-
Santrauka
Pastaruoju metu susidomėjimas kovos su klimato kaita politikos priemonėmis auga. Šis straipsnis pradedamas aptariant, kodėl politikos formuotojams, įskaitant centrinius bankus, turėtų rūpėti kova su klimato kaita. Pristatomi argumentai, kodėl anglies dioksido kainos nustatymas yra tinkama priemonė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimui mažinti. Straipsnyje lyginamos dvi anglies dioksido kainodaros strategijos: anglies dioksido apmokestinimas ir prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos (ETS) įvedimas, atskleidžiant, kodėl anglies dioksido mokestis yra laikomas efektyvesne kovos su klimato kaita politikos priemone. Straipsnyje pateikiami populiariausių modelių optimaliam anglies dioksido mokesčio lygiui nustatyti aprašymai, bei analizuojamos anglies dioksido apmokestinimo pasekmės. Straipsnis užbaigiamas rekomendacijomis politikos formuotojams koncentruotis ties diferencijuotu anglies dioksido apmokestinimo modeliu, laipsnišku šio mokesčio įgyvendinimu, pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (CBAM) kūrimu, bei žaliojo kiekybinio skatinimo (QE) taikymu.
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
Straipsnis anglų kalba
