali lemti nuostolius šiuos kreditus suteikusioms kredito įstaigoms.

Pandemijos metu sparčiausiai išaugo jaunesnio amžiaus asmenų nedarbo lygis.

33 pav. Nedarbo lygis

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Nors neveiksnių paskolų dalis išaugo nedaug, padidėjo pertvarkytų ir prastesnės kokybės paskolų apimtis. Nuo pandemijos pradžios bankai ėmė aktyviau taikyti restruktūrizavimo priemones[34]
[34] Daugiausia ne EBI moratoriumo paskoloms.
, taip, tikėtina, siekdami apsaugoti skolininkus finansiškai sunkesniu laikotarpiu – pertvarkytų paskolų dalis bendrame portfelyje išaugo beveik dvigubai ir 2020 m. pabaigoje sudarė 3,1 proc. Atitinkamai šiek tiek suprastėjo paskolų kokybė – didėjo antro lygio paskolų, kurių fiksuojama padidėjusi kredito rizika, bet dar nepatiriamas nuostolis, dalis ne finansų įmonėms suteiktų paskolų portfelyje. 2020 m. ketvirtojo ketvirčio duomenimis, šios paskolos sudarė 11,6 proc. viso paskolų ne finansų įmonėms portfelio, t. y. 5,3 proc. punkto daugiau nei prieš metus. Kita vertus, šių paskolų dalis namų ūkių paskolų portfelyje per metus net šiek tiek sumažėjo (1 proc. p.) – iki 8,5 proc. Antro lygio paskolų dalis bendrame portfelyje Lietuvos bankuose (8,7 %) yra arti ES vidurkio (9,1 %[35]
[35] Remiantis 2020 m. ketvirtojo ketvirčio EBI „Risk Dashboard“ duomenimis.
). Nors bendra neveiksnių paskolų dalis taip pat reikšmingai neišaugo, tačiau 2020 m. pabaigoje pastebimas šiek tiek padidėjęs (+2 proc. p.) namų ūkių neveiksnių vartojimo paskolų bei tam tikrų įmonių, ypač veikiančių labiau karantino pažeidžiamuose sektoriuose, paskolų lygis (žr. 34 pav.).

Ypač padidėjusi meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, švietimo bei administravimo veiklų kredito rizika.

34 pav. Įmonių neveiksnių paskolų dalis, palyginti su paskolų portfeliu, pagal ekonomines veiklas

 

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Valstybės parama reikšmingai prisidėjo prie to, kad įmonių ir namų ūkių finansinė padėtis stipriai nepablogėjo, tačiau užsitęsęs valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykio augimas gali kelti skolos tvarumo klausimų. 2020 m. Lietuvos vykdyta anticiklinė fiskalinė politika, teikiant finansinę pagalbą verslui ir namų ūkiams, gerokai padidino valdžios sektoriaus balanso deficitą ir skolą. Lietuvos valdžios sektoriaus skola pernai padidėjo daugiau nei 10 proc. punktų, o šiemet skolos lygis turėtų viršyti 50 proc. BVP (žr. 35 pav.). Prie skolos santykio augimo daugiausia prisidėjo valstybės pagalbos priemonių verslui ir gyventojams paketas, kuris lėmė nedarbo bei kitų socialinių išmokų didėjimą ir mokestinių pajamų netekimą. Kadangi pagalba verslui mokestinių paskolų pavidalu jau matyti iš valdžios sektoriaus skolos rodiklio, tai galimas tokių paskolų neveiksnumas papildomos įtakos skolos rodikliui neturės. Vis dėlto, jeigu pandeminė situacija užsitęs ilgiau, nei šiuo metu numatoma, o ekonomikos augimas bus lėtesnis, senėjančios Lietuvos visuomenės kontekste finansų rinkos gali pradėti kelti Lietuvos skolos tvarumo klausimų. Dėl to ypač svarbu turėti aiškią skolos santykio stabilizavimo strategiją ir, pandemijai pasibaigus, tvirtai jos laikytis. Be to, žvelgiant į ateitį, būtina atsakingai ir racionaliai naudoti skolintas ir papildomai iš ES gausimas RRF lėšas (pvz., pasirenkant investicijų kryptis) ir taip sudaryti sąlygas tvariam ekonomikos augimui, kuris yra vienas svarbiausių veiksnių norint stabilizuoti skolos ir BVP santykį.

Valstybės parama tebėra svarbi karantino labiausiai paveiktoms veikloms, o staigus jos nutraukimas galėtų sukelti įmonių bankrotų bangą. 2020 m. buvo beveik 50 proc. mažiau pradėtų įmonių bankroto procesų nei 2019 m. ir beveik 63 proc. mažiau, palyginti su paskutinių septynerių metų vidurkiu (žr. 36 pav.). Gerokai susitraukęs bankrotų skaičius matomas ir 2021 m. pradžioje. Mažesniam bankrotų skaičiui paaiškinti gali būti ne viena svarbi priežastis. Pirmiausia, bankrotų sumažėjimą lėmė tai, kad juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba bankroto proceso inicijavimo gali būti netaikoma karantino metu ir 3 mėn. po karantino. Antra, valstybės pagalbos priemonės, ypač subsidijos po prastovų, mokesčių atidėjimai ir lengvatinės paskolos, reikšmingai prisidėjo prie verslo likvidumo palaikymo. Dėl šių priežasčių vyrauja didelis neapibrėžtumas dėl esamo nemokių įmonių – vadinamųjų verslo zombių – kurių bankrotai kol kas yra atidedami ateičiai, skaičiaus. Tačiau įmonėms, ypač toms, kurios pandemijos metu nukentėjo labiausiai, bet vis dar turi potencialo, suteikiama parama yra itin svarbi siekiant atkurti veiklą. Pavyzdžiui, balandžio mėn. subsidijas už prastovas dar gavo daugiau nei 5 tūkst. įmonių, o prastovose buvo beveik 20 tūkst. darbuotojų. Taigi, labiausiai nukentėjusiam verslui parama turėtų būti nutraukta tolygiai ir laiku.

Vyriausybės priemonės COVID-19 ekonominėms pasekmėms mažinti gerokai didina valstybės skolą.

35 pav. Lietuvos valdžios sektoriaus skola

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: 2021P, 2022P, 2023P ir 2024P yra atitinkamų metų prognozės.

2020 m. inicijuotų įmonių bankrotų skaičius buvo dvigubai mažesnis nei 2019 m.

36 pav. Pradėtų juridinių asmenų bankroto procesų skaičius

Šaltiniai: AVNT ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: x ašyje nurodyti mėnesiai.

Įsipareigojimų neįvykdymo riziką mažina sparčiai atsigaunanti ekonomika, per pandemiją reikšmingai išaugusios santaupos ir palyginti nedidelis Lietuvos įmonių ir namų ūkių įsiskolinimo lygis. Pernai šiek tiek sulėtėjusi, Lietuvos ekonomika šiemet toliau demonstruoja atsparumą. Prie to prisidėjo ir mūsų ekonomikos struktūra. Pavyzdžiui, su kelionėmis susijusios veiklos, kaip turizmo, nuomos paslaugų, oro transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų iki pandemijos Lietuvoje sukurdavo daugiau nei 3, o kai kuriose Pietų Europos šalyse – apie 8 proc. BVP. Be to, toliau augančios gyventojų pajamos, didėjanti vidaus paklausa ir apsukas didinantis atvirasis sektorius sudaro palankias sąlygas verslui augti, o tai kartu mažina vadinamosios zombifikacijos tikimybę. 2020 m. pabaigoje privatusis ne finansų sektorius Lietuvoje buvo vienas mažiausiai įsiskolinusių ES (žr. 37 pav.), o tai lemia mažesnį galimą kredito rizikos materializacijos mastą bei poveikį ekonomikai. Be to, dalis įmonių ir namų ūkių, kurių finansinė padėtis nebuvo neigiamai paveikta dėl pandemijos įvestų suvaržymų, sukaupė reikšmingus santaupų rezervus. 2021 m. kovo pabaigoje privačiojo ne finansų sektoriaus indėliai kredito įstaigose buvo šiek tiek daugiau kaip ketvirtadaliu (26,3 %) didesni nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus: namų ūkių indėliai išaugo 3,3 mlrd., o ne finansų įmonių – 2,5 mlrd. Eur. Tam sąlygas sudarė daugumoje veiklų ir toliau sparčiai kilęs darbo užmokestis, mažesnės galimybės išlaidauti ir verslo, kuris buvo mažiau paveiktas COVID-19 pandemijos pasekmių, geri veiklos rezultatai – didėjusios pajamos bei pelnas.

Ne finansų įmonės ir namų ūkiai Lietuvoje yra vieni mažiausiai įsiskolinusių ES.

37 pav. Ne finansų įmonių ir namų ūkių skolos bei BVP santykis

Šaltinis: ECB.

Siekiant sušvelninti COVID-19 protrūkio pasekmes ekonomikai, dalį įmonių kredito rizikos prisiėmė valstybė. Valstybės pagalba verslui pernai buvo itin reikšminga ir siekė daugiau nei 2 mlrd. Eur. Valstybės pagalbos priemonės padėjo užkardyti įmonių likvidumo ir mokumo riziką, kuri materializavimosi atveju galėjo persiduoti gyventojams ir kreditoriams. Todėl valstybės reakcija į susidariusią neeilinę padėtį vertinama palankiai. Tačiau tiek kovoje su COVID-19 pandemijos pasekmėmis, tiek susiduriant su iššūkiais ateityje, fiskalines pagalbos priemones svarbu skirstyti tikslingai. Pavyzdžiui, dosniausios valstybės pagalbos priemonės, tokios kaip subsidijos, turėtų būti skiriamos labiausiai nukentėjusiam verslui. Tokiu atveju pagalbos priemonių mastas ir skolos, skirtos pagalbos priemonėms, našta galėtų būti mažesnė, ypač tuo atveju, jei pasikeistų mažų palūkanų normų aplinka.


2.2.Istoriškai rekordinį aktyvumą pasiekusio gyvenamojo NT sektoriaus galimo perkaitimo rizika

Itin didelis aktyvumas būsto rinkoje gali lemti paklausos ir pasiūlos disbalansą bei netvarų kainų augimą, kurio korekcija turėtų neigiamų pasekmių namų ūkiams, NT vystytojams ir kredito įstaigoms. Išaugęs aktyvumas šalies NT rinkose buvo stebimas jau keletą metų, o 2021 m. pirmais mėnesiais paklausa būstui įsigyti ir toliau augo. Dėl to gali atsirasti paklausos ir pasiūlos disbalansas, kurį dar labiau didintų pernelyg optimistiniai lūkesčiai, išaugusi gyventojų perkamoji galia dėl pandemijos metu padidėjusių santaupų, augantis kreditavimas ir trumpuoju laikotarpiu per maža būsto pasiūla. Disbalansų susidarymas lemtų netvarų būsto kainų augimą ir didintų kainų korekcijos tikimybę. Esant tokiai situacijai, rizika dėl buvusios aktyvios būsto rinkos ir jos susitraukimo gali materializuotis keliais skirtingais kanalais: pernelyg didele įsipareigojimų našta būsto paskolų gavėjams suprastėjus jų finansinei padėčiai; išaugusiais NT vystytojų ir statybos įmonių nuostoliais dėl susitraukusios NT paklausos ir veiklos finansavimo; kredito įstaigų nuostoliais dėl klientų mokumo problemų ir nuvertėjusio įkeisto NT. Tai kartu galėtų neigiamai paveikti ir realiąją ekonomiką.

