Bankai raginami atsakingai pasverti galimybes išsimokėti dividendus

„Ligšiolinė kovos su COVID-19 pandemija patirtis rodo, kad atsakingas bankų požiūris buvo vienas iš sėkmės veiksnių atlaikant išbandymus. Lietuvos bankas palaiko Europos institucijų siekį stiprinti visos finansų sistemos pamatus, tačiau visiškai uždrausti dividendų mokėjimo nesiūlome. Išimtiniais atvejais, kai bankas yra gerai kapitalizuotas, leidus priežiūros institucijai, riboto dydžio dividendai galėtų būti išmokėti. Tokius sprendimus reikėtų priimti kiekvieną atvejį svarstant atskirai“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.  

[[#ex]]

Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijos

Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijos

Pranešimas žiniasklaidai (anglų kalba)

[[#ex]]

[[#ex]]

Europos Centrinio Banko (ECB) informacija

ECB pakartoja priežiūrinį lūkestį, kad bankai bus itin nuosaikūs nustatydami kintamąjį atlygį

ECB paragino visus bankus apsvarstyti galimybę nepaskirstyti dividendų ir neišpirkti akcijų arba tai riboti iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Rekomendacija teikiama atsižvelgiant į finansų sistemos stabilumo vertinimą ir parengta glaudžiai bendradarbiaujant su Europos sisteminės rizikos valdyba.

Atsižvelgiant į tebevyraujantį netikrumą dėl koronaviruso pandemijos poveikio ekonomikai, ECB tikisi, kad dividendams mokėti ir akcijoms išpirkti skiriama suma neviršys 15 proc. sukaupto 2019 ir 2020 m. pelno ir 20 bazinių punktų pagal pagal bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) pakankamumo koeficientą, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis. Bankai, kurie ketina mokėti dividendus ar išpirkti akcijas, turi būti pelningi ir kurių kapitalo raida yra stabili. Tikimasi, kad jie susisieks su savo jungtine priežiūros grupe ir aptars, ar numatomo paskirstymo lygis yra riziką ribojantis. Bankai turėtų susilaikyti ir nuo tarpinių dividendų mokėjimo iš savo 2021 m. pelno.

Ankstesnė rekomendacija dėl laikino visų piniginių dividendų paskirstymo ir akcijų atpirkimo sustabdymo, pateikta 2020 m. kovo 27 d. (ir vėliau pratęsta liepos 28 d.), buvo susijusi su išskirtinėmis ir sudėtingomis aplinkybėmis, su kuriomis 2020 m. susidūrė Europos ekonomika. Peržiūrėdamas savo rekomendaciją, ECB pripažįsta, kad netikrumas makroekonominėse prognozėse sumažėjo. Nepaisant tolesnių iššūkių, peržiūrėtos prognozės yra artimos pagrindiniam scenarijui, pagal kurią ECB atliko šių metų pirmojo pusmečio pažeidžiamumo analizę, kuri patvirtino Europos bankų sektoriaus atsparumą.

Peržiūrėta rekomendacija siekiama išsaugoti bankų gebėjimą padengti nuostolius ir teikti paskolas ekonomikai remti. Kadangi pandemijos poveikis bankų balansams dar nevisiškai pasireiškė, o bankai gauna naudos dėl vis dar taikomų viešosios  finansinės paramos priemonių, ir atsižvelgiant į tai, kad kredito vertė mažėja ne iš karto, o praėjus tam tikram laikui, būtina ir toliau elgtis apdairiai.

Rekomendacija yra susijusi su dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis ir galioja iki 2021 m. rugsėjo pabaigos. Tuo metu, jeigu neįvyks reikšmingų neigiamų pokyčių, ECB ketina panaikinti rekomendaciją ir grįžti prie bankų kapitalo ir paskirstymo planų vertinimo remiantis įprasto priežiūros ciklo rezultatais.

Bankai turėtų ir toliau naudoti savo kapitalo bei likvidumo atsargas skolinimo tikslais ir nuostoliams padengti. ECB nereikalaus, kad bankai pradėtų pildyti savo kapitalo atsargas, kol nebus pasiektas kapitalo sumažėjimo pikas.

Savo laiške bankams ECB taip pat pabrėžė lūkestį, kad bankai bus itin nuosaikūs kintamojo atlygio klausimais pagal tą patį grafiką, kuris numatytas dividendams mokėti ir akcijoms išpirkti (2021 m. rugsėjo 30 d.). Priežiūros institucija atidžiai vertins bankų atlygio politiką, daugiausia dėmesio skirdama poveikiui, kurį ši politika daro bankų gebėjimui išsaugoti patikimą kapitalo bazę. 

