Apžvalgos ir leidiniai

Visi realieji ekonomikos sektoriai priklauso nuo gamtos, todėl skolinimas ekonomikos sektoriams kelia tam tikrą su gamta susijusią finansinę riziką. Siekiant įvertinti ir sušvelninti galimą ekosisteminių paslaugų praradimo poveikį finansiniam stabilumui, labai svarbu nustatyti ir įvertinti su gamta susijusią finansinę riziką. Naudodamiesi FINREP ir ENCORE duomenimis, vertiname tiesioginę priklausomybę nuo gamtos išteklių bei ekosisteminių paslaugų ir su gamta susijusią finansinę riziką Lietuvos komerciniams bankams teikiant paskolas. Nors didelė bankų paskolų dalis (70,1 %) Lietuvoje tenka sektoriams, kurie yra itin priklausomi nuo bent vienos ekosisteminės paslaugos, finansinė rizika, kylanti dėl hipotetinių scenarijų, susijusių su tam tikrų ekosisteminių paslaugų teikimo trikdžiais, dėl Lietuvos geografinio specifiškumo yra daug mažesnė nei kitose Europos šalyse. Iš Lietuvos atvejo tyrimo matyti, kad ekosisteminių paslaugų praradimo poveikis geografiniuose regionuose nėra vienodas, kad prielaida, jog priklausomybės nuo ekosisteminių paslaugų lygis gali būti naudojamas kaip su fiziniu pobūdžiu susijusios finansinės rizikos įvertis, yra netinkama tam tikroms geografinėms vietovėms ir kad, siekiant tiksliai įvertinti su gamta susijusią finansinę riziką, reikia nustatyti konkrečios vietovės priklausomybės ir rizikos atvaizdavimo matricas.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Straipsnis anglų kalba

Pastaruoju metu susidomėjimas kovos su klimato kaita politikos priemonėmis auga. Šis straipsnis pradedamas aptariant, kodėl politikos formuotojams, įskaitant centrinius bankus, turėtų rūpėti kova su klimato kaita. Pristatomi argumentai, kodėl anglies dioksido kainos nustatymas yra tinkama priemonė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimui mažinti. Straipsnyje lyginamos dvi anglies dioksido kainodaros strategijos: anglies dioksido apmokestinimas ir prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos (ETS) įvedimas, atskleidžiant, kodėl anglies dioksido mokestis yra laikomas efektyvesne kovos su klimato kaita politikos priemone. Straipsnyje pateikiami populiariausių modelių optimaliam anglies dioksido mokesčio lygiui nustatyti aprašymai, bei analizuojamos anglies dioksido apmokestinimo pasekmės. Straipsnis užbaigiamas rekomendacijomis politikos formuotojams koncentruotis ties diferencijuotu anglies dioksido apmokestinimo modeliu, laipsnišku šio mokesčio įgyvendinimu, pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (CBAM) kūrimu, bei žaliojo kiekybinio skatinimo (QE) taikymu.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Straipsnis anglų kalba