Istoriškai didelis susidomėjimas būsto pirkimu didina netvarios paklausos tikimybę. Išaugęs aktyvumas šalies būsto paskolų ir NT rinkose buvo stebimas jau keletą metų. Būsto rinkos aktyvumas 2021 m. pradžioje buvo panašus į tai, kas buvo stebima prieš metus, kai būsto rinka buvo istoriškai aukščiausio lygio (plačiau apie tai 1.4 skirsnyje „NT rinkos raida“). Nuo pirmojo karantino pabaigos pastebimai išaugo ir Google paieškų apie NT skaičius, ir NT skelbimų peržiūros. Itin daug susidomėjimo sulaukė individualūs namai (2020 m. individualių namų pirkimo–pardavimo sandorių buvo sudaryta 8,5 % daugiau nei 2019 m.) ir naujos statybos butai sostinėje. Esant tokiam dideliam susidomėjimui būsto pirkimu, didėja ir tikimybė, kad dalis paklausos bus netvari, t. y. būstą gyventojai pirks neturėdami poreikio, tačiau sekdami kitų asmenų sprendimais.

Pernelyg optimistiniai gyventojų lūkesčiai dėl būsto įsigijimo gali lemti būsto kainų augimo įsibėgėjimą. Net ir vis dar esant itin dideliam neapibrėžtumui dėl ekonomikos perspektyvų, istoriškai daug gyventojų svarsto apie galimybę įsigyti būstą (žr. 38 pav.). Apklaustųjų balansas gerėja daugiausiai dėl to, kad daugėja planuojančiųjų, bet vis dar abejojančiųjų (atsakiusiųjų „Galbūt“) ir mažėja neketinančiųjų įsigyti būstą (atsakiusiųjų „Ne“). Kartu Lietuvos banko atliekamos namų ūkių apklausos 2020 m. rodė didėjančius lūkesčius dėl spartesnio būsto kainų augimo. 2021 m. pradžioje jau matoma kainų augimo tempo spartėjimo ženklų ir, geriems lūkesčiams neblėstant, būsto paklausa gali viršyti pasiūlą ir lemti dar spartesnį kainų augimą, tokiu atveju būsto kainų lygis gali atitolti nuo fundamentalių veiksnių.

Keičiasi gyventojų lūkesčiai: daugėja apie būsto įsigijimą galvojančių gyventojų.

38 pav. Gyventojų lūkesčiai dėl būsto įsigijimo ir butų kainų pokytis

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, UAB „OBER-HAUS“ ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: remiantis gegužės 10 d. duomenimis.

Geras būsto įperkamumas sukuria prielaidas tolesniam paklausos augimui. Nors būsto kainos 2020 m. gana sparčiai stiebėsi aukštyn, kainų kilimas vis dar atsiliko nuo atlyginimų augimo, todėl būsto įperkamumo galimybės tapo istoriškai geros (nuo 2008 m. būsto kainos Lietuvoje pakilo apie 19 %, o gyventojų neto pajamos – beveik padvigubėjo). Vis dėlto ši situacija gali greitai pasikeisti, jei būsto kainos ims augti gerokai sparčiau nei atlyginimai, o pasiūla nepatenkins išaugusios paklausos, ypač tokio tipo – individualių namų didmiesčiuose ir aplink juos ir naujos statybos butų Vilniuje – būstų segmentuose.

2021 m. pradžioje reikšmingai išaugęs būsto paklausos lygis pirminėje rinkoje lemia didėjantį paklausos atotrūkį nuo pasiūlos trumpuoju laikotarpiu. 2021 m. pirmaisiais mėnesiais naujų butų rezervacijų skaičiai pirminėje rinkoje buvo ypač dideli, neparduotų butų sandėlis visuose didžiuosiuose miestuose sumažėjo iki mažiausio lygio per kelerius metus, o tai rodė naujo būsto pasiūlos trūkumą (žr. 39 pav.). Prie trūkumo prisidėjo ir tai, jog dalis būsto plėtotojų dėl pandemijos pradžioje kilusio neapibrėžtumo buvo atidėję ar laikinai sustabdę naujų projektų plėtrą. Vis dėlto išduotų leidimų statyti būstą skaičius per 2020 m. reikšmingai nepakito, o pradėtų statyti būstų skaičius buvo didesnis nei prieš metus, todėl, tikėtina, kad ilgesniuoju laikotarpiu susidaręs pasiūlos trūkumas turėtų mažėti.

Augantys būsto „iš brėžinių“ pirkimai taip pat rodo paklausos ir pasiūlos neatitikimą ir kelia tam tikrų rizikų. Būstą rezervuojant pirminėje rinkoje pagal išankstines sutartis, sumokama tik nedidelė būsto vertės dalis (iki 10–15 %), nėra daromos užklausos kredito įstaigoms dėl galimybių gauti būsto paskolą, todėl tebėra rizika, kad po 1,5–2 m., kai būstas bus baigtas statyti, pirkėjas kreditavimo negaus (dėl, pvz., nepakankamų pajamų paskolos grąžinimui užtikrinti) ir bus priverstas nutraukti pirkimo–pardavimo susitarimus. Jei tokių atvejų skaičius pastebimai išaugtų, būsto projektus plėtojančios įmonės gali susidurti su sunkumais vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

Neparduotų butų sandėlis trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sparčiai mažėja.

39 pav. Neparduotų butų sandėlis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje

Šaltinis: UAB „Inreal“.

Pastaba: remiantis gegužės 3 d. duomenimis.

Būsto paklausai toliau augant greičiau nei pasiūlai, didėja rinkos perkaitimo rizika. Geras būsto įperkamumas bei lūkesčiai dėl spartaus kainų kilimo ateityje gali sudaryti sąlygas pasiūlos ir paklausos disbalanso atsiradimui, dėl kurio rinka gali perkaisti: būsto kainos gali atitrūkti nuo pamatinių jas lemiančių veiksnių implikuojamų dydžių, išaugti spekuliacinių sandorių dalis, būstas tapti arba neįperkamas vidutinių pajamų gyventojams, arba skatinti juos būstą įsigyti prisiimant netvarių finansinių įsipareigojimų. Kainų burbulai ir didelė spekuliatyvių sandorių dalis rinkoje, kai didelė dalis sandorių yra finansuojami paskolomis, gali reikšti kredito įstaigų išaugusius nuostolius rinkos korekcijos atveju.

Nors ne daugiau nei ankstesniais metais, spartus būsto paskolų portfelio augimas reikšmingai prisideda prie istoriškai aktyvios NT rinkos. 2016–2020 m. būsto paskolų portfelio metinis augimas[36]
[36] Remiantis PFĮ duomenimis.
svyravo nuo 7 iki 9,4 proc. ir buvo vienas sparčiausių ES. Palyginti su ES vidurkiu, Lietuvoje būsto paskolų portfelis augo sparčiau nei euro zonos vidurkis nuo pat 2014 m.[37]
[37] Remiantis Euro Area Statistics duomenimis, Lietuvos būsto paskolų portfelio metinio augimo tempas viršija euro zonos būsto portfelio metinio augimo tempą apie 4 proc. punkto nuo 2016 m. iki dabar (https://www.euro-area-statistics.org/).
, tačiau portfelių augimo tempo skirtumas jau kuris laikas yra stabilus ir 2020 m. nepakito. Kol kas Lietuvos būsto paskolų srauto kaita iš esmės atitiko BVP augimą, todėl gali būti vertinamas kaip tvarus (žr. 40 pav.). Vis dėlto išaugusios naujo būsto rezervacijos rodo, kad būsto paskolų portfelis ateityje gali ir toliau spartėti. 2020 m., palyginti su 2019 m., sandorių, kai būstas perkamas su paskola, dalis reikšmingai nepakito – sudarė 42,8 proc. viso būsto sandorių skaičiaus ir 60,1 proc. viso būsto sandorių vertės.

Būsto paskolų srautas auga, tačiau pastaruosius keletą metų iš esmės atitiko ekonomikos augimą.

40 pav. Būsto paskolų srauto ir BVP santykis

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

ASN riboja būsto paskolų rizikingumą. 2020 m. atidėjinių būsto paskoloms dalis bankų portfeliuose mažėjo, o būsto sandorių, finansuotų didesnės rizikos paskolomis, dalis nepakito (žr. 41 pav.). Būsto paskolų portfelio rizikingumą bei spekuliacines būsto pirkimo su paskola galimybes gerokai sumažina Lietuvos banko taikomi ASN, užtikrinantys minimalų 15 proc. įnašą būsto sandoriams su hipoteka, ne didesnį nei 40 proc. paskolos įmokos dydžio ir pajamų santykį ir ribojantys kredito grąžinimo trukmę iki ne daugiau nei 30 metų.

Būstų sandorių, finansuotų didesnės rizikos paskolomis, dalis per 2020 m. nepasikeitė, o metų viduryje daugėjo mažos ir vidutinės rizikos sandorių.

41 pav. Būsto sandorių pagal finansavimo rizikingumą pasiskirstymas

Šaltiniai: Registrų centras, PRDB ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: mažos rizikos sandoris: LTV < 80 proc. ir DSTI < 30 proc.; vidutinės rizikos sandoris: LTV < 80 proc. ir DSTI = 30–40 proc.; didesnės rizikos sandoris: LTV = 80–85 proc. ir DSTI = 30–40 proc.

Santykiniai rodikliai rodo, kad būsto kainos Lietuvoje 2020 m. pabaigoje buvo arti fundamentalių verčių, tačiau kainų augimo įsibėgėjimas 2021 m. gali lemti jų atitolimą nuo pamatinių veiksnių. Nors būsto rinkos aktyvumas buvo aukšto lygio, santykinių būsto rinkos rodiklių ir ekonometrinių modelių mediana rodė apie 4,9 proc. būsto kainų pervertinimą Lietuvoje 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, tad būsto kainos nebuvo reikšmingai pervertintos (žr. 42 pav.). Vis dėlto pastebimas itin išaugęs neapibrėžtumas dėl tolesnės NT kainų raidos: tai rodo pastebimai padidėjusi įverčių sklaida.

Būsto kainų atotrūkis nuo fundamentalių verčių gali atsirasti tam tikruose būsto rinkos segmentuose dėl netolygiai kylančių kainų. Remiantis naujausiais duomenimis, ypač sparčiai kyla butų Vilniaus centre ir namų, esančių netoli didžiųjų Lietuvos miestų, kainos. Todėl net ir tuo atveju, jei bendrai Lietuvoje būsto kainos nėra pervertintos, šiuose rinkos segmentuose kainos gali nutolti nuo fundamentalių būsto verčių ir susiformuoti kainų burbulai. Taip nutikus, Lietuvos bankas gali imtis tam tikrų priemonių griežtinti skolinimo standartus perkantiems būtent šio tipo būstą, siekdamas apriboti finansų įstaigų nuostolius kainų korekcijos atveju.

Būsto kainos nuo 2010 m. buvo netoli fundamentalių verčių.

42 pav. Būsto kainų atotrūkis nuo tikrosios vertės

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: įverčiai yra apskaičiuoti remiantis kainos ir nuomos santykiu, kainos ir pajamų santykiu, ekonometriniu modeliu ir HP filtru.

