Veiklos reikalavimai ir normatyvai

[[#ex]]

Centrinėms kredito unijoms ir centrinių kredito unijų grupėms nustatyti tokie patys kaip ir bankams veiklos riziką ribojantys normatyvai

• nuosavų lėšų reikalavimai – turi būti tenkinami šie nuosavų lėšų reikalavimai:
  • 4,5 proc. 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklis. Tai kredito įstaigos 1 lygio nuosavo kapitalo ir turto bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką, santykis;
  • 6 proc. 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas. Tai kredito įstaigos 1 lygio kapitalo ir turto bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką, santykis;
  • 8 proc. bendro kapitalo pakankamumo koeficientas. Tai kredito įstaigos skaičiuotino kapitalo ir turto bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką, santykis;
  • 3 proc. sverto koeficientą. Tai kredito įstaigos 1 lygio kapitalo ir kredito įstaigos skaičiuotino bendro pozicijų mato santykis;
• papildomų kapitalo rezervų reikalavimai – be minimalaus kapitalo reikalavimo, kuriam ir toliau taikomas 8 proc. normatyvas, turi būti tenkinami šie papildomų kapitalo rezervų reikalavimai:
  • 2,5 proc. kapitalo apsaugos rezervo reikalavimas;
  • įstaigos specialiojo anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimas. Valstybių narių priežiūros institucijos gali savo nuožiūra nustatyti specifinio anticiklinio kapitalo rezervo dydį konkrečiai įstaigai ar įstaigų grupei ir taip sumažinti netvaraus augimo riziką bei apsaugoti bankų sektorių ir ekonomiką nuo kreditavimo bumo. Išsamią informaciją apie Lietuvoje taikomą anticiklinio rezervo normą galima rasti lentelėje „Sprendimai dėl anticiklinio kapitalo rezervo normos nustatymo“;
  • 2 proc. sektorinio sisteminės rizikos rezervo reikalavimas, skaičiuojamas nuo įstaigos pagal riziką įvertintų mažmeninių pozicijų, kurios yra užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, fizinių asmenų Lietuvos Respublikos rezidentų atžvilgiu sumos. Rezervas taikomas Lietuvoje įsisteigusiems bankams ir centrinių kredito unijų grupėms (aukščiausiu šalies konsolidacijos lygiu), kurių būsto paskolų portfeliai yra lygūs arba viršija 50 mln. Eur. Plačiau apie sektorinio sisteminės rizikos rezervo reikalavimą;
  • kitų sisteminės svarbos įstaigų rezervo reikalavimas;
• likvidumo reikalavimai – turi būti tenkinami šie likvidumo reikalavimai:
  • padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio (angl. liquidity coverage ratio, LCR) reikšmė neturi būti mažesnė nei 100 proc.;
  • grynojo pastovaus finansavimo rodiklio (angl. net stable funding ratio, NSFR) reikšmė neturi būti mažesnė nei 100 proc., tai yra kredito įstaigos turimo pastovaus finansavimo suma turi būti ne mažesnė nei būtino pastovaus finansavimo suma per vienų metų laikotarpį;
• didelių pozicijų reikalavimas – paskolų suma vienam skolininkui, atsižvelgiant į kredito riziką mažinančių priemonių poveikį, neturi būti didesnė kaip 25 proc. įstaigos 1 lygio kapitalo. Kai klientas yra įstaiga (bankas arba investicinė įmonė) arba kai susijusių klientų grupei priklauso viena ar kelios įstaigos, ta vertė negali viršyti 25 proc. įstaigos 1 lygio kapitalo arba 150 mln. Eur (atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis). Įstaigos turima vieno kliento arba susijusių klientų grupės pozicija laikoma didele, kai pozicijos vertė yra lygi 10 % jos 1 lygio kapitalo arba viršija šį dydį.

Lietuvos bankas gali nustatyti kitus normatyvus, neprieštaraujančius Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijoms ir Europos Sąjungos direktyvoms.

Kredito unijoms nustatyti šie veiklos riziką ribojantys normatyvai

• kapitalo pakankamumo normatyvas − kredito unijos perskaičiuoto kapitalo ir kredito rizikos, rinkos rizikos, atsiskaitymų rizikos, sandorio šalies kredito rizikos ir operacinės rizikos kapitalo poreikių sumos santykis:
  • kredito unijoms – ne mažesnis kaip 10,5 proc.;
  • kredito unijoms, norinčioms gauti sutikimą vykdyti pertvarkymą, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 71 straipsnį – ne mažesnis kaip 14,5 proc.;
• likvidumo normatyvas − kredito unijos likvidaus turto ir kredito unijos grynojo netenkamų pinigų srauto santykis, ne mažesnis kaip 100 proc.;
• didžiausios atvirosios pozicijos užsienio valiuta normatyvas − bendros atvirosios valiutos pozicijos ir kredito unijos perskaičiuoto kapitalo santykis, ne didesnis kaip 25 proc., vienos valiutos atvirosios pozicijos ir kredito unijos perskaičiuoto kapitalo santykis, ne didesnis kaip 15 proc. kredito unijos perskaičiuoto kapitalo;
• didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas − paskolos suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 proc. kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.

Kredito unijoms, įsteigtoms iki 2018 m. sausio 1 d., taikomas pereinamasis laikotarpis ir nustatyti šie veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžiai

• kapitalo pakankamumo rodiklis:
  • kredito unijoms, kurios yra centrinių kredito unijų narės:
    • nuo 2018 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 5,25 proc.;
    • nuo 2019 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 5,78 proc.;
    • nuo 2020 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 6,30 proc.;
    • nuo 2021 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 6,83 proc.;
    • nuo 2022 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 7,35 proc.;
    • nuo 2023 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 7,88 proc.;
    • nuo 2024 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 8,40 proc.;
    • nuo 2025 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 8,93 proc.;
    • nuo 2026 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 9,45 proc.;
    • nuo 2027 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 9,98 proc.;
    • nuo 2028 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 10,5 proc.;
• didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas − kredito unijų, kurios yra centrinių kredito unijų narės, tačiau kurių kapitalo pakankamumo rodiklis nėra pasiekęs 10,5 proc., paskolos suma vienam skolininkui iki 2027 m. gruodžio 31 d. neturi viršyti mažesniojo iš šių dydžių: 25 proc. kredito unijos perskaičiuoto kapitalo arba 150 000 Eur.

Lietuvos bankas turi teisę nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius.

[[#ex]]