Apžvalgos ir leidiniai

Pandemijos laikotarpiu paspartėjus būsto kainų augimui, būsto įperkamumas Lietuvoje pirmą kartą per dešimtmetį ėmė prastėti. Tokia tendencija ilgai nesitęsė ir, sulėtėjus kainų augimui ir gyventojų pajamoms toliau augant sparčiai, jau nuo 2023 m. įžvelgiama vėl gerėjančio įperkamumo ženklų. Nors būsto įperkamumo suprastėjimas Lietuvoje buvo laikinas reiškinys, nulemtas stiprių išorės sukrėtimų, svarbu, kad Lietuvoje vykdoma būsto politika užtikrintų sąlygas struktūriškai tvariam įperkamumo lygiui palaikyti. Šiame tyrime Lietuvos bankas išanalizavo įvairius būsto įperkamumo rodiklius ir paklausos bei pasiūlos veiksnius, galinčius paveikti būsto įperkamumą. Įvertinus tyrimo rezultatus, suformuotos keturios svarbiausios tvarios būsto politikos kryptys: siekti tvarios būsto paklausos raidos, didesnės ir lankstesnės kokybiško būsto pasiūlos, užtikrinti socialiai jautrių gyventojų būsto poreikius ir sukurti ilgalaikę ir bendrą būsto politikos strategiją.

Kaip ir daugelyje euro zonos šalių, Lietuvoje komercinio NT sektorius glaudžiai susijęs su finansų sistema ir realiąja ekonomika: komerciniu NT užtikrintos paskolos sudaro beveik trečdalį viso bankų paskolų portfelio, o būsto ir kitų statinių plėtra sukuria apie aštuntadalį Lietuvos BVP. Vis dėlto iki šiol tiek Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, šis sektorius stebimas gana nesistemiškai, o suderintų rodiklių ir duomenų stygius apsunkina stebėseną tarptautiniu lygiu. Siekdamas užtikrinti rizikų finansiniam stabilumui nustatymą laiku ir gerinti tarptautinį duomenų palyginamumą, Lietuvos bankas, vadovaudamasis ESRV rekomendacija ir metodologija, parengė komercinio NT rinkos stebėsenos sąrangą – ji plačiau apžvelgiama šiame teminiame straipsnyje. Straipsnyje, greta konkrečių gairių, kaip nuosekliai vertinti iš komercinio NT rinkos kylančias rizikas, aptariamos ir metodologinės bei duomenų spragos, kurios iki šiol kelia sunkumų užtikrinant visavertį rizikų vertinimą.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.