Šiame intarpe aprašomi ekonometrinio modeliavimo, kuriuo siekiama atsakyti į klausimą, kokie veiksniai daro įtaką butų paklausai, pasiūlai bei kainai ir palyginti pastaraisiais metais matomo ir 2006–2008 m. stebėto būsto rinkos aktyvumo galimų priežasčių skirtumus, rezultatai. Butų paklausai ir pasiūlai vertinti sudarytas ekonometrinis modelis remiantis G. S. Maddala ir F. D. Nelson (1974) ir aprašomas 1–4 lygtimis:

(1) Dt= cD+α0Xt+α1Pt+ut,

(2) St=cS+β0Zt+β1Pt+vt,

(3) Qt=minDt, St,

(4) Δ12Pt-VKIt=γDt-St,

kur: Dt – butų paklausa, St – butų pasiūla, cD, cS – konstantos, Xt – paklausos veiksniai, Zt – pasiūlos veiksniai, Pt – būsto kainos, ut – paklausos šokai, vt – pasiūlos šokai, Qt – faktinis butų sandorių skaičius, VKIt – vartotojų kainų indeksas. Paklausos veiksniai Xt apima naujų būsto paskolų srautą, būsto paskolų palūkanų normas, neto darbo užmokesčio augimą, disponuojamųjų pajamų augimą, įvairius vartotojų lūkesčius atspindinčius rodiklius, indėlių ir BVP santykį bei jo augimą, emigrantų perlaidas, gimstamumą bei urbanizacijos rodiklį, apibrėžiamą kaip populiacijos dalį didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje). Pasiūlos veiksniai Zt apima paskolų įmonėms palūkanų normas, bankų skolinimo standartus įmonėms, statybos sąnaudų kainas ir leistų bei baigtų statyti būstų skaičių.

Modelyje daroma prielaida, kad tarp butų paklausos ir pasiūlos yra disbalansas, o faktinis sandorių skaičius lygus mažesnei iš dviejų – paklausai arba pasiūlai (žr. 3 lygtį). Paklausos ir pasiūlos dydžiai praktikoje nėra stebimi, tad, siekiant juos nustatyti, tariama, kad, esant paklausos perviršiui, realioji būsto kaina didėja, o esant pasiūlos perviršiui – krinta. Taip pat laikoma, kad realioji būsto kaina auga tiesiškai proporcingai atotrūkiui tarp paklausos ir pasiūlos (žr. 4 lygtį). Iš viso sudaryta virš 23 tūkst. skirtingų modelio specifikacijų su skirtingomis paklausos ir pasiūlos veiksnių kombinacijomis. Intarpe pateikiami apibendrinti 36 geriausių[38]
[38] Atrinkti modeliai, kurių vertinimo rezultatai tenkina daromas prielaidas ir kuriems koreliacija tarp realiųjų būsto kainų pokyčio ir modeliu įvertinto paklausos ir pasiūlos skirtumo (žr. 4 lygtį) yra didesnė nei 0,5.
modelių rezultatai.

Paklausos ir pasiūlos lygčių išskaidymas (žr. A pav.) rodo, kad butų paklausą 2006–2008 m. ir 2016–2019 m. labiausiai mažino didelės būstų kainos, o paklausą didinantys veiksniai šiais laikotarpiais skyrėsi. 2006–2008 m. butų paklausą labiausiai skatino namų ūkių kreditavimas ir augančios gyventojų pajamos. 2016–2019 m. šių veiksnių įtaka paklausai taip pat buvo teigiama, tačiau kur kas mažesnė. Minimu laikotarpiu paklausą skatino urbanizacija, taip pat prisidėjo ir emigrantų perlaidos bei augančios gyventojų santaupos. Paklausos kritimas 2020 m. pradžioje atspindi kovo mėn. įvesto pirmojo karantino įtaką ir yra susijęs su sustojusiu kreditavimu, sumažėjusiu gyventojų pajamų augimu, suprastėjusiais lūkesčiais. 2020 m. antrojoje pusėje pagerėję lūkesčiai, atsigavęs kreditavimas ir gyventojų pajamų augimas vėl teigiamai veikė paklausą.

Pagrindinis butų pasiūlą skatinantis veiksnys – būsto kainos. Teigiamą poveikį pasiūlai taip pat daro žemų palūkanų aplinka ir augantis leistų ir baigtų statyti būstų skaičius, o neigiamą – didelės statybų sąnaudų kainos.

A pav. Butų paklausos ir pasiūlos kaitos veiksniai

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Registrų centras, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: lyginama su viso laikotarpio vidurkiu. Santaupos apima emigrantų perlaidas bei indėlių ir BVP santykį. Lūkesčiai apima vartotojų pasitikėjimo rodiklį, infliacijos lūkesčius, būsto kainų augimo lūkesčius, gyventojų ketinimus pirkti NT, namų ūkių finansinės padėties pasikeitimo prognozę. Namų ūkių kreditavimas apima naujų būsto paskolų srautą ir būsto paskolų palūkanų normas. Įmonių kreditavimas apima bankų skolinimo įmonėms standartus ir įmonių paskolų palūkanų normas.

Būsto kainų pseudopokyčio[39]
[39] Būsto kainų pseudopokytis, aprašomas lygtimi Pt-1δPt-12=1δΔ12VKIt+ γδα0Xt-β0Zt+ γδut- γδvt+ξt, yra didesnis nei tikrasis būsto kainų indekso pokytis.
išskaidymas (žr. B pav.) rodo, kad pastaraisiais metais būsto kainų augimas susijęs su urbanizacija ir didėjančiomis statybų sąnaudų kainomis. Taip pat prisideda didėjantis būsto paskolų srautas, augančios gyventojų pajamos ir santaupos, o būsto kainų augimą riboja leistų ir baigtų statyti būstų skaičius, įmonių kreditavimas ir mažas gimstamumas. Remiantis modelių rezultatais, 2006–2008 m. būsto kainų augimą skatino kiti veiksniai. Minimu laikotarpiu prie kainų augimo labiausiai prisidėjo didelis namų ūkių kreditavimas, gyventojų pajamų augimas, aukštos įmonių paskolų palūkanų normos ir griežti bankų skolinimo standartai įmonėms.

B pav. Būsto kainų kaitos veiksniai

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: lyginama su viso laikotarpio vidurkiu. Santaupos apima emigrantų perlaidas bei indėlių ir BVP santykį. Lūkesčiai apima vartotojų pasitikėjimo rodiklį, infliacijos lūkesčius, būsto kainų augimo lūkesčius, gyventojų ketinimus pirkti NT, namų ūkių finansinės padėties pasikeitimo prognozę. Namų ūkių kreditavimas apima naujų būsto paskolų srautą ir būsto paskolų palūkanų normas. Įmonių kreditavimas apima bankų skolinimo standartus įmonėms ir įmonių paskolų palūkanų normas.


2.3.Komercinio NT, ypač biurų ir prekybos patalpų, vertės sumažėjimo rizika

Komercinio NT rinka yra reikšminga finansų sistemos stabilumui dėl savo dydžio ir sąsajų su finansų įstaigomis – komercinis NT yra pagrindinė ne finansų įmonių įkeičiamo užstato rūšis. Investuotojai į komercinio NT įsigijimą nuomai ir plėtrą dažniausiai naudojasi finansų įstaigų teikiamu kreditu, todėl praeityje buvę staigūs neigiami komercinio NT kainų pokyčiai buvo vieni iš reikšmingų visos finansų sistemos nuostolių šaltinių. Lietuvos bankų turimos komerciniu NT užtikrintos paskolos sudaro apie penktadalį visų paskolų (žr. 43 pav.). Ši dalis yra pastebimai mažesnė nei būsto paskolų, tačiau komercinio NT rinkai būdingi didesni svyravimai nei gyvenamojo NT rinkai. Aktyvumui ir kainoms komercinio NT rinkoje pradėjus mažėti, o neužimtumui – didėti, komercinį NT plėtojusios ir į jį investavusios įmonės gali patirti reikšmingų nuostolių, kurie dėl jų turimo finansinio sverto gali lemti šių įmonių nemokumą ir kelti riziką visai finansų sistemai[40]
[40] TVF analizė rodo glaudų ryšį tarp situacijos komercinio NT rinkoje ir bankų kapitalo pakankamumo. Pavyzdžiui, komercinio NT neužimtumui padidėjus 5 proc. punkto (nelaikinas pokytis), bankų kapitalo rezervai sumažėtų dvigubai tiek (https://www.imf.org/en/Publications/GFSR/Issues/2021/04/06/global-financial-stability-report-april-2021#chapter3, p. 62).
.

Bankai finansavimą komerciniam NT plėtoti nuo COVID-19 pandemijos pradžios vertina atsargiau. Komerciniu NT užtikrintų paskolų suteikiama nedaug, todėl jų dalis sraute pastebimai svyruoja. Tačiau, žvelgiant į kelių mėnesių vidurkį, komerciniu NT užtikrintų paskolų NT ir statybos įmonėms dalis naujų bankų paskolų sraute nuo COVID-19 pandemijos pradžios nekinta ir sudaro apie 2 proc. viso naujų bankų paskolų srauto. Naujų paskolų maržos pagal užstato tipą – ar paskola imama biurams, ar prekybos patalpoms, ar gamybos ir sandėliavimo patalpoms plėtoti – labai nesiskiria ir, Lietuvos banko turimais duomenimis, siekia 3,5–4,5 proc.

Komerciniu NT užtikrintų paskolų dalis Lietuvoje veikiančių bankų portfeliuose sumažėjo.

43 pav. Komerciniu NT užtikrintų paskolų dalis bankų portfelyje

Šaltinis: PRDB.

Dėl per pandemiją įvykusių vartojimo ir darbo iš namų galimybių pokyčių komercinio NT rinkoje gali susidaryti reikšmingų disbalansų. Lietuvoje komercinio NT pasiūla per pastaruosius keletą metų reikšmingai didėjo. Spartaus ekonomikos augimo laikotarpiu įmonės, siekdamos patenkinti plėtrai reikalingo komercinio NT poreikį, didžiuosiuose miestuose esančių biurų, prekybos ir sandėliavimo patalpų pasiūlą 2016–2019 m. padidino apie trečdaliu, o 2020 m. buvo pasiūlytas rekordinis naujų biurų plotas – Vilniuje iš viso rinkoje pasiūlyta 115,9 tūkst. m2 naujo ploto (žr. 44 pav.). Šiuo metu biurų rinkoje vis dar jaučiamas suspaustos spyruoklės efektas – pandemijos metu atidėti sprendimai dėl biuro nuomos poreikių šių metų antrąjį pusmetį turėtų būti įgyvendinti. Bendras išnuomotų patalpų plotas 2020 m. net 16 proc. viršijo pastarųjų penkerių metų vidurkį ir perkopė 100 tūkst. m2. Pastaruoju metu vis daugiau įmonių peržiūri savo ateities biurų poreikius. Dalis įmonių planuoja, kad į biurus sugrįš 60–70 proc. darbuotojų ir svarsto sumažinti užimamą biurų plotą. O kita dalis įmonių – priešingai planuoja plėstis dėl padidėjusio ploto vienam darbuotojui poreikio siekiant užtikrinti minimalias viruso plitimo galimybes darbo vietoje. Jei pandemijos įtaka biurams dviprasmiška, el. prekybos plėtros tempas per karantino laikotarpius išaugo keleriopai. Auganti el. prekybos apyvarta didina sandėliavimo patalpų poreikį. Vis daugiau verslų persikeliant į internetinę erdvę, o prekybai patalpose vis dar esant apribotai dėl COVID-19, pastebimas išaugęs prekybos patalpų neužimtumas, o prekybos patalpų prestižinėse gatvėse nuomos kainos pirmais nuomos metais yra nukritusios iki 50 proc. 2019 m. lygio[41]
[41] UAB „OBER-HAUS“ duomenimis.
. Vis dėlto prekybos patalpų plėtra nestoja ir per ateinančius dvejus–trejus metus Vilniaus prekybos patalpų ploto pasiūla turėtų išsiplėsti 200–300 tūkst. m2, jei visi dabar planuojami projektai pasieks rinką[42]
[42] Made in Vilnius duomenimis.
.

