Lietuvos bankas

[[#ex]]

Centrinėms kredito unijoms ir centrinių kredito unijų grupėms nustatyti tokie patys kaip ir bankams veiklos riziką ribojantys normatyvai:

  • nuosavų lėšų reikalavimai – turi būti tenkinami šie nuosavų lėšų reikalavimai:
    • 4,5 proc. 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklis;
    • 6 proc. 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas;
    • 8 proc. bendro kapitalo pakankamumo koeficientas;
  • papildomų kapitalo rezervų reikalavimai – be minimalaus kapitalo reikalavimo, kuriam ir toliau taikomas 8 proc. normatyvas, turi būti tenkinami šie papildomų kapitalo rezervų reikalavimai:
    • 2,5 proc. kapitalo apsaugos rezervo reikalavimas;
    • įstaigos specialiojo anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimas. Valstybių narių priežiūros institucijos gali savo nuožiūra nustatyti specifinio anticiklinio kapitalo rezervo dydį konkrečiai įstaigai ar įstaigų grupei ir taip sumažinti netvaraus augimo riziką bei apsaugoti bankų sektorių ir ekonomiką nuo kreditavimo bumo. Išsamią informaciją apie Lietuvoje taikomą anticiklinio rezervo normą galima rasti lentelėje „Sprendimai dėl anticiklinio kapitalo rezervo normos nustatymo“;
    • kitų sisteminės svarbos įstaigų rezervo reikalavimas;
  • likvidumo reikalavimai – padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio (angl. liquidity coverage ratio, LCR) reikšmė neturi būti mažesnė nei 100 proc.;
  • didelių pozicijų reikalavimas – paskolų suma vienam skolininkui, atsižvelgiant į kredito riziką mažinančių priemonių poveikį, neturi būti didesnė kaip 25 proc. įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo. Kai klientas yra įstaiga (bankas arba investicinė įmonė) arba kai susijusių klientų grupei priklauso viena ar kelios įstaigos, ta vertė negali viršyti 25 proc. įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo arba 150 mln. Eur (atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis).

Lietuvos bankas gali nustatyti kitus normatyvus, neprieštaraujančius Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijoms ir Europos Sąjungos direktyvoms.


Kredito unijoms nustatyti šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:

  • kapitalo pakankamumo normatyvas − kredito unijos perskaičiuoto kapitalo ir kredito rizikos, rinkos rizikos, atsiskaitymų rizikos, sandorio šalies kredito rizikos ir operacinės rizikos kapitalo poreikių sumos santykis:
    • kredito unijoms – ne mažesnis kaip 10,5 proc.;
    • kredito unijoms, norinčioms gauti sutikimą vykdyti pertvarkymą, – ne mažesnis kaip 14,5 proc.;
  • likvidumo normatyvas − kredito unijos likvidaus turto ir kredito unijos grynojo netenkamų pinigų srauto santykis, ne mažesnis kaip 100 proc.;
  • didžiausios atvirosios pozicijos užsienio valiuta normatyvas − bendros atvirosios valiutos pozicijos ir kredito unijos perskaičiuoto kapitalo santykis, ne didesnis kaip 25 proc., vienos valiutos atvirosios pozicijos ir kredito unijos perskaičiuoto kapitalo santykis, ne didesnis kaip 15 proc. kredito unijos perskaičiuoto kapitalo;
  • didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas − paskolos suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 proc. kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.

Kredito unijoms, įsteigtoms iki 2018 m. sausio 1 d., taikomas pereinamasis laikotarpis ir nustatyti šie veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžiai:

  • kapitalo pakankamumo rodiklis:
    • kredito unijoms, kurios yra centrinių kredito unijų narės:
      • nuo 2018 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 5,25 proc.;
      • nuo 2019 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 5,78 proc.;
      • nuo 2020 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 6,30 proc.;
      • nuo 2021 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 6,83 proc.;
      • nuo 2022 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 7,35 proc.;
      • nuo 2023 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 7,88 proc.;
      • nuo 2024 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 8,40 proc.;
      • nuo 2025 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 8,93 proc.;
      • nuo 2026 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 9,45 proc.;
      • nuo 2027 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 9,98 proc.;
      • nuo 2028 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 10,5 proc.;
    • kredito unijoms, gavusioms sutikimą vykdyti pertvarkymą:
      • nuo 2018 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 7,30 proc.;
      • nuo 2019 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 8,70 proc.;
      • nuo 2020 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 10,20 proc.;
      • nuo 2021 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 11,60 proc.;
      • nuo 2022 m. sausio 1 d. – ne mažesnis kaip 13,10 proc.;
  • didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas − kredito unijų, kurios yra centrinių kredito unijų narės, tačiau kurių kapitalo pakankamumo rodiklis nėra pasiekęs 10,5 proc., paskolos suma vienam skolininkui iki 2027 m. gruodžio 31 d. neturi viršyti mažesniojo iš šių dydžių: 25 proc. kredito unijos perskaičiuoto kapitalo arba 150 000 Eur.

Lietuvos bankas turi teisę nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-06