ECB rekomenduoja, kad nacionalinės priežiūros institucijos prireikus tokią pačią rekomendaciją taikytų savo tiesiogiai prižiūrimiems mažiau svarbiems bankams.

Plačiau

[[#ex]]

[[#ex]]

Europos bankininkystės institucija (EBI) informacija

EBI taip pat toliau ragina bankus būti konservatyviems mokant dividendus ir paskirstant kitas išmokas COVID-19 pandemijos metu.

Kovo 12 d. pareiškime EBI paragino bankus taikyti konservatyvią paskirstymo politiką ir naudoti kapitalą taip, kad būtų užtikrintas nuolatinis ekonomikos finansavimas. Europos Sąjungos (ES) bankai buvo pajėgūs ir toliau remti verslą bei daugeliu atvejų išsaugojo aukštą kapitalizacijos lygį. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad COVID-19 sukelta krizė bei netikrumas dėl jos poveikio ekonomikai tikriausiai tęsis ir kad ateinančiais ketvirčiais turto kokybė gali ir toliau blogėti, EBI ragina bankus susilaikyti nuo kapitalo paskirstymo už bankų sektoriaus ribų, šiems priimant sprendimus dėl dividendų ir kitų išmokų, įskaitant akcijų išpirkimą, nebent tai būti daroma itin atsargiai, paskirstymo politikos.

Bankai, numatantys bet kokį dividendų ar kitokį paskirstymą, turėtų atidžiai atsižvelgti į galimą poveikį kapitalo trajektorijai. Priežiūrinio dialogo su bankais metu šiame kontekste bankų pajamų generavimo pajėgumas turėtų būti vertinamas remiantis atsargiomis prognozėmis, siekiant užtikrinti, kad bankai išsaugotų gausius išteklius ir galėtų atlaikyti galimą tolesnį turto kokybės blogėjimą, bet kartu ir toliau remtų ekonomikos atsigavimą ir finansuotų namų ūkius bei verslą.

Tolesnis konservatyvios paskirstymo politikos taikymas yra esminis dalykas užtikrinant, kad kapitalo lygis Europos bankų sektoriuje ir toliau būtų patikimas, ir sudaro pagrindą teikti reikiamą paramą ekonomikai. EBI taip pat mano, kad tebėra būtina užtikrinti efektyvų ir atsargų kapitalo paskirstymą bankų grupių viduje, todėl tai turi stebėti kompetentingos institucijos. Kapitalo paskirstymas bankų grupės viduje turėtų  remti vidaus bei bendrą Europos ekonomiką ir užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą – tai itin svarbu šiuo krizės metu.

Atsižvelgiant į tai, kad nepalankios sąlygos tikriausiai tęsis ir 2021 m., reikšmingą riziką prisiimančių darbuotojų1 kintamasis atlygis už 2020 m. rezultatus turėtų būti konservatyvus.

1 Darbuotojai, kurių profesinė veikla daro reikšmingą poveikį įstaigų rizikos pobūdžiui.

Siekiant tinkamai atsižvelgti į riziką, susijusią su COVID-19 pandemija, didesnė reikšmingą riziką prisiimančių darbuotojų kintamojo atlygio dalis turėtų būti atidėta ilgesniam laikui ir didesnė dalis turėtų būti išmokama finansinėmis priemonėmis. Kompetentingos institucijos turėtų ir toliau stebėti bankų atlygio politiką, siekdamos užtikrinti, kad ji atitiktų veiksmingo rizikos valdymo principus ir ilgalaikius banko interesus.

EBI skatins šių klausimų koordinavimą tarp kompetentingų institucijų, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visoje ES.

Plačiau

[[#ex]]

Lietuvos bankas taip pat primena, kad, atsižvelgdama į koronaviruso pandemijos sukeltą poveikį ekonomikai, EBI pratęsė Gairių dėl teisės aktų ir ne teisės aktų pagrindu moratoriumų paskoloms taikymą iki 2021 m. kovo 31 d. Lietuvos bankas laikosi pozicijos, kad prireikus šalies įmonės ir gyventojai turėtų turėti galimybę pasinaudoti tokiu moratoriumu ir atidėtuoju laikotarpiu mokėti tik palūkanų dalį. Svarbu paminėti, kad Lietuvoje privatiems klientams ir be specialaus moratoriumo įstatymu yra suteikiama galimybė atidėti vartojimo ar nekilnojamojo turto paskolos mokėjimą trims mėnesiams. 

Finansų rinkos dalyvių priežiūra, Bankai