Daugėja NT rinkos dalyvių, pastebinčių su per didele biurų pasiūla Vilniuje susijusių disbalansų, o Klaipėdos regione jaučiamas sandėliavimo patalpų stygius. Kad 2021 m. pradžioje sostinėje nuomojamų biurų pasiūla viršija paklausą, manė ketvirtadalis (25 %) šį rinkos segmentą Lietuvos banko apklausoje vertinusių respondentų (per pusmetį taip manančiųjų padaugėjo 5 proc. p.). Sandėliavimo patalpų Klaipėdoje trūkumą įžvelgiančių atsakiusiųjų dalis per pusmetį išaugo 75 proc. punktais: prieš pusmetį sandėlių pajūryje trūkumą jautė kas ketvirtas apklausos respondentas, o šiuo metu visi į apklausą atsakiusieji teigė, kad sandėlių paklausa viršija pasiūlą.

2020 m. Vilniuje buvo pasiūlytas rekordinis naujų biurų plotas.

44 pav. Modernių biurų pasiūlos dinamika Vilniuje

Šaltinis: UAB „OBER-HAUS“.

Prognozuojama, kad didės biurų neužimtumas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2020 m. baigtų statyti prekybos objektų ir įstaigų paskirties patalpų pasiūla (plotas) Lietuvoje buvo panaši į 2019 m. Tačiau NT rinkos dalyviai tikisi, kad, didėjant pasiūlai ir kintant įmonių poreikiams, populiarėjant hibridiniam darbo modeliui po COVID-19 pandemijos, biurų neužimtumas Vilniuje padidės (žr. 45 pav.) ir darys spaudimą biurų nuomos kainoms bei biurų pastatų vertei mažėti. Lietuvos banko vykdomoje NT rinkos dalyvių apklausoje dauguma apklaustųjų (53 %) tikėjosi, kad per ateinančius 12 mėn. pagal naujas sutartis bus išnuomota mažiau modernių biurų ploto Vilniuje nei per ankstesnius 12 mėn. A ir B klasės biurų nuomos kainų kritimo Vilniuje tikėjosi atitinkamai 33 ir 47 proc. respondentų, o kad sostinėje nuomojamų biurų pasiūla viršija paklausą, manė ketvirtadalis (25 %) šį rinkos segmentą vertinusių respondentų. Vis dėlto bent kol kas biurų pajamingumas tebėra stabilus ir siekia 6,5–8,5 proc. (žr. 46 pav.). 

2021 m. Vilniuje tikimasi, kad reikšmingai didės neužimtų biurų dalis.

45 pav. Biurų neužimtumas Vilniuje

Šaltiniai: UAB „OBER-HAUS“, CBRE Baltics ir Newsec.

Pastaba: 2021P yra Newsec prognozė.

Biurų pajamingumas kol kas tebėra stabilus.

46 pav. Biurų pajamingumas Lietuvoje

Šaltiniai: UAB „OBER_HAUS“ ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: biurų pajamingumas apskaičiuojamas kaip vidutinės biurų nuomos kainos (Eur/m2 per mėn.), padaugintos iš 12, ir vidutinės biurų pardavimo kainos (Eur/m2) santykis (%). A klasės biurai yra biurai miestų centre arba verslo rajonuose; B klasės biurai yra gyvenamuosiuose arba pramoniniuose rajonuose.

Auganti komercinio NT pasiūla atskiruose rinkos segmentuose dar padidins spaudimą patalpų nuomos kainoms ir NT vertei mažėti. Dauguma vystytojų kol kas toliau vykdo suplanuotus projektus. NT rinkos dalyvių[43]
[43]CBRE Baltic.
vertinimu, biurų neužimtumas Vilniuje 2021–2022 m. padidės nuo 7 iki 18 proc. Tačiau tikimasi, kad verslą į Lietuvą perkeliančios Baltarusijos įmonės ir dėl veiklos plėtros iš bendradarbystės erdvių išsikeliančios įmonės užtikrins pakankamą naujausių ir aukščiausios klasės biurų užimtumą. Vis dėlto senesnės statybos, mažiau patraukliose vietose esantys biurai gali susidurti su nemažais sunkumais išlaikyti nuomininkus. Dar didesnis paklausos stygius bus juntamas prekybos patalpų segmente, kurį reikšmingai veikia dėl įvesto karantino veiklos negalinčių vykdyti įmonių pradelsti mokėjimai, jiems daromi atidėjiniai ir nuomos kainų nuolaidos. Pastaraisiais metais šio segmento plėtra buvo mažesnė nei biurų ar sandėliavimo patalpų, bet vienam gyventojui tenkanti modernaus prekybos ploto pasiūla Lietuvoje 23,6 proc. viršija išsivysčiusių Vakarų Europos šalių vidurkį. Dėl lūkesčių, kad kris komercinio NT vertė, pastebimai išsiskyrė Baltijos šalių biržose prekiaujamų akcijų ir NT fondų indeksai (žr. 47 pav.).

2020 m. antrojoje pusėje Baltijos šalyse prekiaujamų NT fondų kainos stabilizavosi ties priešpandeminiu lygiu, o akcijų kainos toliau sparčiai kilo.

47 pav. Biržoje prekiaujamų Baltijos šalių NT fondų ir akcijų kainų indeksas

Šaltiniai: Nasdaq Baltic ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Bankai pesimistiškiau vertina komercinio NT nei gyvenamojo NT ateities perspektyvas. Naujausios Lietuvos banko atliktos bankų apklausos rezultatai patvirtina, kad dauguma Lietuvoje veikiančių bankų nesitiki komercinio NT vertės didėjimo (žr. 48 pav.) Vis dėlto šie lūkesčiai nuo COVID-19 pandemijos pradžios pagerėjo: pirmojo karantino akivaizdoje bankai tikėjosi, kad komercinio NT vertė labai kris, tačiau 2021 m. pradžioje didesnio nei 10 proc. vertės sumažėjimo per artimiausius metus besitikinčiųjų nebuvo. Komercinio NT rinka Lietuvoje yra reikšmingai priklausoma nuo investicijų srauto iš užsienio šalių, kuris net ir pandemijos akivaizdoje tebebuvo aktyvus. Viena vertus, tai mažina vietinės finansų sistemos pažeidžiamumą, tačiau, kita vertus, padaro Lietuvos komercinio NT rinką mažiau atsparią pasauliniams ekonomikos šokams.

Bankų komercinio NT ateities perspektyvų vertinimas gerėja, tačiau yra prastesnis nei gyvenamojo NT.

48 pav. Bankų lūkesčiai dėl NT kainų pokyčių per artimiausius metus

Šaltiniai: bankų apklausa ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Neveiksnių komerciniu NT užtikrintų paskolų sumos COVID-19 pandemijos akivaizdoje ūgtelėjo ir vėl viršija būstu užtikrintų neveiksnių paskolų sumą. Neveiksnių komerciniu NT užtikrintų paskolų dalis Lietuvoje veikiančiuose bankuose pandemijos metu išaugo ir siekė 2,5 proc. viso bankų paskolų ne finansų įmonėms portfelio (per metus padėjo 0,5 proc. p.). Lyginant neveiksnių paskolų sumas matyti, kad 2019 m. komerciniu NT ir gyvenamuoju NT užtikrintų neveiksnių paskolų sumos buvo daugmaž susilyginusios, o pandemijos akivaizdoje tendencijos išsiskyrė: būstu užtikrintų neveiksnių paskolų mažėjo, o komerciniu NT užtikrintų neveiksnių paskolų suma pastebimai ūgtelėjo. Vis dėlto net ir padidėjusi neveiksnių paskolų su komerciniu NT užstatu suma bankų portfelyje ir toliau yra istoriškai nedidelė.

Neigiamą komercinio NT vertės mažėjimo poveikį finansų sistemai ribos pastaruoju metu griežtėjantys skolinimo komerciniam NT plėtoti ar įsigyti standartai. Apklausos rodo, kad 2020 m. paskolų komerciniam NT plėtoti ar įsigyti teikimo standartai griežtėjo. Per 2021 m. pradžioje atliktą NT rinkos dalyvių apklausą 67 proc. apklaustųjų nurodė, kad per paskutinius 12 mėn. skolintis biurams Vilniuje plėtoti ar įsigyti tapo sunkiau. Taip pat visi apklausti NT rinkos dalyviai nurodė, kad nuo 2020 m. kovo mėn. bankuose skolinimosi sąlygos investicijoms į prekybos patalpų plėtojimą arba įsigijimą Vilniuje sugriežtėjo (27 proc. p. daugiau nei per prieš metus atliktą apklausą).


2.4.Rizika dėl galimos disbalansų Šiaurės šalyse korekcijos esant didelei koncentracijai bankų sektoriuje

COVID-19 pandemijos metu koncentracija Lietuvos bankų sektoriuje ir toliau didėjo, todėl bankų sektorius tebėra priklausomas nuo pavienių bankų grupių sprendimų ir būklės. Paspartėjus būsto kreditavimui, didžiųjų bankų paskolų portfeliai augo sparčiau nei mažesnių rinkos dalyvių, todėl didėjo ir jų turto dalis bankų sektoriuje. Trims didiesiems užsienio kapitalo bankams 2020 m. pabaigoje Lietuvoje pagal turtą teko 85 proc. rinkos – 2,5 proc. punkto daugiau nei prieš metus, net 64 proc. užėmė du Švedijos grupių bankai „Swedbank“, AB, ir AB SEB bankas[44]
[44] Toliau šioje skiltyje bus analizuojami AB SEB banko ir „Swedbank“, AB, patronuojantieji bankai SEB ir Swedbank.
, jie per metus taip pat padidino savo rinkos dalį (3,3 proc. p.). Toks turto augimas lėmė ir koncentracijos padidėjimą sektoriuje (žr. 49 pav.). Dėl aukštos koncentracijos Lietuvos bankų sektorius tampa jautrus pavienių bankų skolinimo politikos sprendimams, o sektoriaus priklausomybė nuo Švedijos kapitalo bankų didina jautrumą šios šalies disbalansams, nes, įvykus jų korekcijai ar patronuojantiesiems bankams susidūrus su finansiniais sunkumais, galėtų būti paveiktas ir kreditavimas Lietuvoje. Mažesniems bankams ir naujiems rinkos dalyviams pradedant aktyviau teikti kreditą, koncentracija bankų sektoriuje turėtų mažėti.

Lietuvos bankų finansavimasis patronuojančiųjų bankų indėliais mažėjo, tačiau koncentracija išaugo.

49 pav. Lietuvos bankų finansavimasis užsienio kredito įstaigų indėliais ir koncentracija

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: bankų sektoriaus koncentracija įvertinta pagal HHI. Rinkos daliai apskaičiuoti naudotas bankų turtas.

