Apžvalgos ir leidiniai

Pandemijos laikotarpiu paspartėjus būsto kainų augimui, būsto įperkamumas Lietuvoje pirmą kartą per dešimtmetį ėmė prastėti. Tokia tendencija ilgai nesitęsė ir, sulėtėjus kainų augimui ir gyventojų pajamoms toliau augant sparčiai, jau nuo 2023 m. įžvelgiama vėl gerėjančio įperkamumo ženklų. Nors būsto įperkamumo suprastėjimas Lietuvoje buvo laikinas reiškinys, nulemtas stiprių išorės sukrėtimų, svarbu, kad Lietuvoje vykdoma būsto politika užtikrintų sąlygas struktūriškai tvariam įperkamumo lygiui palaikyti. Šiame tyrime Lietuvos bankas išanalizavo įvairius būsto įperkamumo rodiklius ir paklausos bei pasiūlos veiksnius, galinčius paveikti būsto įperkamumą. Įvertinus tyrimo rezultatus, suformuotos keturios svarbiausios tvarios būsto politikos kryptys: siekti tvarios būsto paklausos raidos, didesnės ir lankstesnės kokybiško būsto pasiūlos, užtikrinti socialiai jautrių gyventojų būsto poreikius ir sukurti ilgalaikę ir bendrą būsto politikos strategiją.

2021 m. Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba paskelbė tyrimą, kuriame įvertintos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių prieigos prie finansavimo šaltinių Lietuvoje 2018–2019 m. galimybės ir jas ribojantys veiksniai. Tyrimo rezultatai parodė, kad SVV finansavimo galimybes Lietuvoje gali riboti įvairūs ilgalaikiai trikdžiai, tarp jų – tinkamo įmonių užstato trūkumas ir didesnė kai kurių įmonių grupių rizika, į kurią ne visada efektyviai atsižvelgiama valstybės pagalbos priemonėmis.

Siekdamos gauti pakankamą finansavimą, SVV įmonės susiduria su užstato reikalavimu, kuris dažnai joms yra sunkiau įgyvendinamas dėl per mažo turimo tinkamo turto. Viena iš priemonių, leidžiančių spręsti nepakankamo SVV užstato problemą, yra paskolų garantijos. Šia priemone garantuotojas prisiima dalį kredito rizikos, o tai leidžia sumažinti kredito įstaigos prisiimamą riziką ir įgalinti SVV įmones gauti pakankamą finansavimą. Tačiau ankstesniame Lietuvos banko ir Konkurencijos tarybos tyrime, kuriame nagrinėta SVV įmonių prieiga prie finansavimo šaltinių 2018–2019 m. laikotarpiu, taikyto ekonometrinio modeliavimo rezultatai neparodė reikšmingo valstybės garantijų poveikio kredito davėjų prašomo užstato dydžiui.

Šiuo tyrimu siekiama išsamiau apžvelgti tarptautinę valstybės garantijų taikymo praktiką (1 skyrius) ir  Lietuvos patirtį (2 skyrius), įvertinti garantijų priemonių efektyvumą Lietuvoje, atsižvelgiant į tai, kokių grupių įmonės gavo garantiją, į garantijų poveikį paskolų teikimo sąlygoms (3 skyrius). Atsižvelgus į rezultatus, pasiūlomos kryptys, kaip būtų galima prisidėti prie šių priemonių tobulinimo (4 skyrius).

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.