Disbalansų Švedijoje korekcija Lietuvos finansų sistemą galėtų paveikti keliais kanalais: 1) išaugusiomis bankų finansavimosi sąnaudomis; 2) padidėjusiu indėlių kintamumu; 3) patronuojančiųjų bankų skolinimo politikos pokyčiais. Pirmas kanalas, palyginti su laikotarpiu prieš didžiąją finansų krizę 2009 m., nebėra toks reikšmingas – užsienio kredito indėliai sudaro tik 4,5 proc. kredito įstaigų turto[45]
[45] 2008 m. pabaigoje ši dalis siekė 43 proc. Plačiau žr. 2019 m. Finansinio stabilumo apžvalgos 4 intarpą „Nepalankaus scenarijaus Švedijoje poveikio Lietuvos ekonomikai ir bankų sektoriui vertinimas“.
. Dėl šios priežasties tiesioginė patronuojančiųjų bankų įtaka būtų nedidelė[46]
[46] Patronuojantiesiems bankams susigrąžinus indėlius, Lietuvos bankams lėšų nepradėtų trūkti, todėl ir finansavimosi sąnaudos augti neturėtų.
. Antras kanalas, tikėtina, aktyvuotųsi per itin didelę krizę, jei padidėtų nepasitikėjimas Švedijos bankų veiklos tvarumu. Dėl to galėtų išaugti indėlių atsiėmimas Lietuvos bankuose, o tai bankams sukeltų likvidumo iššūkių. Tiesa, šiuo metu indėlių lygis šalies bankuose yra istoriškai aukštas. Vis dėlto labiausiai tikėtinas yra trečias kanalas. Užsienio bankų grupėms priklausantys Lietuvoje veikiantys bankai turi siekti jiems iškeltų veiklos ir pelningumo tikslų, dėl to, grupės mastu nusprendus pakeisti skolinimo politiką ir riboti skolinimą bendrai ar pavieniams sektoriams, Lietuvoje sumažėtų kreditavimo apimtis ir (arba) paskolos taptų brangesnės. Tai atitinkamai sulėtintų Lietuvos ekonomikos augimą ir galėtų lemti NT rinkos korekcijas dėl sumenkusios paklausos.
Pandemija dar labiau paspartino gyvenamojo NT kainų ir namų ūkių įsiskolinimo augimą, todėl rizika dėl galimos disbalansų korekcijos Švedijoje išaugo. Dėl išskirtinio pobūdžio COVID-19 sukelta krizė ne tik nelėmė NT kainų korekcijos Švedijoje, bet, priešingai, kaip ir daugelyje kitų valstybių dar labiau paspartino jų augimą (žr. 50 pav.). 2020 m. vasario mėn. metinis būsto kainų augimas Švedijoje siekė 12,6 proc. – daugiausia nuo 2016 m., o ypač augo individualių namų kainos – net 17 proc. Toks augimas pakėlė kainų lygį į istorines aukštumas, nors iki pandemijos pradžios būsto kainos jau ir taip buvo bene labiausiai pervertintos ES[47]
[47] Plačiau žr. 3.12 pav. ESRB Risk Dasboard.
. Prie greitesnio gyvenamojo NT kainų kilimo prisidėjo ir paspartėjęs būsto kreditavimas. Tai dar labiau didino jau ir taip didelį gyventojų įsiskolinimą, o sumažėjusios gyventojų pajamos lėmė, kad iki tol mažėjęs namų ūkių skolos ir metinių pajamų santykis per metus padidėjo 9,2 proc. punkto ir 2020 m. pabaigoje sudarė 195,5 proc. – tai vienas aukščiausių lygių ES[48]
[48] Pagal namų ūkių įsiskolinimą, palyginti su bendrosiomis pajamomis, 2019 m. už Švediją (159 %) aukštesni rodikliai buvo tik Danijos (214 %) ir Nyderlandų (193 %). Euro zonos vidutinis namų ūkių įsiskolinimas sudarė 94, o Lietuvos – 36 proc. (Eurostato duomenys).
. Pervertintos būsto kainos ir aukštas namų ūkių įsiskolinimas yra jautrūs sukrėtimams, ypač esant neužtikrintumui dėl pandemijos eigos ir jos ekonominių padarinių, o tai didina NT kainų korekcijos tikimybę ir jos keliamą riziką Švedijos finansų sistemai.
Tiesiogiai pandemijos paveiktų įmonių dalis Švedijos bankų portfeliuose yra nedidelė, tačiau riziką kelia bankų sąsajos su komercinio NT rinka. Švedijos bankų pandemija kol kas reikšmingai nepaveikė ir didesnių nuostolių bei neveiksnių paskolų augimo bankuose nebuvo. Prie to prisidėjo palyginti nedidelis pirmųjų dviejų pandemijos bangų poveikis Švedijos ekonomikai – BVP per 2020 m. susitraukė 2,8 proc. – mažiau, nei traukėsi ES ekonomika (–6,2 %)[49]
[49] Europos Komisijos duomenys.
, o ekonomikos augimo prognozės taip pat buvo pagerintos[50]
[50] Švedijos centrinis bankas 2021 m. prognozuoja 3 proc. augimą – 2021 m. vasario mėn. Monetary Policy Report.
. Pažymėtina ir tai, kad tik 20 proc. įmonių paskolų portfelių bankuose tenka pandemijai jautriausias ekonomines veiklas vykdančioms įmonėms – tai viena mažiausių dalių ES, kur tokių įmonių paskolų dalis sudaro vidutiniškai 39 proc. portfelio. Vis dėlto net 60 proc. įmonių paskolų yra suteikta statybos ir NT įmonėms (žr. 51 pav.), o 51 proc. visų paskolų įmonėms yra užtikrintos komerciniu NT[51]
[51] 2019 m. ECB duomenys.
. Dėl pandemijos išaugus nuotoliniam darbui ir mažėjant komercinių patalpų poreikiui, didėja neužtikrintumas ir kainų korekcijos tikybė šiame NT segmente, o tai atitinkamai Švedijos bankams kelia sisteminę riziką, kuriai materializavusis, tikėtina, būtų paveikti ir Lietuvoje veikiančių patronuojamųjų bankų sprendimai.

Pandemija paspartino Švedijos NT kainų ir namų ūkių įsiskolinimo augimą.

50 pav. Namų ūkių įsiskolinimo ir NT kainų raida Švedijoje

Šaltiniai: Statistics Sweden ir Valueguard.

Švedijos bankai COVID-19 jautriausioms įmonėms iki pandemijos skolino palyginti nedaug, tačiau didelė dalis paskolų koncentruota NT sektoriuje.

51 pav. Skolinimas jautriausioms COVID-19 įmonėms 2019 m.

Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.

* Pagal 2020 m. gegužės mėn. ECB Financial Stability Report apibrėžimą: gamybos, prekybos, transporto ir saugojimo, kasybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos įmonės.

Situacija finansų rinkose normalizavosi, tačiau Švedijos bankų sektorius dėl aukštos finansavimosi rinkose dalies ir padidėjusio neužtikrintumo tebėra jautrus galimiems pokyčiams rinkose. Swedbank ir SEB bankų akcijų kainos po korekcijos pandemijos pradžioje augo ir grįžo į priešpandeminį lygį (žr. 52 pav.). Šių bankų akcijų kainų atsigavimas buvo ne tik spartesnis už Europos bankų akcijų indeksą, bet ir už bendrą Europos įmonių indeksą, nors pastaraisiais metais Europos bankų sektoriaus akcijos yra vertinamos atsargiau. Palankus akcijų vertinimas rodo investuotojų pasitikėjimą šių bankų būkle, o tai patvirtina ir į priešpandeminį lygį grįžęs obligacijų pajamingumas[52]
[52] Palyginti su 2020 m. vasario pabaiga, Švedijos bankų obligacijų pajamingumas 2020 m. kovo mėn. padidėjo apie 1,7 (iki 1,9 %), o padengtųjų obligacijų pajamingumas, kuris sudaro reikšmingą dalį bankų finansavimosi – apie 0,4 proc. punkto (iki 0,1 %), tačiau rudenį pajamingumas jau siekė priešpandeminį lygį.
. Taigi Švedijos bankai rinkų svyravimus atlaikė, tačiau bendrai Švedijos bankų finansavimosi rinkose dalis tebėra viena didžiausių ES (žr. 53 pav.), todėl jie vis dar jautrūs galimiems finansinių priemonių kainų pokyčiams. Finansavimosi kainai reikšmingai išaugus, patronuojantieji bankai mėgintų kompensuoti susidariusį skirtumą, todėl galimai reikalautų aukštesnės grąžos iš patronuojamųjų bankų Lietuvoje, taip paveikdami jų skolinimo politiką.

Švedijos bankų akcijos grįžo į priešpandeminį lygį.

52 pav. SEB, Swedbank ir Europos akcijų indeksų raida

Šaltiniai: Refinitiv ir Lietuvos banko skaičiavimai.

* STOXX EUROPE 600 BANKS.

** STOXX EUROPE 600.

Švedijos bankų būklė ir toliau buvo gera, o nuostoliai dėl kredito rizikos – nedideli. Švedijos bankų nuostoliai dėl paskolų vertės sumažėjimo kol kas nebuvo dideli, siekė apie 0,3 proc. paskolų portfelio[53]
[53] Švedijos centrinis bankas ir bankų ataskaitos.
, o neveiksnių paskolų rodiklis taip pat nedidėjo – jis per metus nepakito ir sudarė 0,5 proc. Didelis pelningumas, maži nuostoliai ir dividendų neišmokėjimas padėjo bankams dar labiau sustiprinti kapitalo pakankamumo rodiklius – bendras sektoriaus rodiklis per metus padidėjo 1,2 proc. punkto – iki 22,5 proc. Aukštas kapitalo lygis padės bankams padengti galimus paskolų nuostolius ir nevaržys bankų toliau teikiant paskolas privačiajam sektoriui, taip prisidedant prie ekonomikos atsigavimo. Vis dėlto finansinio sverto ir padengimo likvidžiuoju turtu rodikliai Švedijoje per pandemiją šiek tiek sumažėjo ir buvo mažesni už ES vidurkį bei palyginti arti reikalavimų, todėl ištikus didesniam sukrėtimui bankams gali kilti sunkumų, kurie atitinkamai persiduotų ir Lietuvos bankų sektoriui.

Švedijos bankų finansavimasis rinkose vienas didžiausių ES.

53 pav. Europos bankų sektorių finansavimosi rinkose dalis 2019 m.

Šaltinis: ECB.

Dosni valstybės parama ir aktyvus makroprudencinės politikos taikymas padėjo sušvelninti COVID-19 poveikį. TVF duomenimis, valstybės pagalbos priemonių paketas 2020 m. sudarė 16 proc. Švedijos BVP ir reikšmingai prisidėjo sušvelnindamas neigiamą COVID-19 įtaką ekonomikai. 2021 ir 2022 m. taip pat numatoma valstybės parama, kuri abejais metais sudarys po maždaug 2 proc. BVP[54]
[54] Palyginti su 2019 m. BVP.
, o tai padės Švedijos įmonėms lengviau grįžti į normalų režimą ir sumažins staigios bankrotų bangos tikimybę. Nors valstybės skola išaugs, Švedija pandemiją pasitiko turėdama vieną mažiausių vyriausybės skolos ir BVP santykių ES (36 %), todėl tikėtina, kad vyriausybės skolos tvarumo ir su tuo susijusios galimos krizės bus išvengta. Pandemijos poveikį prislopino ir skatinamoji pinigų politika bei sušvelnintos makroprudencinės politikos priemonės – panaikintas AKR taikymas, galimybė pažeisti padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio reikalavimą, amortizacijos reikalavimo panaikinimas, rekomendacija finansų įstaigoms neišmokėti dividendų. Taip pat, reaguodama į bankams kylančią riziką dėl komercinio NT, 2020 m. Švedijos Finansų priežiūros institucija padidino bankams taikomus kapitalo
reikalavimus skolinant komercinio NT sektoriui.

3.Iššūkiai finansų sistemai


3.1.Kibernetinis saugumas: augantis kibernetinių atakų skaičius

Finansų sistemai tampant vis labiau skaitmenizuotai, didėja iššūkis siekiant suvaldyti kylančias kibernetines grėsmes ir jų galimą poveikį finansiniam stabilumui. Kasmet augantis elektroninės ir mobiliosios bankininkystės vartotojų skaičius, didėjanti negrynųjų atsiskaitymų apimtis rodo, kad vis daugiau kasdienių finansinių operacijų yra perkeliama į elektroninę erdvę. Be to, Lietuvoje jau kurį laiką stebima ir sparti finansinių technologijų sektoriaus plėtra, o pastarieji metai taip pat ne išimtis: 2020 m. užregistruota 40 naujų FinTech bendrovių, o bendras jų skaičius – 230. Dėl pandemijos didėjo ir skaitmeninių projektų poreikis – auganti pardavimų internetu apimtis, vartotojų autorizavimo paslaugos ir pan. Sparčiai plečiantis finansinių technologijų sektoriui, vis daugiau paslaugų perkeliant į elektroninę erdvę ir augant jų vartotojų apimčiai, daugėja ir galimybių sutrikdyti atskirų rinkos dalyvių ar net visos finansų sistemos funkcionavimą. Sėkmingos kibernetinės atakos galėtų paveikti pasitikėjimą atskirais rinkos dalyviais ar net visa rinka, o tai galėtų lemti staigų lėšų atitraukimą ir sukelti likvidumo šoką. Rinkos dalyvių tarpusavio sąsajos ir tam tikrų kritinių paslaugų teikimo pakeičiamumo stoka, kai jos yra sutrikdomos, taip pat galėtų turėti neigiamą poveikį finansų sistemos stabilumui, o tai signalizuoja apie didėjančią kibernetinės saugos užtikrinimo svarbą visos finansų sistemos mastu.

Nuo COVID-19 pandemijos pradžios padidėjo kibernetinių atakų skaičius. Siekiant riboti viruso plitimą, nuo pandemijos pradžios vis daugiau paslaugų ir atliekamų operacijų perkeliama į virtualiąją erdvę. Atitinkamai auga ir per kibernetines atakas potencialiai pažeidžiamos informacijos srautas ir duomenų kiekis, dėl to kibernetinės rizikos suvaldymas tampa vis didesniu iššūkiu. Piktavaliams siekiant pasinaudoti susiklosčiusia situacija, didėja patiriamų kibernetinių incidentų skaičius. Remiantis Lietuvos banko atliktos finansų sistemos dalyvių apklausos dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai duomenimis, pastaruoju metu išaugo finansų įstaigų, patyrusių kibernetinių atakų, dalis (žr. 54 pav.). Įstaigos tvirtino, kad karantino laikotarpiu gerokai padidėjo kibernetinių atakų skaičius, tačiau nė viena nenurodė dėl to patyrusi finansinių nuostolių. Keletas jų pažymėjo, kad kibernetinės atakos karantino laikotarpiu tapo kasdieniu reiškiniu, o tai paskatino didesnes investicijas į naudojamų elektroninių sistemų saugumo užtikrinimą.

Karantino laikotarpiu išaugo kibernetinių atakų skaičius.

54 pav. Finansų įstaigų, patyrusių kibernetinių atakų, dalies kaita

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Tarptautiniu ir nacionaliniu lygiais vyksta įvairios iniciatyvos siekiant suvaldyti kibernetinės rizikos keliamą pavojų bei galimus padarinius. Dėl sparčios rinkos skaitmenizacijos keičiasi finansų rinkos rizikų profilis ir vis daugiau reikšmės įgauna kibernetinio saugumo užtikrinimas. Įvairios institucijos tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiais atitinkamai į tai reaguoja – leidžiamos gairės ir rekomendacijos, skirtos kibernetiniam atsparumui didinti, dalijamasi geriausiomis kibernetinės rizikos valdymo praktikomis, tarptautiniu ir nacionaliniu mastu atliekamos kibernetinio saugumo pratybos, susijusios su praktinių kibernetinio saugumo įgūdžių formavimu, vykdomų procedūrų ir tarpusavio komunikacijos patikrinimu. Lietuvos bankas, reaguodamas į didėjančią kibernetinio saugumo svarbą, taip pat įgyvendino organizacinius pokyčius – pertvarkyta Priežiūros tarnyba ir įsteigtas Operacinės ir informacinių technologijų rizikos skyrius, siekiant sustiprinti operacinę, informacinių technologijų ir mokėjimų saugumo rizikų priežiūrą bei jų suvaldymą.


3.2.Klimato kaitos iššūkiai finansiniam stabilumui

Sklandus finansų sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos keliamų rizikų yra vienas pagrindinių artimos ateities iššūkių finansiniam stabilumui. Finansiniam stabilumui yra aktualios dvi klimato kaitos keliamos rizikų rūšys: fizinė ir pereinamojo laikotarpio[55]. Pirmoji, fizinė rizika, yra susijusi su padidėjusiais nuostoliais dėl temperatūros pokyčių, audrų, kritulių ar sausrų padarinių. Šie reiškiniai gali sukelti tiesioginius nuostolius finansų sistemos dalyviams, sugandindami jų turtą ir infrastruktūrą, ir jų klientams, taip paveikdami rinkos dalyvių balansus. Antroji, pereinamojo laikotarpio rizika, kyla dėl per spartaus perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos, įskaitant priimtų priemonių kovai su klimato kaita įtaką, reputacinę žalą, technologinius proveržius, socialinių normų bei investavimo rinkose tendencijų pokyčius ir pan. Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, yra svarbu įvertinti abiejų šių rizikų keliamus iššūkius Lietuvos finansų sistemai, tačiau dėl didelio neužtikrintumo, susijusio su ateities temperatūros pokyčiais, stichinių nelaimių dažnumu ir mastu, būsimų politinių sprendimų poveikio ir duomenų trūkumo klimato kaitos keliamą riziką apskaičiuoti yra itin sudėtinga.
Fizinė rizika aktualiausia yra draudimo bendrovėms, bet poveikis finansiniam stabilumui būtų ribotas. Draudimo bendrovės dėl klimato kaitos patiria daugiausia nuostolių iš visų finansų sistemos dalyvių, nes turi padengti nuo klimato reiškinių nukentėjusių klientų žalą. Dažnesni stichiniai reiškiniai turi įtakos draudimo bendrovių sprendimams dėl prisiimamos rizikos lygio ir gali lemti siauresnę siūlomų produktų pasiūlą, orientuotą į mažiau rizikingus segmentus. Jei stichinė nelaimė paveiktų didelį draudimo bendrovių klientų skaičių ar įvyktų kelios stichinės nelaimės vienu metu, patirti nuostoliai galėtų būti sisteminiai ir lemti draudimo bendrovių nemokumą[56]
[56] Pastaraisiais metais padažnėjus ekstremaliems klimato reiškiniams, ES draudimo bendrovės patyrė didžiausius su oro reiškiniais susijusius nuostolius (Positively green: Measuring climate change risks to financial stability, ESRV, 2020).
. Įmonių ir namų ūkių nuostoliai persiduotų ir kredito davėjams didindami kredito riziką ir paveikdami užstato vertę. Dėl palankios geografinės padėties Lietuvai prognozuojama mažesnė neigiama klimato kaitos įtaka nei kitose ES šalyse[57], o dėl nedidelės draudimo bendrovių sisteminės svarbos (plačiau žr. 1.5 skirsnį „Draudimo rinka, investiciniai ir pensijų fondai“) fizinės rizikos poveikis finansiniam stabilumui taip pat, tikėtina, būtų ribotas.  

Daugiausia neužtikrintumo ir iššūkių finansų sistemai kelia pereinamojo laikotarpio rizika. Lietuva atsilieka nuo ES pagal keletą itin svarbių klimato kaitos poveikio mažinimui veiksnių dėl mažesnio energijos efektyvumo, didesnio ŠESD intensyvumo ir mažesnių taršos mokesčių. Todėl, pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos, Lietuva turės įgyvendinti reformas, kurios reikšmingai paveiks didelį ŠESD kiekį išmetančias įmones. Vienam eurui Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės tenka beveik dvigubai daugiau ŠESD nei vidutiniškai ES ir, nors per pastarąjį dešimtmetį ŠESD intensyvumas mažėjo, Lietuva ir toliau buvo tarp prasčiausią rodiklį turinčių ES valstybių. Atkreiptinas dėmesys į transporto sektorių, kuriam sparčiai besiplečiant nuo 2013 m. ŠESD intensyvumas padidėjo 78 proc., bendrai 2019 m. šis sektorius buvo atsakingas už daugiau nei trečdalį ŠESD emisijų Lietuvoje. Plečiantis transporto įmonėms, augo ir pagrindinių finansų sistemos dalyvių – bankų – sąsajos su šiuo sektoriumi. Bankai daugiausia skolina NT ir prekybos įmonėms, kurioms nebūdingas didelis ŠESD intensyvumas ir kurios yra atsakingos už palyginti nedidelę Lietuvos ŠESD emisijų dalį, o labiausiai pereinamojo laikotarpio riziką bankams didina skolinimas transporto ir gamybos įmonėms. Bendrai paskolos šių veiklų įmonėms sudaro ketvirtadalį bankų portfelio, tačiau jų veikla lemia daugiau kaip 60 proc. visų ŠESD emisijų Lietuvoje (žr. 55 pav.) ir yra beveik dvigubai ŠESD intensyvesnė nei atitinkami sektoriai ES.

55 pav. Sąryšis tarp skolinimo įmonėms ir įmonių ŠESD emisijų pagal ekonomines veiklas

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Eurostatas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: burbuliukų plotis žymi ŠESD intensyvumą pagal ekonomines veiklas. Naujausi duomenys: 2019 m. – ŠESD kiekis ir ŠESD intensyvumas, 2020 m. – paskolų įmonėms portfelis.


4.Testavimas nepalankiomis sąlygomis


4.1.Bankų mokumo testavimas

Pagrindinis mokumo testavimo tikslas – įvertinti šalies bankų sektoriaus ir jį sudarančių bankų[58]
[58] Atliekant mokumo testavimą, vertinami šie bankai: AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas, „Swedbank“, AB, ir UAB Medicinos bankas.
kapitalo pakankamumą esant ekonomikos sukrėtimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlikto testavimo rezultatai nėra prognozė, o gautus rezultatus reikia vertinti atsižvelgiant į daromas prielaidas.

Atliekant testavimą nepalankiomis sąlygomis, buvo sudarytas nepalankusis ekonomikos raidos scenarijus. Pagal sudarytą scenarijų daroma prielaida, kad dėl užsitęsusios koronaviruso pandemijos, karantino ir mažos vakcinavimo apimties vidaus paklausa 2021 m. sumažėtų 5,6 proc. (2022 m. – 2,8 %), nedarbo lygis išaugtų iki 12,1 proc. (2022 m. – iki 13,2 %), o prekių ir paslaugų eksportas 2021 m. kristų per 7,8 proc. Jeigu susiklostytų nepalankusis ekonomikos scenarijus, Lietuvos realusis BVP 2021 m. sumažėtų 6,8, o 2022 m. – daugiau kaip 1,8 proc. Kiti svarbiausi testavimo metu naudojami makroekonominiai rodikliai ir jų kaita parodyta 1 lentelėje ir 56 pav.

Pagrindinių makroekonominių rodiklių kaita pagal testavimo scenarijus.

1 lentelė. Rodiklių kaita

(procentais)

Faktinis rodiklis

Labiausiai tikėtinas scenarijus

Nepalankusis scenarijus

2020

2021

2022

2021

2022

BVP

(metinis pokytis)

–0,8

2,9

5,1

–6,8

–1,8

Eksportas

(metinis pokytis)

–1,3

5,9

5,9

–7,8

0,0

Vartojimo išlaidos

(metinis pokytis)

–1,4

4,8

6,7

–5,6

–2,8

Nedarbo lygis

(vidutinis metinis pokytis)

8,5

8,4

7,0

12,1

13,2

Darbo užmokestis

(metinis pokytis)

6,4

6,6

7,1

–5,0

–4,2

Vidutinė metinė infliacija

(apskaičiuota pagal SVKI)

1,1

1,6

1,9

–0,1

–0,4

NT kainų indeksas

(metinis pokytis)

7,3

9,3

7,5

–19,4

–7,1

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: labiausiai tikėtinas scenarijus sudarytas remiantis oficialiomis Lietuvos banko makroekonominės raidos prognozėmis (pagrindiniu scenarijumi), paskelbtomis 2021 m. kovo mėn. Šis scenarijus naudojamas norint įvertinti bankų veiklos tvarumą esant labiausiai tikėtinai ūkio raidai. BVP, prekių ir paslaugų eksportas, privačiojo vartojimo išlaidos nurodyti palyginamosiomis kainomis.

Pagal nepalankųjį scenarijų šalies BVP 2022 m. būtų apie 19 proc. mažesnis nei pagal labiausiai tikėtiną scenarijų.

56 pav. Lietuvos realiojo BVP raida pagal scenarijus ir ekonomikos nuosmukio laikotarpiais

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: t = 2020 m. ketvirtasis ketvirtis.

Testavimo rezultatai rodo, kad bankų sektorius turi pakankamai kapitalo ir yra atsparus galimiems sukrėtimams (žr. 57 pav.). 2021–2022 m. testavimo laikotarpiu pagal nepalankųjį scenarijų svertinis kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų nuo 20,8 iki 17,2 proc., o skirtumas nuo labiausiai tikėtino scenarijaus būtų –5,4 proc. punkto. Vis dėlto bankų sektoriaus turimo kapitalo pakaktų, kad būtų tenkinami minimalūs reikalavimai, įskaitant 2 ramsčio, su atsarga[59]
[59] Šiuo metu bankams taikomas 8,0 proc. bendro kapitalo pakankamumo reikalavimas (1 ramsčio kapitalo reikalavimas – angl. Pillar I) ir individualiai nustatomas 2 lygio papildomo kapitalo reikalavimas (2 ramsčio kapitalo reikalavimas – angl. Pillar II). Reaguodami į koronaviruso protrūkį, ECB ir Lietuvos bankas leido tiesiogiai prižiūrimoms institucijoms laikinai nesilaikyti sudėtinio kapitalo rezervo reikalavimo. Pastarąjį sudaro kapitalo apsaugos, anticiklinio kapitalo (0,0 %) ir kitų sisteminės svarbos įstaigų rezervo reikalavimai.
. Geras pastarojo meto bankų sektoriaus pelningumas ir makroprudenciniai kapitalo reikalavimai leido bankams sukaupti reikšmingus kapitalo rezervus. Testavimo metu įvertintas kapitalo sumažėjimas nekelia rizikos sektoriaus stabilumui.

Pagal nepalankųjį scenarijų įvertinti bankų sektoriaus patiriami kredito nuostoliai 2021–2022 m. sudarytų apie 665 mln. Eur, arba apie 4,3 proc. viso 2020 m. pabaigoje buvusio paskolų portfelio. Didžioji dalis kredito nuostolių (apie 65 %) būtų patiriama iš paskolų verslo klientams. 2021–2022 m., palyginti su 2019-2020 m., pagal nepalankųjį ekonominį scenarijų bankų veiklos pajamos galėtų sumažėti apie 16,6 proc. Paminėtina, kad valstybės suteikiamos garantijos paskoloms ne finansų įmonėms gali reikšmingai mažinti bankų patiriamus kredito nuostolius ir švelninti palūkanų pajamų netekimą, taip mažindamos neigiamą įtaką bankų kapitalo pakankamumo rodikliui.

Bankų sektorius yra atsparus ekonominiams sukrėtimams.

57 pav. Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklio sumažėjimas pagal scenarijus

Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.


4.2.Bankų likvidumo testavimas

Bankų sektorius yra pakankamai gerai pasirengęs atlaikyti trumpojo laikotarpio likvidumo sukrėtimus. Testuojant bankų likvidumą, vertinami trumpalaikiai likvidumo šokai, dėl kurių kristų bankų likvidžiojo turto vertė, būtų atsiimta daugiau nei įprastai indėlių, o bankų gaunamų pinigų srautas sumažėtų[60]
[60] Prielaidos, taikomos testuojant bankų likvidumą, pateiktos 2017 m. Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgoje.
. Sektoriaus faktinis LCR rodiklis 2021 m. kovo mėn. sudarė 452[61]
[61] LCR skaičiuojamas kaip likvidžiojo turto ir grynojo netenkamų pinigų srauto santykis. Lietuvoje veikiančių bankų LCR rodiklis yra pakankamai didelis, nes bankai turi santykinai stabilias įsipareigojimų ir įplaukų struktūras. Pažymėtina, kad didžiąją Lietuvoje veikiančių bankų įsipareigojimų dalį sudaro stabilūs įmonių ir namų ūkių indėliai, kurie yra laikomi stabiliais įsipareigojimais.
, o nepalankusis scenarijus lemtų jo sumažėjimą iki 274. Taigi, bankų sektorius su atsarga tenkintų 100 proc. padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimą (žr. 58 pav.). Atskirų bankų LCR rodikliai taip pat tenkintų reikalavimą. Be to, pažymėtina, kad viena iš Lietuvos banko taikomų priemonių, Lietuvoje įsigaliojus karantinui, yra leidimas laikinai nesilaikyti padengimo likvidžiuoju turtu (LCR) reikalavimo.

Bankai turimu likvidžiuoju turtu gebėtų padengti indėlių sumažėjimą 41,5 proc., tačiau bankų likvidumo padėtis nevienoda (žr. 59 pav.). Pavienių bankų rezultatai svyruoja nuo 21,6 iki 58,7 proc. Palyginkime: bankų sektoriuje indėliai per mėnesį daugiausia sumažėjo 6,2 proc. 2008 m. spalio mėn., indėlininkams suabejojus vieno banko veiklos tvarumu (indėliai tame banke sumažėjo 9,3 %). Vertinant atskirus bankus, didžiausias netikėtas indėlių sumažėjimas per mėnesį – 28,7 proc. 2008 m. lapkričio mėn. tuometiniame AB „Parex“ banke (dabar – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), kai jo patronuojantysis bankas patyrė sunkumų ir Latvijos Respublikos Vyriausybė jam suteikė paramą.

Pasitvirtinus nepalankiajam scenarijui, nė vienas bankas nepažeistų LCR normatyvo.

58 pav. Bankų likvidumo testavimo rezultatai

Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: remiantis bankų pateiktais duomenimis, Lietuvos banko apskaičiuotas preliminarus LCR įvertis.

Bankų sektorius turimu likvidžiuoju turtu gebėtų padengti indėlių sumažėjimą 41,5 proc.

59 pav. Indėlių sumažėjimas, kurį atlaikytų bankai

Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.


5.Finansinio stabilumo stiprinimas

Finansinį stabilumą didina Lietuvos banko taikomos ir nuolat peržiūrimos priemonės.

60 pav. Lietuvoje galiojančios makroprudencinės politikos priemonės[62]
[62] Informacija apie sprendimus dėl makroprudencinės politikos priemonių nuolat atnaujinama Lietuvos banko interneto svetainėje.

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Pastabos: maksimali mėnesinė paskolos įmoka išimtiniais atvejais (ne daugiau kaip 5 % per kalendorinius metus kredito davėjo sudarytų naujų kredito sutarčių būstui įsigyti) gali sudaryti iki 60 proc. tvarių pajamų. Palūkanų padidėjimo testas reiškia, kad maksimali mėnesinė paskolos įmoka turi būti ne didesnė kaip 50 proc. tvarių pajamų, skaičiavimui naudojant 5 proc. palūkanų normą. Antrai ir paskesnei paskolai pradinis įnašas turėtų būti didesnis nei 15 proc. Kapitalo rezervai taikomi bankams, centrinėms kredito unijoms ir centrinių kredito unijų grupėms (konsoliduotai).

Atsižvelgiant į neigiamą COVID-19 pandemijos įtaką šalies ekonomikai, kredito įstaigoms tebegalioja sumažinti kapitalo reikalavimai, kurie, labai išaugus neapibrėžtumui 2020 m. kovo–balandžio mėn., buvo sumažinti. 2020 m. pirmąjį ketvirtį nuo 1 iki 0 proc. sumažinta AKR norma, siekiant ir toliau padėti kredito įstaigoms atremti galimų nuostolių iššūkį dėl suprastėjusios įmonių ir gyventojų finansinės padėties, vėlesniais ketvirčiais[63]
[63] Lietuvos bankas AKR normą peržiūri kiekvieną ketvirtį.
buvo palikta galioti. Toliau galioja leidimas nesilaikyti rekomenduojamo 2 ramsčio kapitalo reikalavimo (angl. Pillar II Guidance, P2G) ir jungtinio kapitalo rezervo[64]
[64] Jungtinį kapitalo rezervą sudaro kapitalo apsaugos rezervas, siekiantis 2,5 proc. pagal riziką įvertinto turto, ir O-SII kapitalo rezervas, taikomas trims didžiausios sisteminės svarbos bankams.
. Planuojama, kad leidimas nesilaikyti rekomenduojamo 2 ramsčio kapitalo reikalavimo turėtų galioti bent iki 2022 m. pabaigos[65]
[65] Plačiau žr. 2021 m. sausio 28 d. ECB pranešimo dėl 2020 m. Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) rezultatų 1.2 skirsnį.
. Sumažinti kapitalo reikalavimai palengvina bankų galimybes toliau planuoti kredito teikimą ir didina jų atsparumą galimiems nuostoliams.
Bankų kapitalo pakankamumo rodikliai buvo tvarūs visus 2020 m., o prie šio rodiklio užtikrinimo prisidėjo bankų akcininkų sprendimai nemokėti dividendų. Nemokėti dividendų dėl išaugusio neapibrėžtumo 2020 m. pavasarį rekomendavo Lietuvos bankas ir kitos priežiūros institucijos – ECB, ESRV ir EIOPA. Išlikus aukštam neapibrėžtumo lygiui, bankams bei draudimo įmonėms riboti dividendų išmokėjimą rekomenduota ir 2021 m.[66] Taigi, įvykus akcininkų susirinkimams ir priėmus pelno paskirstymo sprendimus, jie turėtų didžiąją dalį 2020 m. uždirbto pelno skirti kapitalui stiprinti.
2020 m. pavasarį, Lietuvos bankui paraginus, Lietuvos bankų asociacijai priklausančios kredito įstaigos pasiekė susitarimus[67]
[67] Vėliau prie susitarimų prisijungė ir daugiau skolinimo bei finansinės nuomos paslaugas teikiančių finansų įstaigų.
dėl laikinųjų moratoriumų, pagal kuriuos visi kriterijus atitinkantys skolininkai galėjo kreiptis dėl paskolos mokėjimo atidėjimo iki 6 ar 12 mėn., nekeičiant sutarties sąlygų ar palūkanų. Pagal šiuos moratoriumus mokėjimai atidėti apie 0,5 mlrd. Eur paskolų. Pagal atskirus dvišalius susitarimus su klientais kredito įstaigos atidėjo dar apie 1 mlrd. Eur paskolų. 2021 m. pradžioje buvo sutarta atnaujinti moratoriumus verslui bei gyventojams iki šių metų kovo 31 d., atsižvelgiant į tai, kad šalyje tęsiasi nepalanki epidemiologinė situacija. 2020 m. pandemijos pradžioje, reaguodamas į susiklosčiusias aplinkybes ir į tarptautinių institucijų rekomendacijas, Lietuvos bankas ėmėsi priemonių finansų rinkos dalyviams tenkančiai administracinei naštai sumažinti ir lankstumui užtikrinti: buvo nukelti inspektavimai ir tyrimai, pailginti trūkumų šalinimo terminai, pagal poreikį buvo nustatomi kiti atskaitomybės terminai, nustatytas laikinas palengvinimas dėl klientų pažinimo procedūrų. Be to, buvo padidintas paskolų vartotojams sąlygų keitimo ir kreditingumo vertinimo lankstumas.

Nuo 2011 m. taikomų ASN tikslas – užtikrinti atsakingą skolinimo ir skolinimosi praktiką bei tvarų namų ūkių skolos lygį. ASN įpareigoja kredito davėjus visokeriopai įvertinti kredito gavėjo kreditingumą, apibrėžia kitus atsakingojo skolinimo veiksnius ir nustato ribojamus skolininkų apsaugai skirtų makroprudencinių priemonių dydžius (žr. 60 pav.). Šių dydžių nesilaikymas galimas tik išskirtiniais, ASN apibrėžtais atvejais, pavyzdžiui, keičiantiems būstą sudaroma galimybė gauti kreditą be pradinio įnašo, t. y. su LTV iki 100 proc., jeigu įsipareigojama per protingą laikotarpį, pardavus anksčiau turėtą būstą, padengti dalį kredito, užtikrinant ne didesnį nei 85 proc. LTV; taip pat kredito davėjai gali suteikti iki 5 proc. naujų paskolų būstui įsigyti su DSTI iki 60 proc., jei kiekvienu konkrečiu atveju didesnio DSTI taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo principų.

Nors būsto paskolų rinka 2020 m. pabaigoje sparčiai augo, skolinimo standartai neviršijo prieš karantiną stebėto lygio. Paskelbus pirmąjį karantiną reikšmingai sumažėjo paskolų su aukštu LTV ir (arba) ilga trukme dalis. Tokį skolinimo praktikų pasikeitimą, ypač LTV atveju, galimai lėmė išaugęs kredito davėjų susirūpinimas dėl galimo būsto kainų kritimo. Tačiau antrąjį pusmetį, padidėjus būsto paskolų rinkos aktyvumui, paskolų su aukštu LTV, DSTI ar ilga trukme dalis sugrįžo į prieš karantiną stebėtą lygį. Tai rodo, kad 2020 m. pabaigoje stebėtas itin didelis būsto paskolų rinkos aktyvumas nebuvo paskatintas pernelyg atlaisvintų skolinimo standartų. Be to, atsakingojo skolinimo praktikos įsitvirtinimą rinkoje demonstruoja ir tai, kad kredito davėjai galimybe suteikti paskolas su DSTI iki 60 proc., kaip ir yra nustatyta ASN, naudojasi tik išskirtiniais atvejais – paskolų su išimtimi dėl DSTI per ketvirtį suteikiama iki 1 proc. naujų paskolų būstui įsigyti (žr. 61 pav.).

Išimties dėl DSTI panaudojimas ir toliau yra nedidelis.

61 pav. Naujų būsto paskolų, suteikiamų pasinaudojant išimtimi dėl DSTI reikalavimo, apimtis

Šaltinis: PRDB.

Perkėlus KRD pakeitimus į nacionalinę teisę, Lietuvos bankas galės lanksčiau taikyti makroprudencinius reikalavimus dėl konkrečių skolinimo segmentų, jei jie darytų reikšmingą įtaką sisteminės rizikos augimui. Pakeitimai bus įgyvendinti atnaujinus Lietuvos banko kapitalo rezervų sudarymo taisykles. Įgyvendinus šiuos pakeitimus, bus sudarytos sąlygos vieną iš papildomų kapitalo reikalavimų – sisteminės rizikos rezervą – taikyti skolinimui konkretiems segmentams, o tai leis tikslingai reaguoti į juose susidarančias struktūrines ir ciklines rizikas. Dimensijas, pagal kurias Lietuvos bankas galės nustatyti subsektorius sisteminės rizikos rezervo taikymui, nustato EBI patvirtintos gairės[68], pavyzdžiui, segmentai galėtų būti gyvenamuoju arba komerciniu NT užtikrintos paskolos visoje Lietuvoje arba tik konkrečioje teritorijoje, dėl kurios kyla sisteminė rizika finansų sektoriui, ir pan. Be to, maksimalus leistinas taikyti kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo dydis bus padidintas nuo 2 iki 3 proc. Kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervas ir sisteminės rizikos rezervas privalės būti taikomi skirtingoms rizikoms riboti, ir šių rezervų bendras dydis negalės viršyti 5 proc. pagal riziką įvertinto turto[69]
[69] Didesnis kaip 5 proc. bendras kapitalo reikalavimas galės būti nustatomas tik gavus EK sutikimą.
.

Be to, nuo 2021 m. birželio 28 d. įsigalios dauguma peržiūrėto Kapitalo reikalavimo reglamento nuostatų – bus pradėti taikyti minimalus 3 proc. finansinio sverto ir 100 proc. grynojo stabilaus finansavimo rodiklių reikalavimai. Lietuvoje įsteigti bankai jau yra pasirengę vykdyti šiuos reikalavimus ir jų atitinkami rodikliai su atsarga viršija būsimus reikalavimus.

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimams, nuo šių metų liepos mėn. keisis indėlių draudimo sistemos dalyvių įmokų į Indėlių draudimo fondą apskaičiavimo tvarka. Įmokų dydis bus apskaičiuojamas kas ketvirtį (o ne kiekvienais metais kaip anksčiau), taip labiau įmokų dydį pritaikant prie aktualios draudžiamųjų indėlių sumos ir operatyviau atsižvelgiant į naujų rinkos dalyvių atsiradimą. Lietuvos bankas indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos rizikos koeficientus, kurie yra viena iš dedamųjų VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apskaičiuojant įmokas, toliau apskaičiuos kartą per metus, tačiau bus nustatytos taisyklės, kaip koeficientai bus nustatomi per metus prie sistemos prisijungusiems naujiems dalyviams. Atitinkamai 2021 m. gegužės 25 d. Lietuvos banko valdyba patvirtino pakoreguotą Indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos rizikos koeficientų nustatymo tvarkos aprašą[70]
[70] Lietuvos banko valdybos 2021 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 03-87.
.

Siekiant nuosekliai stiprinti bankų pasirengimą krizėms, o jų atveju – apsaugoti valstybės biudžeto lėšas, buvo peržiūrėti kredito įstaigoms taikomi MREL reikalavimai. Atsižvelgdama į 2020 m. pabaigoje pasikeitusį ES reglamentavimą, Bendra pertvarkymo valdyba, kuri yra centrinė euro zonos pertvarkymo institucija, kartu su Lietuvos banku peržiūrėjo MREL reikalavimus trims Lietuvos sistemiškai svarbiems bankams – AB SEB bankui, „Swedbank“, AB, ir AB Šiaulių bankui. Siekiant, kad bankai galėtų nuosekliai sukaupti šiam reikalavimui vykdyti reikalingas lėšas, jiems privalomai nustatomas dviejų pakopų MREL – tarpinis ir galutinis. Visoms trims Lietuvos sisteminės svarbos įstaigoms nustatyto naujo tarpinio MREL, kuris turi būti vykdomas nuo 2022 m. sausio 1 d., vidurkis sudaro 17,4 proc. bendros rizikos pozicijos sumos ir 6,25 proc. bendro pozicijų mato, o galutinio MREL, kuris turi būti vykdomas nuo 2024 m. sausio 1 d., vidurkis – atitinkamai 21,8 ir 6,25 proc. Šiemet privalomas MREL reikalavimas buvo nustatytas arba atitinkamai peržiūrėtas ir trims ne sisteminės svarbos Lietuvos kredito įstaigoms – UAB Medicinos bankui, Lietuvos centrinei kredito unijai ir Jungtinei centrinei kredito unijai.


Santrumpos

AKR                  anticiklinis kapitalo rezervas

ASN                  Atsakingojo skolinimo nuostatai

AVNT                Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

DSTI                 vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt service-to-income ratio)

EBI                   Europos bankininkystės institucija

ECB                  Europos Centrinis Bankas

EIOPA               Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija

EK                    Europos Komisija

ES                    Europos Sąjunga

ESRV                Europos sisteminės rizikos valdyba

EURIBOR          Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. euro interbank offered rate)

HHI                  Herfindahlio–Hirschmano indeksas

INVEGA            UAB „Investicijų ir verslo garantijos“

KRD             Kapitalo reikalavimų direktyva

LCR                  padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (angl. liquidity coverage ratio)

LIBOR               vidutinė tarpbankinė palūkanų norma

LTV                   kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykis (angl. loan-to-value ratio)

MREL                minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities)

NT                    nekilnojamasis turtas

PFĮ                   pinigų finansų įstaiga

proc. p.            procentinis punktas

RRF                  Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility)

SADM               Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

ŠESD                šiltnamio efektą sukeliančios dujos

TVF                   Tarptautinis valiutos fondas

UAB                  uždaroji akcinė bendrovė

VMI                  Valstybinė mokesčių inspekcija

VP                    vertybiniai popieriai

VVP                  vyriausybių vertybiniai popieriai

Šalių kodai:

AT                                Austrija

BE                                Belgija 

BG                                Bulgarija

CY                                Kipras  

CZ                                Čekija  

DE                                Vokietija

DK                                Danija  

EE                                Estija   

ES (paveiksluose)          Ispanija

EU                                Europos Sąjunga

FI                                 Suomija

FR                                Prancūzija

GB                                Didžioji Britanija

GR                                Graikija

HR                                Kroatija

HU                                Vengrija

IE                                 Airija

IT                                 Italija

JAV                               Jungtinės Amerikos Valstijos

LT                                 Lietuva

LU                                Liuksemburgas

LV                                Latvija

MT                                Malta

NL                                Nyderlandai

NO                                Norvegija

PL                                 Lenkija

PT                                 Portugalija

RO                                Rumunija

SE                                Švedija

SI                                 Slovėnija

SK                                Slovakija


© Lietuvos bankas

Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius

www.lb.lt

Apžvalgą parengė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnyba.
Apžvalga PDF formatu pateikiama
Lietuvos banko interneto svetainėje.

Jeigu nenurodyta kitaip, remiamasi duomenimis iki 2021 m. gegužės 1 d.
Analizuojant bankų sektorių, jei nenurodyta kitaip, naudojami konsoliduoti Lietuvoje veikiančių bankų, įskaitant užsienio bankų filialus, duomenys.

Leidinys „Finansinio stabilumo apžvalga“ skelbiamas EBSCO Publishing, Inc., Business Source Complete duomenų bazėje.

Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

ISSN 1822-5071 (online)